Kaip pasirinkti geriausią pasiūlymą perkraustymui į Vokietiją?

Taigi, nusprendėte – Vokietija laukia. Naujas gyvenimas, geriau alga, o gal tiesiog toli nuo namų. Bet prieš tai dar tas mažas, bet nemalonus dalykas – reikia kažkaip pervaryti visus savo daiktus. Sakyčiau, tai tikras galvos skausmas, jei nežinai sistemos. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena: rasti pigią kainą lengva, bet rasti tokį, kuris neatneštų pilkos akies plaukų – tai jau menas. Dažnai žmonės klausia, kaip pasirinkti geriausią pasiūlymą perkraustymui į Vokietiją, ir atrodo, kad atsakymas paprastas, tačiau čia giliau. Matome viską – nuo idealiai supakuotų paveikslų iki to, kaip senas "Fiat Ducato" meta vairuotoją pusiaukelėje. Čia ne tik apie tai, kiek stovi viršus, bet ir apie tai, ką liepia už tai paslėpti tarp eilučių. Sekėsime logiškai, nors kartais ir nukrypstant, kad suprastumite realią vaizdą.

Kainos ir jų paslaptys arba kodėl taip brangu?

Kodėl pasiūlymai skiriasi dvigubai, net trigubai?

Čia yra klasika. Vienas siūlo 500 eurų, kitas – 1500 už tą patį kiekį. Kodėl? Nei vienas nemano, kad jam tiesiog reikia daugiau pinigų albai (nors tai irgi tiesa). Skirtimas dažniausiai būna tame, kas įeina į tą kainą. Pirmasis atvejis gali būti "tik nuvažiuoju", be pakavimo, be lifto, be jokios atsakomybės, jei kažką sulaužysite (o jis sulaužys). Antrasis gali sakyti, kad viskas įeina: dėžės, lipdukai, vairuotojas padės nešti. Kai svarstote, kaip pasirinkti geriausią pasiūlymą perkraustymui į Vokietiją, žiūrėkite ne į bendrą sumą, o į sąrašą po ja. Kartais pigiausias variantas galiausiai atsieina brangiausiai, kai teks pirkti naujus baldus.

Ar verta laukti paskutinės minutės?

Žmonės man sako: "o gal lauksiu, gal bus pigiau?" Melagys. Pervežimo srityje, kaip ir aviacijoje, paskutinė minutės pasiūlymų nėra. Bent jau gerų. Jei laukiat iki penktadienio vakaro, kai reikia važiuoti pirmadienį, gausite tuos, kurie nieko neturi darbo arba turi senas technines priemones. Geri vežėjai turi grafikus užpildytus savaitėmis-dviem iš anksto. Taigi, jei norite ramybės, derinkitės mažiausiai prieš savaitę-du, o dar geriau – mėnesį. Nors pats esu protingas, tačiau dažnai klientai ateina ir prašo "kažką rytoj" – tada tik uždelbiam galvą.

Kubai, tonos ar tiesiog akių išmatavimas?

Dažnai gaunu klausimą, kaip mataujame tūrį. Sąžiningai? Kartais tiesiog iš akių, jei žmogus siunčiu tris nuotraukas. Profesionaliai naudojame kubinius metrus (m3). 1 kubas tai apie 10-12 standartinių dėžių. Kai kurie firmos bando mokesčius už kilogramus, bet namų apyvokos daiktams tai nelabai tinka, nebent jums patinka knygų bibliotekos. Taigi, kai klaustate, kaip pasirinkti geriausią pasiūlymą perkraustymui į Vokietiją, pasitikrinkite, ar jie nurodo tūrį. Jei rašo "apie 30 kubų už fiksuotą kainą", tai gali būti, kad telpa tik 25, o likusį reikės mokėti dvigubai.

Kas yra "privalomas mokestis" už sunkius daiktus?

O čia jau gudrybės laukas. Pianinas, seifas, akvariumas – tai viskas yra "ne standartinis". Kai kurie įmonių vadovai, su kuriais aš gerai pažįstu, mėgsta pridėti eilutę "sunkūs daiktai" be aiškaus kriterijaus. Vėliau atvažiuoja, pakelia rankas ir sako "Oi, tai sunku, reikia dar 200 eurų". Gera firm tai nurodo iš karto: už kiekvieną kilogramą virš 80kg arba už daikto pakėlimą per nelygų paviršių. Jei tame pasiūlyme nematote to punkto – klauskite. Žinoma, jei turite tik vieną lovą, tai nėra problema, bet jei statote namus iš akmens – tai gali pakenkti.

Ar depozitas yra būtinas?

