Kaip efektyviai suplanuoti persikraustymo procesą į Vokietiją?

Sveiki, gerbiami. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir viskas, ką žinau, išmokau ant savo kailio. Vokietija – tai ne koks tolimas Marsas, čia tiesiog kaimynai, tačiau persikraustymas į šią šalį visada sukuria daugiau galvos skausmo nei įprasta. Dažnai žmonės klausia, kaip efektyviai suplanuoti persikraustymo procesą į Vokietiją, tačiau atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Vieniem tai trunka savaitę, kitiems mėnesį, o treti viską palieka paskutinę minutę ir tada verčia su vėju. Čia nėra jokių stebuklingų tablečių, tik geras planavimas, kantrybė ir šiek tiek realybės suvokimo. Tiesiog pasistenkite nesukti galvos apie detales, kurios neturi didelės įtakos, o susikoncentruokite ant pagrindinių dalykų – dokumentų, kainų ir pasitikėjimo įmone.

Pradžia: kada viską pradėti ir ką daryti pirmiausia?

Kada geriausia pradėti ruošti persikraustymą į Vokietiją?

Geriausia būtų prieš maždaug du mėnesius, nors aš žinau, kad dažniausiai viskas pradedama darbo dieną prieš išvykimą. Jei norite suplanuoti persikraustymą į Vokietiją efektyviai, nedelskite. Reikės laiko surasti tinkamą pervežėją, susitvarkyti dokumentus ir, svarbiausia, išsirūpinti būstą vietoje. Vokiškas biurokratinis mašinėlis dirba lėtai, tad jei pradėsite vėlai, gali tekti gyventi iš lagaminų kelias savaites. Pasitikėkite manimi, gėda tada, kai vairuotojas laukia prie durų, o jūs dar ieškote raktų nuo buto, kurio net nėra.

Ar tikrai reikalingas inventorius (dingusių daiktų sąrašas)?

Absoliučiai taip, net jei manote, kad tai šiukšles. Vokietijos muitinė yra gana griežta, ypač jei keliuate iš ne ES šalių, bet net ir tarp ES ribų, jei turite didelę vertę, geriau turėti sąrašą. Rašykite viską: nuo sofos iki seno keptuvo. Kartais būna taip, kad klientas sako, "o, ten tik drabužiai", o padarykite – viduje randamas senas tėvo sidabrinis servisas. Tada prasideda problemos su deklaravimu, o man tai tik darbo papildomai. Geriau praleisti valandą rašant sąrašą, nei gaišti dieną prie sienos muitinėje.

Ką daryti, jei dar neturiu būsto Vokietijoje?

Tai klasika. Žmonės važiuoja su viltimi, kad kažkaip susitvarkys. Jei tikrai norite suplanuoti persikraustymą į Vokietiją be streso, turite turėti bent laikiną adresą. Galima naudoti draugų adresą arba išsinuomoti sandėliuką Vokietijoje kurį laiką. Negalima tiesiog palikti daiktų sunkvežimyje ir tikėtis, kad vairuotojas juos "kažkur" pasidės. Jis turi kitas užduotis, o dienos kaina užeina labai brangiai stovint vietoje.

Ar verta daryti išankstinę apžiūrą (vizitą)?

Būtų puiku, tačiau retai kas to daro. Esu matęs situacijų, kai atvyksta sunkvežimis prie namų, o tiltas per žemas arba gatvė per siaura. Jei turite brangų baldų ar gyvenate neprieinamoje vietoje, apžiūra padės išvengti to, kad reikės perkrauti daiktus į mažesnę mašiną už papildomą pinigų kiekį. Tačiau dažniausiai žmonės siunčia nuotraukas telefonu, ir to dažnai užtenka – ne visada tiksliai, bet kažkaip praeinam.

Kaip susitvarkyti su drabužiais?

Nereikia jų dėti į dideles dėžes, jos taps neįmanomos pakelti. Geriau naudoti specialias krepšis arba paprastas šiukšlių maišus (stiprius). Žmonės dažnai susuka viską į rulonus taip, kad vėliau patys nesupranta, kas ten yra. Padarykite etiketes. Vokiškai ne visada moka, tad rašykite taip, kaip suprantate, bet suvokiate, kad rūšiuoti vėliau bus bjaurus darbas.

