Kaip pasirinkti tinkamą įmonę persikraustymui į Vokietiją? Žinios iš vidaus

Sveiki, čia vėl aš, tas pats vyras, kuris paskutinius dvidešimt metų praleido už vairo arba sandėliuose, skaičiuodamas dėžes ir ginčijasis su muitininkais. Jeigu planuojate persikraustyti į Vokietiją, turbūt jau susidūrėte su tą pačią bėdą – internete pilnas šiukšlių, o pasitikėjimo nėra. Kaip pasirinkti tinkamą įmonę persikraustymui į Vokietiją? Tai klausimas, kuris viskam pradžią duoda. Paprastai žmonės renkasi pagal kainą, o tai yra didžiausia klaida, kurią gali padaryti. Esu matęs viską – nuo puikių, smulkių šeiminių verslų iki didelių korporacijų, kuriems rūpi tik numeriai ant sąskaitos. Čia nebus sausa teorija, o grynai praktiniai patarimai, kaip neišsiplauti ir atvežti daiktus saugiai. Sėskimės ir kalbėkime apie tai, kas tikrai svarbu, kai renkatės pervežėjus.

Kainos ir pinigai (visada aptariama pirmiausia)

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks persikraustymas?

Čia sunku pasakyti vienu žodžiu, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Paprastai, jeigu judate su butu, kaina svyruoja nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio. Tačiau nenusimanykite, pigiausias pasiūlymas dažniausiai baigiasi blogiausiai – gali ateiti senas „Gaz“ su išsipučusiais vairuotojais, kurie neabejoja, kad reikės papildomai mokėti už liftsą.

Kodėl kaina taip skiriasi tarp skirtingų pasiūlymų?

Kai gaunate pasiūlymą, kuris atrodo per daug geras, kad būtų tiesa, jis tiesiog toks ir nėra. Kai kurios firmos pildo savo kainas be PVM, kitose neįskaičiuojamos kuro rūklės ar kelių mokesčiai Vokietijoje. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas sutiko pigiai, o pabaigoje jam teko mokėti už kuro priemaišą, nes vairuotojas „pamiršo“ užpilti degalų Lietuvoje. Reikėtų kreipti dėmesį į tai, kas įskaičiuota, o ne į galutinę sumą sąskaitos viršuje.

Ar verta laukti išpardavimų ar akcijų?

Sąžiningai? Ne. Persikraustymas į Vokietiją nėra prekybos centras, kur galima laukti Vasario 16-osios ar Kalėdų nuolaidų. Jei įmonė siūlo 50 proc. nuolaidą „šiandien ir dabar“, tai tikriausiai jie neturi darbo arba planuoja uždaryti verslą po savaitės. Stabilios firmos kainas laiko panašias, nes jų sąnaudos – kuras, algos, rinkliavos – nepastoviai auga, o ne mažėja.

Kas dėl užstato? Ar jis būtinas?

Daug kas klausia apie tai, ir atsakymas yra sudėtingas. Didelės tarptautinės firmos dažnai paprašo 10–30 proc. užstato, kad užtikrintų, kad jūs nenukursite ir neprasileisite jų tuščiomis. Tačiau aš asmeniškai visada rekomenduoju stengtis susitarti dėl mokėjimo pasirašymo metu arba pristatymo dieną. Jei jie reikalauja pilno mokėjimo iš karto, prieš tai nematęs daiktų, tai didelis raudonos vėliavėlės signalas.

Ar galima pasitarti dėl kainos?

Žinoma, galbandykite, bet nesiūlykite sumos, kurią duotumėte už seną dviračį. Vairuotojų ir ekspeditorių darbas yra fiziškas ir brangus. Jeigu turite šiek tiek mažiau daiktų, arba jeigu galite padėti pakrauti (kas nerekomenduojama dėl draudimo), galima pabandyti derėtis. Tačiau atsiminkite – jeigu stumiate per stipriai, jie gali paprasčiausia atsisakyti, kadangi turiems kitų klientų, kurie moka rinkos kainą.

Ką daryti, jei kaina staiga pakilo po apžiūros?

