Kaip apskaičiuoti prekraušto kainą į Vokietiją ir atgal? Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, turiu pasakyti, niekas nesiskaičiuoja taip, kaip parašyta vadovėliuose. Kasdien susiduriu su klientais, kuriedrąstai mano, jog nuvažiuoti į Berlyną ir atgal kainuoja tiek, kiek bilietas į kiną. Realybėje, kai bandai apskaičiuoti prekraušto kainą į Vokietiją ir atgal, tenka atsižvelgti į milijoną dalykų, kuriuos paprastam žmogui net ir neįsivaizduoja. Ne tik kuro kaina, bet ir tai, ar vairuotojas spės išsigerti kavos, ar nebus stovėjimo ant A9 autostrados dėl avarijos, ir dar šimtas smulkių problemų. Čia nėra tikslus mokslas, o geras nujautimas ir patirtis, kurią įgyju kasdien ieškodamas krovinio tuščiam reisui.

Štai jums pilnas vaizdas, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokio uždažinėjimo.

Pagrindiniai veiksniai ir matematika

Kuo remiantis suformuojama kaina?

Viskas prasideda nuo bazinio normatyvo, kurį mes vadiname „rate‘u“. Paimame atstumą viena kryptimi, dauginame iš kuro sąnaudų ir pridedame vairuotojo atlyginimą. Bet tada prasideda įdomiau – pridedame Vokietijos mokestį už kelių naudojimą, vadinamąjį MAUT. Jis būna milžiniškas, kartais sudaro net 20 proc. visos kelionės kainos. Be to, visada yra rizika faktorius, už kurį imama papildoma marža, nes niekas nežino, kas gali nutikti kelyje. Taip, atrodo paprasta, bet dešimt metų patirtis sako, kad reikia turėti atsarginį fondą.

Ar svoris ar tūris lemia daugiau?

Tai priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai yra sunkios metalo konstrukcijos, svoris bus nusprendžiantis faktorius, nes neįmanima įkrauti daugiau negu leidžia techninė galimybė. O jei įmonė nori vežti putų polistireną, kuris sveria nieką, bet užima visą vietą, tuomet skaičiuojame pagal tūrį – dažniausiai už 1 m³ imama fiksuota kaina. Esu matęs situacijų, kai svėrė 2 tonas, bet užėmė visą sunkvežimį, todėl teko mokėti kaip už pilną krovininę mašiną.

Kaip kuro kainos pokyčiai veikia galutinę sumą?

Kuro kaina šokinėja kaip lietus pavasarį – vieną dieną 1,30 Eur, kitą jau 1,50 Eur už litrą. Mes dažnai darome kuro priedą, kurį susitariame su klientu, pvz., 5-10 proc. nuo sumos, jei kuro pasaulinė kaina pakyla tam tikru dydžiu. Prieš metus buvo situacija, kai kuras pabrango taip greitai, kad kai kurie ekspeditoriai netekto pelno vos per kelias savaites, nes nebuvo sugebėję pakoreguoti sutarčių laiku. Tad jei klausiate, kodėl kaina pasikeitė per naktį, žiūrėkite į degalines.

Ar atstumas tikrai svarbus?

Žinoma, svarbus, bet ne vienintelis. Važiuoti į Miuncheną yra ne tas kas į Duisburgą, nors atstumas gali būti panašus. Duisburgas yra didelis logistikos mazgas, ten lengviau raišti įkrovą, todėl grįžtamojo reiso kaina gali būti mažesnė. O į Miuncheną važiuoti brangiau dėl to, kad ten reikia praleisti daugiau laiko ir tenka eiti per brangius Alpių tunelius, jei tenka toliau važiuoti. Taigi, geografija čia suformuoja kainą labai stipriai.

Kas yra šalutinis krovinys ir kaip jis įeina į kainą?