Dokumentai, Muitinė ir Vokietijos Biurokracija

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant?

Pasas arba asmens tapatybės kortelė – tai bazė. Jei važiuojate su mašina, techninė ir draudimas. Beje, jei važiuojate su savo automobiliu ir jį parduosite per pirmąsias šešias mėnesius Vokietijoje, gali būti baudų (mokesčių) už nemokamą importą. Žinoma, ne visada tai tikrinama, jei parduodate draugui, bet geriau žinoti. Taip pat, jei turite gyvūnus, jų pasai ir skiepymų knygelės turi būti idealios.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Jei persikeliate gyventi ilgam (pakeitus gyvenamosios vietos registraciją), dauguma asmeninių daiktų yra be muito. Tačiau turi būti naudoti daiktai. Negalite vežti penkių dėžių naujų televizorių ir sakyti, kad tai "asmeninis daiktas". Muitininkai to nemėgsta. Jei ką nors naujo perkote prieš išvykimą, išsaugokite čekius, o dar geriau – išpakuokite ir padėkite ant lentynos, kad atrodytų naudotas.

Kaip sugebrėti su "Anmeldung" (registracija) be būsto?

Be adreso registracija Vokietijoje beveik neįmanoma. Yra paslėptų variantų, kaip kai kurios firmos siūlo registracijos adresus už mokestį, bet tai legali pilka zona. Geriau susitarti su darbdaviu arba draugu. Be Anmeldung negausite banko sąskaitos, darbo sutarties oficialiai, netgi interneto jungties. Tai tas pats kaip gimtadienis be torto – įmanoma, bet kažkaip beprasmiška.

Ar reikia vertimo dokumentų?

Kai kurie reikalauja, kai kurie ne. Vokiečiai dažnai moka angliškai, tačiau jei turite lietuviškus išduotimus (pvz., apie teisto baudų nebuvimą), geriau turėti vertimą. Aš asmeniškai visada patariu pasidaryti pagrindinių dokumentų vertimus į vokiečių arba anglų kalbą. Tai sutaupo laiko paaiškinimams tuomet, kai kas nors staiga užstringa.

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigs prie sienos?

Tai retas atvejis, su ES vidinėmis sienomis dažniausiai važiuojame be sustojimų. Tačiau jei keliaujate per Švediją ar Norvegiją (nors ne čia tema), gali būti kontrolės. Vokietijoje dažniausia kontrolė vyksta kelyje, o ne sienoje. Jei trūksta dokumentų, gali tekti sumokėti garantiją (pinigus), kuriuos vėliau gražina. Geriau tuo neabejoti ir viską turėti pasiruošusę.

Ar sunku užregistruoti automobilį Vokietijoje?

Tai yra vienas nemaloniausių dalykų. Reikia TÜV (techninės apžiūros), draudimo, o tada eiti į "Zulassungsstelle". Eilės didelės, o darbuotojai ne visada linksmi. Jei automobilis senas, gali nepraeiti techninės, nes Vokietijoje reikalavimai griežtesni nei Lietuvoje (ypač dėl išmetamųjų dujų). Planuokite tai bent savaitei iš anksto.

Pinigai, kainos ir kur dažniausiai paslėptos pinklės

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Klausimas klausimą. Viskas priklauso nuo tūrio. Jei tai vieno žmogaus daiktai iš bendrabučio – gali užeiti ir 500-800 eurų. Jei pilnas namas su baldais, kalbame apie 3000-5000 eurų, o kartais ir daugiau. Degalai, keliai (Vokietijoje keliai nemokami, bet kitiems reikia mokėti mokesčius), darbo rankos. Tas pat vairuotojas, kuris veža du kubinius metrus, kainuos taip pat kaip tas, kuris veža dešimt – tik mažiau laiko.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

O, kaip gi be jų. Žiūrėkite į sutartį dėmesingai. "Stogų mokestis" (jei reikia kelti daiktus per balkoną ar langą), laiptų mokestis (jei nėra lifto arba jis netelpa). Taip pat, jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie pat namų ir reikia perkrauti į mažesnę transporto priemonę – tai papildomi pinigai. Dažnai klientai su šoktu sužino, kad jų penkiame aukšte be lifto reikia mokėti už kiekvieną nuleistą dėžę.

