Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos krovinius, perkraustymo paslauga

Kaip pasirinkti tinkamą microautobusą pervežimui į Vokietiją: Praktinis vadovas iš vidaus

Vežame kiekvieną dieną

Kaip pasirinkti tinkamą microautobusą pervežimui į Vokietiją: Praktinis vadovas iš vidaus,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Kaip pasirinkti tinkamą microautobusą pervežimui į Vokietiją: Praktinis vadovas iš vidaus  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, šiandien
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, poryt
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, šiandien
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, poryt
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Kaip pasirinkti tinkamą microautobusą pervežimui į Vokietiją: Praktinis vadovas iš vidaus

    Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo žavingų, naujutėlaištų „Mercedesų“ iki tokių „Reno“, kurie vos nevirto į dulkes ant A9 autostrados Vokietijoje. Dažnai klientai klausia, kaip išsirinkti transportą, kad neapsiraišioti ir nenukrypti nuo biudžeto, todėl nusprendžiau viską papasakoti paprastai, be jokių marketingo gėlių. Rinktis mikroautobusą – tai ne tik paspausti mygtuką ir nupirkti brangiausią modelį, tai subalansuoti techninę būklę, komfortą ir, svarbiausia, patikimumą, kai kelyje užsilieka šešias valandas. Žemiau rasite tai, ką apie tai galvoju aš, ir tikiuosi, tai padės išvengti prastų investicijų bei nervų kraikelo.

    Techninė pusė ir rinkos ypatumai

    Kiek vietų microautobuse turėtų būti optimaliausiai?

    Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, ką veikiate. Jei pervežate darbuotojus į statybas Vokietijoje, 8 vietų mikroautobusas su bagažine erdve viršaus gali būti idealus variantas, tačiau jei turite keletą daugiau keleivių, reikės žiūrėti į 9 ar 19 vietų variantus. Patariu niekada neimti tiek daug vietų, kiek tik įmanoma, nes tada nelieka vietos bagažui, o vokiečiai labai nemėgsta, kai koridoriuje guli visi krepšiai. Geriau turėti vieną vietą mažiau, bet važiuoti patogiau ir saugiau, negu kilti į ašaras dėl to, kad neatrinkote kelių dėžių.

    Ar verta rinktis Mercedes Sprinter arba VW Transporter?

    Visi sako, kad „Mercedesas“ yra karalius, bet po dvidešimt metų darbo galiu pasakyti – jis brangus remontuoti. Vokietijoje daugiausia važinėja būtent šie modeliai, tad dalys lengvai randamos, bet kai užsibaigs garantija, tai variklio remontas gali kainuoti kaip naudotas „Opel“. VW Transporter yra labiau miesto tipo, patogesnis, bet ilgiems maršrutams su pilna apkrova jis gali būti per silpnas, ypač jei kalbame apie senesnius T5 ar T4 modelius. Asmeniškai dažniau linkstu į „Fiat Ducato“ ar „Peugeot Boxer“, kurie, nors ir atrodo šiek tiek „cariškai“, bet variklis 2.3 MultiJet yra labai atsparus ir traukia gerai.

    Ką tiksliai reikėtų patikrinti pirkdam naudotą mikroautobusą?

    Pirmiausia žiūrėkite į rėmą ir korpusą – jei jie sujauę arba su rūdžiu netoli pakabos, užmirškite šią mašiną. Vokietijos keliai, nors ir geri, turi daug bėgių, o bloga pakaba sugads vairuotojo nugarą per porą mėnesių. Taip pat būtinai patikrinkite variklio kodą, nes kai kurie modeliai turi problemų su EGR vožtuvais arba alyjos skysčio (naudojamo alyvos aušinimui) mišinys su degalais. Buvo atvejis, kai nupirkome gražiai atrodantį autobusą, o po trijų dienų teko keisti visą pavarų dėžę, tad nepasitikėkite tik laku.

    Ar svarbus variklio tipas – dyzelis ar benzinas?

