Kaip apskaičiuoti kraustymosi kainą iš Vokietijos? Vadovas, kurio nerasite vadovėliuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o klausimai, kaip apskaičiuoti kraustymosi kainą iš Vokietijos, man nesiliauja kilti. Kas kartą viskas atrodo panašiai, bet detalės visada sumuša planus. Žmonės paprastai pageidauja gauti kainą per penkias minutes, tačiau realybėje tai yra sudėtingas procesas, priklausantis ne tik nuo kilometrų. Čia nėra tikslio mokslo, o labiau patirties ir intuicijos derinys. Turiu prisipažinti, kad net aš kartais klystu, kai klientas sako „turit šiek tiek baldų“, o atvykstu į namus ir ten pilnas dvibutis. Tad pabandykime paaiškinti, iš tikrųjų kaip susiformuoja ta kaina, nekeldami iliuzijų, kad viskas bus taip lygiai, kaip Excelio lentelėje.

Apie tai, kas formuoja kainą (ir kodėl tai kainuoja pinigus)

Pagal ką dažniausiai susiskaičiuojate kraustymosi kainą iš Vokietijos?

Pagrindas visada yra krovinio tūris kubiniais metrais (m³) ir atstumas. Taip pat į kainą įeina kuro kainos, kurių pastaruoju metu... na, žinote patys, kokios. Be to, skaičiuojame vairuotojo darbo valandas, ypač jei reikia įkelti daikta ne iš gatvės, o iš penkto aukšto be lifto. Dar pridirba tas vokiškas biurokracijas jei reikia geležinkelio perėjų leidimų ar specialių leidimų stovėjimui miesto centruose, ypatingai Miunchene ar Hamburge.

Ką reiškia tas „kubinis metras“ praktiškai?

Tai ne tik aukštis, plotis ir gylis padauginti iš save (kaip mokykloje). Tai realus erdvės užimimas kėbule. Žmonės dažnai sumaišo – jų sofa atrodo maža, bet ji užima 2,5 m³, nes negužiama ir reikia ją statyti. Užtikrintai pasakysiu – jei jums sako, kad telpa į 5 m³, o tuomet parodote ilgas spintelės, tai neišvengiamai bus brangiau. Vokietijoje dažnai tenka vežti didelius, sunkius vokiškus baldus, kurie „valgo“ erdvę.

Ar svoris labai svarbus tame skaičiavime?

Krovininiams automobiliams mažiau svarbu, o jei vežate butą ar namą, tūris yra karalius. Tačiau jei statote pilną metalinę garso aparatūrą ar knygų sandėlį, tai gali pakeisti vaizdą. Vairuotojas visada žiūri į tai, ar ratukai ant priekabos neatsitrinks nuo sunkio (o tai pasitaiko, ypač su senais „Mercais“). Bet 90 proc. atvejų kalbame apie tūrį, ne kilogramus, kai bandome apskaičiuoti kraustymosi kainą iš Vokietijos (ir Lietuvos).

Kodėl kaina pas kiekvieną skiriasi, nors keliai tie patys?

Kodėl kava bare kainuoja 2 eurus, o kitoje vietoje 4? Tas pats čia. Vienos firmos turi savus autokus (pigiau), kitos perka pas tarpininkus (brangiau). Dar žiūrim, ar tai yra „ekskliuzyvinis“ krovinys, ar galime jį sujungti su kitu klientu (t.y., dalinė krovinio vežimo paslauga). Dar vienas dalykas – draudimas. Pas mane draudimas įskaičiuotas į kainą, o pigiau siūlojančios firmos gali jį įdėti kaip papildomą punktaą (klaida - punktaą, turi būti punktą) sąskaitoje.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Mano patirtis sako, kad ne. Buvau matęs situacijų, kai žmonės taupydami po 50 eurų, galiausiai mokėjo po 500 už dėžių surinkimą arba pamirštus daiktus. Jei kaina atrodo per daug gera, tai greičiausiai trūksta kažko svarbaus – draudimo, kvalifikuotų krautuvų ar tiesiog griežtai laikosi 10 valandų darbo dienos (ir jei vėluoja, kasdien įeina papildomas mokestis).

Kelionės ir marsruto niuansai

Kaip atstumas veikia galutinę sumą?

