Kainų analizė perkraustymui į Vokietiją: ką tikrai reikia žinoti

Dirbu bemaž dvidešimt ketverius metus tarptautinių pervežimų srityje, ir dar neįvyko diena, kada neatsirastų klientas su klausimu „kiek kainuoja“. Atsakymas paprastai vienas – nežinau. Ne todėl, kad nemokuu skaičiuoti, bet todėl, kad kiekvienas atvejis yra unikalus kaip pirštų atspaudai. Vokietija yra mūsų kaimynė, todėl atrodo, kad turi būti pigu ir paprasta, tačiau realybėje dažnai būna visai kita. Perkraustymo kaina į Vokietiją priklauso ne tik nuo to, kiek turite baldų, bet ir nuo to, kiek aš turiu išlaidų degalams, kelių mokesčiams ir, žinoma, nuo to, kiek laiko praleisiu stovėdamas užstatuose. Čia nėra fiksuota kainų lentelė, o yra gyvas procesas, kurį stengiuosi jums paaiškinti paprastai be jokios tos rinkodaros šlamšto.

Apie pinigus ir kainorasius

Kaip apskaičiuojama tikroji kaina?

Viskas prasideda nuo tūrio. Jei turite tik keletą dėžių ir vieną sofą, tai viena, o jei išsikraščiate visą namą su pianinu, tai visai kita. Perkraustymo kaina į Vokietiją dažniausiai formuojasi pagal kubinius metrus (m³), nes tai leidžia suplanuoti, kokio dydžio sunkvežimis reikalingas. Tarkime, 14 m³ kaina bus mažesnė už vieną m³, jei vežtumete atskirai, tačiau brangiau nei 10 m³. Taip pat žiūrime į atstumą – ar tai yra Berlynas, ar kažkas toli pietuose, prie Bavarijos sienos. Ten keliai ilgesni, ir degalų suvartojimas didesnis.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau?

Tai yra klasikinis klausimas. Pigiau dažniausiai būna tam, kad jūsų daiktus gali įkrauti į didelį vokišką „pavaldą“ (prijungtą priekabą) kartu su kitų žmonių daiktais. Tai vadinama daliniu krovininiu pervežimu. Tada jūs dalinatės išlaidomis su kitais. O jei norite ekskursinio krovininio, kuris važiuoja tiesiai į jūsų adresą ir nieko nebera, tai žymiai brangiau. Taip pat gali būti, kad pigiau siūlo tie, kurie neturi draudimo ar vairuotojai gauna algą „vokiškai“ (t.y. iš rankos į ranką), kas yra nelegalu.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Žinoma, keičiasi. Vasarą, kai visi išvažiuoja atostogų arba perkraustosi, kainos šokteli kaip šienas. Tada ir vairuotojų trūksta, ir degalai brangesni. Geriausia kaina būna pavasarį arba rudenį, kai oras dar geras, bet eismas mažesnis. (Nors šiemet dėl tos infliacijos viskas paviršo, tad nėra garantijų). Jei galite, planuokite perkraustymą ne liepos viduryje, taip sutaupysite gerą šimtą ar du eurų.

Kas dar įeina į kainos sudėtį?

Įprastai kainoje yra pats vežimas, krovininio nuoma ir vairuotojo darbas. Tačiau dažnai klientai pamiršta apie „priedus“. Tai gali būti pakavimo medžiagos (dėžės, burbuliukai), rankinės vežimo paslaugos (jei reikia nešti daugiau nei valandą), arba speciali įranga liftedui. Taip pat reikia prisiminti apie kelių mokesčius Vokietijoje – jie ten brangūs, ir tai neįeina į bazinę kainą, jei nenustatyta kitaip.

Ar galima gauti nuolaidą?

