Kaip pasiruošti perkraustymui su mikroautobusais į Vokietiją: patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, daugelis žmonių vis dar daro tas pačias klaidas, kai renkasi pervežimą arba ruošiasi jam. Vokietija – tai ne kažkoks tolimas pasaulis, tai mūsų kaimynai, bet ten tvarka ir reikalavimai šiek tiek kitokie nei Lietuvoje ar Latvijoje. Kasdien suktuose su krovininiais transportu matau viską: nuo idealiai supakuotų dėžių iki chaotiškai mėtalomų maišų, kurie vos netilpsta į „Mercedes“ Vito ar „Ford Transit“ bagažinę. Todėl nusprendžiau parašyti šią gidą, tarsi kalbėčiau su draugu prie alaus, kad jums būtų aišku, kaip pasiruošti perkraustymui su mikroautobusais į Vokietiją be nereikalingo streso. Čia neakademinis vadovas, o grynas pragmatizmas ir patirtis, gauta per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų.

Bendras organizavimas ir dėžių chaosas

Ar tikrai reikia mikroautobuso, ar pakanka įprasto furgono?

Sakyčiau, jei turite daug baldų, tai įprastas furgonas gali netempti. Tačiau mikroautobusai dažnai turi aukštesnį stogą, kas leidžia statyti šaldytuvus ar spintas vertikaliai. Kartais žmonės sako: „Ah, man tik kelios dėžės“, o paskui atsiranda dar sofa ir dviračias. Geriau pasirinkti šiek tiek didesnį transportą, nei vėliau ieškoti papildomo maršruto. Dar važinėjau tokiu vienu „Renault Trafic“, kuris, nors ir atrodo kaip keleivinis, turi geros galios variklį, tad įkalnės prie Hanoverio jam nebedaro bėdų, palyginti su senesniais modeliais.

Kiek dėžių realiai reikia ir kaip jų nepermesti?

Žmonės visada pervertina savo galimybes sumesti viską į kelias didelias krepšys. Nenaudokite maišų, jei norite, kad daiktai neatpažintai susirauktų. Geriau imti mažesnes dėžes, kad jas būtų lengviau pakelti vairuotojui (ir jums patys). Esu matęs, kaip kelios degtukinės dėžės, pripildytos knygų, tampa tok sunkios, kad jas keliant nulūžta rankenos. Tai vargina visus. Kas dėl kiekio – jei gyvenate viename kambaryje, turbūt užteks 15–20 dėžių, o jei visas namas – skaičiuokite po 40–50 kambaryui (nepamirškite rūsio).

Ar verta pirkti naujas dėžes ar galima rasti naudotų?

Naudotas dėžes galima rasti nemokamai parduotuvėse, pvz., prie „Maxima“ ar „Iki“, bet jos dažnai yra drėgnos arba pažeistos. Jei vežate brangius daiktus, geriau įsigykite naujų, kainos nėra tokios didelės. Kartais tokios dėžės būna storesnės ir geriau pasiduoda stėlių (stabilizavimo) struktūrai. Asmeniškai rekomenduoju neapsiriboti tik vieno dydžio dėžėmis – įsigykite knygoms mažesnių, o indams didesnių, kad būtų mažiau tuščios vietos.

Kaip supakuoti baldus, kad jie neišlūžtų kelyje?

O čia yra būtina investuoti į burbuliukų plastiką ir stublus. Ne kartą girdėjau, kaip klientai skundžiasi, kad atvyko su nulūžusiu lagaminu. Nereikia glaustyti baldų vienas prie kito be jokios tarpinės. Labai svarbu, ypač jei kelionė eina per blogą kelią Lenkijoje arba vairuotojas staigiai stabdo. Vieną kartą teko vežti itališką vitriną, kurią, pasirodo, klientas pats neįvyniojo, ir žinoma, ją atvyko galva atbulai. Geriau permokėkite už medžiagas užklojimui.

Ar reikia išvardyti kiekvieną daiktą sąraše?

Formaliai – taip, ypač jei naudojatės draudimu. Bet realiai, kas yra rašys „3 poros puskojinių, 2 marškiniai“? Surašykite pagal dėžes: „Dėžė Nr. 5 – virtuvės indai“. Taip bus lengviau surasti, kai atvyksite į naująjį butą Miunchene ar Berlyne. Jei pasirūpinsite, kad kaip pasiruošti perkraustymui su mikroautobusais į Vokietiją būtų išsprendžiamas detaliai, tai išsiaiškinsite, kad inventorius gerokai palengvina gyvenimą.

