Kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas atvykstant iš Vokietijos: Vadas iš vidaus

Dešimtmetis ir daugiau tose trasose praleistas mokėjo mane vieną – grįžti į Lietuvą ne visada taip paprasta, kaip atrodo iš Vokietijos žemėlapio. Žmonės dažnai klauso, kodėl vieniems kainos astronominės, kitiems – kažkas neaišku, bet tinka. Sutuoktiniai byliauja dėl dėžių, vokiečiai braižo planus, o čia mes tiesiog stengiamės parsivežti tą sofą nenukentusią. Todėl kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas atvykstant iš Vokietijos, nėra klausimas vieno atsakymo, čia visuma mažų detalių, kurios gali padaryti jūsų gyvenimą rojumi arba pragaru. Paaiškinsiu taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus, ne su teisininku.

Iš kur viskas prasideda ir kur ieškoti

Kur geriau ieskoti tos firmos, google ar rekomendacijomis?

Sunku pasakyti, kad vienas variantas visada laimi. Google užmes daug reklamų, bet ten gali būti firmos, kurios nė nėra matęs, kai kurios tiesiog perkrečia užsakymus toliau. Rekomendacijos iš draugų yra geriau, bet tavo draugas gal užsisakė mažą „Vitarą“ pervežti, o tu turi namą visą. Viskas priklauso nuo to, ką tu tiek tiksliai perveži. Geriausia žiūrėti ne į paieškos rezultatus, o į tai, ką žmonės sako apie tai, kaip vyksta tas darbas. Vokietijoje yra daug vietinijų, kurie brangiai, ir lietuvių, kurie pigiau – abu turi savo trikčių.

Kaip suprasti ar jie ne suktelia?

Gudri klausimas. Žiūrėk į jų amžių, o ne į svetainę. Jei svetainė puiki, o telefonas niekas nekeliaus arba atsiliepia kažkoks robotas – bėk. Tiesiog paskambink ir pabandyk pakalbėti su žmogumi. Jei jis klausia apie dėžių kiekį, aukštus, liftus, tai geras ženklas. Jei tiesiog sako „nuo 500 eurų“ ir nieko daugiau nebeidoma, tai gana įtartina. Taip pat žiūrėk, ar jie turi tikrų atliktų darbų nuotraukų, o ne stockinių vaizdų iš interneto.

Ar verta kviesti vertintojus i Vokietija?

Kai tur daugiau kaip 40-50 kubinių metrų, verta. Kai mažiau – gali brangiai kainuoti tas važiavimas. Bet čia yra toks niuansas: vertintojas ne tik tą tūrį suskaičiuoja, jis irgi įvertina, ar sunku užnešti tą pianiną. Yra buve atveju, kai žmogus sako „viskas lengva“, o atvažiuoja ir išsivysto tokia painiava, kad reikia keltuvo. Vokietijose namai dažnai turi siaurus laiptus, tad tas žvilgsnis iš įgūdžio turinčio žmogaus gali sutaupyti nemažai nervų vėliau.

Kas daryti su daugiau liudesnio nebegalintis rasti?

Žinai, aš pats ne visada žinau, kur kas yra. Kai turi daiktų po visus butus, sunku suskaičiuoti. Geriausia tiesiog nufotografuoti kiekvieną kambarį ir atsiųst nuotraukas. Firmoms šiais laikais pakanka, kad pamatytų, kokios spintos ten stovi. Nesigėdek „nemanau, kad daug“, nes tada atvyks mažas mikroautobusas ir teks darytas antrą etapą, kas jums kainaus dvigubai. Geriau pervelti tą tūrį į didesnę pusę.

O jeigu as nuomininkas ir turi išsikraustyt iš Vokietijos iki datos?

Tai yra klasika. Vokiečai labai griežti dėl tų datų – turi protingai išsikraustyti ir paduoti raktus iki 12:00 valandos. Jei tu užsirašai laiką 10 valandai, o pervežėjai pavėluoja dviem valandom – turi problemą. Todėl kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas atvykstant iš Vokietijos, kai spaudžia laikas, reikia rinktis tuos, kurie garantuoja atvykimą. O ne tuos, kurie sako „važiuojame tą savaitę“.

Kas jei jūsų niekas neatsiliepia į užklausą?

Palik juos. Aš rimtai. Jei jie neatsiliepia kai tu nori jiems duoti pinigus, kaip jie elgsis, kai kils problema kelyje? Rinkis tuos, kurie atsiliepia per 24 valandas, bent jau su trumpu pranešimu. Tikras menkė yra tas, kuris nenori užeiti į malonumą kalbėtis su klientu dar neįpradus darbo.

