Kaip numatyti išlaidas kraustantis iš Lietuvos į Vokietiją: Praktinis Vadovas

Sveiki, taigi vakar vėl gavau skambutį iš panevėžiečio, kuris nori išvykti į Štutgartą, bet manau, kad jam reikia 500 eurų, o iš tiesų užtektų ir 300. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena – niekada nesigauna taip, kaip planuojate, o kaip numatyti išlaidas kraustantis iš Lietuvos į Vokietiją, jei net nežinote, kiek tų daiktų iš tikrųjų yra? Dažnai žmonės galvoja tik apie kuro kainą, bet pamiršta apie tarpininkus, vokus ir tą momentą, kai sunkvežimis negali privažiuoti prie namų Vokietijos senamiestyje. Čia ne tik apie eurus, bet ir apie nervus, bei tai, kad kaina gali šokti tiesiai į viršų dėl banalaus nesupratimo. Susimaišiusiu pasaulyje reikia žinoti, už ką mokate ir kaip išvengti tų nemalonų staigmenų, kurios kažkodėl visada pasitaiko blogiausiu metu.

Pagrindiniai dalykai, kurie lemia kainą

Kiek tiksliai kainuoja kraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai kaip ir klausti, kiek kainuoja vakarienė – viskas priklauso nuo to, ką valgysite. Jei turite tik kelias krepšelis ir porą baldų, tai gali tekti vos keli šimtai eurų, bet jei stumiate dviejų kambarių butą su pianinu, skaičiai bus kurie didesni. Kaip numatyti išlaidas kraustantis iš Lietuvos į Vokietiją be matmenų? Neįmanoma. Reikia žinoti tūrį kubiniais metrais. Maždaug vienas kubinis metras – tai tai, ką telpa į didelę šaldytuvą dėžę (arba mažą vonią, nebesužinau). Paprastai kaina svyruoja nuo 30 iki 60 eurų už kubą įskaitant kelią. Bet tai labai apytiksliai.

Ar brangu pervežti baldus į Miuncheną ar Berlyną?

Miunchenas ar Berlynas nėra toli, bet problema yra ne atstume, o miesto centre. Kartais užtenka užvažiuoti į miestą, ir jau tenka mokėti už aplinkkelius, už "Umweltplakette" (ekologinę etiketę), o kartais tiesiog nėra kur pastatyti 18 tonų sunkvežimio. Tada tenka iškrauti į mažesnę mašiną, o tai vadinamas "paketavimas" ir kainuoja papildomai. Vokietijos didmiesčiai yra painiūgos, ir jei gyvenate prie pačio centro, pasiruoškite, kad kaina gali padidėti dėl logistikos galvos skausmo.

Kaip apskaičiuoti tūrį, kai aš nieko nesuprantu apie metrus?

Nebijokit, čia nereikia būti matematikui. Paprasčiausias būdas – suskaičiuokite dėžes. Standartinė perkraustymo dėžė (tokia, kurią nebeužkelia vienas žmogus) yra maždaug 0,5 kubo. Taigi, jei turite 20 tokių dėžių, tai jau 10 kubų. Pridėkite sofos, lovos, spintos – jų tūrį galite lengvai pasižiūrėti internete arba tiesiog atsižvelgti, kad 2,5 metro ilgio sūpynės užima daug vietos. Viską sudėkite į krūvą ir padauginkite iš 5 (bent jau taip mums atrodo paprasčiausias metodas).

Kas turi įtakos galutinei kainai be tūrio?

O čia prasideda "smaguoliai". Liftas ar ne liftas? Jei ne, ir gyvenate penktame aukšte be lifto, tai darbas brangsta, nes vyrai turi neštis rankom. Ar reikia išmontuoti baldus? Jei spinta neina per duris, ją reikia išardyti, o tai laikas. Ir žinoma, kuro kainos, kurios šokinėja kaip vėjyje nukirsti obuoliai. Taip pat, jei reikia laukti raktų ar sandėlio darbo laiko, tai laukimas taip pat mokamas. Laikas – tai pinigai, mums neįdoma, kad jūs užstrigote eisme.

Ar verta imti dalinį krovinį, t.y. dalintis mašina?

Jei nedideli kiekiai – būtinai. Vadinamas "dalimas krovinys" arba "part load". Jūs sumokate tik už užimtą vietą. Trūkumas – tas, kad reikia laukti, kol mašina surinks kitus klientus. Gali užtrukti savaitę, dvi, o kartais ir tris. Bet jeigu klausiate, kaip numatyti išlaidas kraustantis iš Lietuvos į Vokietiją taupant biudžetą, tai dalinis krovinys yra geriausias pasirinkimas. Nors šiandien vienas klientas skundėsi, kad jo daiktai važiavo jau savaitę ir jis jau beveik pamiršo, ką turėjo.

