Kaip pasirinkti tinkamas paslaugas perkraustymui į Vokietiją? Žiūrime iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galima sakyti, mačiau viską – nuo tada, kai buvo lengviau, iki dabar, kai popierius užtenka nuplėšti ranka. Perkraustymas į Vokietiją atrodo kaip paprasta užduotis, tik pakrauti ir nuvežti, tačiau tikrovėje tai yra tikras miškas, kuriame lengva pasiklysti, jei nežinai detalių. Dažnai žmonėms kyla klausimas, kodėl kainos skiriasi kelis kartus ir kodėl vieni firmas žada atvežti per dieną, o kiti sako, kad reikia savaitės. Čia ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kaip tas krovinys bus iš tikrųjų apdorotas. Turiu pasakyti, kad jei renkatės pigiausią variantą be sutarties, dažniausiai tai baigiasi neramumais ir prarastais daiktais, todėl verta suprasti, kas slepiiasi už užuolaidų. Šiandien noriu papasakoti, kaip išvengti tų bėdų, kuriuos mačiau savo akimis, ir kaip pasirinkti patikimą partnerį, kuris neprarastys jūsų baldų Kelno ar Miuncheno pakraštyje.

Pinigai, kainos ir apgavystės

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Žiūrėk, čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje, bet stengsiu nubrėžti ribas. Jei turite butą su standartiniu baldais, tarkime, 40–50 kvadratinių metrų, tai kaina svyruoja nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Vokietijoje važiuojate. Jei tenka važiuoti gilyn į Bavariją ar netoli Miuncheno, kainos gali būti aukštesnės dėl didelių atstumų. Didelės klaida manyti, kad galima rasti ką nors už 300 eurų, jei turiu pilną sunkvežimį daiktų – toks pasiūlymas beveik visada yra arba klaida, arba apgavystė. Turiu omenyje, kad kiekvienas kilometras ir kiekvienas pakeltas kilogramas kainuoja, todėl jei kaina atrodo per gera, tikriausiai trūksta draudimo arba vairuotojas bus vienas pusbrolis be pagalbininkų.

Kodėl kaina taip stipriai svyruoja?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir priežastis paprasta – kiekvienas skaičiuoja kitaip. Vienos firmos kainuoja už valandas, kitos už užsakyta tūrį, o trečios už dienas. Dar yra tos firmos, kurios tiesiog padidina kainą, kai sužino, kad reikia įvežti daiktą į ketvirtą aukštą be lifto Vokietijoje (ten daug kur liftaų nėra senuosiuose namuose). Taip pat įtakos turi degalų kainos, kurios šiuo metu... na, jūs žinote, kokios. Be to, jei reikia specialių įrankių, pvz., keltuvų pianinui išnešti pro langą, tai papildomai kainuoja. Negaliu tiksliai pasakyti, kuris variantas geriau, bet už valandą mokėti verta tik tada, jei esate tikri, kad darbai baigsis greitai, o ne tuomet, kai vairuotojai lėtai geria kavą.

Ar verta rasti brangų pervežėją?

Brangumas visada ne reiškia kokybės, nors dažnai taip būna. Esu matęs firmas, kurios imasi astronominių sumų, o darbą atlieka paprasti varyingai be patirties. Kita vertus, jei įmonė dirba jau dešimtmetį ir turi gerus atsiliepimus, tai jie tikrai neims mažiau, nes žino savo vertę. Perkraustymas į Vokietiją reikalauja atsakomybės, o tai kainuoja. Jei kaina žymiai viršija rinkos vidurkį, klauskite, kas įeina – ar įskaičiuota pakavimo medžiaga, ar draudimas, ar išpakavimas vietoje. Kartais brangiau yra tuo atveju, jei jie viską padaro už jus, ir jums nereikia něsti pirštų.

Kaip atpažinti blogą įmonę pagal kainą?

Jeigu pasiūlymas rašytas labai neaiškiai, be tikslių sumų, o galiausiai pasirodo, kad "kaina sutartinė", bėkite toli. Taip pat žiūrėkite, ar jie reikalauja didelio avanso – geroji firma dažniausiai ima nedidelį užstatą arba viską gauna tik po pristatymo. Vieną kartą girdėjau, kad žmonėms paėmė 50 proc. iš karto, o paskui išvis nebeatsiliepė į skambučius. Be to, jei kaina fiksuota, bet labai žema, tikėkitis, kad jis bandys paprašyti pinigų už ką nors "papildomo" jau važiuodamas arba tiesiog paliks daiktus sandėlyje ir reikalaus "išpirkos".