Noriu pasakyti – ne, tačiau... Praktika rodo, kad taip. Dirbant su tarptautiniais pervežimais, yra rizika, kad vairuotojas atvažiuoja į adresą, o klientas nusprendė nevažiuoti arba tiesiog neatsiliepia. Ką tuomet daro vairuotojas? Jis stovi kieme su pilnu sunkvežimiu ir praranda dieną. Todėl 10-30 % avansas ar depozitas yra normalu. Jei kas prašo 100 % iš anksto – bėkite. Tikrai aš taip niekada nedariau (bent jau su naujais klientais). Tai saugumo priemonė abiems pusėms.

Ką daryti, jei pasiūlymas peržengia biudžetą?

Paprastai sakau – sumažinkite daiktų kiekį. Nereikia vežti to seno sofos, kurą jums davė močiutė ir kuri jau trūkinėja. Vokietijoje daiktai, ypač naudoti baldai, gali būti pigūs arba net nemokami (pvz., "zu verschenken" priekyje namo). Pervežimas kainuoja daugiau nei nusipirkti naują spintą "IKEA" Miunchene. Taigi, kai svarstote, kaip pasirinkti geriausią pasiūlymą perkraustymui į Vokietiją, galvokite racionaliai. Gal verti palikti čia tai, kas tik užima vietą.

Rizikos ir draudimas ar kas vyksta kelyje?

Ar mano daiktai apdrausti automatiškai?

Didelė klaida manyti, kad jei samdomite sunkvežimį, tada viskas yra apdrausta. Ne. CMR draudimas yra, bet jis labai mažas – paprastai apie 10-20 SDR vieną kilogramą (tai yra apie 10-15 eurų). Sugadinate televizorių, kuris sveria 10 kg? Gausite 150 eurų. Gaila. Todėl visada klauskite apie papildomą draudimą "All risk" arba bent jau didesnę atsakomybę. Aš asmeniškai visada primenu klientams pasirašyti draudimo polisą, kitaip gali būti, kad pervežėjas atsakinės tik už nulį.

Kas nutinka, jei vairuotojas dingsta?

Tai baisiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Ypač jei samdate "vaiduoklius" iš socialinių tinklų be sutarties. Geriau pasirinkti firmą, kuri turi būstinę, kurą galite nueiti (ar bent jau teismo tvarka ieškoti). Jei pasirašėte sutartį su lietuviška įmone, o ji darbuojasi su vokišku subrangovu, turi teisinį pagrindą reikalauti atlyginimo. Be to, sekimas per GPS dabar yra standartas – prašykite nuorodą, kur galite sekti savo daiktus realiu laiku. Tai ramina.

Kas daryti, jei kažkas sulūžo?

Pirmiausia – neskubėkite pasirašyti vairuotojo pateikiamų dokumentų gale. Jei pamatėte sulaužytą koją nuo stalo, užfiksuokite tai į protokole (tame pačiame CMR). Parašykite: "Stalo koja sulūžusi pervežimo metu". Jei pasirašote, kad viskas tvarkoje – vėliau nieko nepaginsite. Tada rašykite skundzą į draudimo kompaniją. Čia svarbu būti atidžiam, vairuotojai dažnai spaudžia "pasirašyk, čia tik formalumas". Netaisykite.

Ar galiu vežti brangius daiktus, juvelerius?

Asmeniškai aš patariu nevežti tokių dalykų sunkvežimyje. Net jei yra draudimas. Juvelerius, pinigus, svarbius dokumentus vežkite su savimi mašina arba sau. Pervežimo įmonės neatsakingos už tokio tipo vertybes, be to, tai kviečia nusikaltėlius. Yra girdėję istorijų, kai dingdavo visa "dežė su pinigais", o vairuotojas tikrai nebuvo kaltas. Geriau saugokite tai sau kišenėje (ar seife).

Kodėl reikia inventorinio sąrašo?

Žinoma, galite pasakyti "ten du kėdės ir stalas", bet tada draudimas neveiks. Inventorinis sąrašas turi būti detalus: "Stalo kojelė (medinė), 3 vnt.". Tai užtrunka valandą, ką padaryti, bet pavojų verta. Be to, Vokietijos muitinė (nors ir ES viduje) kartais gali sustabdyti ir paklausti, kas čia pervežama. Jei turite sąrašą, jie nusileidžia. Aš pats mačiau, kaip be sąrašo žmonėms laikė sunkvežimį pasienyje su Lenkija dvi dienas, tikrai neparodysiu tą vaizdą.

Ką daryti su alkoholiu ir maistu?

Vokietija turi savo taisykles. Alkoholio pervežimas asmeniniam naudojimui įleistinas, bet turi būti tinkamai supakuotas. Būkite tikri, kad jis neprasiverš. Maistas – geriau nevežti mėsos ar pieno produktų, jei kelionė ilga. Vairuotojams griežtai draudžiama vartoti jūsų maistą, bet jie gali uždelsti šaldytuve, jei variklys sugenda. Taigi, kai svarstote, kaip pasirinkti geriausią pasiūlymą perkraustymui į Vokietiją, suskaičiuokite, ar verta rizikuoti dėl trijų dešrų.