Tiesiogiai proporcingai. Kuo toliau į gilumą (pvz., į Bavariją), tuo brangiau. Bet ne tik kilometrai, bet ir laikas. Vaziuoti per Vokietiją greitai (autobanai), bet jei reikia važiuoti per miestus, užtrunka. Dar prisideda mokesčiai už kelių naudojimą (vokiškas „Maut“), kuris mums taip pat nebeleidžia kvėpuoti.

Ar yra skirtumas, jei reikia važiuoti į Miuncheną ar kažkurį mažą miestelį?

Didelis skirtumas. Miunchene ar Berlyne labai sunku gauti leidimą stovėti prie namų su sunkvežimiu. Kartais reikia statyti automobilį už trijų kvartalų ir nešti daiktus rankomis. O kažkas mažame kaime, prie pat patalpos, galima privažiuoti tiesiai į kiemą. Žinoma, tas mažas kaimas gali būti toli nuo autostrados, tai tas važiavimas keliais taip pat suskaičiuojamas.

Kas daro įtaką kainai, kai vairuotojas važiuoja tuščias atgal?

Tai vadinama „fretkost“ arba grįžimo kaina. Jei mes vežame jums daiktus į Vilnių, bet grįžtant neturime ką vežti atgal iš Lietuvos, mes prarandame pinigus. Todėl dažnai bando surasti bent mažą krovį atgal, kad užsidengtų degalus. Jei to nepadaro, kaina jums gali būti šiek tiek padidinta, kad kompensuotų tuščią važiavimą.

O jei reikia paimti daiktus iš dviejų vietų?

Tuomet į kainą įeina papildomi valandos ir nuvaziuota distancija tarp tų vietų. Vokietijoje dažnai būna, kad vienas vaikas gyvena viename mieste, kitas kitame, o tėvai kraustosi į Lietuvą. Vairuotojui tai nėra malonu, nes jis nešioja daiktus į mašiną, vėl iškrauna, vėl įkrauna. Tai laiko ir energijos švaistymas, todėl kils.

Ar kainuoja laukti vairuotojui, jei pavėluju su raktais?

Žinoma, laukimas mokamas. Mūsų vairuotojai turi grafikus. Jei sutarta 9:00 ryto, o jūs ateinate 9:45, tas 45 minučių laukimas paprastai yra fiksuota kaina (apie 30-50 eurų) arba skaičiuojamas pagal valandų tarifą. Vokietijoje dar ypatingai griežtai žiūrima į tai, jei reikėjo iš anksto užsiregistruoti iškrovai rajone.

Ar galima sutaupyti, jei patiems paimsite ir atvešite į artimiausią didelį miestą?

Kartais taip. Tai vadinama „pristatymu į terminalą“. Jei patys nuvešite daiktus į mūsų sandėlį, pvz., Frankfurte, tai kaina gali kristi 20-30 proc., kadangi mums nereikia važiuoti prie jūsų namų ir nešti daiktų laiptais. Bet tik patikrinkite, ar tas sutaupyta suma neužkliūs į jūsų degalus.

Pakavimas, baldai ir „paslėpti“ darbai

Kiek kainuoja pakavimo medžiagos?

Tai priklauso nuo to, kiek jūsų turite. Dėžės, burbuliukai, lipdukai, presuota popierius... Viskas kainuoja. Parduotuvėse tai brangu, o mes paprastai parduodame kartu su paslauga pigiau. Paprastai komplektas (kelios dėžės, juosta, popierius) svyruoja nuo 50 iki 150 eurų priklausomai nuo kiekio, bet jei turite daug stiklo ar porceliano, tai gali ir brangiau.

Ar verta pirkti naudojamas dėžes iš parduotuvių?

Galiu pasakyti taip – jei nenorite, kad jūsų indai nulūžtų. Naudotos dėžės būna silpnos, dažnai drėgnos ar sulūžusios kampo. Krautymas trinks mašinoje, ir tokia dėžė tiesiog susprogs. Geriau pasiimti naujas, tvirtas kraitines dėžes, kurios yra specialiai pritaikytos knygoms (kurios yra labai sunkios, niekas to nemano, kol nepakelia).

Kas yra tas „duobkasis“ ir kodėl jis brangus?

Duobkasis tai speciali dėžė drabužiams ant vėriniuko. Ji labai patogi – pakabinate drabužius spintoje ir tiesiog nuimate kartu su vėriniuku į dėžę. Tačiau ji užima vietos mašinoje kaip ir didelė sofa (apie 1-1,5 m³). Žmonės sako „o, turit tik drabužių“, o tada atsiduria 10 duobkasių, kuriuos reikia sudėti į mašiną kaip lego kubus.