Šalutinis krovinys – tai mūsų brolas ir draugas. Jei mes gauname užsakymą vežti prekę į Vokietiją, stengiamės rasti kažką į Lietuvą atgal. Jei pavyksta surasti tokį šalutinį krovinį, klientui gali pasiūlyti pigesnę kainą, nes mašina grįžta ne tuščia. Bet jei joks krovinys nerandamas, klientas turi sumokėti už tuščią važiavimą atgal, arba mes turime įtraukti tą nuostolį į kainą į priekį. Tai yra klasikinis būdas, kaip apskaičiuoti prekraušto kainą į Vokietiją ir atbalas taip, kad neprarastume.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Rudenį ir prieš Kalėdas viskas brangsta. Kodėl? Nes visi nori parvežti prekių parduotuvėms iki šventinių išpardavimų. Tada mašinų trūksta, o vairuotojai gali rinktis, kur važiuoti. Vasarą atvirkščiai – kartais būna ramiau, o kartos, kai atostogauja vairuotojai, vėl trūksta pajėgumų. Turiu omenyje, kad liepos mėnesį prieš 3 metus teko važiuoti su beveik tuščia mašina iš Hamburgo, nes niekas nedrįso imti krovinio dėl pernelyg aukštų reikalavimų.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar sunku gauti leidimus Vokietijoje?

Paprastai ne, jei tai standartinis krovinys iki 3,5 tonos arba standartinis sunkvežimis. Bet jei turite ką nors ypatingo, pvz., didelę konstrukciją arba pavojingų medžiagų, čia prasideda biurokratinis pragaras. Reikia gauti specialius leidimus, kurie kainuoja pinigus ir laiką. Vieną kartą teko laukti leidimo perparinkimai dvi savaitės, o klientas šaukėsi, kad prekė jau reikalinga. Tai viskas įeina į galutinę sąskaitą.

Kas daryti, jei sugenda CMR konosmenta?

CMR konosmenta – tai pagrindinis dokumentas. Jei jo nėra, mašina gali būti sulaikyta muitinėje arba pas gavėją be mokėjimo garantijos. Anksčiau buvau situacijoje, kur vairuotojas pamiršo pasirašyti vieną lapą ir gavėjas atsisakė priimti prekę. Teko važiuoti į kitą miestą pas notarą, kad jis patvirtintų kopiją. Tas nukrypimas kainavo apie 150 eurų ir dvi dienas laiko. Klientas, žinoma, to nesuprato.

Ar Vokietijos muitinė labai griežta?

Dabar, po „Brexit“ ir kitų sankcijų, tikrinimai dažnesni. Jei dokumentai netvarkingi, arba prekės kodas neatitinka to, kas vežama, gausite baudą. Vokietijos muitininkai labai tikslūs, jie mėgsta išardyti krovininius sunkvežimus. Esu matęs, kaip iškrauto 20 tonų bulvių tik tam, kad patikrintų, ar nėra kontrabandos tarp maišų. Tas iškrovimas ir pakrovimas atgal – tai papildomi 500 eurų, ką nors turi mokėti.

Kaip veikia vadinamasis „MAUT“ mokestis?

Jis apskaičiuojamas pagal ašies kiekį, tarpmšio (emisijų klasę) ir nuvažiuotų kilometrų skaičių. Šiuolaikinės „Euro 6“ mašinos moka mažiau, o senos – daugiau. Mes turime specialius įrenginius, kurie automatiškai fiksuoja kelią. Kartą nutiko klaida skaitiklyje (galbūt dėl blogo signalo), ir gavome sąskaitą už 2000 km, kai nuvažiavome tik 800. Teko kovoti su jais tris mėnesius, kad grąžintų pinigus.

Ar reikia specialios draudimo polisos?

Bazinė transporto draudimo (CMR draudimas) yra privalomas, bet jo suma dažnai būna per maža, jei vežate brangias prekes, pvz., elektroniką ar vaistus. Tada reikia papildomo draudimo. Kažkas sako, kad „nieko nenutiks“, bet aš mačiau, kaip degė sunkvežimis su 500 tūkst. eurų vertės kroviniu. Be gero draudimo mūsų firma bankrotuotų akimirksniu. Tai ne išlaida, o būtinybė.

