Kaip pasiruošti namų perkraustymo procesui į Vokietiją: vadovas iš vidaus

Sėdičiu čia prie stalo, galvoju apie tą šiūdiną chaosą, kuris užkyla, kai žmogus nusprendžia išvykti gyventi į Vokietiją. Jau dvidešimt metų važinėju šiais keliais, matyau viską – nuo puikių, planingų šeimų iki tokių, kurie dėžes krauna paskutinę minutę tiesiai į sunkvežimį. Sakyčiau, tai ne paprasta fizinė darbo užduotis, o visiškas galvos skausmas, jei nepasiruošiate iš anksto. Vokietija – tai ne Lietuva, čia tvarka ir taisyklės griežtesnės, o vokiečiai mėgsta, kai viskas vyksta pagal planą. Todėl svarbiausia suprasti, kaip pasiruošti namų perkraustymo procesui į Vokietiją, kad nebūtumėte nustebę, kai sunkvežimis atvyks prie durų. Tiesiog pasistenkite susitvarkyti galvą, o ne tik daiktus, ir viskas gerai nueis.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratinis „zombis“

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi perkraustymui?

Aišku, pirmiausia reikia pasų ar asmens tapatybės kortelių visiems šeimos nariams. Be jų jūs niekur nepajudėsite, netgi jei turite šimtus dėžių. Taip pat būtinas „Anmeldung“ registracijos formos pradžia, nors ją dažniau užpildo jau atvykę, bet reikia žinoti adresą. Dar reikės sutarties su pervežėja, kurioje turi būti aiškiai surašyta, ką vežame. Kartais klientai pamiršta CMR draudimo dokumentą, o tai būna didelė problema sienoj. Geriau visus popierius sudėti į vieną aplanką ir nešiotis su savimi, o ne paslėpti giliame bagaže.

Ar reikia ruošti specialų daiktų sąrašą (inventorių)?

Žinoma, vokiečiams tai labai svarbu. Jis turi būti ne tik „mašina pilna daiktų“, o detalus: kiek sovų, keli staliai, ar yra brangiausių dalykų. Vieną kartą važiavome į Miunsterą, o klientas parašė „buitinė technika“ – o ten buvo brangus vyno rūsys, kurį muitinės pareigūnai norėjo iškrauti. Geriau pasidaryk Excel lentelę arba paprastą sąrašą. Tai padės ne tik muitinei, bet ir jums, jei kas nors dingsta kelyje (nepasakysiu, kad dažnai, bet kartais nutinka). Taigi, užtruškite valandą ir užrašykite viską, o tada padarykite kopiją vairuotojui.

Ar turiu dėl ko nors susirūpinti dėl mokesčių Vokietijoje?

Jei perkraustote tik savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, mokesčių paprastai nebūna. Tai vadinama „transfer of residence“ procedūra. Bet čia yra vienas „bet“. Jei atvežate naują, dar nepanaudotą baldą, pirką prieš savaitę, tai jau gali būti importas. Reikės mokėti PVM ir galbūt muito. Vokiškas muitinės portalas „ATLAS“ gali būti tikras košmaras, jei neiš anksto paskelbsite atvykimo. Tačiau jei viskas sena ir jūsų, turėtumėte praeiti lygiai.

Ar sunku susitvarkyti su vokiška registracija (Anmeldung) iš anksto?

Na, tai ne mano profesionali sritis, aš važinu sunkvežimiu, bet iš klientų girdėjau, kad be to neišsiversite. Geriausia užsiregistruoti pasitarnauti internetu savivaldybės svetainėje, jei ji veikia angliškai arba lietuviškai (retai, bet kas nutinka). Dažnai reikia kvietimo iš savininko (Wohnungsgeberbestätigung). Be šio lapo, kurį pasirašo jūsų naujasis šeimininkas, jūs oficialiai neegzistuosite. Tikrai nepadarysite to per valandą prie pat sienos, tai reikia laiko. Geriau klauskite savo brokerio ar darbdavio, jie padės.