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, visada galima pabandyti, bet neikykite per daug. Mes, pervežėjai, turime savo maržas, kurios tiesiog nebegalima sumažinti, nes nepadengsime degalų. Jei sakyčiau, kad kaina yra 1500 eurų, ir jūs sakyčiate 1200, aš galiu sutikti tik jei atsisakysite kai kurių paslaugų, pvz., išpakavimo. Tačiau derėkitės dar nepradėjus darbų, o ne tada, kai daiktai jau pakrauti į sunkvežimį. Vokietijoje yra griežtos taisyklės, ir jei susiginčijame dėl pinigų prieš jūsų namų duris, tai gali baigtis policijos kvietimu, o to niekas nenori.

Ką daryti, jei kaina staiga padidėja?

Tai labai nemaloni situacija, bet ji nutinka. Jei jau nupirkote paslaugą, o paskui jie sako, kad "kelias ilgesnis" arba "daiktų atsirado daugiau", tai dažniausiai melas. Geriausia turėti surašytą sutartį, kurioje visaip įrašyta: "kaina fiksuota". Jei sutarties nėra, tada jūsų žodžiai prieš jų žodžius... na, žinote, kas laimi. Jei jie reikalauja papildomai pinigų be jokios priežasties, geriau neduokite ir skambinkite į savo konsulatą arba vietinę policiją, ypač jei jie laiko jūsų daiktus įkaitu.

Pasiruošimas ir daiktų tvarkymas

Ar reikia susirasti dėžes pats?

Galite rasti patys, jei norite sutaupyti, bet tada turite būti tikri, kad dėžės tvirtos. Nenoriu, kad jūsų indai nukristų, nes dėžė suiro po svorio. Dauguma firmų siūlo dėžes, tai įskaičiuota į kainą arba už papildomą mokestį. Asmeniškai visada patariu pasiimti iš firmos, nes jos yra pritaikytos kroviniui – turius reikiamus išpjovas. Jei vis dėlto renkatės pats, vaikščiokite po parduotuves, klauskite ar netikrinkite "gėlių" dėžių, jos per minkštos.

Kaip supakuoti daiktus, kad nesužaloti?

Čia nėra rocket science, bet reikia galvos. Sunkius daiktus – knygas, rankraščius – dėkite į mažas dėžes, o lengvus – pagalves, antklodes – į milžiniškas. Vieną kartą mačiau, kaip vyras į vieną dėžę užpyldė visus savo kolekcijinius vinilo plokšteles ir tuos svarus daiktus – dėžės dugnas iškrito pakeliant. Taip pat nepamirškite užpildyti tuščių vietų, naudokite burbuliukų plėvelę arba senus laikraščius. Vokietijoje keliai yra geros kokybės (autobahnai), tačiau posūkiai į kiemus gali būti labai aštrūs.

Ar verta vesti visus senus daiktus?

Sąžiningai sakant, ne. Perkraustymas į Vokietiją kainuoja, ir mokėti už seną sofą, kurią jau ir šunis nekando, yra beprasmiška. Vokiškai "Müll" (šiukšlės) išvežimas ten taip pat kainuoja. Geriau išsimesti arba atiduoti čia, ir nusipirkti naujus jau vietoje. Taupykite pinigus transportui, o ne seniems daiktams vežti. Be to, kai kurie seni baldai gali neatitikti Vokietijos standartų (pvz., sofos su putomis, kurios degia per greitai).

Kas su transporto priemonėmis? Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, galima, bet tai papildomas galvos skausmas. Jei automobilis eina savaeigai (vairuotojas važiuoja), tai paprasčiau, bet jei reikia vežti sunkvežimiu, tai reikia specialios leidimų. Dar yra toks dalykas kaip "Maut" – kelių mokestis Vokietijoje, kurį reikia sumokėti už sunkvežimius, o tai gali padidinti kainą. Jei turite brangų automobilį, geriau jį pavogti... o ne, turiu omenyje, geriau jį pavesti patys arba naudoti autovežį, nes krauti jį į bendrą konteinerą su baldais nėra saugu.