Ar galiu pasitikėti pigiausia pasiūlyma?

Negalima. Jei kas siūlo pervežti visus jūsų daiktus už pusę kainos, lyginant su kitais, tai kažkas čia ne taip. Gali būti, kad tai "brokeris", kuris paims užsakymą ir parduos jį kitiems, arba dar blogiau – paims depozitą ir išnyks. Pasirašiau kelerius metus, kaip žmonėms tekdavo mokėti dukart. Kartą vienas vyras taip sutaupė, kad jo daiktai važiavo atvira platforma lietaus ir sniego metu. Neklauskite, kaip atrodė jo sofa.

Kaip apskaiciuoti kubinius metrus?

Niekada tiksliai. Žmonės visada prisimena mažiau, nei turi iš tiesų. Paprasta taisyklė: einate per visus namus ir matuojote. 1,5 metro aukščio dėžė, 1x1 metro dydžio – tai 1,5 kubo. Sudėkite visus baldus (sofa 3 kubai ir t.t.). Pridėkite 10-20 proc. ant viršaus jūsų klaidai. Geriau turėti šiek tiek vietos likučio, nei stumti dėžę su koja prieš duris.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dauguma firmų prašo 30-50 proc. avanso. Likutį – atvykus į vietą arba prieš išvežant iš sandėlio. Niekada nemokėkite 100 proc. iš karto. Jei kas nors nors įpareigoja tai daryti, bėkite. Kas atsitinka, jei jie neatsiranda? Jūsų pinigai dingo, o jūs stovite tuščioje bute Lietuvoje.

Ar į kainą įskaičiuota pakavimo medžiaga?

Kartais taip, kartais ne. Paprastai dėžės yra nemokamos (naudojamos), o oda (plėvelė) ir bukles (popierius) mokamos. Užklauskite apie tai iš karto. Aš pamenu, kaip vienas klientas nupirko brangias dėžes pats, o vėliau sužinojo, kad mūsų įmonė jas suteikia nemokamai (na, bent jų grąžinimu). Pinigai degina, tad klaidingas žingsnis.

Ar kainuoja daugiau, jei persikraustome į atokius vietoves Vokietijoje (pvz., Bavarijos kalnus)?

Taip, tikrai. Jei sunkvežimis turi važiuoti 50 km nuo autostrados į kalnų kaimą, kur yra siauros gatvelės ir posūkiai, tai laiko kaina. Taip pat, jei ten reikia specialios technikos (mažesnės mašinos), tai papildomai. Planuodami, kaip efektyviai suplanuoti persikraustymo procesą į Vokietiją, patikrinkite geografiją. Miunchenas ar Frankfurtas – viena, bet mažas kaimelis Švarcvalde – visai kita.

Logistika, eiga ir kas vyksta kelyje

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastai 1-3 dienos, priklausomai nuo vietos. į Berlyną ar Hamburgą nuvažiuojame per dieną (jei vairuotojas nenuvažiuoja per Lenkiją, kur yra didžiulės eilės prie sienos). į Miuncheną gali užeiti ilgiau. Žinoma, jei keliose tranzitu įsiterpia kita krovinys (kombinuotas pervežimas), tai gali prailgti iki savaitės. Geriau klausti ar tai yra "tiesioginis" pervežimas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dėl taisyklių, dažniausiai ne, ypač jei tai didelis sunkvežimis. Draudimas neleidžia vežti keleivių be specialių leidimų, o mums nereikia galvos skausmo su policija. Yra išimčių, kai galima susitarti dėl keleivinio pervežimo, bet tai kainuoja brangiai ir nėra praktiška. Sėdėti 10 valandų šalia vairuotojo, kuris klauso techno muzikos ir kalba rusiškai su dispečeriu – ne pagrindinis pramogų planas.