Tai klasika. Vadybininkas atvažiuoja, pamato, kad tūrio yra dvigubai daugiau nei užsakyme, ir sako, kad dabar kaina kitokia. Čia jau ne kaltinkite vadybininką, o save, kad nurodėte „30 dėžių“, o jų buvo šimtas. Geriausia tiesiog susitarti dėl fiksuotos kainos su galimybe keisti tik nustatytomis sąlygomis, pvz., jei tūris padidėtų daugiau nei 10 proc.

Ar apima draudimas? Kodėl jis toks svarbus?

Draudimas – tai tas dalykas, kurį visi laiko savigyne. Pagal taisykles, keliaujant į Vokietiją, turi būti minimalus draudimas, bet jis dažnai būna labai žemas, pvz., vos kelių eurų už kilogramą. Jeigu vežate brangų pianiną, tuomet jis nebus padengtas pilnai. Reikalaukite, kad būtų pateikta draudimo poliso sąlyga, o ne tiesiog pažadas, kad „viskas bus gerai“.

Mokėjimas – grynaisiais ar pavedimu?

Profesionalios įmonės nebeįsileidžia grynųjų, dėl visų tų apskaitos taisyklių (tai yra labai svarbu) ir saugumo. Vokiškai reikalavimai yra griežti. Jei vairuotojas pradeda kalbėti apie grynus pinigus „ant rankos“, kad nereikėtų mokėti PVM, tai pasiruoškite problemų. Tokiu atveju daiktai gali pradingti be jokios pėdsakų, o jums niekas nepadės, nes oficialiai jūs nieko nesumokėjote.

Dokumentai, muitai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus būtina turėti kelyje?

Būtinai turite turėti savo asmens dokumentą (pasą ar ID kortelę), transportavimo sutartį ir daiktų sąrašą – korespondencijos sąrašą. Be šių dalykų Vokietijos pasienio punktuose gali sustabdyti ir tikrai neleisti važiuoti toliau, kol viską neišsiaiškins. Taip pat patartina turėti darbo sutartį arba nuomos sutartį Vokietijoje, kad galėtumėte įrodyti persikraustymo priežastį.

Ar reikia mokėti muito už savo daiktus?

Jeigu persikraustote įgyvendindamas gyvenamosios vietos keitimą (t.y., gyvenate Vokietijoje ilgiau nei 6 mėnesius ir čia dirbate), tuomet dauguma jūsų asmeninių daiktų yra atleidžiami nuo muito. Tačiau čia yra viena „uodega“ – nėra leidžiama vėžti naujų daiktų, pirkinių parduotuvėse su nuolaidomis. Jei muitininkas ras užrakintą naują televizorių su pirkimo kvitu iš paskutinės savaitės, gausite didelį baudą ir mokesčius.

Ką daryti, jeigu neturiu darbo sutarties dar?

Tai dažnas atvejas, kai žmonės važiuoja ieškoti laimės. Tada muitinė gali labai detaliai tikrinti, ar tikrai neplanuojate prekiauti tais daiktais. Geriausia turėti kokią nors raštišką užtikrinimą, pvz., kvietimą dirbti arba dokumentus, kad jau įsiregistravote gyventi. Jeigu nieko tokio nėra, būkite pasiruošę aiškinti pačiam pasieniegiui, nors jo vokiškas gali būti greitesnis už jūsų anglų kalbą.

Kaip sudaryti teisingą daiktų sąrašą (korespondenciją)?

Nereikia rašyti kiekvieno šaukštelio, bet reikia būti tiksliam. „Baldai“ nerašykite, geriau išskirkite: „sovė“, „stalas“, „spinta“. Būtina nurodyti apytikslę vertę (naujos kainos) svorį. Jeigu sąrašas atrodo kaip išpirkto vaiko piešinys be jokios logikos, muitininkas gali nuspręsti patikrinti visą sunkvežimį fiziniu būdu, o tai užtrunka valandas.

Ar taisyklės skiriasi priklausomai nuo Vokietijos žemės?

Tiek man žinoma, federalinės taisyklės yra vienodos visur,无论是在 Berlyne, Miunchene arba Hamburge, tačiau vietinės policijos arba gatvių eismo taisyklės gali skirtis. Pvz., vienoje gatvėje sunkvežimis negali stovėti be leidimo, o kitoje tai normalu. Todėl labai svarbu, kad vairuotojas pažiūrėtų vietovės išplanavimą iš anksto, o ne važiuotų „aklai“ pagal GPS.

Kas nutinka su automobiliu? Ar jis taip pat įeina į persikraustymą?

