Tarptautinė logistika su blockchain iš Vokietijos verslui

Įvadas

Jei dirbi su tarptautiniais pervežimais ir svarstai, ar blockchain tikrai gali pagerinti tavo kasdienį darbą – šis straipsnis tau. Aš jau penkiolika metų dirbu logistikoje, matęs visko: ir puikių sistemų, ir visiškų nesėkmių. Blockchain technologija Vokietijos logistikoje nėra jokia naujiena, bet taip pat tai nėra ir stebuklas. Paprastai tariant, tai vienas iš įrankių, kuris gali padaryti tiekimo grandinę skaidresnę, greitesnę ir patikimesnę. Per pastaruosius dvejus metus dirbau su keliomis įmonėmis, kurios diegė blockchain sprendimus, ir galiu pasakyti – rezultatai skiriasi priklausomai nuo to, kaip prie to prieinama. Prieš pradėdamas gilintis, noriu iš karto pasakyti: tai nėra sprendimas visiems. Bet jei dirbi su didelėmis siuntomis, sudėtingais tiekėjais arba tiesiog nori sumažinti popierizmo chaosą – skaityk toliau. Aptarsime, kaip tai veikia realybėje, kokios yra tikros naudos ir problemos, ir svarbiausia – ar tau išhaupt tikrai verta investuoti į blockchain pagrįstą logistikos sistemą.

DUK

Pagrindai ir supratimas

Kas išhaupt yra blockchain logistikoje?

Blockchain logistikoje veikia kaip skaitmeninė knyga, kurioje kiekvienas sandoris arba įvykis užregistruojamas vieną kartą ir tampa nematomu visiems, kas turi prieigą prie sistemos. Įsivaizduok paprastą pavyzdį: tavo sunkvežimiui išvykstant iš sandėlio Vokietijoje, sistema automatiškai įrašo laiką, vietą, krovinio būklę. Vėliau, kai tas pats krovinys pereina muitinę Lenkijoje, vėl registruojamas įrašas. Ir taip kiekviename etape. Svarbiausia – niekas negali po to pakeisti to įrašo. Tai nėra kažkoks magiškas dalykas, tiesiog skaitmeninės ataskaitos, kurios yra užšifruotos ir paskirstytos tarp daugelio serverių. Paprastai tariant, tai kaip nuolatinis, nematomas antspaudas ant kiekvieno žingsnio tavo krovinio kelionėje.

Ar tai tas pats kas Bitcoin?

Ne, nors daugelis žmonių mano kitaip. Bitcoin yra kriptovaliuta, naudojanti blockchain technologiją kaip pagrindą. Bet blockchain pats savaime yra tik duomenų saugojimo ir patvirtinimo būdas. Logistikoje mes nenaudojame jokių kriptovaliutų – naudojame technologiją, kuri leidžia sekti informaciją. Čia tarsi skirtumas tarp interneto (technologija) ir konkrečios svetainės (taikymas). Man kartais klientai klausia apie „kriptovaliutas pervežimuose" ir tenka aiškinti, kad čia nėra jokio susijimo. Galbūt ateityje bus, bet šiandien – ne.

Kaip tai veikia paprastai?

Įsivaizduok, kad turi programėlę arba sistemą, kuri jungiasi prie visų tavo partnerių – pervežėjų, sandėlių, muitinės. Kiekvienas jų turi prieigą ir gali įrašyti informaciją. Sistema automatiškai patikrina, ar viskas sutampa. Jei sandėlys parašė, kad krovinys sveria 500 kg, o pervežėjas gavo 480 kg – sistema pabels signalą. Viskas vyksta realiu laiku, nereikia laukti el. laiškų ar skambučių. Aš pats mačiau, kaip tai veikia pas vieną Vokietijos ekspeditorių – jie sutaupė maždaug 30% laiko dokumentų tvarkymui. Bet čia reikia pabrėžti – jiems jau buvo gera IT infrastruktūra prieš diegiant blockchain.