Vokietijos specifika ir vietovės

Ar sunku užvažiuoti į senus namus?

O čia tikras košmaras. Vokietijoje, ypač miestuose kaip Kelnas ar Hamburgas, gatvės siauros, o namai statyti prieš 100 metų. Didelis sunkvežimis tiesiog negali užvažiuoti. Tada reikia mažesnės mašinos (pervartimo) pakrauti daiktus ir vežti iki durų. Tai papildomai kainuoja. Jei gyvensite "Altstadt" rajone, pasirūpinkite iš anksto. Niekada nežinai, ką rasi priešais namus – ar tai bus erdvus parkas, ar tiltas, per kurį praeina tik "Golf". Pats kartą buvau tokioje situacijoje Berlyne, teko nešti per pusę miesto pečiais.

Ar reikia leidimo stovėti (Anwohnerparken)?

Taip, ir tai labai svarbu. Vokietija yra disciplinuota šalis. Jei pastatysite 16 tonų sunkvežimį ant "pėsčiųjų takų" arba vietos, skirtos tik "Anlieger" (gyventojams), greitai atvyks policija ir gausite baudą. Be to, gali reikėti iš anksto užsakyti vietą miesto savivaldybėje (Straßenverkehrsamt). Geri pervežėjai tai žino ir padeda suformuoti prašymą. Jei niekas nesako apie tai – tai blogas ženklas.

Ar galima važiuoti naktį ar sekmadienį?

Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimiems (Sekmadienio ir švenčių draudimas, naktinis poilsis). Negalima važiuoti sekmadienį (išskyrus labai retus išimtinius atvejus, kuriems reikia leidimo). Jei jums sakė, kad atveš sekmadienį vakare – jie meluoja arba keliausi rizikuoti su bauda (o ji didelė). Geriau derinti laiką nuo pirmadienio ryto iki šeštadienio vakaro.

Kokio miesto ypatumus reikėtų žinoti?

Pvz., Miunchene arba Frankfurte prie Maino labai sunku rasti nemokamą parkavimą. O kaimiškose vietose, Bavarijoje, keliai gali būti siauresni. Stutgartas – kalnuotas, tai gali būti problema su liftu. Jei keltis į Šiaurės Reinas-Vestfalija (NRW), ten dažnai būna "Altbau" namų be lifto 4-ame aukšte. Visą tai nurodykite užpildydami užklausą. Kiekvienas regionas turi savo niuansų, kuriuos žino tik veteranai.

Ar reikia kalbėti vokiškai su vairuotoju?

Nebūtinai, bet padeda. Dauguma vairuotojų mūsų srityje kalba rusiškai arba angliškai, o lietuviškai – jei tai lietuvių kompanija. Tačiau jei įvyksta incidentas su vietine policija, vokiškas kalbos supratimas gelbėja. Aš pats kartą teko versti policijai, kodėl vairuotojas užvažiavo į vienvietę gatvę. Vokietijos pareigūnai nekalba lietuviškai, tai jūsų pervežėjo turi būti pasirengęs.

Ar galima veži motociklą ar automobilį?

Taip, tai labai dažna praktika. Motociklas įleidžiamas į sunkvežimį (jei yra pakrovimo rampa) arba vežamas priekaboje. Automobilis – jau sudėtingiau. Reikia arba didelės priekabos (trailer), arba jo reikia vairuoti. Dažniausiai patariu vairuoti paties, nes užkrovimas automobilio į sunkvežimį su kitais daiktais brangiai kainuoja (reikia specialios technikos). Be to, Vokietijoje automobilio registravimas savo vardu reikalauja tam tikrų dokumentų (pvz., TÜV patikrinimo), bet tai jau kita tema.

Dokumentai ir preparatyva

Kokius dokumentus reikia pasirašyti?

Būtina sutartis ir CMR krovininis kvitas. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta: iš kur į kur, kas pervežia, kas gauna, kokia kaina, ir kas atsitinka, jei kas nors negerai. CMR kvitas – tai jūsų bilietas ir draudimo pagrindas. Be šių dviejų dalykų niekur nevažiuokite. Nors aš esu pasitikintis savo partneriais, be popieriaus šiandien niekas nebedirba.

Ar reikia deklaruoti išvykimą Lietuvoje?

Formaliai taip, jei išvykstate ilgam. Jei tik pervežiate daiktus gyventi, tai nėra muitinės procedūra viduje ES, tačiau verta turėti sąrašą, kad nekalbėtume apie kontrabandą. Lietuvos muitinė retai stabdo tokius sunkvežimius, jei neįtartina, bet gerai turėti inventorizaciją rankinėje.