Kas daroma, jei sugenda sunkvežimis?

Tai mano mėgstamiausia (ironiškai). Skambinu dispečeriui, jis siunčia pagalbą. Kartais tai užtrunka valandą, kartais dieną. Jūsų daiktai gali būti "užstrigę" sandėlyje kuriam nors miestelyje, kol keičiama padanga. Tokiu atveju, atsiprašome, bet mes ne dievai. Technika yra technika. (Tiesa, per 20 metų tai nutiko tik tris kartus, tačiau vis tiek įmanoma).

Ar saugu palikti daiktus naktį mašinoje?

Sunkvežimiai turi signalizacijas, o vairuotojai stovi saugiose stovėjimo aikštelėse. Tačiau nėra 100 proc. apsaugos. Brangius daiktus (pinigus, brangius papuošalus, dokumentus) geriau pasiimti su savimi į keleivinę mašiną arba vežti atskirai. Nesu tikras, ar gera idėja palikti vestuvių žiedus dėžėje priešais sunkvežimio radiatorių (čia aš šiaip šiuokaučiuju, bet esu girdėjęs istorijų apie pasilikusias brangenybes).

Kaip elgtis su daiktais, kurie nebetilps?

Kartą atvežėme sofos, kurią neįmanoma įnešti pro duris. Klientas nežinojo, kad vokiški butai turi siauresnes laiptines. Turime ją išardyti arba, blogiausiu atveju, palikti kieme. Jei turite didelių baldų, išmatuokite ne tik baldus, bet ir duris, pro kurias jie turi praeiti. Vokietijoje daug senų pastatų, kur durys tiesiog "neįmanomos".

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet ne visus. Kai kurie augalai gali būti kenksmingi vietinei gamtai, todėl yra apribojimų (ypač žemės su šaknimis). Paprastai gėlės namuose – OK. Tik stenkitės, kad jų neiššaldytų (žiemą sunkvežimyje gali būti šalta, jei nešildomas kėbulas) arba neišdžiūtų (vasarą).

Ką daryti su važiuoklėmis (paspirtukais, dviračiais)?

Geriau išardyti arba uždengti, nes judant kelyje gali judėti ir subraižyti kitus daiktus arba pačią mašiną. Dviračiai gali būti užkabinti ant specialių laikiklių išorėje, jei yra vieta. Užtikrinkite, kad jie nenuslysta, kitaip gali tapti eismo įvykio priežastimi.

Smulkmenos, kurios nulemia ramų gyvenimą (arba ne)

Ar reikia siųsti dėžes iš anksto (kurjeriu)?

Kartais taip padaroma, jei nedarote didelio pervežimo. Bet tada turite susirūpinti pakavimu labai gerai. Kurjeriai (DHL ir pan.) nemėgsta, kai dėžės sprogsta, o jei sprogs – atsakomybės nėra. Didelis pervežimas yra pigiau už kiekvieną dėžę atskirai. (Čia aš tikrai tikras, skaičiuodamas paskutinius metus).

Kaip susirasti pervežėją, kuris neapgaus?

Žiūrėkite "Google Reviews" (Atsiliepimus), bet ne tas penkių žvaigždučių, kur parašyta "Viskas super!", o tas, kuriose yra detalės. Jei firma turi savo sunkvežimius (ne tik nuomotus), tai didelis pliusas. Užduokite klausimą apie draudimą (CMR draudimas). Jei jie nežino, kas tai – bėkite.

Ar verta pirkti naujus baldus Vokietijoje vietoje pervežimo senų?

Kartais taip. Vokietijoje yra "IKEA", o taip pat naudotų baldų parduotuvės (pvz., "EBay Kleinanzeigen"). Jei turite seną, jau suirusią sofą, gali būti, kad pervežimas kainuos daugiau negu nupirkti naudotą vietą. Svarstykitę, ar verta vežti tą seną tėvo spintą, kurią niekas nenori.