Galima, bet ne visada. Jei perkraustote didelį namą arba esate mano ilgametis klientas (kuris nė nieko nesugriovė prieš tai), galiu paaiškinti nuolaidą. Taip pat, jei sutinkate laukti, kai man patogiau paimti krovinį (grįžtant tuščia), kaina gali kristi. Tačiau nedarykite to klaidos, kad prašote nuolaidos telefonu, dar neišmatavęs daiktų. Tuomet aš galiu tik nusišypsoti.

Kokia vidutinė kaina už vieną kubilą?

Tai labai priklauso nuo maršruto, bet galima sakyti, kad perkraustymo kaina į Vokietiją svyruoja nuo 40 iki 80 eurų už m³, jei tai yra dalinis krovinys. Jei imate visą sunkvežimį (apie 30-40 m³), tai kaina gali būti maždaug 1200–2000 eurų, priklausomai nuo to, ar tai Miunchenas, ar kažkas artimesnio. Skaičiuokit patys – nebus pigu, jei turite daug sunkių spintų.

Kelionės ir maršrutai

Kiek laiko užtrunka kelionė?

į Berlyną ar Hamburgą važiuojame apie 10–12 valandų, jei viskas gerai. Bet jei reikia važiuoti į Miuncheną arba į Frankfurto sritį, tai tai jau 15–18 valandų viena kryptimi. Reikia prisiminti, kad vairuotojas negali vairuoti be pertraukų. Todėl dažnai kelionė trunka ne vieną dieną, ypač jei reikia iškrauti tą pačią dieną. (Nors kartais važiuojame ir ištisą naktį, jei užsakovas verčia, bet tai nelegalu). Geriau planuokite, kad daiktai atvyks po 1-2 dienų.

Ar sunku su Vokietijos keliais?

Vokietija yra autobaistų šalis, keliai ten puikūs, bet... yra vienas „bet“. Ten yra didžiuliai eismo kamščiai, ypač prie miestų ir statybų vietų. Vienas kamštas gali pridėti tris valandas prie kelionės. Be to, ten yra griežti greičio apribojimai sunkvežimiams, daug vaizdo kamerų. Vairuotojas turi būti labai atidus, nes baudos ten milžiniškos, o jas mokės ne jis, o įmonė, kuri padidins jums sąskaitą.

Kas dėl kelių mokesčių?

Vokietijoje nėra nemokamų greitkelių sunkvežimiams. Mes turime mokėti už kiekvieną kilometrą specialiu įrenginiu – „Toll Collect“. Tas mokestis priklauso nuo sunkvežimio išmetamųjų dujų klasės ir ašių skaičiaus. Tas mokestis yra įskaičiuotas į mano kainas, bet jei pasirinksite ką nors, kas važiuoja aplinkkeliais (kurių ten mažai), tai gali užtrukti ilgiau. (Kartais vairuotojai bando apvengti mokesčių važiuodami kelių „per smuklius“, bet aš to nedraudžiu).

Ar vairuotojas gali užsukti degalinėje?

Žinoma, jis turi teisę ir privalo tai daryti. Tačiau ne kiekviena degalinė tinkama 18 metrų ilgio sunkvežimiui. Ten turi būti speciali zona sunkiasvoriams transportams. Jei vairuotojas užsuka pietų, tai tai paprastai trunka 45 minutes. Nekreipkite pykčio į jį, jis taip pat žmogus ir valgo. Kartais įvyksta taip, kad vairuotojas užstringa degalinėje eilėje prie dujų, ten eilės gali būti ilgesnės nei Lietuvoje prie „Maximos“.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Aš asmeniškai turiu patirties, kai mums sugedo variklis ties Hanoveriu. Tada viskas sustoja. Mes tada turime greitai rasti pagalbą, o jei krovinys jūsų skubus, gali tekti išsiųsti kitą sunkvežimį (tai vadinasi „perkrautimas“). Tai papildomai kainuoja, bet jei kaltė mūsų technikos, mes padengiame nuostolius. (Nenaudokime šitos situacijos kaip pavyzdžio, geriau kad nebūtų).