Kaip atrodo gera užklausos forma?

Jūs turite nurodyti: adresus (iš ir į), aukštus (ar yra liftas), ar reikia nešti per nelygų paviršių (laiptais), ir tų daiktų sąrašą (bent jau apytikslį). Jei rašote "turiu daiktų iš buto", niekas negalės jums pasiūlyti tikslios kainos. Gera užklausa sutaupo laiko tiek man, tiek jums. Kai sužinosite, kaip pasirinkti geriausią pasiūlymą perkraustymui į Vokietiją, suprasite, kad informacija yra valiuta.

Ar reikia rūpintis adresu iš anksto?

Žinoma, Vokietijoje negalite tiesiog atvažiuoti į gatvę "Hauptstraße 1" ir manyti, kad ten yra jūsų butas. Reikia žinoti "Gang" (laiptinė), "Stock" (aukštas), "Tür" (buto numeris). Be to, reikia sužinoti, ar gatvė yra "Einbahnstraße" (vienpusė), į kurią sunkvežimis negali įvažiuoti. Tai dažna klaida – vairuotojas važiuoja ratu aplink visą miestą.

Kas daryti, jei dar neturiu buto Vokietijoje?

Tada daiktus reikia padėti į sandėlį. Dauguma firmų siūlo šią paslaugą. Jie atveža į savo baseiną Lietuvoje arba Vokietijoje, laiko jį mokėjant už mėnesį, o kai rasite būstą – pristato. Tai brangiau, tačiau sutaupo nervų, kai galvojate, kad turi išsikraustyti per savaitę.

Išvados ir galutiniai patarimai

Kaip išvengti sukčių?

Patikrinkite atsiliepimus. Ne tik tas, kurie parašyti jų puslapyje (juos visi pasirašo patys), bet ir nepriklausomuose forumuose, "Google Maps" arba "Facebook" grupėse. Jei įmonė egzistuoja tik 3 mėnesius ir turi 100 puikių atsiliepimų – tai fake. Tikri geri pervežėjai dirba ilgai ir turi ir gerų, ir blogų atsiliepimų (nes visiems nepatenkinti). Aš pats turiu keletą blogų atsiliepimų, nes žmonės nesuprato, kad aš negaliu laukti 4 valandas, kol jie ieško raktų.

Ar verta rūpintis draudimu "All Risk"?

Be abejo. Tai kainuoja papildomai, bet suteikia ramybės. Ypač jei vežiate brangius baldus, elektroniką ar meno kūrinius. Standartinis CMR draudimas neapsaugo jūsų nuo visko. Dažnai klientai sako "o, aš tikrai nieko nepalaužiu", tačiau vairuotojas gali staigiai stabdyti, o tada jūsų "Porcelan" skyla į šukas.

Ar galiu padėti kelti daiktus?

Galite, tačiau neįsivaizduojate, kiek yra draudimų. Jei užkrenta ant kojos jums, pervežėjas turi didelių problemų. Jei užkrenta ant kojos jam – jums. Geriau leiskite profesionalams padaryti savo darbą, o jūs stebėkite, kad niekas neišnyktų. Be to, jie turi specialias juostas, nešimo techniką, o jūs tik nusiknaisite nugarą.

Kas daro profesionalą profesionalu?

Tai ne tik kaina. Tai laikas. Jei jis sako "atvyksiu 8:00", jis būna 7:55 (arba paskambina, jei vėluoja). Jis turi su savimi dėžių, lipdukų, antklodžių (blankets), kad neapsibrėžti baldus. Jis kalba tvarkingai ir nesukelia įtartino įspūdžio. Toks žmogus vertas papildomo eurų. Kai sužinosite, kaip pasirinkti geriausią pasiūlymą perkraustymui į Vokietiją, atkreipsite dėmesį į šiuos smulkius dalykus.

Ar yra kokia nors "auksinė taisyklė"?

Pasitikėkite savo intuicija. Jei kalbėdami su vadybininku jaučiate, kad jis stumia jus į pasirašymą, grasina "kaina auga rytoj", arba negali atsakyti į paprastus klausimus apie draudimą – nebeidžiate. Gerumas ir ryškus aiškumas yra svarbiausia. Perkraustymas tai stresas, jums nereikia dar vieno streso iš blogo vežėjo.

Galiausiai, tiesiog būkite atidūs. Persikraustymas į Vokietiją yra naujas etapas, neleiskite, kad blogas pasirinkimas jį sugadintų. Pasirinkkite tai, kas jums atrodo saugu, o ne tik tai, kas pigiausia. Sėkmės kelyje (ir naujame name)!