Praktiniai pritaikymai

Kokie konkrečiai duomenys registruojami?

Paprastai tai priklauso nuo sistemos, bet dažniausiai tai būna: krovinio aprašymas ir kiekis, siuntėjo ir gavėjo duomenys, pervežimo data ir laikas, krovinio būklė (sugadintas, sveikas), temperatūros duomenys jei reikia, muitinės dokumentų statusas, pristatymo patvirtinimas. Kuo išsamesnė sistema, tuo daugiau duomenų. Yra sistemų, kurios netgi fiksuoja GPS koordinates kas kelias minutes. Bet čia reikia būti atsargiam – per daug duomenų gali tapti triukšmu, o ne nauda. Aš pats rekomenduoju pradėti nuo pagrindinių dalykų ir po truputį plėsti.

Ar reikalingas internetas visur?

Techniškai taip, blockchain sistemoms reikia interneto ryšio. Bet šiuolaikinės sistemos turi offline režimą – duomenys išsaugomi vietoje, o vėliau sinchronizuojami, kai ryšys atsiranda. Pavyzdžiui, sunkvežimis važiuoja per mišką tarp Vokietijos ir Lenkijos, kur nėra ryšio. Vairuotojas telefone mato, kad sistema veikia, o kai tik atsiduria į zoną su internetu – viskas automatiškai sinchronizuojasi. Vienas mano pažįstamas pervežėjas naudoja tokią sistemą jau metus ir sako, kad per tą laiką nebuvo nė vieno atvejo, kai duomenys būtų prarasti.

Kaip tai veikia su muitinės dokumentais?

Čia yra vienas didžiausių blockchain pranašumų. Muitinės dokumentai gali būti užregistruoti sistemoje ir tada matomi visiems leidimus turintiems asmenims. Pavyzdžiui, ekspeditorius Vokietijoje įkelia CMR dokumentą, muitinė Lenkijoje mato jį dar prieš sunkvežimiui atvykstant, gali patikrinti ir patvirtinti. Tai sumažina eiles ir laukimo laiką. Bet čia svarbu žinoti – ne visos muitinės dar naudoja blockchain. Vokietija yra viena pažangesnių šalių šiuo atžvilgiu, bet kai kurios kitos šalys dar tik pradeda. Reikia žiūrėti konkrečiai pagal maršrutą.

Nauda verslui

Kokia reali nauda mano įmonei?

Svarbiausia nauda – skaidrumas ir greitis. Tu žinai, kur tavo krovinys yra kiekvienu momentu, ir tau nereikia skambinti pervežėjams arba rašyti el. laiškų. Antra – sumažėja klaidų. Kai viskas registruojama automatiškai, mažiau žmogiškųjų klaidų. Trečia – greitesnis atsiskaitymas. Kai yra aiškus įrodymas, kad krovinys pristatytas laiku ir tinkamos būklės, ginčai su klientais arba tiekėjais išsprendžiami greičiau. Bet čia reikia būti sąžiningam – jei tavo įmonė maža ir veikia tik su keliais patikimais partneriais, blockchain gali būti per daug sudėtingas sprendimas. Aš pats matiau atvejų, kai įmonės investavo į brangias sistemas ir po metų suprato, kad jų verslas per mažas tam.

Ar sumažės mano išlaidos?

Čia atsakymas nėra paprastas. Iš pradžių bus išlaidos – sistemos diegimas, personalo mokymas, galbūt naujos įrangos pirkimas. Ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažėti išlaidos dokumentų tvarkymui, administratoriams, ginčų sprendimui. Vienas mano skaičiavimas rodo, kad vidutinė įmonė gali sutaupyti iki 15-20% dokumentų tvarkymo išlaidų per metus. Bet tai priklauso nuo daugelio faktorių – įmonės dydžio, siuntų kiekio, esamų procesų. Galiu pasakyti, kad jei siunti mažiau nei 50 siuntų per mėnesį, tikriausiai neverta.

Kaip tai paveiks mano klientus?