    Dirbant su krovininiais transportais, dyzelis yra vienintelis logiškas pasirinkimas, ypač kai klausimas, kaip pasirinkti tinkamą microautobusą pervežimui į Vokietiją, įgyja praktinę prasmę. Benzinas su dideliu svoriu suvartoja per daug, o tokiems atstumams kaip Vilnius-Berlynas tai tiesiog nepelningai. Dyzelis turi didesnį sukimo momentą, kas svarbu važiuojant kalnuotais Vokietijos regionais prie Miuncheno arba Frankfurto. Tačiau žiūrėkite, kad variklis nebus labai „nusėtas“ DPF filtro problemomis, nes tos detales kainuoja prabangiai.

    Ką daryti su kondicionieriumi – ar jis būtinas?

    Vasara Vokietijoje kartais būna tokia karšta, kad be kondicionieriaus keleiviai tiesiog maišysis. Vieną kartą teko važiuoti su sena „Iveco“, kurioje kompresorius neveikė, ir po trijų valandų važiavimo automagistrale vairuotojas beveu alino. Jei planuojate reguliarius reisus, investuokite į galingą kondicionierių, kitaip prarasite klientus, kuriems tiesiog bus nepatogu. Taip pat nepamirškite patikrinti šašų ant stogo, nes jei ten įlįs vanduo per lietų, tai kondicionierius nebeįsijungs.

    Ar reikalingi papildomi degalų bakai?

    Paprastai ne, nes Vokietijoje degalinės yra kas 50-60 kilometrų, o kainos ten ganėtinai panašios kaip ir Lenkijoje (gal šiek tiek brangiau). Papildomi bakai didina svorį ir gali sukelti problemų su technine apžiūra Lietuvoje, jei jie neįrengti pagal visus sertifikavimus. Geriau sustoti ir pailsėti, neitempti 150 litrų degalų ant rėmų ir rizikuoti, kad sulaips ugnies saugumo tarnyba.

    Dokumentai, teisiniai niuansai ir biurokratija

    Kokius dokumentus reikia turėti išvykdamas į Vokietiją?

    Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai yra vairuotojo pažymėjimas (su 95 kodu, jei reikia), transporto priemonės registracijos liudijimas, techninis pasas ir techninės apžiūros kortelė. Be to, būtinos draudimo polisai (civilinės atsakomybės „Green Card“ ir, pageidautina, kasco). Vokietijos policija labai griežtai tikrina, ar tarybinių šalių tipo dokumentai yra tvarkingai išversti į vokiečių kalbą (arba angliškai), todėl nepamirškite tarptautinio vairuotojo pažymėjimo.

    Kas tas 95 kodas ir ar jis visada būtinas?

    Jei microautobuso maksimali leistina masė viršija 3,5 tonos, tai be 95 kodo niekur neivažiuosite. Šis kodas reiškia, kad vairuotojas turi teisę vairuoti tokio tipo transportą. Jei mašina lengvesnė, tarkim, 3,2 tonos (dažna „Ford Transit“ situacija), tai paprastas B kategorijos pažymėjimas užtenka, tačiau visada patikrinkite techniniame pase, ten parašyta tiksliai. Kai kurie vairuotojai bando „užsiauginti“ policiją, sakydami, kad nežinojo, bet vokiečiai to neklausia.

    Ar reikia tarptautinio krovininio pervežimo licencijos?

    Jei pervežate keleivus už pinigus (t. y. komercinis reisas), tai taip, be licencijos (Euro kontrole) negalima. Tačiau jei tai yra įmonės darbuotojų pervežimas į darbo vietą, ir tai daroma įmonės lėšomis be bilietų pardavimo trečiajems asmenims, tai dažnai galima važiuoti kaip „nekomercinis“ pervežimas. Čia teisinės detalės gali būti painios, todėl geriau pasikonsultuoti su savo teisininku, kad netyčia nesusidurtumėte su dideliu baudų lapu.

    Ką daryti jei techninė apžiūra baigiasi kelionės metu?

