Kaip greitai galima tikėtis perdavimo į Vokietiją terminą: realybė be marketingo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, klausimas apie pristatymo laiką visada kyla pirmas. Klientai atvažiuoja pas mane arba rašo žinutes su viena ir ta pačia mintimi – kiek tai užtruks? Viskas prasideda nuo paprasto noro suprasti, kada jie galės atsiimti savi prekes arba kada jų partneris vokiškame sandėlyje galės pradėti darbą. Teoriškai Vokietija yra arti, geografiškai netoli, bet logistika – tai ne geografija, tai žmonių ir mašinų derinys, kuris kartais veikia kaip laikrodis, o kartais kaip senas rusiškas televizorius. Tiesą sakant, nėra vieno atsakymo, kuris patenkintų visus, nes kaip greitai galima tikėtis perdavimo į Vokietiją termino, priklauso nuo tiek daugybės smulkmenų, apie kurias net ir aš kartais užmirštu paminėti, kol neatsiranda problema.

Bendri laiko reikalavimai ir standartai

Kiek trunka įprastas siuntos kelias į Vokietiją?

Tiesioginis atsakymas yra nuo vienos iki trijų dienų, tačiau tai yra labai sąlyginės statistikos. Jei mes kalbame apie dalinius krovinius, tada reikia laukti, kol vairuotojas surenka visą sunkvežimį, o tai gali užtrukti dieną ar dvi. Jei tai pilnas sunkvežimis (FTL), kurį mes įkrauname ryte ir jis išvažiuoja, tai į Berlyną ar Hamburgą jis gali nuvaziuoti ir per 24 valandas (nors teoriškai reikia 12-14 valandų vairavimo). Bet visada prisiminkit, kad vairuotojai turi poilsio režimus, o Vokietijoje griežtai stebi, ar jie nesilaiko vairo per ilgiau negu leidžiama.

Ar įmanomas pristatymas per 24 valandas?

Žinoma, įmanomas, jei mokate už ekspresinę transporto priemonę arba jei tai yra labai skubus siuntinių pervežimas automobiliu (pvz., „vane“). Tačiau tai kainuos dukt, triskart brangiau nei standartinis tarifas. Turiu omenyje, kad jei jums reikia įvežti brangų detalių į gamyklą, kuri stovi dėl jų trūkumo, tuomet šios kainos net ir nebus svarbios. Bet dažniausiai klientai nori greitai ir pigiai, o tokio derinio logistikoje paprastai nebūna.

Kaip greitai galima tikėtis perdavimo į Vokietiją termino, jei siunta maža?

Mažos siuntos, kurios keliauja kaip dalinis krovinys (LTL), yra tas labiausiai neprognozuojamas dalykas. Jos gali važiuoti savaitę, jei tenka laukti, kol užpildomas sunkvežimis. Vieną kartą teko vežti dėžę su padangomis į Miuncheną, ji vos nebuvo pasmerkta laukti penkias dienas Vilniuje, kol surasime kitą krovinį tame pačiame kelyje. Taigi, čia daugiau laukimo nei važiavimo.

Kas yra tas „transito laikas“ ir kodėl jis svyruoja?

Transito laikas – tai tas laikas, kurį krovinys praleidžia kelyje nuo išvežimo iki pristatymo. Jis svyruoja, nes keliai ne visada tušti. Užstrigimas ant A9 magistralės dėl avarijos gali priduoti keturias valandas, o kartais ir daugiau. Be to, vairuotojai turi savo poreikius – jie turi valgyti, miegoti ir kartais tiesiog tingi įsivažiuoti į miestą vėlai vakare, todėl palieka tai rytoj. (Čia turiu omenyje, kad naktiniai iškrovimai Vokietijoje yra labai brangūs ir reti).

Ar atstumas turi didelės įtakos terminui?

Žinoma, į Vokietiją važiuoti į pietus, pavyzdžiui, į Miuncheną ar į Bavariją, visada užtrunka ilgiau negu į vakarus, į Duisburgą ar Berlyną. Skirtumas gali būti iki 6-7 valandų vienoje kryptį. Taigi, jei jūsų sandėlis yra giliai šalies viduryje, neskubėkite šventinti pervežimo per dieną, nebent tai yra specialus skubus reisas.

Kas gali sukliudyti arba sulėtinti procesą

Ar dažnai lūžta sunkvežimiai kelyje?