Tavo klientai matys didesnį skaidrumą. Jie galės patys sekti savo siuntas realiu laiku, nereikės jų tau skambinti ir klausti „kur mano krovinys". Tai didina pasitikėjimą. Be to, jei dirbi su dideliais Vokietijos prekybos tinklais arba pramonės įmonėmis, jie vis dažniau reikalauja blockchain pagrįsto sektro. Tai tampa konkurenciniu pranašumu. Aš žinau bent kelias įmones, kurios prarado stambius klientus būtent dėl to, kad negalėjo pasiūlyti skaitmeninio sektro galimybių.

Techninės detalies

Kokios sistemos naudojamos Vokietijoje?

Vokietijoje veikia kelios didelės platformos – IBM Food Trust, Maersk su TradeLens (nors pastaroji neseniai buvo uždaryta), taip pat įvairios mažesnės vietinės sistemos. Yra ir atviro kodo sprendimų, pavyzdžiui, Hyperledger, kuriuos galima pritaikyti savo poreikiams. Bet čia reikia žinoti, kad didelės sistemos yra brangesnės, bet turi daugiau funkcijų ir integracijų. Mažesni sprendimai gali būti pigesni, bet gali neturėti visų reikalingų funkcijų. Aš pats rekomenduoju prieš rengantis pasidaryti išsamų tyrimą – pasikalbėti su kitomis įmonėmis, kurios jau naudoja tokias sistemas.

Ar tai suderinama su mano esama sistema?

Dažniausiai taip, bet priklauso nuo to, ką naudoji dabar. Šiuolaikinės blockchain sistemos turi API jungtis, kurios leidžia susijungti su įvairiomis ERP, sandėlio valdymo arba transporto valdymo sistemomis. Bet čia gali būti problemų – jei tavo sistema labai sena arba nestandartinė, integracija gali būti sudėtinga ir brangi. Vienas mano pažįstamas turėjo seną sistemą, kurią naudojo nuo 2000-ųjų, ir jam teko investuoti beveik tiek pat į naują sistemą, kiek į patį blockchain sprendimą.

Kiek laiko trunka diegimas?

Paprastai nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo įmonės dydžio ir sudėtingumo. Mažoms įmonėms su aiškiais procesais gali užtekti dviejų arba trijų savaičių. Vidutinėms įmonėms – keli mėnesiai. Didelėms korporacijoms – metai arba daugiau. Svarbu žinoti, kad diegimas nėra vienkartinis dalykas – reikia nuolatos mokyti personalą, tobulinti procesus, integruoti naujas funkcijas. Aš pats mačiau įmonių, kurios „diegė" blockchain dvejus metus ir vis dar nebuvo visiškai perėję.

Saugumas ir patikimumas

Ar mano duomenys bus saugūs?

Blockchain technologija pati savaime yra labai saugi – duomenų užšifravimas ir paskirstyta struktūra daro sistemą atsparią įsilaužimams. Bet saugumas priklauso ir nuo pačios sistemos tiekėjo, ir nuo tavo įmonės vidaus procesų. Jei naudoji silpnus slaptažodžius arba neturi saugumo politikos, bet kokia sistema bus pažeidžiamas. Rekomenduoju prieš renkantis sistemą pasidomėti jos saugumo sertifikavimu, pasikalbėti su IT specialistais. Aš pats esu matęs atvejų, kai įmonės dėl taupymo rinkosi nepatikimus tiekėjus ir vėliau turėjo didelių problemų.

Kas nutiks, jei sistema subyrės?

Gerai suprojektuotos blockchain sistemos turi atsarginį kopijavimą ir atstatymo mechanizmus. Net jei dalis serverių sugenda, duomenys išlieka kitose vietose. Bet čia vėlgi priklauso nuo konkrečios sistemos – kai kurios yra patikimesnės už kitas. Svarbu turėti ir savo atsarginį planą – jei sistema neveikia, kaip tu tęsi darbą? Aš visada rekomenduoju savo klientams turėti paprastų atsarginių procesų – pvz., Excel lentelę su pagrindiniais duomenimis, jei kas nors nutiktų.