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Būtina. Be jokio abejo. Ne tik tam, kad žinotumės, kas dingsta, bet ir dėl muitinės. Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, jei perkraustote daugiau kaip asmeninius daiktus (tarkim, versui reikalingus daiktus), muitinė gali užklupti. Sąrašas turi būti kuo tikslnesnis – ne "dėžė su daiktais", o "3 indai, 5 knygų, 1 žaislas". Tai padės ir draudimo atveju, jei kažkas nukris. Vieną kartą buvau situacijoje, klientas parašė "baldai", o kai nukrito, neįrodė, kad ten buvo prabangių vintage rankų darbo kėdžių, ir draudimas nieko neatlygino.

Kaip elgtis su brangia elektronika?

Telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, planšetes geriau vežti su savimi mažame automobilyje arba rankiniame bagaže, jei važiuojate patys. Juos krauti į bendrą sunkvežimį yra rizikinga – dėl temperatūros, dėl smūgių, dėl vagysčių. Jei turiu didelę televizorių kolekciją, tada reikia specialios dėžės ir užtikrinto apsaugos. Nemanau, kad norite rasti savo 65 colų televizorių sulaužytą viduryje kažkurio Berlyno sandėlio.

Kelionės procesas ir vairuotojai

Kiek trunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai tai trunka 1–2 dienas, priklausomai nuo to, kur tiksliai. Jei važiuojame į Berlyną, gali užtrukti ilgiau dėl eismo rūšių, o į kaimiškas vietas pietuose – ilgiau dėl atstumų. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojų poilsio laiką – jie negali važiuoti 24 valandas iš eilės, tai nelegalu. Taigi, jei jums sako, kad atveš per 12 valandų į Miuncheną, tai jie arba meluoja, arba važiuos nelegaliai, kas yra pavojinga. Geriau palaukti dieną ilgiau, nei gauti naujienas, kad sunkvežimis apvirto.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Ne visada, ir tai yra problema. Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai arba angliškai, bet su vokiečiais vokiškai ne. Vokietijoje policija ir muitinės pareigūnai dažniausiai kalba angliškai, bet ne visada. Jei įvyk incidentas, o vairuotojas negalės paaiškinti, kas vyksta, tai gali baigtis baudomis. Būtinai klauskite, ar vairuotojas turi vertėją arba bent jau sugebės susitvarkyti pagrindinėmis frazėmis. Aš asmeniškai visada stengiuosi siųsti tuos, kurie bent šiek tiek moka susikalbėti.

Kas nutinka, jei vairuotojas pasiklysta?

Nenuostabu, kad jis pasiklysta, Vokietijos miestai sudėtingi, o senamiestiai – siauri gatvelės. GPS kartais klaidinga, ypač kai yra statybų zonų. Jei vairuotojas užstrigs siaurame gatvėje (kaip tai buvo vieną kartą Hamburge, kur sunkvežimis neprailgo pro tiltą), tai gali tekti iškrauti dalį krovinio rankomis. Tai užtruks valandas, o gal ir dienas. Geriausia, jei galite susitarti su vairuotoju telefonu ir nukreipti jį, jei pažįstate vietą.

Ar galiu sekti savo krovinį?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimo sistemas, taigi taip. Galite pamatyti, kur jis yra realiu laiku. Tai ramina nervus, ypač kai laukiate savo lovos kelias naktį. Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas pusvalandį ir klausti "kur jūs?". Jis vairuoja, negali kalbėti. Pasitikėkite sistema arba vadovu. Aš esu girdėjęs istorijų, kai klientai persekioja vairuotojus, tai sukelia tik stresą.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai galima, jei yra vietos ir draudimas leidžia keleivius. Tačiau tai nėra labai patogu – sunkvežimyje būna trikšma, vibracija, o poilsio vietos nėra viešbučio lygio. Be to, jei įvykia avarija, o jūs ten kaip keleivis, tai gali būti problemos su draudimu. Geriau važiuoti atskirai, jei galite. Jei neturite kito būdo, tai derėkitės iš anksto, bet nesiūlykum sėdėti ant grotų su daiktais.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėlu?