Ką daryti, jei vairuotojas nekalba vokiškai?

Tai didelė problema. Vokietijoje dauguma aiškiai su kalba angliškai, bet senesni kartos arba mažesnėse įmonėse kalba tik vokiškai. Jei vairuotojas negali susikalbėti su sandėlininku, gali prasidėti nesusipratimai dėl iškrovos vietos ar laiko. Mes stengiamės siųsti tik tuos vairuotojus, kurie bent jau moka pagrindinius žodžius, pvz., „Wo ist Rampe?“ (Kur rampos?), nes kitaip prarandame per daug laiko.

Grįžtamojo reiso (Backload) paslaptys

Kaip apskaičiuoti prekraušto kainą į Vokietiją ir atbackal su grįžtamuoju kroviniu?

Tai yra šventa graalas logistikoje. Jei turi krovinį į Vokietiją, pvz., į Miunsterį, ir randi kažką iš to paties miesto į Kauną, tu gali klientui sulyginti kainą beveik per pusę. Skaičiuojame: paimame kainą į Vokietiją, pridedame išlaidas Vokietijoje, o grįžtamąjį dalį padengia kitas klientas. Bet tai reikalauja didelio fortelio, nes kartais laukai to krovinio 3 dienas, ir vairuotojo laikas tampa brangesnis už uždarbį.

Kur geriausia ieškoti grįžtamojo krovinio?

Yra didelių biržų, tokių kaip „Timocom“ arba „Teleroute“. Ten viskas vyksta realiu laiku. Bet ten yra ir daug „pigiausių“ variantų, kuriuos siūlo nepatikimos firmos. Aš asmeniškai labiau pasitikiu savo senais partneriais, su kuriais dirbu jau 10 metų. Gal kaina ir bus 50 eurų didesnė, bet aš žinu, kad jie nemokės man su vairuotoju.

Ar visada įmanoma rasti krovinį atgal?

Deja, ne. Kartais važiuoji į labai retą vietovę, pvz., į Bavarijos kaimą, kur tenka tik viena gamykla, ir ji siunčia prekes tik kartą per mėnesį. Tada vairuotojas gali turėti važiuoti tuščias iki 200 km, kad rastų bent jau mažą kroviniuką, arba grįžti tuščias visą kelią. Tą nuostolį tenka padengti pirminiam klientui.

Kaip tuščias važiavimas veikia kainą?

Jei mašina grįžta tuščia, tai reiškia, kad nuvažiuoti 2000 km reikia mokėti tik viena kryptimi. Ekonomiškai tai labai blogai, kuro sąnaudos tos pačios. Tad, jei klaustum, kodėl mažas krovinys (pvz., 2 tonos) kainuoja tiek pat kip ir 10 tonų, atsakymas paprastas – mes perkainojame tuščią vietą. Mums neapsimoka vežti už pusę kainos, jei tenka sugaišti tiek pat laiko ir kuro.

Ar verta laukti geriausio krovinio?

Kartais verta, kartais ne. Jei vairuotojas turi teises ilgai dirbti ir jam pasibaigia savaitės valandos, gali laukti iki pirmadienio. Bet jei laukimas truks 2 dienas, o krovinys atneš tik 100 eurų pelno, tuomet tai nuostolinga. Geriau važiuoti tuščias namo ir leisti vairuotojui ilsėtis. Paskaičiuoti, kur riba, gali tik patyręs ekspeditorius.

Kas atsitinka, jei grįžtamasis krovinis atšaukiamas?

Tai baisiausia situacija. Vairuotojas jau gali būti pakeliui arba net pasiekęs iškrovos vietą. Jei vokiečiai atšaukia, turime ieškoti naujojo akimirksniu. Jei nerandame, teks grįžti tuščias. Dažniausiai sutartyse yra baudos nuostatos (storno fee), kurias turime pritaikyti klientui, kad padengtume nuostolius, bet ne visada tai pavyksta padaryti greitai.