Kada geriausia kraustytis, kad būtų pigiau?

Vasara rugsėjis – tiesiog siaubas. Visi vaikšto į mokyklas, visi kraustosi. Tada kainos aukščiausios. Žiema? Niekas nenori kraustytis sausio 15 d., kai lauke -10 laipsnių, todėl tada galima derėtis. Taip pat savaitės vidurys (antradienis, ketvirtadienis) yra pigesnis nei penktadienis ar sekmadienis. Vairuotojai taip pat nori ilsėtis savaitgaliais, o jei dirba – jie reikalauja daugiau.

Ar kainos metai nuo metų keičiasi labai?

Stabiliai. Infliacija, kuras, darbo jėga Vokietijoje vis brangsta. 5 metų atgal už taip pat didelį krovinį mokėjote 30 proc. mažiau. Dabar viskas įtraukia į savo kainą. Bet pastebėjau, kad per pastaruosius metus kiek stabilėjo, tik degalai vėl pradeda šokiruoti. Taip geriau pasirašyti sutartį fiksuota kaina, kad jums nesukiltų kraujas, kai degalinėse pasikeis skaičiai.

Kuo skiriasi kaina į didelį miestą ir kaimą?

Į kaimą važiuoti kartais brangiau, nes važiavimas vienam klientui užima visą dieną. O jei ten reikia važiuoti siaurais keliukais, kur sunkvežimiui sunku prasukti – tai papildomas rizikos mokestis. Vokietijos kaimuose keliai geri, bet ten yra tokios... (kaip jos vadinasi?) apželdžimo juostos, kurios dažnai užkerta kelią dideliems sunkvežimiams.

Kelionės ir techninės bižuterijos

Kiek kainuoja kuras dabar ir ar jis labai pabrango?

Degalai Vokietijoje brangesni nei Lietuvoje, bent jau benzinas. Dyzelinas maždaug panašus, bet visvien kuro priedėlis į kainą įeina. Skaičiuokite, kad 1000 kilometrų kuras kainuoja apie 250-300 eurų (šiuo metu, jei neklystu). Kai planuojate, kaip numatyti išlaidas kraustantis iš Lietuvos į Vokietiją, būtinai patikrinkite degalų kainas, jei sutartyje jūsų vairuotojas reikalauja mokėti viršytį. Dauguma firmų tai turi įskaičiuota, bet ne visos.

Ar sunkvežimis su jūsų daiktais gali užlipti į kalnus Bavarijoje?

Gali, bet tai valgosi daugiau kuro ir variklis daugiau dirba. Jei keliate kažką labai sunkaus, pvz., metalo gamybos įrangą, kalnuose gali reikėti galingesnės mašinos. Bet jei tai tik baldai, tai viskas tvarkosi. Vokietijoje, tenkur Kalnų (Bavarija), keliai labai geri, tačiau posūkiai aštrūs. Vos tik ne taip – ir jūsų sofa galima nukristi (jei blogai užfiksuota).

Ar galiu nusivilti, jei vairuotojas užstrigs spūstyje?

Vokietijoje, ypač netoli Frankfurto arba Kelno, yra tokios vietos, kur stovi valandas. Mes į tai įskaičiuojame kelių nuomos ir vairuotojo darbo laiką, bet jei įvyksta avarija ir uždaroma kelias visai dienai, tai gali būti problema. Gali tekti mokėti už papildomą vairuotojo dieną, jei jis pavėluoja į paskutinį iškrovimą. Tai retas atvejis, bet nutinka.

Kiek užtrunka nuvežti daiktus į Hamburgą ar Briuselį (o čia klauskite apie Vokietiją)?

į Vokietiją (pvz., Hamburgą) važiuojant iš Vilniaus tai maždaug 18-20 valandų vairuotojo darbo. Paprastai tai dvi dienos viena kryptimi, nes vairuotojas turi ilsėtis. Jei skubate – reikia dviejų vairuotojų, o tai dvigubai brangiau. Neskubėkite, leiskite jiems važiuoti saugiai, kitaip rizikuojate netekti daiktų (ir vairuotojo).

Ar reikia mokėti už vairuotojo nakvynę viešbutyje?

Jeigu tai yra "ekspresinis" pervežimas arba didelis atstumas, taip. Standartinė kaina dažnai apima vieną nakvynę kelyje. Jei mašina sugenda ar kažkas užstringa, papildomos nakvynės gali būti apmokamos iš jūsų kišenės (arba draudimo, jei tokia situacija yra nelaimingas atsitikimas). Geriausia klausti "ar kaina įskaito nakvynes".

Pakavimas, dėžės ir triukšmas

Ar reikia pirkti dėžes patiems ar jūs duodate?