Ar mano konkurentai galės matyti mano duomenis?

Ne, jei sistema teisingai sukonfigūruota. Blockchain leidžia nustatyti, kas mato kokius duomenis. Tavo konkurentai nematys tavo klientų, kainų arba maršrutų. Bet čia vėlgi – reikia rinktis patikimą sistemą ir tinkamai nustatyti prieigos teises. Aš žinau atvejų, kai įmonės dėl blogos konfigūracijos netyčia dalinosi duomenimis su netinkamais žmonėmis. Tai ne blockchain problema, o žmogiška klaida.

Pradžia ir implementacija

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia – nuo savo poreikių analizės. Kokie yra tavo didžiausi skausmai dabar? Kur prarandi daugiausia laiko arba pinigų? Ar tai dokumentų tvarkymas, ar sektro problemos, ar ginčai su klientais? Kai žinosi atsakymą, galėsi žiūrėti, ar blockchain gali padėti. Antras žingsnis – pasikalbėti su kitomis įmonėmis, kurios jau naudoja panašias sistemas. Sužinok jų patirtį, klaidas, sėkmės istorijas. Trečias žingsnis – susirink kelis pasiūlymus iš skirtingų tiekėjų ir palygink. Aš pats visada sakau klientams – neskubėk, gerai ištyrinėk, nes tai yra ilgalaikė investicija.

Kiek tai kainuoja?

Čia labai įvairiai. Yra sistemų, kurios siūlo nemokamus pradinius planus mažoms įmonėms, o yra tokių, kurios kainuoja keliasdešimt tūkstančių eurų per mėnesį. Paprastai kaina priklauso nuo siuntų kiekio, funkcijų skaičiaus, integracijų sudėtingumo. Vidutiniai skaičiai, kuriuos matau: mažoms įmonėms nuo 200 iki 500 eurų per mėnesį, vidutinėms nuo 1000 iki 5000 eurų, didelėms – daugiau nei 10000 eurų. Bet dar reikia pridėti diegimo išlaidas, kurios gali būti nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių. Rekomenduoju labai atidžiai skaityti sutartis – kai kurios įmonės turi paslėptų mokesčių.

Ar man reikia samdyti naujus žmones?

Nebūtinai. Daugelis blockchain sistemų yra sukurtos taip, kad jas galėtų naudoti paprasti vartotojai be specialaus IT išsilavinimo. Bet tikrai reikia skirti laiko mokymams. Be to, naudinga turėti bent vieną žmogų įmonėje, kuris giliau suprastų sistemą ir galėtų spręsti problemas. Tai gali būti esamas IT specialistas arba logistikos vadovas, kuris domisi technologijomis. Aš pats mačiau, kaip įmonės sėkmingai diegė blockchain be naujų samdymų, tiesiog investuodamos į esamų darbuotojų mokymą.

Rizikos ir problemos

Kokios yra pagrindinės rizikos?

Pirma – per didelės investicijos nepagrįstam poreikiui. Jei tavo verslas nėra pakankamai sudėtingas, blockchain gali būti per daug. Antra – priklausomybė nuo tiekėjo. Jei sistema, kurią pasirinkai, užsidaro arba pakeičia kainas, gali atsidurti keblioje situacijoje. Trečia – žmogiškas faktorius. Technologija gera, bet jei darbuotojai nesupranta, kaip ją naudoti, arba sąmoningai apeina procesus, naudos bus mažai. Ketvirta – teisinės problemos. Blockchain duomenys gali būti priimami ne visose šalyse arba teismuose. Rekomenduoju prieš diegimą pasikonsultuoti su teisininku.

Kas nutinka, jei mano partneriai nenaudoja blockchain?