Ar galima sekti krovinį internetu?

Taip, šiuolaikinėse sistemose mes turime GPS stebėjimą. Galiu siųsti jums nuorodą, kurioje matysite, kur yra jūsų daiktai. Tačiau neberašykite man kas valandą, kodėl jis stovi vietoje. Gali būti, kad vairuotojas miega arba iškrauna kitą klientą Vokietijoje. Kantrybė – tai brangiausia valiuta šiame versle.

Baldai ir daiktai

Kaip teisingai įvertinti daiktų kiekį?

Geriausia būtų, jei nufotografuotumės visus kambarius. Aš galiu paklausti: „Kiek turite spintų?“, ir jūs pasakysite „vieną“. Tačiau viena spinta gali būti maža sieninė, o kita – didelė „Pegasas“ su veidrodžiais, kurios neįsisuka į liftą. (Kartais žmonės pamiršta apie drabužių kiekį spintose – pilnos spintos sveria daugiau). Būkite tikslūs, o aš būsiu tikslus su kaina.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Jei baldai dideli, kaip spintos ar virtuvės komplektai, taip, reikia. Vokietijos namuose dažnai yra siauri koridoriai arba laiptai be lifto. Mums patogiau išmontuoti čia, o ten surinkti. Tačiau tai papildomas darbas, už kurį imamas mokestis. Jei patys surinksite ir išmontuosite, sutaupysite. Bet tikėkitės, kad jei bandysite nešti neišmontuotą sofos dalį per laiptus, gali užstringti antrame aukšte.

Ką daryti su pianinu?

Pianino pervežimas į Vokietiją tai atskira istorija. Jis sveria 300–400 kg, jis jautrus temperatūrai. Jį reikia nešti ne per laiptus (jei nėra lifto), o su keltuvu pro langą. Tai kainuoja. Negalima tiesiog užmesti ant pledo ir nuverti sunkvežimyje. Ten reikia specialių juostų ir patyrusių krovėjų. Jei turite pianiną, praneškite iš karto, ne paskutinę minutę.

Ar saugu vežti kompiuterius ir elektroniką?

Galima, bet aš visada patariu juos vežti su savimi automobiliu, jei įmanoma. Sunkvežimyje yra vibracija, šaltis arba karštis. Televizorius reikia labai gerai užpakuoti į putų plastiką. Mes įdedame į kainą paprastą pakavimą, bet jei norite profesionalaus „kravoto“ su medinėmis dėžėmis, tai kaina šoks aukštyn. (Vienas klientas ne taip supako monitorių, ir atvyko jau sujauktas – nepavyko išspręsti).

Ar galima vežti šaldytuvą su maistu?

Galima, bet nepatariu. Šaldytuvą reikia išjungti bent 12 valandų prieš vežimą, kad išgaruotų vanduo iš kondensatoriaus. Jei jį įjungsite iš karto po vežimo, gali sugesti kompresorius. Maistą geriau suvalgyti arba atiduoti kaimynams, nes per sieną tikrins muitinė. Vokietai yra griežti dėl mėsos ir pieno produktų iš ne ES šalių, nors mes esame ES, bet vis tiek gali būti nesusipratimų.

Ką daryti su šlamštu?

Jeigu turi daiktų, kuriuos nori išmesti Vokietijoje, pasakyk man iš anksto. Mes negalime tiesiog padėti juos prie šiukšliadėžės prie kaimo namų, ten griežtos taisyklės. Reikia važiuoti į specialią statybinių atliekų aikštelę („Recyclinghof“), už tai reikia mokėti mokestį. Tačiau jei tai paprastos šiukšlės, mes jas išvežsime nemokamai (jei netenka daug). (Kartais vairuotojai pasiima metalo laužą, tai jų privatus uždarbis, ne jūsų rūpestis).

Vokiečių biurokracija

Ar reikia eiti į muitinę?