Dėžės, lipdukai ir kita pamišėlių vieta

Kur gera gauti dėžių pakavimui?

Neišsigaskite ir nereikia pirkti tų brangių dėžių specialiuose parduotuvėse, nebent jums labai svarbios estetika. Eikite į artimiausią prekybos centrą, pavyzdžiui, „Maxima“ arba „Iki“, ir paklauskite sandėlininko, ar neturi tuščių. Dažniausiai jie juos išmeta arba parduoda už pupelę. Taip pat galite pažiūrėti „eBay Kleinanzeigen“ (Vokietijoje labai populiaru), ten žmonės išleidžia po 1 eurą. O jei norite tvarkingos, tos pačios spalvos dėžės, tuomet ieškokite pervežėjų, jie dažnai parduoda arba duoda laisvai, jei sutartume apie darbą.

Ką daryti su knygomis – jos gi labai sunkios?

Knygos – tai blogiausias svaidyklas. Jų niekad negerai nepakuoja. Mažos dėžės, mažos dėžės, dar kartą – mažos dėžės! Matęs esu, kaip žmonės meta „Viskas“ į didelę dėžę, o ją pakelti gali tik Hércules. Jei turite daug knygų, pabandykite jas sudėti į lagaminus su ratais. Taip juos galima prastumti iki sunkvežimio. Nenaudokite milžiniškų dėžių nuo šaldytuvų knygoms – dėžės dugnas iškris prieš pat jūsų naujus vokiškus kilimus. Pasitikėkite manim, skaudės nugarą ne tik vairuotojui, bet ir jums, kai reiks iškrauti.

Ar verta pirkti specialų pakavimo popierių ir burbulus?

Galvoju, kad taip. Nėra nieko blogiau, nei atidaryti dėžę Vokietijoje ir rasti suskilusį brangų vazą. Naujienlaikio popierius tinka, jei jūs supakuojate patikimai, bet burbulinis plėvelės (air bubble foil) yra tiesiog dieviška dalykėlį. Ypač tinka lėtiniams daiktams, taurėms, kompiuteriams. Vieną kartą klientas bandė pakrauti viska su patalynėmis... Galvojau, kad jis išprotėjo, vėliau viską teko valyti. Netaupykite ant pakuomenės, tai nulems jūsų ramybę atvykus.

Kaip pažymėti dėžes, kad niekas dingtų?

Nenaudokite tik „Knygos“ ar „Drabužiai“ užrašų. Parašykite ir kambarį, pvz., „Virtuvė – indai“, „Vaikų kambarys – žaislai“. Dar geriau – naudokite spalvotus lipdukus arba raštinės juostą. Vairuotojas gali nežinoti, kur yra jūsų svajonių virtuvė 4 aukšte be lifto. O jei dėžėse yra jautrių dalykų, užrašykite dideliais rašmenimis „NEŠTI ATSARGIAI“. Tai greičiau nei bet kokia instrukcija.

Ką daryti su likusiais maisto produktais?

Na, čia yra sudėtinga. Viską, kas yra atidaryta, geriau išmesti arba suvalgyti prieš išvykdami. Sausus produktus (makaronus, ryžius) galima vežti, jei tik dėžės gerai uždarytos. Bet su skysčiais – aliejumi, actu – būkite atsargūs. Vieną kartą mus stabdė muitinėje dėl kiaušinių... (nepasakysiu, kodėl, gal jie tikėjosi, kad mes prekiaujame kiaušiniais). Vokiškai galioja ES taisyklės, todėl daugiau maisto neverta, štai parduotuvėje ten pigiau nei čia.

Ar galima krauti dėžės su drabužiais tiesiog ant kėdžių?