Kada geriausia pradėti ruoštis? Savaitės išanksto ar per naktį?

Nesakyk man, kad galima viską supakuoti per naktį. Tai nuovargis ir prastas rezultatas. Pradėkite bent prieš savaitę, pirmiausia tai, ko nenaudojate kasdien (žiemos drabužiai, šventiniai indai). Pastarąją naktį palikite tik pagrindinius daiktus ir lovą. Buvau matęs žmones, kurie ryte vis dar bandė uždaryti lagaminus, kai vairuotojas jau varė variklį kieme.

Ar galima vežti augalus? Jie neiššąla?

Žiema tai tikrai problema. Mikroautobuse nėra šilumos kaip keleiviniame automobilyje, jei variklis neveikia. Jei šalta, uždenkite augalus plėvele, bet neleiskite jai liestis tiesiai į lapus, nes gali užšalti ir pajuodoti. Vokietijoje sargybini daug kartų peržiūri, ką vežate, todėl augalai turi būti sveiki, be kenkėjų, o galiausiai – ką aš čia kalbu apie botaniką, tiesiog juos įdėkite į šiltesnę vietą, ne prie durų.

Kas daryti su pavojingais daiktais (dažai, aerozoliai)?

Būkite protingi. Negalima krauti aerozolių, kurie gali sprogti nuo karščio ar smūgio. Juos geriau numesti arba vežti atskirai, jei turite ką tokio. Vokietijos policija mėgsta tikrinti sandėliukus, jei sustabdo mikroautobusą. Nenorėčiau, kad jums skirtų baudą dėl keleto balionų su dažais, kurie buvo palikti ant grindų.

Dokumentai, kainos ir Vokietijos niuansai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas?

Kainos šokinėja kaip kiaulės ant pievos. Dabar, kai kuro kainos auga, tai brangiau. Vidutiniškai galite tikėtis nuo 300 iki 600 eurų už maršrutą į Vokietiją (priklausomai nuo vietos), jei tai dalinis krovinys. Pilnas mikroautobusas sukuria kitą kainą. Nebijokite klausti detalesnės sąskaitos, kad nemokėtumėte už orą.

Ar mokėti užsidarui ar nuvažiavus?

Tai klausimas, kuris visada kelia įtampą. Dauguma firmų prašo avanso, apie 20–30 proc. Jei kas prašo 100 % išanksto – bėkite. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėdavo viską, o tada vairuotojas „susergdavo“ arba „dingdavo“. Geriausia sutikti, kad likutį mokate atvykus į vietą arba iškrovus daiktus.

Ar reikia Einreisebescheinigung (įleidimo pažymėjimas)?

Jeigu esate ES pilietis, tai jums tai nereikalingas, judėjimo laisvė galioja. Bet jei atvežate daiktus trečiosios šalies piliečiams arba registruojate gyvenamąją vietą Vokietijoje (Anmeldung), tai gali tekti pateikti daiktų sąrašą. Mums, pervežėjams, tai dažnai būna nereikalinga ruošti, jei klientas pats viską nusprendžia. Tiesiog pasidarykite sąrašą sau ramybei.

Ar apdraudžia daiktus pervežėjas?

CMR draudimas yra, bet jis dažnai dengia tik labai mažą sumą, pvz., 10 EUR už kg. Jei vežate kompiuterius ar brangų elektroniką, susitarkite dėl papildomo draudimo. Vieną kartą klientas neteko „MacBook“ pro, nes buvo papuolęs po gūžta dėžių ir vairuotojas negirdėjo, kaip jėga užsidaro durys (dėžė spaudė). Teismai ilgai truko, todėl geriau būkite užtikrinti.

Kas nutinka, jei vairuotojas užšąla ar sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Turėtų būti atsarginis planas, bet ne visos firmos turi kitą vairuotoją. Paprastai mes stengiamės išsiųsti kitą mikroautobusą, bet tai užtrunka. Esu matęs, kaip žmonės laukia dieną ir naktį prie autoservizo kažkur prie Poznanės. Tiesiog būkite kantrūs, technika yra technika, ji visada gaišta netikėtai.

Ar galima sėdėti kartu su vairuotoju keleivių vietoje?