Pirmiausia – nepanikuokite. Gali būti eismas, techninė gedimas arba muitinė. Jei pavėluoja daugiau kaip 4 valandas be pranešimo, tuomet skambinkite vadovui. Jei jie uždirbo pinigus už greitą pristatymą (pvz., "express"), tuomet turite teisę reikalauti nuolaidos arba atlyginimo. Bet jei tai standartinis pervežimas, tada 1-2 valandų delsimas yra normalus dalykas, ypač jei kelyje buvo sniego liūtis (kaip buvo šią žiemą).

Vokietijos specifika ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia tur�ti įvežant daiktus?

Pagrindinis dalykas – tapatybės dokumentas (pasas arba ID kortelė). Taip pat reikia sutarties su pervežėju, kurioje nurodyta, ką vežate. Jei perkraustotės ne į savo butą, o į nuomą, gali prireikti nuomos sutarties, kad policija netvirtintų, kad vagiate daiktus. Jei vežate brangius daiktus, verta turėti pirkimo čekius (jei liko). Be to, jei vežate transporto priemonę, reikia jos techninio paso ir draudimo "Green Card" (nors ES tai nebūtina, bet geriau turėti).

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Paprastai ne, jei tai jūsų asmeniniai daiktai, naudoti, ir jūs persikeliate gyventi (t.y. keičiate gyvenamąją vietą). Tai vadinama "transfer of residence". Tačiau jei vežate daug naujų daiktų su etiketėmis, muitinė gali manyti, kad tai prekyba, ir reikalauti mokesčių (PVM ir muito). Geriau nenuvežti 50 naujų televizorių ir sakyti, kad tai dovana seseriai. Muitininkai to nepermšą.

Ar yra kokių nors specialių draudimų Vokietijoje?

Yra, ypač jei kalbame apie chemines medžiagas arba pavojingas atliekas. Negalima vežti dažų, tepalų, benzininių pjūklų (su benzinu) be specialaus leidimo. Taip pat nereikėtų vežti maisto produktų, ypač mėsos ar pieno produktų, jei jie neįpakvuoti ir nėra skirti asmeniniam vartojimui. Vokietijos veterinarinės tarnybos yra griežtos. Vieną kartą teko išmesti visą kliento šaldytuvo turinį, nes jis užmirė, kad ten kiauliena.

Kaip su "Wohnungsgeberbestätigung"?

Tai labai svarbus dokumentas Vokietijoje – tai patvirtinimas iš savininko, kad gyvenate tame adresu. Be jo negalite užsiregistruoti mieste ("Anmeldung"). Nors tai nėra tiesiogiai susiję su pervežimu, bet dažnai pervežėjai reikalauja parodyti, kad turite kur įsikurti, kad nešvaistytų laiko važinėdamasi be tikslų. Be to, jei neturite šio popieriaus, gali būti, kad negalėsite iškrauti daiktų, jei namų savininkas neleis (pvz., jei dar nėra pasirašius sutarties).

Ar sunku rasti vietą stovėjimui sunkvežimiui?

Labai sunku, ypač dideliuose miestuose. Prieš atvykstant privalu susitarti dėl parkavimo vietos. Jei vairuotojas atvyks ir negalės pastatyti, jis turės važiuoti ratu arba stovėti nelegaliai, kas baigsis baudomis, kurias galiausiai sumokėsite jūs. Kartais reikia gauti specialų leidimą iš miesto savivaldybės ("Verkehrsbehörde") stovėjimui gatvėje. Tai užtrunka kelias dienas, taigi, derėkitės iš anksto.

Ar reikia kalbėti vokiškai su namų savininku?

Jeigu savininkas nemoka angliškai ar lietuviškai, tai taip, reikės. Bet dažniausiai susitariama angliškai. Jei nekalbate jokiaisiais kalbomis, geriau pasirūpinkite vertėju arba prašykite pervežėjo pagalbos (jei jie tokią gali suteikti). Nenorite, kad namų savininkas išsiųstų jūsų daiktus atgal, nes nesuprato, kad jūs juos atvežate.

Rizikos, problemos ir išvados

Kas daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Pirmiausia – užfiksuokite žalą. Nufotografuokite vietoje, dar nepakraunant atgal, arba iš karto po iškrovimo. Praneškite vadovui. Jei turite draudimą, turiu parašyti prašymą (žalos aktą). Nereikia laukti, kol vairuotojas išvažiuos. Esu matęs atvejų, kai klientai pastebėjo įtrūkimus po savaitės, ir tada sunku įrodyti, kad ne jie patys padarė. Greitas reagavimas – pusė sėkmės.