Nerekomenduoju. Kėdės yra sukamos, o dėžės gali nukristi. Geriau viską krauti į dėžes arba specialius krepšius. Drabužius galima ir neužrašinėti (tiesiog „Drabužiai“), bet jei turite brangų kostiumų, tai geriau jį padėti į specialų dėžę su kablys, kad nesiglamžytų. Taip pat nenaudokite plastikinių maišelių – jie plyšta, o drabužiai išbyra po visu vilkiku. Tai tiesiog bjaurus vaizdas prieš pat išsikraunant.

Logistika, vairuotojai ir kelių realybės

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai tai trunka apie 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kur tiksliai važiuojate. Iš Vilniaus į Berlyną galima nusigyventi per dieną, jei nėra didelių spūdzių Lenkijoje (A2 autostrada). Tačiau jei važiuojate į Miuncheną arba Hamburgą, tai gali užtrukti ilgiau. Be to, reikia prisiminti apie vairuotojo poilsio laiką. Jis negali važiuoti 20 valandų iš eilės, nors kai kurie klientai tikėjosi būtent to. Tai ne žaidimas, čia taisyklės.

Kas yra „Maut“ ir kaip tai įtakoja kainą?

„Maut“ tai Vokietijos kelių mokestis už sunkiasias transporto priemones. Jis įskaičiuotas į jūsų pasiūlymą, tačiau jei sunkvežimis nuklysta į miesto centrą, kur nėra apmokestinimo, tai gali būti pigiau (bet sudėtingiau). Atkreipkite dėmesį, kad kai kurios trasos gali būti uždarytos remontui. Tada teks važiuoti apkeliukais, o tai kainuoja laiką ir papildomus pinigus. Geriau nebandyti dėti koją vairuotojui prie pedalo, jis geriau žino kelią.

Ar sunku įvažiuoti į miesto centrą, pvz., į Vokietijos senamiestį?

Tiesiog košmaras. Ypač jei gyvente istoriniame centre su siauromis gatvėlėmis. Sunkvežimis ten neprilėks, o net jei ir prilėks, gali užkliūti už kokio „Stolperstein“ (akmenėlio grindinyje). Todėl reikia iš anksto tikrinti, ar nėra įėjimo draudimų (Environmental zone - Umweltzone). Be tų specialių lipdukų (Umweltplakette) vairuotojas gaus baudą, o ją sumokėsite jūs. Taip pat reikia pagalbos iš vietinių, kurie eitų priešais sunkvežimį, nes vairuotojas nemato po priekiniu kapotu.

Ar reikia rūpintis automobilių stovėjimo vieta vairuotojui?

Taip, būtinai! Vokiškose gatvėse nėra vietos, kur sustabdyti 40 tonų monstrą. Jei nerasite vietos, teks važiuoti ratą po ratą, o tai laiko. Tokiu atveju reikia gauti specialų leidimą stovėjimui (Haltedauererlaubnis) iš vietos savivaldybės. Tai trunka keletą savaičių, taigi, užsiimkite tuo anksčiau. Arba paprašykite kaimynų užimti vietą automobilių.

Ką daryti, jei namuose neįsivaizduojate, kaip užnešti sofą per langą?

Kviečiame perkraustymo komandą, ne tik vairuotoją. Kartais reikia specialių keltuvų arba netgi kriauklių (ypač Berlyne, kur daug namų be lifto). Vieną kartą teko perkraustyti pianiną į ketvirtą aukštą per laiptus – vairuotojas beveik užsimiršo (čia šipuliavimas). Tokiu atvejai reikia pranešti iš anksto, kad atsiųstume papildomą žmogų. Negalima tikėtis, kad vairuotojas viens nešios 200 kg spintą.

Ar vairuotojas kalba lietuviškai ar vokiškai?

Dažniausiai jie kalba rusiškai ir angliškai, o vokiškai – „Ein, Zwei, Drei“. Bet turi būti bent minimalus vokiškų frazių supratimas, kad galėtų susitarti su vietiniais policininkais ar kaimynais. Aš visada stengiuosi siųsti tuos, kurie bent ką nors supranta. Nors kartais tai būna keista, kai vairuotojas su vokiečiu kalba per tarptautinius gestus (juokauju).