Formaliai – ne, jeigu tai krovininis mikroautobusas ir neturi keleivių licencijos. Bet realiai, jei sutarkite su vadybininku ir vairuotojas ne prieš, dažnai leidžia sėdėti šalia. Tiesa, atsiminkite – tai ne komfortinis turizmas, jums gali tekti sėdėti ant dėžės, jeigu vieta užimta. Ir dar dėl to kvapo... kai vairuotojas vairuoja 10 valandų, ne visada kvapna gaiviai.

Ką daryti su mokesčiais už kelius Vokietijoje?

Vokietijoje nėra mokamų kelių (vignette) kaip Austrijoje ar Šveicarijoje, tačiau ten yra didelės ekologinės zonos (Umweltplakette). Beveik visi nauji mikroautobusai jau tai turi, bet pasitikrinkite. Jei jūsų automobilis neprasilenks į žaliąją zoną (pvz., senas „Sprinter“), gausite baudą.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Neprivaloma, bet labai padeda. Neklausk man, bet vairuotojas, kuris gavęs duonos ar kavos, gali būti šiek tiek malonesnus ir padėti nešti sunkesnes dėžes be pykčio. Tai paprastas žmogiškumas. Ką, aš dabar šlubas? Ne, tiesiog stebiu, kaip smulkus dalykas keičia nuotaiką.

Ar turiu gauti sutartį raštu?

Be abejo. Jei kas sutinka „žodžiu“ – tai pavojinga. Rašytinė sutartis apsaugo abejas puses. Turi būti nurodyta, kas vežama, iš kur ir į kur, bei kaina. Jei bus painiava, turėsite įrodymų. (Nors teisingiau būtų sakyt – įrodymų pagrindą, o ne viską įrodymus).

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ir nebraižote prekybai (parduoti), tai deklaravimas nereikalingas. Muitinė dažniausiai sustabdo tik komercinius siuntinius. Bet jei turite 10 naujų televizorių – tai bus įtartinas. Vokietijai nerūpi jūsų naudoti drabužiai ar virtuvės kombainas.

Kelionės eiga, iškrovimas ir realus gyvenimas

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Įprastai taip, jis daro savo darbą. Bet jei turite 5-ą aukštą be lifto, tai gali paprašyti papildomo mokesčio arba atsisakyti. Nereikia manyti, kad vairuotojas yra keltuvas. Jis gali padėti nešti dėžes į liftą, bet nešioti jas 50 kartų laiptais – tai jau papildoma paslauga, už kurią reikia susitarti anksčiau.

Kaip susitarti dėl laiko atvykimo?

Nenurodykite tikslaus valandos, pvz., „12:00“. Geriau sakykite intervalą „12:00 – 14:00“. Eismo sąlypos Vokietijoje, ypač prie Hamburko arba Frankfurto, yra neprognozuojamos. Buvo atveju, kai užtrukome 4 valandas dėl avarijos autostradoje. Klientas buvo įsiutęs, bet mes ne esam stebukladariai, kad galėtume skraidyt virš spūsčių.

Kas daryti, jei sulūžo kažkas kelyje?

Apie tai jau kalbėjau, bet pakartosiu – skambinkite iš karto. Nevilkite. Nufotografuokite žalą. Jei mikroautobusas stačiai sustojo, padėkite signalus. Vairuotojas žino protokolą, bet jūsų aktyvumas padeda išvengti ginčų, kas padaryta kelio metu, o kas buvo sužeista jau anksčiau.

Ar galima vežti dviračius?

Taip, dviračiai dažnai vežami, bet jie daug vietos užima. Geriau juos išmontuoti (nuimti ratus), jei galima. Dėl tepalų – uždenkite grandines, kad nesuteptų baldų ar sofos. Niekada nenorėčiau gauti skundo, kad baltas sofų audinys nusiteptas dviračio grandine. Tai tikrai nemalonu valyti.

Ar galima vežti šunį ar katę?

Galima, bet turi būti narvelis ir visi pasai. Vairuotojas gali atsisakyti vežti, jei gyvūnas kvapnia ar agresyvus. Vieną kartą teko vežti didelį Rotveilerį, kuris, pasirodo, buvo labai draugiškas, tik liūdnai žiūrėjo pro langą. Bet vis tiek reikėjo gauti leidimą iš firmos vadovybės.

Ką daryti su atliekomis (pakuojimu)?

Neišmeskite dėžių kieme Vokietijoje, jei nežinote taisyklių. Ten griežtai rūšiuojami atliekos. Paprastai vairuotojas gali pasiimti tuščias dėžes ir išvežti su savimi, jeigu jos neužima per daug vietos ir sutartis tai numato. Kitu atveju – susiraskite artimiausią „Wertstoffhof“ (atliekų susirūšiuojimo aikštelę).