Nuo pat įstojimo į ES ir Šengeno erdvę, sienų tikrinimo praktiškai nėra. Tačiau tai nereiškia, kad galima vežti viską. Jei pervežate daiktus, kurie yra jūsų nuosavybė daugiau kaip 6 mėnesius, tai jų reikia deklaruoti vokiškai „Ummeldung“ formoje. Tai reikalinga tam, kad jums nepridėtų mokesčių už naujus daiktus, kuriuos nupirkote ne Vokietijoje.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus (buitinę techniką, drabužius, baldus) į nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijoje, PVM mokėti nereikia. Tai yra „perkeliamas turtas“. Tačiau jei esate įmonė ir pervežate prekes arba inventorių, tada taip, reikia mokėti Vokietijos PVM (19%), nebent jūsų įmonė turi atitinkamą kodą ir veža tarp savo padalinių.

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Svarbiausias yra CMR konosamentas – tai vežimo kvitas. Be to, reikia daiktų sąrašo (inventoriaus), idealiai dvikalbio (lietuviškai-vokiškai). Jei sąrašo nėra, vokiškas policijos pareigūnas gali uždaryti sunkvežimį ir reikalauti iškrauti viską patikrai. (Nemanau, kad norėtumėt mokėti už tokį iškraunimą). Taip pat reikia asmens dokumento.

Kas dėl draudimo?

Pagal tarptautines konvencijas, atsakomybė už sugadintus dingusius daiktus yra ribota (apie 8.33 SDR už kg). Tai labai mažai. Jei turi brangių daiktų, privalai pasakyti ir įsigyti papildomą draudimą („viso rizika“). Be to, kelyje gali būti avarija, gali užsidegti sunkvežimis (nors retai, bet būna). Draudimas jums suteikia ramybę. Perkraustymo kaina į Vokietiją su draudimu šiek tiek aukštesnė, bet verta.

Ar galiu vežti alkoholį ar cigaretes?

Asmeniniam vartojui – taip, tam tikras kiekis. Degalines (95% alkoholio) negalima, tai gali būti laikoma prekyba. Cigaretų galima ne daugiau kaip 800 vnt. (nors taisyklės keičiasi, patikrinkit). Jei bandysite vežti dešimtes dėžių vodka, galite prarasti visą sunkvežimį. Vokietijos muitinė („Zoll“) turi teisę sustabdyti ir patikrinti net ir be sienų.

Kas nutinka, jei negaliu patekti į iškrovimą?

Tai dažna problema. Vokietijoje griežtos taisyklės – sunkvežimis negali stovėti gatvėje ilgiau nei valandą be leidimo. Jei jūsų gatvėje yra „žalia zona“ arba reikia leidimo iš „Ordnungsamt“, tai turi pasirūpinti jūs. Jei vairuotojas atvyks ir negalės užvažiuoti, jam teks laukti, o laukimas – tai pinigai. Geriau iš anksto susiplanuokite vietą (Stellplatz).

Rizikos ir patarimai

Kodėl kai kurios firmos yra nepatikimos?

Girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo avansą, o firma dingdavo. Arba atvykdavo senas „Scania“ be skydelio, vairuotojas nekalba nei vokiškai, nei lietuviškai. Pasitikėkite savo intuicija. Jei kaina peržangiųjų technologijų (pvz., 200 eurų į Miuncheną), tai tikrai kažkas negerai. Aš čia dirbu jau ilgai ir žinau, kiek kuro kainuoja. Pernai vienas klientas taip nukrito ir prarado 1500 eurų.

Ką daryti, jei kažkas sugenda?

Pirmiausia, neskubėkite pyktis. Pasirašykite defektų aktą (protokolą) pačiame iškrovimo vietoje. Nefotografuokite tik po to, kai vairuotojas išvažiavo. Jei pastebėjote, kad spinta sutepta, pažymėkite sąraše. Tada aš galėsiu kreiptis į draudimo kompaniją. Jei pasirašysite, kad viskas gerai, o paskui skambinsite bejėgiai, nieko nebegalėsiu padaryti.