Taip, asmeninis automobilis gali būti įtrauktas į persikraustymą be muito, jeigu jis buvo jūsų nuosavybėje mažiausiai 6 mėnesius prieš išvykimą. Reikės pateikti techninį pasą ir draudimo polisą, kuris veiktų Vokietijoje (dažniausiai Zonais). Čia nerašau kaip ekspertas, bet geriau pasitarkite su draudikais, kad nevažiuotumėte be galiojančio „Zalduk“.

Ar turiu mokėti Vokietijos mokesčius už su šiukšlėmis?

Paprastai ne, jeigu tai asmeniniai daiktai. Tačiau jeigu tarp drabužių rasite, sakyčiau, dešimt naujų iPhone dėžučių, tai jau bus kita istorija. Tuomet gausite mokesčių pavedimą, kuris gali būti didesnis nei pačių telefonų vertė. Geriau nesukti nelaimių ir nevežti prekių, skirtų pardavimui, asmeninio krovinio pavadinimu.

Kokios problemos dažniausiai kyla su dokumentais?

Dažniausiai žmonės pamina pavardes arba parašo neteisingą gimimo datą sąraše. Tai atrodo smulkmena, bet Vokietijoje biurokratija to nekenčia. Taip pat dažnai pamirštama pasirašyti patvirtinimą, kad daiktai nėra pavogti. Jei dokumentai neatitinka realybės, vairuotojas gali atsisakyti vežti, nes jam gresia baudos.

Logistika, krovininiai ir datos

Kiek laiko trunkas toks kelionė?

Viskas priklauso nuo maršruto. Jei važiuojate tiesiai į Berlyną, gali užtrukti vos vieną dieną (su poilsio laiku), jei į Miuncheną – tai jau beveik visa diena viena kryptimi. Tačiau neprašykite vairuotojo važiuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos, tai nelegalu ir pavojinga. Įvertinkite, kad tai ne lenktynės, o kompleksinis procesas.

Ar galima konkrečiai nustatyti pristatymo datą ir valandą?

Galima bandyti, bet nereikėtų tikėtis chirurgiško tikslumo. Sunkvežimiai turi savo grafikus, eismo urmus, techninius gedimus. Aš visada sakau savo klientams – planuokite pristatymą intervale, pvz., antradienį arba trečiadienį, o ne „antradienį 14:00“. Jei vairuotojas pavėluos valanda, nepykite, gal jis stovėjo spūstyje prie Kauno arba buvo sustabdytas policijos.

Kas dėl šeštadienio ir sekmadienio pristatymo?

Vokietijoje yra griežti ramybų laikai ir darbo užmokesčio taisyklės vairuotojams. Pristatyti šeštadienį ar sekmadienį galima, bet tai kainuos papildomai, kartais net dvigubai. Be to, nėra visur leidžiama triukšmingai krauti daiktus sekmadieniais, todėl kaimų vietovėse gali būti problemų su kaimynais, kurie iškviens policiją vos tik išgirs, kad pasisuks „Scania“ variklis.

Ką daryti, jeigu vairuotojas praneša, kad vėluos?

Tai gyvenimas. Nėra prasmės kvailiotis telefono ryšiu, tik sužinokite, kada jis tikėtinas. Jeigu vėlavimas yra dėl techninių priežasčių, gera įmonė jums turėtų siūlyti alternatyvą, pvz., laikiną sandėliavimą, jeigu jūs niekur negalite likti. Tačiau dažniausiai tiesiog reikia kantriai palaukti ir gerti kavą.

Ar įmonė atsakinga už gatvės užstatymą leidimus?

Tai yra pilnas chaosas kai kuriuose miestuose. Jeigu gyvenate senamiestyje, kur nėra vietos stovėti, leidimas gali kainuoti šimtus eurų, o jo gauti neįmanoma per vieną dieną. Geriausia pasiklausti iš karto, ar įmonė tai įskaičiuoja ar tai jūsų rūpestis. Aš mačiau atvejų, kai sunkvežimis stovėjo už pusės miesto, nes negalėjo važiuoti į centrą be leidimo.

Kokiu būdu dažniausiai vežama – daliniu ar pilnu krovininiu?