Pinigai, kainos ir nepageidaujamos staigmenos

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Paprastai. Vasarą visi važiuoja atostogų, todėl brangiau. Žiemą – pigiau, bet tikrai ne toli nuo švenčių, pavyzdžiui, Kalėdų. Taip pat turi įtakos degalų kaina. Jei kyla naftos kaina, kils ir jūsų sąskaita. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar reikalingi keltų (pvz., į Rugeną arba Švedetą) pervežimai, nors į Vokietiją nereikia (ne, jei neįsivaizduojate, kad Vokietija yra sala). O, tikėtina, aš padariau klaidą, pervežimas į užjūrio salas nereikalingas, nebent važiuojate į vieną iš Šiaurės jūros salų, bet kas ten krausto namus?

Ar privalu mokėti užstatą (avansą)?

Dažniausiai taip. Nėra jokio modo vežti daiktus, jei nepasirašėte sutarties ir nepadavote bent 30 proc. avanso. Tai apsaugo mus nuo to, kad jūs pakeisite nuomonę paskutinę minutę, o mes jau esame kelyje. Vieną kartą mus apgavo keletas žmonių, pasirašė sutartį, o vėliau pasakė, kad jie jau nusprendė nevažiuoti. Mums teko važiuoti tuščiom atgal. Tai pinigų praradimas. Taigi, mokėkite avansą.

Kas yra „long carry“ mokestis?

Tai kaina už tai, kad sunkvežimis negali priartėti prie pat jūsų durų. Jei jis turi stovėti 50 metrų toliau, o vairuotojas turi nešti dėžes per visą aikštelę, tai kainuoja. Ypač jei yra laiptai be lifto. Vokiški namai dažnai turi ilgius koridorius. Būtinai aptarkite tai iš anksto, kad nenukristumėte nuo kėdės, pamatę galutinę sąskaitą. Kiekvienas metras skaičiuojamas.

Kas dar gali padidinti galutinę kainą?

Išmontavimas ir montavimas. Jei turite sudėtingą sistemą, pvz., integruotą virtuvę ar didelę spintą, kurią reikia išardyti. Taip pat jei reikia išnešti daiktų iš rūsio, kur yra labai siauri laiptai. Taip pat, jei atvykstate sekmadienį ar švenčių dieną. Vokietijoje dirbti sekmadieniais beleidžiant (Sonntagsfahrverbot) yra draudžiama, o jei leidžiama, tai kainuoja dukart brangiau. Žiūrėkite į sąskaitą ir klauskite, jei kas neaišku.

Ar kainuoja brangiau krauti daug mažų dėžių ar keletą didelių?

Mažos dėžės užima daugiau vietos, nes tarp jų lieka tarpų. Didelės dėžės užima mažiau vietos, bet jas sunkiau nešti. Idealus variantas – standartinės dėžės, kurios telpa ant vienos kėdės. Taigi, jei turite daug mažų dėžių, gali tekti mokėti daugiau už kubinius metrus. Netaupykite dėžių, bet ir neperdarykite į moliūgus. Viskas turi būti proporcinga.

Ar draudimas apima viską, kas sugenda kelyje?

Draudimas apima viską, kas yra sąraše. Bet, jei pačioje dėžėje esantis daiktas (nurodytas kaip „indai“) nulūžta dėl blogo pakavimo, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją. Todėl labai svarbu užpildyti inventorius sąrašą su kaina kiekvieno daikto. Vieną kartą buvo situacija, kai klientas parašė „televizorius“, bet neįrašė modelio. Kai jis sužlugo, teko ilgai ginčytis. Užpildykite viską detaliai.

Po atvykimo – ką daryti, kai vairuotojas išvyksta

Ar reikia patikrinti dėžes dar prieš sunkvežimį?