Kelionės niuansai per Vokietiją ir ne tik

Kiek laiko ten uztrunka su tuo sunkvezimiu?

Nuo Miuncheno iki Vilniaus – tai maždaug 14-16 valandų važiavimo grynu laiku, bet su poilsiu, muitine ir viskuo kitu – tai pusantro dienos reikalas. Jei eina per Berlyną, gali užstringti. Jei per Lenkiją, keliai gali būti geresni, bet tikrai ne visada. Neužsirašyk laiko „atvyksiu 18:00“, geriau sakyk „atvyksiu tų dienų vakare“. Taip išvengsi nervingų žvilgsnių į laikrodį.

Ar reikia vokiškos draudimo?

Turi omenyje transporto draudimą? Taip, būtinai. Jei turi tiek daiktų, kad reikalingas sunkvežimis, įmonė turi turėti krovinių draudimą (CMR draudimas). Jis padengia žalą, jei, pavyzdžiui, sudegs sunkvežimis ar jei kas nors nukris į upę (tai tik teoriškai, bet buvo). Nešykinkis su tuo kasdien, bet pažiūrėk į sutartį – ten turi būti parašyta apie draudimo sumą, geriausia kuo didesnė.

Kas su muitais tarkim jei turiu sena technika?

Jei turi butą pilną technikos ir turi to technikos pirkimo kvitus, nieko nemokėsi. Viskas turi būti NVO (naudotas ūkio reikmenys) statuso. Jei kvitų nėra, muitininkai gali įvertinti pagal savo lenteles, o tai daugiau. Tiesa, jei daiktais naudojai ilgiau kaip 6 mėnesius, mokesčių neturėtų būti. Bet pats geriau pasirūpink tais dokumentais iš anksto, kad neieitume į nereikalingas diskusijas ties Kybartų punkte.

Ar leidziama vaziuoti pro Eko zonų tokiems masinom?

Vokietijoje griežtos taisyklės, ypač miestuose kaip Miunchenas, Štutgartas arba Hamburgas. Jei sunkvežimis netinkamos emisijos klasės (Euro 5 ar žemesnė), jis tiesiog negali važiuoti į centrą. Gali tekt įrenginėti brangų filtrą. Geriau klausti vadybininko: „Ar jūsų mašina galės važiuoti į mano centrą?“, kitaip gali tekti vežti dėžes per 5 kilometrų nuotolį rankomis, o tai papildomi pinigai.

Kas jei vokieciai neleidzia iki pat duru atvažiuot?

Tai reali problema, ypac Miuncheno senamiestyje. Ten gatvės tokios siauros, kad sunkvežimiui net pro šalį nepraeis. Tada tenka naudoti mažesnes mašinas (pervozką) arba vežti dėžes rankomis per pusę miesto. Už tai paprastai papildomai pinigų neimame, jei tai nėra labai toli, bet jei reikia parkuoti už pusės kilometro – gali būti diskusijų. Pasitikslink savo adreso galimybėmis.

O jei gyvenu aukste be lifto Berlyne?

Tuomet turi pasakyti iš anksto. Mes ne bėgiojai sportui. Jeigu 5 aukštas be lifto, tai papildomi mokesčiai už nešimą, nes vienam žmogui užnešti sofos neįmanoma, reikia komandos. Ir tas darbas trunka ilgiau. Vokiečiai dažnai pasako „viskas bus lengva“, o paskui stovi 200 kg spinta 4-ame aukšte ir nieko tikro.

Kur jūs ten praleidziate naktį jeigu vėluojate?

Žmonės visada klauso šito. Vairuotojai turi savo grafikus, jie privalo ilsėtis po 4,5 valandos vairavimo pagal tachografą. Jei pavėluojame, miegame po keliu arba degalinėse. Lietuviai dažnai važiuoja be sustojimo (o ne, sakyčiau, kad taip nedarytume, bet žinai...), tačiau oficialiai – stokame po teisę. Tad jei sako „atvyks ryte“, tai gali būti ir 8 ryto, ir 11, priklausomai nuo poilsio režimo.

Pinigai, avansai ir kita ekonomika

Kiek kaip kainuoja toks reikalas vidutiniškai?

Klausimas be atsakymo, bet bandysiu. Vienas kubinis metras pervežimo iš Vokietijos (Vidurio) kainuoja maždaug 100-150 eurų viskas įskaitant darbą vienam krašte. Jei mažiau – gali būti, kad įeini į bendrą reisą (kolektinis pervežimas). Tada laukti gali ir savaitę. Jei nori skubiai – brangiau. Taip pat svarbu, kiek reikia vyrų vienoje vietoje. Vienas vyras – 10 eur/val, du – 20 eur. Suskaičiuok pats.