Čia gali būti problema. Jei tavo tiekėjas arba klientas nenaudoja tos pačios arba suderinamos sistemos, dalis naudos prarandama. Gali tekti naudoti „hibridinį" sprendimą – dalis duomenų blockchain sistemoje, dalis – senais būdais. Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai – kai kurios sistemos turi funkcijas, kurios leidžia dalintis duomenimis ir su neblokchain naudotojais. Kitas variantas – tiesiog palaipsniui įtraukti partnerius. Aš žinau įmonių, kurios pradėjo nuo savo vidinių procesų ir vėliau po truputį įtraukė pagrindinius partnerius.

Ar tai nėra tik madingas žodis?

Gali būti, kad taip. Blockchain tikrai yra daug kalbama, ir ne visada pagrįstai. Kai kurios įmonės diegia blockchain tik dėl to, kad „reikia", o ne todėl, kad tikrai reikia. Tai yra pinigų ir laiko švaistymas. Bet tai nereiškia, kad pati technologija yra bloga. Tiesiog reikia kritiškai vertinti, ar tau išhaupt reikia. Aš pats esu matęs ir puikių, ir visiškai nesėkmingų diegimų. Skirtumas paprastai yra tas, ar įmonė aiškiai žinojo, ko nori pasiekti, ar tiesiog „ėjo su srove".

Ateitis ir tendencijos

Ar blockchain taps standartu?

Manau, kad tam tikra blockchain arba panaši technologija taps standartu didelėje logistikoje. Jau dabar matome, kad didelės įmonės ir prekybos tinklai vis dažniau reikalauja skaitmeninio sektro. Bet ar tai bus būtent blockchain, ar kažkas panašaus – sunku pasakyti. Technologijos keičiasi. Kas buvo standartas prieš penkerius metus, šiandien jau gali būti pasenę. mano manymu, svarbiau yra būti atviram naujovėms ir turėti gerą IT infrastruktūrą, o konkrečios technologijos gali keistis.

Kas bus ateityje?

Manau, kad matysime daugiau integracijų – blockchain susijungs su dirbtiniu intelektu, daiktų internetu, automatizuotais sandėliais. Pavyzdžiui, jau dabar yra sistemų, kurios automatiškai užsako naują krovinį, kai sensorius sandėlyje rodo, kad prekių liko mažai. Ateityje tai taps dar paprastesnė ir įprastesnė. Bet taip pat matysime ir konsolidaciją – mažesni tiekėjai bus nuryti didesnių, kai kurios technologijos išnyks. mano manymu, per penkerius metus blockchain bus naudojamas didžiojoje dalyje tarptautinės logistikos, bet ne visur.

Ar verta laukti, kol technologija subręs?

Čia priklauso nuo tavo situacijos. Jei tavo verslas jau dabar turi problemų su skaidrumu, dokumentais arba klientų reikalavimais – galbūt neverta laukti. Bet jei tavo procesai veikia gerai ir nėra skubių problemų – galbūt galima palaukti, kol kainos sumažės ir technologija taps paprastesnė. Aš pats visada sakau klientams: jei jaučiate skausmą dabar, spręskite dabar. Jei viskas gerai – galite palaukti. Bet niekada nežinote, kada situacija pasikeis, todėl geriau turėti planą.

Išvada

Po viso šio pokalbio noriu pasakyti paprastai: blockchain logistikoje nėra nei stebuklas, nei apgaulė. Tai įrankis, kuris gali duoti realią naudą, bet tik jei tavo verslas tikrai to reikia ir jei diegi teisingai. Vokietijos rinkoje tai jau tampa konkurenciniu reikalavimu, ypač dirbant su didelėmis įmonėmis. Bet jei esi mažas pervežėjas su keliais patikimais klientais – galbūt dar ne laikas. mano patarimas būtų toks: pradėk nuo mažų žingsnių, pasikalbėk su kitais, ištyrink, o tada spręsk. Ir nepamiršk – technologija tarnauja verslui, o ne atvirkščiai. Jei blockchain sprendimas neatneša aiškios naudos – nenaudok. Kartais paprasčiausi sprendimai yra geriausi. O jei jau nusprendei diegti – daryk tai atsakingai, su aiškiais tikslais ir realiais lūkesčiais.