Būtinai. Negalima leisti vairuotojui išvažiuoti, kol nepalikote dokumentą su parašu, kad viskas gerai. Jei pastebėjote sulaužytą dėžę, ją užfiksuokite nuotraukomis. Vieniems klientams atvyko dėžė su koja (nepasakysiu, kas ją ten padėjo). Tik išėjus vairuotojui, nebegalėsite nieko įrodyti. Jei kažkas trūksta, dabar laikas tai pasakyti. Negalima laukti rytojaus.

Ką daryti su pakuomenės atliekomis Vokietijoje?

Vokiška tvarka reikalauja, kad dėžės būtų supjaustytos ir sudėtos į specialius konteinerius (Papiercontainer). Negalima tiesiog mesti į bendrą šiukšliadėžę, jei jose nėra likę maisto. Geriausia susitarti su savininku, kur yra artimiausia šiukšliadėžė. Arba tiesiog išardyti dėžes ir sudėti į „Gelben Sack“ (geltoną maišą), jei jos yra kartono. Netaisyklingai išmestos dėžės gali baigtis bauda.

Kaip atsikratyti nereikalingų daiktų, kuriuos nusprendžiau palikti?

Vokietijoje yra labai gera sistema „Sperrmüll“ (dideliųjų atliekų ivežimas). Bet ji tenka iš anksto susitarti su savivaldybe. Arba galite nuvežti į „Wertstoffhof“ (perdirbimo centrą). Nėra gerai tiesiog palikti sofos prie gatvės, jei neturi specialaus lapelio. Vieną kartą matėme, kaip kažkas paliko seną lovę gatvėje, o ją pamatę vokiečiai paskambino policijai. Geriau nekelti problemų.

Ar pervežėjas gali padėti su išmontavimu?

Taip, dauguma mūsų komandų gali padėti nešti dėžes į kambarius ir netgi sumontuoti baldus. Už tai paprastai imama papildoma mokestis, priklausomai nuo valandų skaičiaus. Svarbiausia – pasakykite iš anksto, kad jums reikia tokios paslaugos, kad būtų atsiųstas pakankamai žmonių. Nėra nieko keisčiau, nei kai vienas vyras bando nešti skalbimo mašiną į trečią aukštą be lifto vienas.

Ką daryti, jei randama pažeidimų, kai jau viskas išpakuota?

Jei radote pažeidimą, kurio nepastebėjote pradžioje, reikia nedelsiant rašyti pretenziją (per 7 dienas). Geriausia daryti nuotraukas ir siųsti el. paštu. Draudimo taisyklės griežtos. Neverta laukti mėnesio, tada niekas neišgelbės. Mes stengiamės viską atvežti sveiką, bet, žinote, keliai... Vieną kartą važiavome pro duobę, kurią vokiečiai dar nebuvo ištaisę. Buvo šokas.

Ar galiu pasiųsti daiktų atgal, jei nusprendžiu grįžti?

Žinoma, mes esame čia tam, kad vežtume ir į vieną, ir į kitą pusę. Tik kainos bus tokios pačios. Vienas klientas išvyko į Štutgartą, pragyveno pusę metų ir sugrįžo. Jis sakė, kad vokiečiai per daug griežti. Tai jūsų pasirinkimas. Mes tiesiog užkrauname ir vežame atgal.

Išvada

Na, va, kaip ir viskas, ką reikėjo žinoti apie tai, kaip pasiruošti namų perkraustymo procesui į Vokietiją. Nesitikėkite, kad tai bus lengvas pasivaikšiojimas parke, tikrai reikia kantrybės ir gero planavimo. Svarbiausia – nebraizgiot per daug, pasitarkite su profesionalais ir pasirūpinkite dokumentais. Ir nepamirškite, kad Vokietijoje tvarka yra aukščiau už viską, tad geriau būkite per anksti nei vėlu. Sėkmės jūsų naujame gyvenime, ten tikrai gražu, nors ir šalta (bet ką aš žinau, aš ten tik važinėju).