Ar PVM jau yra toj kainoj rodo?

Dažnai kainos rodomos be PVM, jeigu tu fizinis asmuo, tai tau tai aktualu, nes PVM turi mokėti įmonė. Jei perveža įmonė į įmonę, PVM yra. Bet dažniausiai klientas mato galutinę sumą su visais mokesčiais. Būk tikras, kad paklausi „ar tai galutinė kaina“, kadangi po kelionės vairuotojai kartais pamiršta pridėti keltuvo mokestį arba kelią (kelias į privatų namą).

Kada reikia moketi avansa ar jis reikalingas?

Mes paprastai imame mažą avansą (apie 10-20 proc.), kad užfiksuotume datą ir ištikrintume, kad tu tikrai lauksi. Jeigu neturi avanso, gali taip nutikti, kad mes atvykstame, o tu nusipirko bilietus lėktuvu ir išvykai. Tai mūsų nuostoliai. Bet užpilk avanso tik tada, kai turi pasirašytą sutartį arba bent rašytą patvirtinimą el. paštu.

Kas daro jei prasides ir kils kaina?

Turi būti įrašyta sąrangoje „fiksuota kaina“. Jei jos nėra, gali nutikti taip, kad vairuotojas pasako „o, čia reikėjo naudoti keltuvą, tai dar +100 eur“. Jeigu tu iš karto nepaklausiai apie galimas papildomas išlaidas (už apšildymą, už pakavimą), būsi nustebęs galutinės sąskaitos. Kelyje iš Vokietijos retai kyla kažkas papildomo, jei tik nekeliamojo kelio.

Ar galima isigyti pas juos dezutes pigiau?

Dažnai taip. Mes turime savo dėžių, kurias naudojame keliskart, jas galima parduoti pigiau nei statybiniuose parduotuvėse. O ir kokybė geresnė – storos sienelės. Tiesa, jei nupirksi naujas, jos bus brangiau, bet išlaikys daugiau svorio. Užuot ganęs parduotuvėse ir laižęs lipdukus, paprašyk pervežėjo pakviesti dėžes su savimi – tai sutaupys laiko.

Kas su darbo laiku jeigu jie pavėluoja dieną?

Kiekviena įmonė turi savo darbo laiką. Jeigu pradedame nuo ryto Vokietijoje ir užtrunkame ilgiau nei planavome (nes buvai blogai suskaičiavęs dėžes), tai vairuotojas gali nuspręsti nebevežti tą dieną Lietuvon. Jis turi poilsio laiką. Čia svarbu susitarti dėl to iš anksto – ar tai „turnkey“ paslauga (nuo durų iki durų be sustojimo), ar tiesiog pervežimas.

Ar verta stumytis jei kaina per aukšta?

Sugalvok, koks tavo laikas vertas. Jeigu radai 200 eur pigiau, bet tai įmonė be svetainės ir su viena sena mašina, ar verta rizikuoti tūkstančiais vertais daiktais? Kartais užsispyrus galima rasti vidutinę kainą. Jei kalbame apie tai, kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas atvykstant iš Vokietijos, kokybė dažniau būna svarbesnė už 50 eurų skirtumą.

Kas jei grynaisiais noriu atsiskaityt?

Dauguma įmonių nebepriima grynųjų dėl didelių sumų saugumo. Vairuotojas su 5000 eurų kišenėje yra lengvas taikinis galiniuose. Geriau pervesti į sąskaitą arba mokėti banko kortele tiesiogiai vairuotojui (jei jis turi terminalą). terminalą dažnai pamiršta pasiimti, tai patikrink šį dalyką prieš išvykstant.

Daiktai, pakavimas ir nervai

Ar jie patys suruoja daiktus ar as turiu?

Tai priklauso nuo paslaugos tipo. „Pilnas pakavimas“ reiškia, kad mūsų vaikinai viską uždengia folija, įdeda į dėžes, užlipdo lipdukus. Jei renkatis tik pervežimą, tu turi turėti viską paruoštą. Geriausia viską susidėti į dėžes, tai greičiau. Iš patirties sakau – žmonės dažnai pamiršta uždengti paslėptų peilių ar stiklinių indų, ir tai baigiasi tragiškai.

Kas yra CMR ir kodėl visi aptari?

CMR – tai tarptautinės vežimo sutartis. Ji yra pagrindas, jei kažkas dingsta ar sudužo. Be jos, tai kaip vežti savo automobiliu draudžiant. Dokumentas turi būti pasirašytas abiejų pusių. Atsimenu vieną atveją, klientas nebuvo pasirašęs CMR, o kai atėjo viena dėžė mažiau, įmonė sakė „mes to nematėm“. Turėjai būti tikras.