Ar draudimas apima viską?

Dauguma "standartinių" draudimų neapima brangių daiktų (ginklų, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių) arba pinigų. Taip pat jie neapima žalos, kurią padarote patys pakraudami (jei pasirinkote "savikrovą"). Skaitykite smulkmenas. Vienas klientas bandė gauti pinigus už sulaužytą akvariumą, bet sutartyje buvo parašyta, kad akvariumai su vandeniu neapdrausti. Tikėkimės, jį ištuštiną prieš vežimą.

Kas nutinka, jei įmonė bankrutuoja?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įmanomas. Jei sumokėjote avansą, o įmonė užsidaro, gali būti, kad daiktų niekada nematysite. Todėl visada mokėkite kortele (turiu omenyje, kad galima bylinėtis su banku dėl grąžinimo) arba naudokite escrow paslaugas (nors Lietuvoje tai reta). Venkite mokėjimų į asmenines sąskaitas, tik į įmonės sąskaitą.

Ar galiu pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalis taip, dalis ne. Žinote, kad atsiliepimus galima nusipirkti. Žiūrėkite, ar atsiliepimai natūralūs – ar yra ir blogųjų, kaip įmonė jiems atsakė. Jei visi atsiliepimai vienodi "Super! Ačiū!", tai įtartinai. Geriau klauskite draugų, kurie jau persikėlė. Asmeninė rekomendacija verta daugiau nei šimtas penkių žvaigždučių.

O jei aš dar nežinau tikslaus adreso?

Tai dažna problema. Tada galima nutarti, kad daiktai bus nuvežti į laikiną sandėlį Vokietijoje. Tai kainuos, bet sutaupysite nervų. Nebandykite rašyti "kažkur prie Miuncheno centro", vairuotojas niekada nerastų. Būtinai turėkite adresą iki tos dienos, kai išvyksta sunkvežimis.

Kaip elgtis su nepageidaujamais "palydovais"?

Turiu omenyje draugus ar giminaičius, kurie nori padėti, bet tik trukdo. Jei jie su vairuotoju nesiderina, arba bando "valdyti" procesą, tai gali sukelti konfliktą. Geriau, jei vienas žmogus bendrauja su pervežėju ir priima sprendimus. Per daug virvių valdytojų – sunkvežimis suirus (tai yra, situacija). (čia turiu omenyje, kad visiems bus blogai).

Ar saugu vežti vaikus?

Jei kalbame apie mažus vaikus kaip keleivius sunkvežimyje – tai nelegalu ir nesaugu. Jei kalbame apie vaikiškus vežimėlius, tai juos reikia išskaidyti, jei įmanoma, arba tvirtai pririšti. Vokietijoje yra griežti saugumo reikalavimai, netgi pervežiant daiktus.

Kas daryti, jei vairuotojas elgiasi negerai?

Skambinkite į dispečerinę iš karto. Jei jis girtas, agresyvus arba reikalauja pinigų, nebandykite tartis patys. Tiesiog užfiksuokite viską, kas vyksta, ir skambukite policijai bei mums. Mes netoleriu tokio elgesio, nors (žinoma) visiame pasaulyje yra juodų avinų.

Galiausiai, ką daryti, jei viskas nepavyko?

Jei daiktai dingsta, o įmonė neatsako, kreipkitės į teismą arba vartotojų teisių gynimo organizacijas. Lietuvoje ir Vokietijoje yra tokios galimybės. Tai užtruks, bet tai vienintelis būdas gauti atlyginimą. Tikiuosi, kad jums nereikės to daryti, jei pasirinksite tinkamas paslaugas perkraustymui į Vokietiją iš pat pradžių.

Išvada

Na, štai ir viskas ką norėjau pasakyti. Perkraustymas į Vokietiją nėra paprasta, bet jei pasiruošiate ir žinote ką ieškoti, viskas gali vykti sklandžiai. Svarbiausia – nebijoti klausti ir skaityti sutartis, net jei tai atrodo nuobodu. Nenaudokite pigių variantų be draudimo, nes taip sutaupysite šimtus, bet praradite tūkstančius. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti tų bėdų, kuriuos aš mačiau per savo metus.