Kai norisi persikelti į Vokietiją – kaip planuoti kraustymąsi?

Žinau, ką jūs jaučiate. Vieną dieną pažiūrite į savo butą ir suvokiate, kad viskas čia pasidarė per maža, arba tiesiog darbo pasiūlymi Štutgarte atrodo per patrauklus, kad jo atsisakytum. Tuomet prasideda tas chaosas – galvoje sukausi tūkstančiai klausimų, o telefonas ausyse suka dėl dėžių skaičiaus. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir matau viską: nuo tų, kurie kraustoosi su viena rankinių krepšeliu, iki tokių, kurie pervežia visus namus su garažu. Nėra vieno tiesaus atsakymo, nes kai norisi persikelti į Vokietiją – kaip planuoti kraustymąsį, priklauso nuo jūsų banko sąskaitos, kantrybės ir dar nuo to, ar jūsų žmona nori vežti tą seną sofos komplektą. Tad, paimkite kavos (arba geriau alaus, jei jau pavargo), ir štai jums žalias žmogaus gidas, be to šūdo, kurį paprastai rasite internete.

Biurokratija ir visi tie popieriaus debesys

Kokius dokumentus būtina tur�ti su savimi keliuoti?

Baziniai dalykai aiškūs – pasas ar asmens kodą. Tačiau čia viskas prasideda... Žinote, dažnai žmonės pamiršta, kad jei važiuojate su savo automobiliu, reikėtų turėti ir techninį pasą, o draudimo „žalias kortelė“ turi būti galiojanti. Be to, jei vaziuojate su krovininiu automobiliu, vairuotojas turi turėti savo dokumentus ir įgaliojimus nuo savininko. Vokiškai tai vadinasi Vollmacht. Be jo nepraeisite net sienos kontrolėje, jei kils klausimų, kodėl vežate ne savus daiktus. Taip pat, nepamirškite gyventojų registracijos (Anmeldung) formų, kai jau atvyksite, bet tai jau kitas istorijos etapas.

Ar tikrai reikia įsiregistruoti vietinėse įstaigose iš karto?

Taip, Vokietijoje šis dalykas yra šventas. Turite 14 dienų laiko nuo atvykimo susitvarkyti gyvenamosios vietos registraciją (Wohnungsgeberbestätigung). Žinau, skamba sunkiai ir baisiai, bet be to negausite banko sąskaitos, nei darbo sutarties. Buvęs atvejis, klientas atvyko, nusipirko BMW, negalėjo jo užregistruoti, nes nebuvo to popieriaus... Viskas užstrigo. Taigi, kai planuojate, kai norisi persikelti į Vokietiją – kaip planuoti kraustymąsi, pirmiausia rašykite savo kalendoriuje: „Registracija pirmąją savaitę“. Nenuvilkite to, vokiečiai nemėgsta, kai žmonės jų nesižiūrį.

Kiek laiko galiu važinėti su lietuviškomis numerių lentomis?

Oficialiai taisyklės griežtos – apie mėnesį (arba net trumpiau, priklauso nuo žemės), jei esate įregistruotas gyventojas. Bet realybėje? Matau lietuvius važinėjant su mūsų numeriais po metus, dvejus. Nors nerekomenduoju, nes policija sustabdo, baudos didelės, o draudimas nebegalioja. Jei partrenkate ką nors, bus problemų kaip šunui uodega. Geriausia tai padaryti kuo greičiau, nors žinau, kad vokiška biurokratija užtrunka. Vienas mano pažįstamas laukė numerių 3 mėnesius, nes techninė apžiūra buvo užpildyta klaidingai (nors ne, aš klaunu, gal tiesiškai tuščias laukas buvo?).

Ar sveikatos draudimas iš Lietuvos čia veikia?

Esami ES taisyklės sako, kad taip, turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Tačiau ji skirta trumpalaikiam buvimui, o ne gyvenimui. Jei čia dirbsite ir mokėsite mokesčius, privalėsite įsigyti vokišką sveikatos draudimą (Krankenkasse). Tai ne pasirinkimas, tai privalomas dalykas. Be jo jūs net neįsidarbinsite legaliai. Geriausia pasitarti su darbdaviu, jis padės pasirinkti, geriau nebesigilinti į tas ligų kasas savo galva, ten viskas sudėtinga.

Kaip su vaikų mokykla ir darželiu?