Ar jūsų komanda išmontuoja ir sumontuoja baldus?

Įprastai taip, tai įskaičiuota darbo valandose. Bet čia yra viena „pavojinga vieta“ (tokia ypač dažna). Jei baldai yra seni, senui tipo suktuvais, arba jei tai yra kompleksinės sistemos tipo „IKEA PAX“, kurios reikalauja instrukcijos, tai gali užtrukti. Mes ne statybininkai, mes esame pervežėjai. Paprastai sumontuojame standartinius lovas, spinteles, bet jei turite kokį nors antikvarinį seifą sienoje... tai tada reikia specialisto.

Kas nutinka, jei neįsivaizduoju, kiek turiu daiktų?

Tuomet labai dažnai kaina padidėja vietoje. Vairuotojas atvyksta, o ten du kartus daugiau dėžių nei sakėte. Jis negali tuos daiktus palikti. Tada tenka skambinti man, aš skaičiuoju naują kainą, ir klientas, aišku, nusivylia. Geriau persiųsti vaizdo įrašą iš namų, kad aš matyčiau realybę.

O kaip su pižamomis ar indais – juos reikia krauti ypatingai?

Indus reikia įrąžyti į dėžes su tarpais, kad jie nejudėtų. Pižamos, patalynė – tai lengvas krovimas, bet užima daug vietos, jei nesuspaudžiate. Aš visada patariu vakuotai suspausti patalynę, taip sutaupote pusę vietos kėbule (o tai reiškia mažesnę mašiną ir pigiau).

Muitinė, dokumentai ir kitos bėdos

Ar reikia eiti į muitinę, pervežiant daiktus iš Vokietijos?

Jei pervežiate asmeninius daiktus (keičiate gyvenamąją vietą), dažniausiai ne. Yra reglamentas, leidžiantis nemuituoti perkraustymui reikalingų daiktų, jei juos turėjote ne mažiau 6 mėnesių. Bet reikia pildyti deklaraciją (TIL). Jei tai nauji daiktai, tikriausiai mokėsite PVM arba muitą, priklausomai nuo vertės.

Kas tiek TIF deklaracijos ar kiti suformalumai?

Tai dokumentai, kuriuos reikia pateikti muitinei. Aš asmeniškai nemėgstu tų popierių, be juos neišeis. Mes juos paprastai darome už klientą, bet reikia jums duoti duomenis: paso numeris, adresas Lietuvoje, daiktų sąrašas (bent apytikslis). Kartais klientai negali pateikti sąrašo, ir tada tenka labai stipriai susitraukti (praktika geroji).

Ar galima pervežti techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną)?

Galima, bet yra niuansas. Jei šaldytuvas nebuvo išjungtas ir išdžiovintas bent para prieš kraustymą, vandens guolis gali sugesti arba pilti vandenį į kitus daiktus. Skalbimo mašinos turi fiksavimo sąvaržas – jei jų nėra, būna labai garsu (ir pavojinga) važiuojant. Aš neatsakingas už sugedusią techniką, jei ją neįspėjote iš anksto.

O jei turiu seną automobilį, kurį noriu patalpiniame pervežti?

Automobilių pervežimas kitas reikalas, tai ne kaip apskaičiuoti kraustymosi kainą iš Vokietijos baldų atveju. Reikia specialios platformos arba įrenginio į sunkvežimį. Tai papildomai vietos užima (1 automobilis = apie 8-10 m³ mašinos vidaus). Ir dažnai reikia papildomų dokumentų techninei apžiūrai.

Kas dėl draudimo? Jis būtinai reikalingas?

Manau, kad taip. Gyvenime viskas įmanoma – gali nukristi medis ant mašinos Vokietijoje, gali būti avarija, gali praslysti dėžė laiptuose. Standartinis draudimas dengia tik dalį, o galima pasirinkti visišką. Kolkas esu matęs tik vieną kartą, kai klientas atsisakė draudimo, o mums ant kelio sprogo padanga ir apgadino keletą dėžių... situacijos buvo nepavykusios.

Ar būna taip, kad kaina pasikeičia kelionės metu?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei sutartume, kad iškrovimas yra 1 aukšte su liftu, o atvykus pasirodo, kad liftas neveikia arba reikia nešti per 4 aukštus (tokie dalykai būna senamuosiuose namuose Vokietijoje), tai kaina dėl papildomų valandų padidės. Taip pat jei pasikeičia kuro kaina staiga (kas pasitaiko retai, bet būna).