Mes galime duoti, bet už tai imamas mokestis (dažnai grąžinamas, jei dėžės gražinamos nepažeistos). Pigiau nusipirkti parduotuvėje "Jysk" ar "Iki" (jei jos dar tokios yra) arba pasimėgėti iš prekybos centrų, kai jie iškrauna prekes. Bet tada dėžės gali būti skirtingų dydžių ir blogai sudėtos. Rekomenduoju nupirktti (nupirkti) vienodus dėžes – lengviau krauti.

Kaip supakuoti šaldytuvą, kad jis nesmilksta?

Pirmiausia – išjungti! Dvi dienas prieš kelionę. Palikti duris atidarytas, kad išdžiūtų. Jei nebus džiūtas, jums teks mokėti už valymą Vokietijoje, nes ten yra griežti taisyklės dėl kvapų ir puvimo. Esu matęs, kai vokietis atsisakė iškrauti mašiną, kol šaldytvas nebuvo išnešotas laukan. Ir dar vienas dalykas – užsukite kompresoriaus varžtus, kad nevirpštų kelyje.

Kas daryti su drabužiais – reikia kabinti ar į dėžes?

Drabužius galima rinkti į dėžes (taip taupo vietą), bet jei turite brangius kostiumus ar striukes, geriau naudoti specialias dėžes su strypu – "wardrobe boxes". Taip jūs nenuspaudžiate drabužių ir juos nebereikia lyginti atvykus. Kelsiuosi pats prieš 20 metų – viską straukiau į maišus, o paskui su skausmu lyginau. Nepadarokite to paties klaidos.

Ar jūsų vyrai išpakuos viską vietoj manęs?

Paprastai "pakuoti" mums reiškia sudėti į mašiną. Išpakuoti – tai papildoma paslauga. Vokiečiai dažnai nori, kad viską padėtume į vietą (pvz., indus į spintelę). Jei to norite, pasakykite iš karto. Tada reikės mokėti už valandas, ne už darbą "pakrauti-iškrauti".

Ar reikia nupirkti specialią pakuotę taurėms?

Būtinai. Taurės, vazos, paveikslai – viskas tai yra "stiklas" ir "keramika". Standartinės dėžės užtenka, jei gausiai įklotas burbuliukų plėvelės (popierius nepadės, jis tiesiog sulygina paviršių, bet nešluga smūgiams). Girdėjau, kad vienas klientas naudojo savo skaityti užmigusius socks... tiesiog juos užmušė į tarpus. Sakė, kad veikė.

Muitinė, dokumentai ir vokiškas biurokratas

Ar reikia eiti į muitinę, kai važiuoju gyventi į Vokietiją?

Jei persikėlėte gyventi ilgiau nei 6 mėnesius, daiktai laikomi "perkeliamu turtu" (Umsiedlungsgut). Jie atleidžiami nuo mokesčių. Bet reikia užpildyti deklaraciją ir parodyti dokumentus, kad gyvente Lietuvoje ne mažiau 12 mėnesių. Jeigu ne, gali tekti mokėti PVM ar net importo mokestį už naujus daiktus (jei atrod kaip parduotuvės).

Kas daryti, jei vokiečiai sustabdys ir klausins apie alkoholį?

Alkoholis yra jautrus dalykas. Asmeniniam naudojimui galima vesti tam tikrą kiekį (pvz., 90 litrų vyno, bet tikriausiai sakau apie senąsias taisykles, patikrinkite dabartines). Jei turite 200 butelių vokiško alaus, jie gali pagalvoti, kad tai prekyba. Būkite sąžiningi. Muitininkai turi akis kaip sakalai. Kai kažkas bando slėpti grandininį pjūklą po sūrių krūva – tai visada baigiasi blogai.

Ar reikia mokėti PVM už pervežimą į ES šalį?

Lietuva ir Vokietija yra abu ES. Tai yra vidaus prekyba (jei jums išrašome PVM sąskaitą faktūrą). Jeigu esate fizinis asmuo ir perkeliate savo daiktus, PVM ne taikomas. Bet jeigu esate įmonė ir perkeliate biuro įrangą, tai gali būti kaip "B2B" sandoris su 0% PVM, jeigu abiejų šalių PVM kodai teisingi. Čia jau reikia buhalterio, ne vairuotojo.

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti rankose?

Pasas ar asmens kodą. Sutartis su mumis. Jei nuomojate butą Vokietijoje – nuomos sutartis (turi parodyti, kur keliaujate). Jei parduodate namą Lietuvoje – pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, "inventoriaus sąrašas" (packing list). Būtinai! Ant popieriaus parašykite, kas keliauja. Be sąrašo muitinė gali imti baudas.

Kas, jei neturiu vokiško adreso jai dabar?