Nebent kasdien, bet kartais nutinka. Prieš savaitę mūsų vairuotojas tiesiog sugedo ant kelio Lenkijoje – tai buvo techninė gedulas, kurį pataisė per keturias valandas, bet siunta pavėlavo. Tokių dalykų niekas negali užtikrinti, net geriausios draudimo kompanijos. Technika yra technika, ji sensta, o serviso stotys ne visada šalia greitkelio.

Kaip orai veikia kaip greitai galima tikėtis perdavimo į Vokietiją termino?

Žiema Vokietijoje arba net Lenkijoje gali viską sužlugdyti. Sniegas, ledo lietus, dulkių audros – vairuotojai tiesiog privalo sulėtinti. Vieną kartą vasarą buvo tokia audra, kad greitkeliai buvo uždaryti, ir mums teko važiuoti apšaliais keliais pridėjome dešimt valandų. Taigi, orų prognozės yra svarbios, nors dažniausiai klientai jų neįvertina.

Ar muitinė gali uždelsti siuntą?

Nors Vokietija yra ES šalis ir sienos formaliai nėra, bet muitinės kontrolė vis dar vyksta, ypač jei keliaujate iš ne ES šalių arba vežate pavojingas krovinius. Kartais jie sustabdo sunkvežimį tik todėl, kad patikrintų dokumentus. Aš tikrai nežinau 100%, kodėl jie renka būtent tuos sunkvežimius, gal atsitiktinai, gal turi informaciją, bet tai užtrunka nuo valandos iki poros dienų.

Kas dėl „Green Zone“ žaliųjų zonų miestuose?

Tai didelė bėda. Jei vairuotojas turi seną sunkvežimį, kuris neturi atitinkamo ekologinio standarto (Euro 6), jis negali važiuoti į daugelį Vokietijos miestų centrų. Tada reikia ieškoti sandėlio už miesto ribų arba perkrauti į mažesnę mašiną. Tai visada sukelia vėlavimus ir papildomus kaštus, kuriuos niekas nenori mokėti.

Ar šventės Vokietijoje daro įtaką?

Žinoma, Vokietai labai mėgsta savo šventes. Jei ten yra Velykos arba Kalėdos, ar net regioninės šventės Bavarijoje, sandėliai gali būti uždaryti. Vairuotojas atvažiuoja prie vartų, o juose užrašas „Geschlossen“ (uždaryta). Tuomet jis privalo laukti iki ryto arba ilgiau. Tai labai įniršina klientus, bet mes negalime nieko padaryti – tai jų šalis ir jų taisyklės.

Kas nutinka, jei gavėjas nėra pasiruošęs priimti krovinių?

Tai viena dažniausių priežasčių. Vairuotojas atvyksta, o sandėlyje nieko nėra, jie nežino apie atvykimą arba neturi vietos iškrauti. Tada prasideda laukimas. Mums buvo atvejis, kai vairuotojas laukė 12 valandų, kol jie išsiruošė. Tas laikas natūraliai įeina į terminą, nors techniškai krovinys buvo pristatytas „laiku“.

Ar „Kaip greitai galima tikėtis perdavimo į Vokietiją termino“ keičiasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Taip, penktadieniais visada būna chaosas. Visi nori išsiųsti savo prekes prieš savaitgalį, todėl sunkvežimiai yra užpildyti iki galo, o išvykimas gali pavėluoti. Be to, jei vairuotojas atvykta į Vokietiją penktadienį vakare, gali būti, kad sandėlys nedirba šeštadienį, ir siunta gulės iki pirmadienio. Tai yra klasika.

Dokumentai, kaina ir specifiniai reikalavimai

Kokius dokumentus būtina turėti, kad nebūtų uždelsta?

Be jokios abejonės – CMR konosamentas, prekių sąrašas (pakuolė) ir jei reikia, eksporto deklaracija. Jei dokumentuose yra klaida, pvz., neteisingai nurodytas svoris ar prekės kodas (HS kodas), muitinė arba policija gali sustabdyti mašiną. Rašykite viską teisingai, nes aš kartais neturiu jėgų aiškinti klientams, kodėl „daugiažodžio“ aprašymas nėra tas pats, kad prekės pavadinimas.

Ar brangesnis pervežimas garantuoja greitesnį terminą?

Ne visada. Aš mačiau daugybę kartų, kad klientai moka didelius pinigus „premium“ klasei, o vadybininkas tiesiog uždeda tą pačią mašiną, kuri važiuoja ir standartiniams siuntiniams. Žinoma, yra garantuoti ekspresiniai reisai, kai mašina važiuoja tiesiai į tašką be sustojimų, bet tai kainoja tūkstančius eurų, o ne šimtus.