Ar saugu palikti daiktus mikroautobuse per naktį?

Jei maršrutas trunka ilgiau nei vieną dieną, vairuotojas paprastai užrakiną transportą ir statyta saugioje vietoje (pvz., monitoringuota aikštelė). Tačiau neverkite į mikroautobusą pinigų ar brangiausių daiktų, jei juos paliksite be priežiūros. Žmonės yra žmonės, ir vagystės vyksta. (Čia turiu omenyje, kad ne visur yra saugu kaip Lietuvoje, nors ir čia ne svajonė).

Kaip elgtis, jei vairuotojas kalba tik lietuviškai ar rusiškai?

Dauguma vairuotojų moka truputį angliškai ar vokiškai (pagrindiniai žodžiai), bet ne visada. Jei Jums svarbus tikslumas, susitarkite su vadybininku, kad jis perteiktų informaciją. Nenaudokite sudėtingų sakinių, rodykite pirštu, kur reikia statyti dėžę. Rankos kalba universali.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų?

Nes visos firmos nėra vienodos. Vienos turi naujus mikroautobusus, kitos – senus „grybautojus“, kur gaišta pusė kelio. Vienos apdraudžia krovinius, kitos – ne. Pigiausia kaina dažnai pasirodo brangiausia, kai prasideda problemos. Pasidomėkite atsiliepimais „Google“ arba „Facebook“ grupėse.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Vokietijoje tai nėra įprasta, Lietuvoje – labai. Jei vairuotojas padarė daugiau nei numatyta (pvz., padėjo surinkti spintą), arbatpinigiai bus malonus gestas. 10–20 eurų nėra didelė suma už gerą nuotaiką.

Kas daryti, jei dėžės dingsta?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Skubiai skambinkite dispacheriams. Jei dėžė liko prieš tai buvusiame kliente, vairuotojas gali grįžti (bet tik jei dar ne toli nuvažiavo). Geriausia žymėkite dėžes numeriais, kad būtų matomas trūkstamas skaičius.

Ar galima vežti maisto produktus?

Įprastai nerekomenduoju vežti lengvai gendančių produktų (mėsa, sūris), ypač vasarą. Mikroautobusas gali įkaisti saulėje, ir produktai sugesti. Konservus ar sausus maisto produktus – prašom. Vokietijos veterinarijos tarnybos gali domėtis mėsos kiekiais, jeigu viršijamas ribinis kiekis asmeniniam naudojimui.

Kaip susitvarkyti su parkavimu mieste?

Vokietijoje sunku rasti vietą dideliame mikriuke. Reikia susitarti, kad vairuotojas galėtų statytis laisvameje vietoje ir nešti daiktus pėsčiomis. Jei gyvenate senamiestyje, kur siauros gatvės – apie tai praneškite iš anksto. Kartais reikia specialios leidimo parkavimui „Anwohnerparken“, kurį gal gauti kaimynas.

Ar verta rinktis didelę firmą ar mažą?

Didelės firmos užtikrina pastovumą, bet mažos – dažniau lankstesnes. Esu dirbęs ir vienuose, ir kituose. Mažose firmose dažniau susitarsi su pačiu šefu, o didelėse – su robotišku aptarnaujančiu personalu. Jei jums svarbi individuali nuostata, pabandykite rasti vietinį pervežėją, kuris žino kelią.

Pabaigai – ar verta viską daryti paties?

Jei turite mažai daiktų, gal ir verta. Bet jei judinate iš namų – palikite tai specialistams. Jūsų nugaros sveikata brangesnė nei 200 eurų. Ir visgi, svarbiausia suprasti, kad kaip pasiruošti perkraustymui su mikroautobusais į Vokietiją yra pusė sėkmės, o kita pusė – pasitikėjimu žmogumi prie vairo.

Išvada

Galiausiai viskas susumažėja iki paprastų dalykų: geros komunikacijos, tvarkingo pakavimo ir realių lūkesčių. Perkraustymas į Vokietiją nėra kosminė misija, bet jis reikalauja kantrybės. Nenorėčiau, kad jūs patirtumėte tą patį stresą, kurį matau kasdien klientuose, kai kažkas nueina ne taip. Pasirūpinkite dokumentais ir dėžėmis iš anksto, o vairuotojams tiesiog duokite šilto arbatos gėrimo – stebėkite, kaip keičiasi atmosfera. Sėkmės kelyje ir naujuose namuose!