Rizikos ir realios situacijos

Ką daryti, jei vairuotojas susirgsta kelyje?

Tai realus gyvenimas. Vienas mano vairuotojas susirgo Vokietijoje, buvo 38 laipsniaus karščiai. Teko skubiai šaukti vietinę greitąją pagalbą, o vairuotoją vežti į ligoninę. Mašina stovėjo šalia kelio 3 dienas, kol mes radome pakeitimą. Klientas buvo nepatenkintas, kad prekė vėlavo, bet kas gali numatyti ligą? Šios išlaidos (ligoninė, stovėjimas, naujas vairuotojas) užlindo į tūkstančius eurų.

Ar dažnai įvyksta vogimai?

Vokietijoje yra „raudonųjų zonų“, pvz., Šiaurės Reino-Vestfalijoje, kur vogimai labai dažni. Jei paliekate mašiną neapsaugotą parkinge be apsaugos, ryte gali rasti tik tuščią tentą. Todėl mums reikia įtraukti apsaugos išlaidas į kainą – ar tai specialūs saugūs parkingai, arba fizinė apsauga. Geriau sumokėti 20 eurų už saugų parkavimą nei prarasti 50 tūkst. eurų krovinių.

Kaip elgtis su pažeistu kroviniu?

Kai atvykstate į sandėlį ir paaiškėja, kad kad kėdės sulūžo pervežimo metu, prasideda kaltinimų žaidimas. Reikia užpildyti protokolą (protokół uszkodzeń), nu fotografuoti viską. Jei vairuotojas nepasirašo dokumento dėl pažeidimų iškrovos metu, vėliau gali būti kaltinami mes. Vieną kartą teka mokėti už 4 sulūžusias vitrinas, nors vairuotojas tikino, kad jas taip ir padavė.

Ar klimato sąlygos veikia kainą?

Žiemiais Vokietijoje būna didžiuliai sniego pylimai, ypač pietuose. Tada važiavimas lėtėja, o kuro sąnaudos išauga dėl važiavimo sniegu. Be to, reikia įtraukti galimybę, kad mašina užstrigs ir reikės traktoriaus. Tas traktoriaus pasalynimas gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų. Žinoma, to niekas neplanuoja, bet tai būna, ir tai įeina į rizikos premiją.

Kas nutinka su kainą, jei klientas nurodo neteisingą svorį?

Tai klasika. Klientas sako: „Čia tik 500 kg“, o pakraujus pasirodo – 2 tonos. Sunkvežimis gali viršyti leistiną svorį, o tai bauda Vokietijoje yra milžiniška (gali būti ir kelios dešimtys tūkstančių). Tada mes turime skubiai perkrauti dalį į kitą mašiną, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Todėl visada prašome tikslinio svorio, nors kartais ir patys neįsivaizduojame, kas įsivažiuos į rampą.

Ar verta drausti siuntą nuo vėlavimo?

Draudimas nuo vėlavimo yra labai brangus ir retai kada įtraukiamas į standartinę kainą. Jei jums reikia, kad prekė būtų Viurcburge rytoj 8:00 valandą ryto, mes turims sudėti papildomą maržą už garantiją, nes teks sužeisti vairuotojo poilsio laiką arba keisti ekipažus kelias. Standartinis vežimas nenumato tokių garantijų.

Smulkmenos, kurios keičia viską

Kodėl kaina pasikeičia po pasiskambinimo?

Kai su jumis kalbu telefonu, aš galiu pasakyti orientacinę kainą pagal statistiką. Bet kai išsiunčiate užklausą su adresu, matau, kad tai yra, pavyzdžiui, miesto centras, kur reikia specialią leidimą įvažiuoti, arba kad krovinys reikalauja lifto. Tose vietose negalivažiuoti standartiniu sunkvežimių. Tada kai kurie papildomi veiksniai priverčia koreguoti sumą, kurią iš pradžių minėjau.