Kas dėl pavojingų krovinių (ADR) pervežimo?

Čia viskas yra sudėtingiau. Pavojingi kroviniai turi savo maršrutus, juos draudžiama vežti per tam tikrus tunelius arba miestus. Be to, vairuotojas turi turėti specialias leidimus. Tai visada prideda laiko, nes maršrutas gali būti ilgesnis. Jei klausiate, kaip greitai galima tikėtis perdavimo į Vokietiją termino su ADR kroviniais, tai pridėkite bent vieną dieną prie standartinio laiko.

Ar svarbu, kokia įmonė perveža?

Labai svarbu. Yra firmos, kurios tiesiog „mesdamos“ krovinius iš vienos mašinos į kitą tarpinėse stotyse (pvz., Lenkijoje). Kiekvienas perkrovimas yra rizika pažeisti prekę ir prarasti laiką. Geriausia rasti tiekėją, kurioje mašina važiuoja tiesiai, be perkrovimų. Nors tai brangiau, bet mažiau nervų.

Kas jei prekės reikia atiduoti „duris į duris“?

Tai standartas, bet kartais „durys“ reiškia, kad vairuotojas gali padėti tik ant žemės prie vartų, jei neturi „kelio“ (lifto). Jei jums reikia įvežti į antrą aukštą be lifto, tai gali kilti problemų. Vokietai yra labai griežti dėl saugos, ir vairuotojai atsisako įvežti, jei sąlygos netinka.

Ar galima sekti krovinių pervežimą realiu laiku?

Techniškai taip, dauguma turi GPS sekimo sistemas. Bet realybėje, jei vairuotojas užmiršta įjungti terminalą arba yra zonoje be signalo, matote tik paskutinę žinomą vietą. Nesitikėkite, kad matysite kiekvieną posūkį, taip veikia tik filmuose.

Ar verta rinktis pašto siuntas arba kurjerius?

Mažiems daiktams – tikrai. Jie turi savo tinklą, kuris yra labai greitas. Bet jei jums reikia pervežti 1 toną metalo, paštas nebeįsivaizduoja tokio darbo. Tada tenka kreiptis į sunkiasvorę transportą.

Kas dėl draudimo – ar jis įtakoja greitį?

Tiesiogiai ne, bet jei įvyksta avarija, be draudimo jūs prarandate ne tik laiką, bet ir prekes. Geriau iš karto pasirūpinti tvirtu draudimu, kad išvengtumėte teisinių ginčų, kuriai gali užtrukti mėnesius. Tai nėra apie greitį, bet apie tai, kad procesas neužstrigtų visiškai.

Specifinės situacijos ir patarimai

Kas dėl atsiėmimo iš gamyklos Lietuvoje?

Jeigu gamykla vėluoja paruošti prekes ir vairuotojas laukia pusę dienos, tai automatiškai vėluoja ir pristatymas. Vokietai neduoda nuolaidų dėl to, kad jūsų gamykla vėluoja. Jų terminai prasideda nuo to momento, kai krovinys išvežiamas iš jūsų teritorijos (arba EXW termino).

Ar „Kaip greitai galima tikėtis perdavimo į Vokietiją termino“ priklauso nuo to, kas vairuoja?

Žmoniškas faktorius visada svarbiausias. Jaunesnis vairuotojas gali važiuoti greičiau, bet ir rizikingiau. Vyresnis, patirtesnis – žino, kur geriau pailsėti, kad nepraleistų laiko, kai reikia važiuoti. Turiu vieną vairuotoją, kuris visada atvyksta laiku, nes jis žino kiekvieną keliavimą ir netgi žino, kurioje degalinėje geriausia kava.

Kas jei reikia iškrauti šaldytuve?

Šaldymo režimas (Frigorific) reikalauja nuolatinio stebėjimo. Jei vairuotojas išjungs šaldytuvą per naktį, kad taupyti degalus, prekės sugenda. Tokiu atveju terminas tampa nebe svarbus, nes visa siunta tinka tik išmesti. Visada prašykite temperatūros raportą.

Ar yra kokių nors slaptų niuansų su Vokietijos klientais?

Vokiečiai yra labai punktualūs ir jiems nepatinka netikėtumai. Jei žinote, kad vėluosite, praneškite jiems iš karto. Jei padarysite tai paskutinę minutę, jie gali atsisakyti priimti krovinį ir jis grįš atgal. Tai labai brangus malonumas.

Kaip elgtis, jei siunta dingsta?