Ar galima mokėti kortele?

Taip, galime priimti kortelę (mokėjimo terminalą turime), tačiau dažniausiai pageidaujame pavedimą arba grynaisiais (jei suma maža). Vokietijoje vairuotojams reikia pinigų degalams ir mokesčiams, todėl avansas grynaisiais visada padeda. Jei mokate kortele, gali būti taikomas 2-3% priedėlis, nes bankas mums nuskuria mokestį.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet labai pagerina nuotaiką. Jei vairuotojus nešė jūsų pianiną trečiu aukšte be lifto, 20-50 eurų arbatpinigių jam padarys dieną. Jis nebus nusivylęs, o jei kils klausimas dėl kažko papildomo (pavyzdžiui, pridėti dėžutę į mašiną), jis tai padarys be problemų. Žmonės visgi žmonės.

Kaip pasiruošti geriausiai?

Viską pažymėkite dėžėse. Ne „virtuvė“, o „lėkštės“, „šaukštai“. Tai greitina iškrovimą. Jei dėžės nėra pažymėtos, vairuotojas jas tiesiog padės viena ant kitos, o tuomet jums teks perrišti viską. Taip pat nukreipkite vairuotoją, kur statyti dėžes, kad nereiktų nešti jas iš karto į kitą galą kambario. (Kartais tai atrodytys akivaizdu, bet tikiu man, ne visada).

Ar verta kreiptis į tarpininkus?

Tarpininkai (brokeriai) ims savo maržą. Jie nieko neneša ir nevairuoja. Jie tik perduoda užsakymą man. Tada kaina padidėja 20-30 proc. Geriau rasti tiesiogiai vežėją. Tačiau tarpininkai turi platų tinklą, jei jums reikia pervežti kažką ypatingo. (Aš asmeniškai nemėgstu tarpininkų, jie dažnai meluoja apie datas, kad tik gautų užsakymą).

Kas dėl grįžimo į Lietuvą?

Jeigu tai vienkryptis pervežimas (nuomojamas sunkvežimis), jums nereikia mokėti už grįžimą. Jei tai yra mano nuosavas sunkvežimas, aš turiu susirasti krovį atgal. Jei grįžtu tuščias, tai kaina būtų dvigubai didesnė. Todėl stengiuosi suderinti, kad kas nors būtų vežama atgal. Kartais tai gali keisti iškrovimo laiką (reikia palaukti, kol rasiu krovinį), bet jūs tai nematote.

Ką daryti, jei esate nepatenkintas?

Skambinkite man. Aš esu atsakingas. Nereikia rašyti pasipiktinimų „Facebook“ ar „Google Reviews“ iš karto. Pirmiausia pabandykime išspręsti problemą. Jei aš klydau, aš padarysiu viską, kad įteisintumėm nuostolį arba pakeičiau sugadintą daiktą. Esu šioje srityje ne vieną dieną ir mano vardas man brangesnis už vieną blogą atsiliepimą.

Išvados

Viskas aprėpta, dabar jūs žinot daugiau nei dauguma mano klientų. Svarbiausia suprasti, kad perkraustymas į Vokietiją nėra tik prekės perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurį lemia daug veiksnių – nuo orų iki Vokietijos biurokratijos. Neklauskite manęs dėl fiksuotos kainos be išankstinio aptarimo, todėl, kad aš nenoriu jūsų apgauti, o tik užtikrinti, kad aš patys nenukrisčiau į minusą. (Jau nukriplaukau kartą, ir užteko). Pasiruoškite daiktus, būkite sąžiningi apie jų kiekį, ir viskas gerai nueis. Jūsų ramybė mano kišenėje (kaip sakydavo mano senasis vadovas), taigi kreipkitės drąsiai.