Ar pakuotojų darbas įeina į kainą?

Paprastai ne. Standartinė kaina yra už transportą nuo rampos prie rampos. Jei reikia, kad vairuotojas padėtų užklijuoti dėžes arba padėtų juos į kėbulą su keltuvu, tai papildoma paslauga. Ypač jei tai ne 1 dėžė, o 40. Vairuotojai yra vairuotojai, ne krovėjai, nors jie ir padeda esant būtinybei.

Kaip apmokamos išlaidos už maistą ir nakvynę?

Tai įeina į dienpinigių normą, kurią mokame vairuotojui. Vokietijoje maistas ir nakvynės brangios. Vairuotojas negali miegoti mašinoje visą laiką (turi būti laikomasi poilsio laiko). Tų išlaidų apskaičiavimas įeina į mūsų vidinę kaštų struktūrą, kurią taip pat atsiskaičiuojame sudarant kainą klientui. Jei klientas nori, kad vairuotojas lauktų 5 valandų, tai jam reikia pietų, o tai ne nemokamai.

Ar galima taupyti pasirinkus senesnę mašiną?

Galima, bet rizikinga. Senesnės mašinos lūžta dažniau, jas dažniau sustabdo policija techninei apžiūrai. Jei jūsų krovinys skubus, senas sunkvežimis gali nutikti pusiaukelėje. Mums naudoti tik naujus (ne senesnius kaip 5 metų) sunkvežimus, nors jie ir brangesni, nes tai duoka stabilumo. Taupyti ant technikos logistikoje – kaip žaisti rulete.

Ką reiškia „paskutinis kilometras“ kaina?

Paskutinis kilometras – tai taisymas to, ką neįvežė didžioji logistika. Jei reikia nuvežti prekę į pramonės zoną, kur nėra geležinkelio ar didelio sandėlio, tenka naudoti mažesnes transporto priemones. Tas paskutinis kilometras nuo terminalo iki gavėjo gali kainuoti tiek pat, kiek 500 km autostrada, nes ten dirba mažos, lanksčios, bet brangios kompanijos.

Kodėl kai kurios firmos dirba pigiau?

Jei ką nors siūlo kainą, kuri yra 30 proc. mažesnė nei rinkos vidurkis, būkite budrūs. Tai gali būti firmos, kurios nemoka mokesčių, dirba „juodai“, arba naudoja labai senas mašinas. Taip pat gali būti, kad jie tiesiog paims pinigus, pridės jūsų krovinią prie kitų 10 ir važiuos 3 dienas, kol jūsų klientas laukia. Pigiau – nebūtinai geriau.

Ar tikrai reikia mokėti už eksporto deklaraciją?

Taip, jei prekės keliauja už Lietuvos ribų. Nors Lietuva yra ES, Vokietija taip pat, bet vis tiek reikia turėti tvarkingus dokumentus muitinei. Jei jų nėra, gali būti problemų ir sienoj, ir galutiniame taške. Muitinės brokerio paslaugos kainuoja, bet jos užtikrina, kad jūsų krovinys nebus sulaikytas. Niekada nežinai, kada inspektorius nuspręs patikrinti, ką veža tas lietuviškas sunkvežimis.

Išvada

Galiausiai, kai bandote suprasti, kaip apskaičiuoti prekraušto kainą į Vokietiją ir atgal, nepamirškite, kad tai ne tik skaičiai. Tai rizikos valdymas, žinių apie rinką kaupimas ir daug kartų sudegta degalų. Vienos dienos kaina negali būti lygi kitos dienos kainai, nes pasaulis nesustojo. Jei norite tikslumo, būkite nuoširdūs su ekspeditoriumi, duokite kuo daugiau informacijos iš karto, ir tada kaina bus teisinga, o ne staigmena. Tikiuosi, kad šis šiek tiek netvarkingas, bet nuoširdus tekstas padės jums suprasti mūsų kasdienybę.