Jei turite nedaug daiktų (pvz., vieną kambarį), gali būti pasiūlyta dalinio krovinio variantas, t.y., jūsų daiktai važiuoja su kitais klientais. Tai pigiau, bet lėčiau ir didesnė rizika, kad kažkas susigad arba pames tarp kitų dėžių. Jeigu norite saugumo, mokėkite už pilną sunkvežimį (dedicated truck), tada jis važiuoja tiesiai ir tik su jumis.

Ar galima sekti krovinį internetu?

Didelės firmos turi GPS stebėjimą, tačiau mažos įmonės dažnai tik vairuotoją paleidžia ir sulaukia, kai jis atvyksta. Nereikia tikėtis, kad matysite automobilį realiu laiku Google Maps kaip taksį. Dažniausiai pakanka telefono skambučio, kad sužinotumėte, kur jis yra, nebent tai didelis logistikos gigantas.

Kas nutinka, jeigu aš vėluoju pasiruošti?

Tada vairuotojas pradeda kalbėti į telefoną ir skųstis savo vadovui, o jis pradeda siųsti jums pranešimus apie stovėjimo mokestį. Paprastai yra 1–2 valandų laisvas laukimas, po to kainos laikmatis prasideda. Geriau būkite pasirengęs anksčiau, nei tikėjatės, nes pakrovimas dažnai trunka ilgiau nei manysite.

Pakavimas, daiktai ir „smulkmenos“

Ar įmonė turi sudėti daiktus į dėžes?

Dažniausiai taip, tai įeina į kainą. Turi būti naudojamos tvirtos, storos dėžės, o ne taisyklių parduotuvės. Tačiau patikrinkite, ar tai įskaičiuota. Kartais klientai nori sutaupyti ir patys susirenka dėžių iš parduotuvių, kurios yra lygios ir silpnos – tokioms neįstatomas šaldytuvas, j tiesiog suirus po kelio kilometrų.

Ką daryti su pianinu ar tūp?

Tai visada problemos širdis. Pianinas yra sunkus ir jautrus dalykas. Ne kiekvienas vairuotojas turi specialią įrangą (keltuvus, dirželius) tam, kad jį nuleistų per langą arba pakeltų aukštyn. Būtinai pasakykite apie tai iš karto, kai užsakovate paslaugą, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi kieme.

Ar reikia išsipakuoti baldus priešvežiant?

Idealu būtų, kad įmonė tai padarytų. Tačiau kai kada reikia išsirūpinti patys, arba papildomai užmokėti. Žinoma, jei jūsų spinta kelis šimtus kilogramų, ją reikia išmontuoti, kad praeitų per duris, kitaip tiesiog sulaužysite durų arką (tai aš mačiau ne vieną kartą).

Kaip elgtis su pažeistais daiktais? Ką daryti jei palūžo koja?

Jei pastebėjote pažeidimą, nedelsdami užfiksuokite tai nuotraukomis arba užrašykite akto formą. Vairuotojas dažnai gali būti užimtas ir pasakyti „viskas gerai“, bet vėliau ginti nebus į ką. Draudimo įmonės mėgsta smulkmenas, todėl be įrodymų jums nieko nemokės.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Galima, bet atsargiai. Skystis gali išsilieti, jei dėžė nėra sandari. Vokietijos pusryčiams? Geriau pasilikite ką turite, bet neneškite atidarytų konservų ar butelių, nes gali kilti įtarimų dėl biologinių atliekų arba tiesiog apvistyti visi kiti daiktai.

Ar saugu vežti brangius paveikslus?

Paveikslus ir veidrodžius reikia specialiai supakuoti – įrėminti į medieną arba stipriai apvynioti burbuliukais. Jei tiesiog padėsite į gale sunkvežimio ant kito krovinio, vėliau galėsite tik susitikti su skerspjūviu. Aš nerekomenduoju vežti labai brangų dailės kūrinių paprastu būdu, juos geriausia pergabenti specializuota transporto priemone.

Kas dėl augalų? Ar juos įleidžia į Vokietiją?

Asmeniniai augalai paprastai gali būti vežami, jeigu nėra saugomi rūšys (pavyzdžiui, kai kurios orchidėjos). Tačiau reikia tikrinti, ar augale nėra kenkėjų, kitaip muitinė gali jį konfiskuoti ir sudeginti. Neverta rizikuoti dėl vieno kaktuso, kuris kainuoja eurus.