    Geriau nevažiuoti. Vokietijoje už techninės apžiūros nebuvimą gali skirti milžiniškas baudas ir net uždrausti tęsti kelionę. Jei jau atsitiko taip, kad galiojimas baigiasi kelyje, turite gauti laikiną leidimą Lietuvoje prieš išvykdami (o galvojau, kad Lietuvoje to nėra... nėra, bet Vokietijoje gali būt problemų be galiojančio liudijimo). Techninės būklės tikrinimas Vokietijos greitkeliuose yra dažnas reiškinys, ypač netoli sienų su Lenkija.

    Ar sunku gauti leidimą važiuoti į „žaliąją zoną“ (Umweltzone)?

    Be „Umweltplakette“ (žaliosios kortelės) į daugelį Vokietijos miestų, tokių kaip Miunchenas, Štutgartas arba net kai kurios Berlyno dalys, tiesiog neįleis. Kortelę gausite pagal variklio emisijų standartą (Euro 4, 5, 6). Senesniems mikroautobusams gali tekti įsigyti brangesnį filtrą arba išvis nebegauti leidimo, todėl planuodami, kaip pasirinkti tinkamą microautobusą pervežimui į Vokietiją, patikrinkite jo emisijų klasę. Be kortelės bauda – 80 eurų, o tai nemažai.

    Maršrutai, vairavimas ir kas laukia kelyje

    Kokia geriausia trauka į Vokietiją pro Lenkiją?

    Dažniausiai važiuojame per Varšuvą, Poznanę į Berlyną – tai klasika. Tačiau pastaruoju metu lenkiškai keliai tiesiog siaubingai, daug vietų remontuojama, o eismo užstatymai gali užtrukti valandas. Kartais verta šiek tiek nukrypti pro Ščeciną, nors ten ir keliu kokybė svyruoja. Žiūrėkite navigacijoje „Google Maps“ ar „Waze“, bet nepamirškite, kad sunkesnėms mašinoms gali būti draudžiami kai kuriai tiltai arba centrinės gatvės miestuose.

    Ar Vokietijos policija dažnai stabdo mikroautobusus?

    Stabdo, ypač netoli sienos su Lenkija arba Čekija. Jie ieško ne tik greičio, bet ir nelegalių keleivių, arba tikrina, ar vairuotojas nepavargo. Turiu omenyje situaciją, kai mūsų vairuotojas buvo sustabdytas netoli Frankfurto, nes jis, pasirodo, buvo vairavęs 5 valandas be pertraukos (nors tachografas rodė kitaip – jis jį „sugadino“). Būkite sąžiningi, nes vokiečiai turi puikius skaitytuvus ir pastebi viską.

    Kiek laiko įprasta važiuoti iki Vokietijos?

    Iš Vilniaus iki Berlyno yra apie 1000 km, priklausomai nuo maršruto. Paprastai tai trunka apie 11-13 valandų su sustojimais. Jei važiuojate per Kauną-Varšuvą, tai greičiau, jei per Ščeciną – šiek tiek ilgiau, bet lengviau vairuoti. Nerekomenduoju važiuoti be sustojjimo (čia rašiau be sustojimo... turiu omeny be poilsio), nes pavargęs vairuotojas rizikuoja ne tik savo, bet ir visų keleivių gyvybe.

    Kur geriausia ir saugiausia pernakvoti kelyje?

    Yra daug gerų stotelių (Rasthof) palei autostradas, tačiau kainos ten gali įkristi į 30-40 eurų už lovą. Patariu ieškoti mažesnių viešbučių arba motelių toliau nuo autostrados, už 5-10 km, ten pigiau ir maistas geresnis. Lenkijoje galima rasti pigių vietų, tačiau saugumo sumetimais geriau pasilikti didesnėse, apšviestose stotelėse su vaizdo kameromis.

    Kas daryti jei mikroautobusas sugesta Vokietijoje?