Tai baisiausia situacija. Pirmiausia – skambinti policijai, tą pačią akimirką. Tada – draudimo kompanijai. Niekada nedelskite. Kiekviena valanda mažina tikimybę ją rasti. Ir nenaudokite mažų, patikimų neišsireiškiančių firmų, jei krovinys brangus.

Ar verta tikėti terminais, pažadėtais internetiniuose skaičiuokliuose?

Tie skaičiuokliai yra fantastiniai, bet jie nežino apie avarijas A2 greitkelyje ar apie tai, kad vairuotojas susirgo. Jie duojate teorinį minimumą. Realus laikas visada yra šiek tiek ilgesnis.

Kas dėl grąžinamosios taros (palletų)?

Vokietijos firmos labai griežtai seka, ką ir kaip gražinate. Jei neatiduotate paletų arba jos sugadintos, jie išskaičiuos tai iš sąskaitos. Tai ne vėlavimas, bet tai gali sudaryti problemų sekantiems siuntimams.

Ar galima užsisakyti pervežimą su keltu?

Jei keliaujate per Skandinaviją arba į šiaurės Vokietiją (pvz., į Rostoką ar Kiylą), keltas gali būti būtinas. Keltų grafikai nebūna visada idealiai suderinti su vairuotojo atvykimu, todėl tenka laukti. Tai taip pat prideda laiko.

Ką daryti, jei klientas sako, kad jam reikia „būtinai rytoj“?

Pirmiausia, sužinokite, kiek jis pasiruošęs sumokėti už tą „rytoj“. Jei jis supranta, kad tai ekspresas, viskas gerai. Jei jis nori to už standartinę kainą – geriau nedaryti to darbo, nes prarasite pinigus arba klientą, kai nepavyks.

Ar „Kaip greitai galima tikėtis perdavimo į Vokietiją termino“ gali būti nustatytas pagal km atstumą?

Galima tiksliai apskaičiuoti važiavimo laiką pagal kilometrus (pvz., 80 km/h vidutinis greitis), bet tai neįtraukia iškrovimo, įkrovimo ir laukimo. Taigi, daugkartinis atstumas nėra tas pagrindinis matuoklis.

Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro klientai užsakant pervežimą?

Dažniausiai klaida yra neteisingai nurodytas adresas arba kontaktinis telefonas. Vairuotojas važiuoja į miestą, o telefono neįsileidžia arba adresas neegzistuoja. Tuomet prasideda ieškojimai ir prarastas laikas. Patikrinkite duomenis du kartus prieš išsiunčiant užsakymą.

Ar yra skirtumas tarp didelių ir mažų miestų Vokietijoje?

Dideliuose miestuose, kaip Frankfurte ar Štutgarte, dažniau įvyksta spūstys, o įvažiavimas į sandėlius gali būti sudėtingas dėl urbanistinio tankio. Mažuose miesteliuose viskas paprasčiau, greičiau, bet ten gali būti problemų su didelių sunkvežimių praeinamumu.

Kaip pasielgti, jei krovinys atvykta pažeistas?

Niekada nepasirašykite gražių dokumentų. Ant CMR turi būti užrašytas „su pastabomis“ (with remarks), nurodant, kas pažeista. Kitu atveju, vėliau neįrodysite, kad tai nutiko kelyje, o ne jūsų sandėlyje.

Ar verta naudotis tarpininkais (brokeriais)?

Tarpininkai gali surasti gerą kainą, bet jie prideda savo maržą ir kartais nekontroliuoja situacijos taip gerai, kaip tiesioginės pervežimo kompanijos. Jei reikia tikslumo, geriau kalbėti su žmogumi, kuris tiesiogiai valdo mašinas.

Kokios yra perspektyvos? Ar transportas taps greitesnis?

Manau, kad ne. Keliai vis labiau užsiteršia, o ekologinių reikalavimų mažina leidžiamą greitį. Taigi, laukti, kad ateityje viskas bus vyks per dieną, nereikėtų. Logistika tampa lėtesnė, bet tiksliau.

Išvada

Apibendrinant visą šią kalbą, noriu pasakyti, kad nėra magiško mygtuko, kuris nuleistų laiką iki nulio. Kaip greitai galima tikėtis perdavimo į Vokietiją termino, priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo orų, kelių, vokiškų tarnybų ir pačių prekių. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po šių metų – planuokite savo siuntimas su atsarga. Neskubėkite iki paskutinės minutės, būkite kantrūs ir visada turkite ryšį su savo vadybininku. Tada ir jūsų nervai liks sveiki, ir prekės atvyks laiku, ar bent jau ne taip vėlai, kad sukeltų katastrofą.