Tuomet reikia nurodyti laikiną adresą. Gali būti draugo arba pašto skyriaus adresas ("Postlagernd"). Bet geriau susitarti dėl sandėlio Vokietijoje, kur galite palikti daiktus savaitę-dvi, kol rasite butą. Sandėliai ten brangūs, bet kartais išeina pigiau nei važiuoti su visa šeima ir gyventi viešbutyje su lagaminais.

Nemalonios netikėtystys ir pinigai (ką niekas nesako)

Kas nutinka, jei vairuotojas negali privažiuoti prie namų?

Kaip jau minėjau, "Long carry". Jei sunkvežimis stovi 50 metrų nuo jūsų durų, vyrai turi nešti daiktus rankomis. Tai mokama atskirai, dažnai už kiekvieną metrą arba už valandą. Vokietijoje daug senų namų su siaurais vartais, ten neįvažiuoja "Volvo FH". Susiplanuokite iš anksto – gal galima užimti vietą gatvėje?

Ar reikia draudimo ir kiek tai kainuoja?

Draudimas nėra privalomas, bet aš visada įtikinu jį imti. Ką tik gavau pranešimą, kad vieno kliento sofa užlūžo per staigų stabdymą. Jei nebūtų draudimo... Paprastai draudimas kainuoja apie 3-5 proc. nuo turt vertės. Atidžiai skaitykite sutartį – ar draudžia "jėgos maje" (stiprios jėgos atveju) ar ne. Dažnai to nedraudžia.

Ar yra kokia nors užstato suma (deposit)?

Kartais imama, jei naudojate mūsų dėžes ar užstatote mums pilną mašinos krovą, kad mes nenuvažiuotume kitur ir neparduotume jūsų daiktų (juokauju, bet buvę atvejų). Dažniausiai tai 10-20 proc. avansas. Likusią dalį mokate gavus daiktus.

Ką daryti, jei sulūžo mozaika arba tėvo servizas?

Iš karto praneškite vairuotojui ir užfiksuokite nuotraukas! Nesirašykite dokumentų, kad "viskas tvarkoje", o paskui skųskite. Tiesa, pareikalavti kompensacijos iš Lietuvos firmos už daiktą, kuris buvo jau subraižytas prieš 20 metų, bus sudėtinga. Draudimo kompanijos yra pikti šunys ir ieško išlygų.

Ar priimama kortelė ar tik grynais?

Dauguma mažų pervežėjų nori grynųjų arba pavedimu. Kortelę imti jiems brangu (mokesčiai). Didelės firmos priima korteles, bet taip pat prideda procentą. Grynaisiais vokiečių kraštuotiems vairuotojams mokėti saugiausia (jie mėgsta "trinkgeldus"), bet jums gali būti nepatogu nešti tūkstančius eurų kišenėje.

Galima susiderėti dėl kainos vietosje?

Galima. Jei matai, kad mašina tuščia grįžta atgal (pavyzdžiui, iš Berlyno į Kauną), gali gauti nuolaidą. Vairuotojai nenori važiuoti tuščias. Taip pat, jei sutinki laukti, kai jam patogu (pvz., jis gali paimti tave tik savaitgalį), gali gauti pigiau. Būk drąsus – klausk.

Ar galima vesti gyvūną, pvz., šunį?

Galima, bet ne tame pačiame vone su baldais (higiena). Šunis turi būti specialioje transportinėje dėžėje arba keleivio salone. Reikia pasas, čipas, skiepai. Be to, vairuotojas gali atsisakyti vežti agresyvų gyvūną. Prieš tai pasikalbėkite. Kai vežėme vieną vengrų dogą, ji nusilupo ir suvalgė dalį dėžių... Tai brangu pasilinksminimas.

Kodėl kainos skiriasi tarp "firmos" ir "vėjo"?

"Vėjas" tai kai tavo draugas Tadakas su vovere. Jis pigus, bet jei sugenda arba duobėje užstringa, tu neturi kieno šauktis. Firma turi draudimą, atsakomybę, logistiką. Kaip numatyti išlaidas kraustantis iš Lietuvos į Vokietiją su vėju? Negalima. Tau gali kainuoti dvigubai, jei jo "voverė" užsimes ant rato. Geriau mokėti daugiau, bet miegoti ramiau.

Išvada

Na, tiek tiek teorijos iš praktiko. Kaip matote, tai nėra tiesiug kelių atstumas padaugintas iš kuro kainos. Yra daugybė smulkmenų, kurios gali padaryti jūsų kraustymosi iš Lietuvos į Vokietiją išlaidas tikru košmaru arba, priešingai, maloniai staigmena. Svarbiausia – nebijokite klausti ir derėtis, o viską užfiksuokite raštu. Tik taip sužinosite, kaip numatyti išlaidas kraustantis iš Lietuvos į Vokietiją ne tik teoriškai, o ir tikrai, taip sutaupydami nemažai nervų (ir pinigų) kelionės metu. Sėkmės kelyje!