O kaip su mokėjimu – kada reikia mokėti?

Daugelis mūsų dirba taip: 50 proc. avanso (kad užtikrintum, kad klientas nesprings), likusią 50 proc. – atidavus daiktus. Buvo atvejų, kai atvežėme daiktus, o klientas sako: „aš nėra namie, palikite čia“ ir nemoka. Mums tai neįdomu, mes norime uždarbti. Dabar reikalaujame liko sumos prieš iškraunant arba su pavedimu iš anksto.

Ar galima užsisakyti paslaugą savaitgalį ar švenčių dienomą?

Galima, bet tai kainuoja brangiau. Vokietijoje yra griežti darbo įstatymai (Arbeitsschutzgesetz). Vairuotojui dirbant sekmadienį arba šventę, reikia mokėti papildomus atlyginimus („Nachtzuschlag“, „Sonntagszuschlag“). Tai gali padidinti kainą 20-30 proc. palyginti su darbo diena.

Kaip elgiate su daiktais, kurie netaip įeina į mašiną?

Stengiamės įsidėti viską. Kartais reikia stumti, veržti, padaryti erdvę. Bet jei objektiškai netelpa – tada reikia naujos kelionės arba didesnės mašinos. Vieną kartą klientas norėjo pervežti didžiulį pianiną per maža mašina... teko atsisakyti arba keisti planą iš esmės. Geriau iš anksto pasakyti apie didžiulius daiktus.

Ar verta rinktis „part load“ (dalinį krovinį) metodą?

Jei jums nėra skubu ir kiekis mažas (pvz., iki 10 m³), tai labai verta. Tuomet kaina dalijama iš kitų klientų. Bet čia yra rizika – reikia laukti, kol mes surinksime kitus klientus tame pačiame maršrute. Gali užtrukti savaitę-dvi. Jei skubate, reikia užsisakyti ekskliuzyvią mašiną.

Ką daryti, jei turiu labai brangius daiktus ( paveikslus, juvelyrus)?

Tuomet reikia specialaus draudimo ir, tikėtina, asmens, kuris lydi tą krovinį. Mes neprisiimame atsakomybės už pinigus ar labai brangius juvelyrus be apžiūros, nes yra sukčiavimo rizika. Geriau tuos dalykus pasiimti su savimi į keleivinę mašiną.

Ar jūsų komanda kalba lietuviškai ir vokiškai?

Tai būtina. Sutartyse Vokietijoje viskas turi būti suprantama. Kalbame abiem kalbomis, kad galėtume susitarti su vietininkais (pavyzdžiui, namų valdytojais) dėl leidimų. Buvau situacijose, kai vairuotojas nemokėjo vokiškai ir gavo baudą už neteisingą stovėjimą, o tai vėl kainuoja pinigus.

O jei reikia palikti daiktus sandėlyje Lietuvoje?

Mes turime sandėlius, tai galima. Kainos apie 0,5 - 1 eurą už m³ per mėnesį (priklausomai nuo sąlygų). Tai naudinga, jei dar neturite buto, į kurį kraustotis. Bet nepamirškite, kad daiktai ilgiau stovėdami gali įsigerti drėgmės, jei sandėlis nebuvo tikrai sausas.

Paskutinį kartą – nuo ko viskas prasideda skaičiuojant?

Viskas prasideda nuo jūsų sąrašo. Nusirašykite, ką turite, arba nufotografink. Be to negalėsime pasakyti, kaip apskaičiuoti kraustymosi kainą iš Vokietijos tiksliai. Tik tada, kai aš matau, kas turi būti įkelta, aš galiu pasakyti realią skaičiuoklę.

Apibendrinant

Kaip matote, tai nėra tiesiog kvadratinė lygtis. Norint sužinoti tikslią sumą, reikia daug detalių, kurias dažnai nuspėti neįmanoma iki pat išvykimo. Aš visada turiu omenyje, kad gali kažkas nutikti automobiliui kelyje arba gali būti netikėtų kliūčių prieš namus. Svarbiausia yra nebandyti apgauti vairuotojo paslėpdami daiktų kiekį, nes visa tiesa išaiškės vietoje. Tikiuosi, šis tekstas šiek tiek aiškiau parodė, kas vyksta už scenos, kai suskaičiuojame kraustymosi kainą iš Vokietijos ir susitvarkome visas keliones.