Ar duoda sanksijas jei kas nors susilaužo?

Žinai, realiai gauti pinigus už sudužytą vazą yra beveik neįmanoma, nebent turi pavedimą tų daiktų ir vertinimą. Draudimas dažnai neapima pažeidimų, kuriuos sukėlė blogas pakavimas (jei tu pats pakavai). Jei mes pakavome ir sudužo – mokame. (Arba turėtume mokėti). Svarbiausia yra padaryti nuotraukas iš karto po iškrovimo, jei pastebi žalą.

Kas daryti jei kažkas pavogta?

Tai baisiausia situacija, bet nutinka dažniau, nei manote. Ypač jeigu vežama „kolektyviniu būdu“, t.y. tavo daiktai stovi alongside svetimų. Tada kas nors gali įkišti į tavo dėžę savo ranką. Užrakink brangiausius daiktus, jeigu įmanoma. O jei dings – turi tą CMR ir privalai pareikalauti žalos atlyginimo per raštą.

Ar galima savo važiuoti su jais kabineje?

Techniškai įstatymai draudžia vežti keleivių kroviniuose sunkvežimiuose, ypač tarptautiniuose reisuose, dėl draudimo. Bet realiai dažnai vairuotojas pasiima žmoną, jeigu sutinka. Nerekomenduoju tik dėl to, kad jei įvyksta avarija, tu nesi apdraustas ir gali būti kaltinamas nelegaliu vežimu. Geriau susitikti namuose.

Kas jei daugiau dėžių negu sakiau iš pradžių?

Dėžės dažnai užpila vietos. Jeigu sakėj, kad bus 10 dėžių, o pasirodo 20, sunkvežimyje gali nelikti vietos. Tada arba reikia didesnės mašinos (brangiau), arba reikia palikti dalį vežti kitaip. Nesižaisk su apskaičiavimais, nes vairuotojas gali tiesiog atsisakyti pakrausti visko. Yra buve atveju, kai teko vairuotojui atsisakyti apie 20 dėžių su knygomis – tiesiog nebebetilpo.

Ar paveldi jie mano šiukšles iš Vokietijos?

Gali turėti omenyje, ar mes juos išvežame? Tiesiog pasakyk, kad turi maišą su šiukšlėmis, mes numesime į artimiausią konteinerą. Bet jeigu turi baldą, kurį nori išmesti, tai jau kito tipo paslauga, už tai reikia mokėti atskirai, kadangi mus už tai nuspręs muitinė kaip už atliekų vežimą.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Pinigus, juvelyrinius dirbinius, documentus visada vežk su savimi. Jokių įmonių neatsakingumas nepadengs nervų praradimo, jeigu dingsta lobis. Ką tik rašiau vienam klientui, kuris norėjo įdėti tėvo aukso grandinę į dėžę su drabužiais – aš jį prašiau nepadaryti to, net jeigu jis sako, kad niekas nežinos.

Galutinės painiavos

O kur tu tais keliais vaziuooji?

Daugiausia važiuojame per A6 link Varšuvos, tai trumpiausias kelias. Kartais, jeigu reikia paimti kažką kelyje (pvz., Frankfurte ar Briuselyje), nukrypame. Bet esmė ta, kad maršrutas neturėtų jums rūpinti, svarbiau, kad jie nenuvažiuotų pro Ukrainą (buvo tokių atveju praeityje, kai bandė sutaupyti degalų).

Gal galit numesti kaina jei be jokiu dokumentu?

Žinai, to tikrai negaliu padaryti. Jokių „pilkiųjų“ sąskaitų, viskas turi būti oficiali. Jeigu kas nors tau siūlo taip taupyti, tu tuoj pat prarasi garantiją. Jei pas mane atvažiuoja vokiečių policija ir prašo krovinių dokumentų, o jų nėra (nes mokėjai be dokumentų), galiu prarasti mašiną. Mums tai ne verta. (nors kartais ir gundant).

Išvada

Viskas apie tai, kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas atvykstant iš Vokietijos, sumuojama į vieną paprastą taisyklę – pasitikėk savo intuicija, bet patikrink dokumentus. Nerašiau čia jokių idealų vadovų, nes realumas yra toks, kad kartais vairuotojas gali sergėti, o keliuose gali stovėti spūstys. Rinkis ne pagal mažiausią kainą, o pagal tai, kaip jie su tavimi kalbėjosi ir kokių klausimų klausė. Geras pervežėjas ne tik vežia, jis mokąti įvertinti riziką. Sėkmės susitvarkant namuose Lietuvoje, tikėkimės, tavo sofa atkeliauja sausia.