    Pirmiausia, nespėkite gaišti nervų ir bandyti taisyti pats, jei nesate mechanikas. Skambinkite savo draudimo kompanijai – jie turi pagalbos tarnybą Vokietijoje. Vokietijos gelbėjimo tarnybos veikia labai greitai, bet paslauga brangi. Buvo atvejis, kai mums sugedo „Fiatas“ prie Miuncheno, per valandą atvažiavo vilkikas ir nuvežė į servisą, tačiau sąskaita buvo beveik 500 eurų už patį nuvežimą.

    Ar sunku vairuoti Vokietijos autostradose?

    Techniškai – ne, keliai idealūs, bet psikologiškai – taip. Vokiečiai važiuoja labai greitai, net jei yra ribojimai (120 km/h arba 100 km/h atkarpose), jie artinasi iš galo ir švyto šviesomis. Svarbiausia – nešokti į kairią juostą, jei nesate tikri, kad galite važiuoti greičiau. Mikroautobusą dažniausia riboja 100 km/h, todėl tenkite važiuoti dešinėje ir nepulkite į „lenkimo“ manijas.

    Vairuotojai, poilsis ir saugumas

    Kiek reikia miegoti vairuotojui pagal įstatymus?

    Europos Sąjungos taisyklės griežtos – kasdien 9 valandos poilsio (nors gali būti paskaidytos dviem poilsiais, vienas bent 3 valandos). Negalima važiuoti 10 valandų iš eilės, maksimum – 4,5 valandos, tada būtina 45 minučių pertrauka. Kai kurie vadovai spaudžia vairuotojus „nuvažiuoti iki galą“, tačiau tai pavojinga. Žinau vieną įmonę, kuriai uždraudė važiuoti į Vokietiją metus, nes jų vairuotojas užmiguso prie vairo.

    Ar tachografas būtinas visuose mikroautobusuose?

    Jei masė viršija 3,5 tonos – taip, be abejo. Jei mažiau – priklauso nuo to, ar tai komercinis pervežimas. Dauguma „Sprinter“ su 9 vietomis yra virš 3,5 tonos, tad tachografas ten būtinai. Patariu net jei jis nebūtinas pagal įstatymus, visgi įsidėti paprastą tachografą (arba pasidaryti įrašus), kad turėtumėte įrodymų, kiek važiavote, jei įvyktų nelaimė. Policija tai labai vertina.

    Kas daryti jei vairuotojas susirgo kelyje?

    Tai reali problema. Jei vairuotojas negali vairuoti, reikia skubiai ieškoti pakeitimo arba kvieti pagalbą. Negalima leisti jam vairuoti vaistų nuo peršalimo poveikyje. Geriau prarasti dieną ir laukti pakaitos, nei rizikuoti. Vieną kartą teko skambinti kolegai, kuris važiavo į Belgiją, kad jis nukryptų ir paimtų mūsų mašiną, nes mūsų vairuotojas stipriai skaudėjo galvą.

    Ar leidžiama keleiviams gerti alkoholio mikroautobuse?

    Keleiviams – taip, jei jie nekelia triukšmo ir nepažeidžia viešosios tvarkos. Tačiau vairuotojui – nulis tolerancijos. Vokietijoje už vairavimą girtą gali ne tik nuimti pažymėjimą, bet ir suimti. Nė nebandykite pasiūlyti „vieno alaus“ vairuotojui per poilsį, jei jis turi vairuoti po valandos – tai tiesiog neprofesionalu.

    Kaip suorganizuoti vairuotojo darbo laiką ilgiems maršrutams?

    Jei važiuojate į toliau esančias vietas, pavyzdžiui, į Miuncheną arba Hamburgą, ir grįžate tą pačią dieną – tai beveik neįmanoma be pažeidimų. Geriau planuoti keliones dviem dienoms su pernakvojimu. Vairuotojas turi būti atsargesnis nei keleiviai, nes jis atsako už visus. Pas mane įmonėje visada pageidaujama, kad vairuotojas turėtų normalų miegą prieš išvykstant, o ne važiuotų iš kito pokalbio.

    Kainos, priežiūra ir reali nauda

    Kiek vidutiniškai kainuoja vienos dienos reisas į Vokietiją?