Ką daryti su maistu?

Neneškite skysčių (sultys, alus) – gali išsilieti. Miltai, makaronai – OK, tačiau tikrai uždarykite gerai, kad neišsibarbškytumėte po visame konteineryje. Vokietijoje maistas nebrangus (išskyrus sūrį, gal), tad gal nereikia vežti metų atsargų.

Ar reikia nuplauti indus prieš pakavimą?

Prašau, taip. Niekas nenori atidaryti dėžės ir rasti riebių lėkščių. Be to, tai gali sukelti kvapą ir pakenkti kitiems daiktams. Paprasta pagarba tiems, kurie neš jūsų daiktus į trečią aukštą be lifto.

Kaip susitvarkyti su šiukšlėmis?

Likusias šiukšles išmeskite patys prieš išvykimą. Negalima mesti savo šiukšlių į sunkvežimį arba palikti jų Vokietijoje prieš išsikraunant. Vokiečai dėl šiukšlių (pavojingų atliekų) gali būti labai griežti, o baudos didelės.

Ar vokiečiai kalba angliškai?

Jaunesni – taip, vyresni – ne visada. Tačiau statybose, krovėjų darbe, dažnai dirba žmonės, kurie kalba rusiškai arba lenkiškai. Angliškai su jais gali būti sunku susikalbėti. Tačiau rankos kalbos veikia visur.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo pervežimo metu?

Skubiai apie tai praneškite vairuotojui arba dispečeriui. Nufotografuokite žalą. Jei turite draudimą, bus padengta. Jei neturite... tai labai liūdna. Taip pat, pats dėžėse užrašyk "Lūžta" arba "Atsargiai", jei ten yra ką nors trapaus.

Ar galima užsisakyti išpakavimą?

Taip, dauguma firmų siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį. Jie atneša dėžes į kambarius ir išpakoja. Tiesą sakant, dažniausiai žmonės sako, kad išpakuos patys, o vėliau gailisi, kai mėnesį vaikšto pro dėžes virtuvėje. Verta investuoti, jei norite pradėti gyventi normaliai iš karto.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet labai pagerbiamas. Jei vairuotojas padarė viską gerai, padėjo su sunkiu baldu, o dar ir laikėsi laiko – dešimt ar dvidešimt eurų (arba bent gero kavos puodelis) sukurs gerą nuotaiką. Jie taip pat žmonės.

Kas daryti, jei paslydo data ir reikia skubiai važiuoti?

Skambinkite. Kartais mes galime įtraukti jus į kitą maršrutą, jei yra laisvos vietos. Tačiau nekitinkite paskutinę sekundę. Planuokite kaip efektyviai suplanuoti persikraustymo procesą į Vokietiją, o ne kaip jį sužlugdyti paskutinę dieną. Skubėjimas – tai klaidų ir nervingumo motina.

Ar saugu vežti dujas (balionus)?

Niekada. Tai pavojinga ir daugelis firmų tiesiog to nedaro. Pirkite naujus dujų balionus Vokietijoje. Nes verta rizikuoti gyvybe dėl penkių eurų taupymo.

Galutinis patarimas – ką daryti paskutinę naktį?

Gerkite vyną, atsisveikinkite su draugais ir užmigykite ramiai. Visa kita – mūsų (arba kitos firmos) rūpestis. Persikraustymas yra tik kelionės pradžia, o ne pabaiga.

Išvada

Na, štai ir viskas. Kaip matote, kaip efektyviai suplanuoti persikraustymo procesą į Vokietiją nėra jokia rocket science, bet tai reikalauja kantrybės ir detalių. Svarbiausia – nebijoti klausti ir pasitikėti savo intuicija pasirenkant partnerius. Nors aš ir parašiau čia daugiau neigiamų dalykų (kad nebūtų nustebta), dažniausiai viskas vyksta gerai. Žmonės atvyksta, išsikrauna, ir rytoj jau eina į darbą arba registruojasi mieste. Geros kelionės ir sėkmės naujame namuose – Vokietija laukia, nors kartais ir su savo taisyklėmis.