Ar reikia ištuštinti spintas ir lentynas?

Absoliučiai taip. Ne tik dėl svorio, bet ir dėl to, kad medžiaga po apkrovos gali atsipalaiduoti o puošyba nukristi. Tuščia spinta yra daug lengviau valdoma ir mažiau tikėtina, kad ji susisuko per posūkį.

Problemų sprendimas ir patirtis

Kokias problemas dažniausiai sukelia klientai?

Dauguma problemų kyla iš to, kad klientai nežino, ką turi. Vienas kartą sakė „turime mažai daiktų“, o pasirodo, jie pilnas garažas su senais motociklais (kuriuos buvo pamiršę paminėti). Kitą kartą klientas nenumatė, kad sunkvežimiui neužsuka į kiemą, nes buvo per žemas arkos tunelis. Reikia pranešti viską iš anksto.

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Jei jam per telefoną svarbiau koks jūsų automobilio variklis, nei kiek daiktų turite – bėkite. Jei sutartis rašoma ant popieriaus lapelio be antspaudų arba tik el. paštu be parašų – tai ne įmonė, o grupė kaimynių. O jei jie reikalauja viso mokėjjo grynaisiais prieš pakrovimą – tai tiesiog aferos kvapas.

Ar dera dirbti su tarpininkais (brokeriais)?

Kartais taip, bet tada nežinai, kas atvyks. Brokeris tiesiog parduoda jūsų užsakymą tolimesniems pervežėjams. Jeigu jūs turite specifinių reikalavimų (pvz., reikia išvežti pianiną sekmadienį), brokeris gali to neįvykdyti, nes jis neturi tiesioginio ryšio su vykdančiaisiais. Geriau rasti tiesioginę įmonę.

Ką daryti, jei daiktai neatvyko?

Pirmiausia – nepanikuokite. Kartais gali būti techninių nesklandumų, arba jų sekančioje kelionėje dėl kelių darbų. Skambinkite vadovui, prašykite konkretaus laiko. Jei jie nebeatsiliepia, tuomet skambinkite į policiją ir rašykite pareiškimą. Pagal mane, bet kokia įmonė, kuri neatsiliepia dviem paras, yra bloga.

Ar verta rūpintis atsiliepimais internete?

Žinoma, tačiau skaitykite juos kritiškai. Vienas neigiamas atsiliepimas gali būti parašytas tos pačios konkurentinės firmos, o šimtas teigiamų – nupirkti už 5 eurų. Ieškokite detalių istorijų, kur kalbama apie sprendimus, o ne apie „buvo super“.

Kokia yra didžiausia klaida, kurią padaro žmonės?

Didžiausia klaida – pasirinkti pigiausią variantą. Mačiau, kaip žmonės taupo tris šimtus eurų, o paskui sumoka tūkstantčius už dėžių taisymą arba už baldų pirkimą iš naujo Vokietijoje (kur kainos aukštesnės). Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už ramybę.

Kas dėl alkoholio? Kiek galima vežti?

Asmeniniam vartojui – tam tikras kiekis, pvz., keletas degtinės butelių. Jeigu vežate dėžę viskio, tai jau bus laikoma prekyba užtikrinamu, už ką reikės mokėti didelius mokesčius. Geriau nevežti per daug, nerašau kaip ekspertas, bet geriau neužkliūnti ant muitininko.

Ar reikia suteikti prieigos raktus vairuotojams?

Jei juos paliekate vieni kieme, taip. Jeigu stovyjevate – būkite šalia. Nebijokitės suteikti raktų, jei įmonė patikima, tiesiog pasitikėkite savo intuicija. Vieną kartą vairuotojas užrakino savo raktus viduje ir mes teko laužti duris, tai nebuvo smagu.

Apibendrinant

Viskas, ką čia parašiau, yra iš realaus gyvenimo, ne iš vadovėlių. Persikraustymas į Vokietiją – tai nedaug paprasta, bet jeigu pasirūpinsite dokumentais ir pasirinksite ne pagal mažiausią kainą, o pagal patikimumą, viskas turėtų pavykti. Naudokitės sveiku protu, klauskite nepatogių klausimų ir nebijokite reikalauti garantijų. Tada kelionė bus kur kas smagesnė, o jūsų nauji namai Vokietijoje bus įrengti be papildomo streso.