    Čia sunku pasakyti tiksliai, nes skaičiuojame degalus, algą, maistą, pramus ir nuosavąsias išlaidas. Vidutiniškai vienos dienos reisas (su vairuotoju) gali kainuoti nuo 300 iki 500 eurų priklausomai nuo to, kur keliaujate ir kokia mikroautobuso suvartojama. Degalai dabar brangu, tai didžiausia išlaidos dalis. Tarkime, jei sulaikote 80 litrų šimtui, tai į Berlyną ir atgal suksit apie 250-300 eurų tik degalams.

    Ar verta investuoti į naują mikroautobusą ar imti naudotą?

    Jei turite garantuotus ilgalaikius kontraktus su Vokietijos įmonėmis, tuomet naujas mašinas nusipirkti apsimoka – mažiau gedimų, geriau vaizdas, geriau keleiviams. Tačiau jei dirbate laisvai ir užsakymai svyruoja, naudotas „penkerių metų“ „Sprinteris“ gali būti geriausiu sprendimu. Naudotas mašina pigiau, o jei sugebėtum rasti gerą pavyzdį (pavyzdžiui, iš Olandijos, kur keliai lygūs), tai jis tarnaus dar ilgai.

    Kokios pagrindinės išlaidos priežiūrai?

    Alina, filtrai, padangos ir variklio gedimai. Vokietijoje padangų keitimas – tai siaubingai brangu (gali būti 200-300 eurų už vieną), todėl Lietuvoje pasirūpinkite padangomis iš anksto. Taip pat reguliariai keiskite tepalus, jei nenorite, kad variklis „užstrigtų“ kažkur ant autostrados. Pinigai sutaupyti ant tepalų – tas pats kas mesti pinigus į šiukšliadėžę.

    Ar galima uždirbti tik gabenant keleivius į Vokietiją?

    Galima, tai geras verslas, jei turite klientų bazę. Darbuotojų pervežimas („workforce transportation“) yra labai populiari sritis. Lietuviai daug dirba Vokietijoje ir juos reikia vežti. Tačiau konkurencija didelė, o kainos spaudžiamos žemyn. Reikia skaičiuoti kiekvieną centą ir stengtis užpildyti mašiną abiem kryptimis, kad nevažiuotum tuščiomis atgal – tai būtina, kad verslas būtų pelningas.

    Kas labiausiai erzina vairuotojus tokiose kelionėse?

    Blogai suplanuoti maršrutai ir keleiviai, kurie vėluoja. Jei susitikimas numatytas 7:00 ryte, o keleiviai atvyksta 7:20, tai vairuotojas praranda poilsio laiką galinėje. Taip pat erzina, kai keleiviai šiukšlina mašiną – po reiso tenka valyti valandą, o tai nėra įskaičiuota į kainą. Gerai, kai keleiviai supranta tai ir elgiasi atsakingai.

    Kokia pagrindinė klaida daroma renkant mikroautobusą?

    Dažniausiai žmonės žiūri tik į kainą ir išvaizdą, pamiršdami apie techninę būklę ir eksploatacijos išlaidas. Pigus mikroautobusas, kuris kasa degalus ir nuolaužia, taps košmaru po pirmojo mėnesio. Taip pat klaida – netikrinti istorijos (pirkimo iš pagrobimų arba didelių avarijų). Nusipirkau kartą „Fordą“, kuris buvo daužytas dešinėje pusėje, ir vis gyvenome su rūdžiomis ten kur reikėjo.

    Išvada

    Apibendrinant, klausimas, kaip pasirinkti tinkamą microautobusą pervežimui į Vokietiją, reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir sveiko proto. Nenustokite už pigiausio varianto, nes Vokietijoje kokybė ir patikimumas yra vertinami aukščiau nei bet kas. Rinktis patikimą markę, pasirūpinti dokumentais ir, svarbiausia, rūpintis savo vairuotoju – jis yra jūsų verslo širdis. Sėkmės keliuose ir saugių važiavimų, o jei kas įvyks – skambinkite, padėsiu patarimu, kaip išsisukti iš bėdų.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.