Tai vienas didžiausių galvos skausmų. Vokiškas ikimokyklinis ugdymas (Kindergarten) vietų neturi daug, ten ilgos eilės. Geriausia prašyti vietos darželio vietos dar iš Lietuvos, kai tik žinote adresą. Yra tok sistema... kaip ji vadina... Kita-Gutschein Berlyne, bet detalių aš jau nebesimenu, tik tiek, kad reikia kreiptis į Jugendamt. Naudinga žinoti bent jau kelias vokiškas frazes, nes su angliškais pavyzdžiems ne visur pavyks prasibrauti.

Logistika: sunkvežimiai, dėžės ir naktinis miegas

Ar verta rinktis 3,5 ar 7,5 tonos sunkvežimį?

Čia viskas priklauso nuo tų daiktų kiekio. 3,5 tonos sunkvežimį gali vairuoti bet kas su „B“ kategorija, o tai sutaupo didelius pinigus vairuotoui. Tačiau jei turite didelę dvivietę sofą, spintą ir dar šešetas dėžių, ten nebesprisikelsite į 3,5 toną. Be to, tiražas ten mažesnis, greičiau važiuosite. 7,5 tonos sunkvežimis jau reikalauja „C“ kategorijos, o tai reiškia, kad teks samdyti profesonalų. Jei klausiate, kai norisi persikelti į Vokietiją – kaip planuoti kraustymąsi pigiau, 3,5 tonos variantas dažniausiai laimi.

Kas daryti, jei daiktu yra per daug vienam sunkvežimiui?

Tiesiog reikia dviejų. Arba vieno didesnio, jei statote namą. Kartais klientai bando spausti tiek, kad sunkvežimis sėda ant pakabos. Tai blogai – padidėja kuro sąnaudos, o ratai gali tiesiog sprogti autostradoje. Geriau padaryti dvi keliones, bet saugiai. Prieš porą metų važiavome tokiu „sandėliu“, kad vairuotojas nebegalėjo sukti vairo nuo tos girios užpakalyje. Turėjome iškrauti puse daiktų į mano furgoną. Įsivaizduokite tą stresą.

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus į butą?

Standartiškai – ne. Vairuotojo darbas yra vairuoti. Jei norite, kad jis padėtų nešti pianiną į ketvirtą aukštą be lifto, tada tai jau yra „kraunamosios komandos“ paslauga, ir tai kainuoja dvigubai ar trigubai daugiau. Užsakinėdami sunkvežimį, klauskite apie „virybės“ valandas. Daug kas mano, kad vairuotojas tiesiog laukia, o jis gali turėti kitą užsakymą ir privalo skubėti. Vienas klientas Berlyne nusivylė, kai vairuotojas atsisakė nešti dėžių, nes turėjo ribotą laiką.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki Vokietijos?

Paprastai tai maždaug 12–16 valandų važiavimo, priklausomai nuo to, kur keliaujate – į Miuncheną ar į Hamburgą. Tačiau niekada neplanuokite atvykti tiksliai laiku. Vokietijoje dažnai vyksta remontai autostradose (Baustelle), o eismo spūstys ten įprastos kaip lietus Lietuvoje. Nustatykite sau atsarginį laiką – dar pusę dienos. Jei vaziuojate savo automobiliu prieš sunkvežimį, sutarkite su vairuotoju, kad jis paskambins, kai bus arti.

Kur tie sunkvežimiai naktomis miega?

Jei jie važiuoja su pilnu kroviniu, juos dažnai laiko RFT (Restriccions) taisyklės – reikia stovėti poilsio aikštelėse. Jos dažnai pilnos, o ir pigios nebūna. Jei tuščias – gali laisviau. Nerekomenduoju juos maudžiuti stovėti prieš jūsų namą naktį, kaimynai gali paskambinti policijai. Vokiečiai yra labai disciplinuoti dėl ramybės (Ruhezeit).

Ar reikia rūpintis įpakavimo medžiagomis patiems?

Galite rūpintis, bet pervežėjai dažnai parduoda arba duoda dėžes už mažą mokestį. Geresnis variantas – imti juos iš parduotuvių (vaistažolių ar buitinės technikos), bet ten tada būna nešvaru. Geriausia pirkti naujas dėžes, jos tvirtesnės. Nenaudokite senų maišų – tie paprastai plyšta krovimo metu, o tuomet visi jūsų drabužiai kris į purvyną kelyje. Klasika, ką matau kas antrą kartą.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Tai klausimas pasitikėjimo. Jei samdate firmą, kurią pažįstate arba kuriai tikite (rekomendacija iš draugo – auksas), tai dažnai būna vienintelis būdas, jei jūsų nėra vietoje. Aš asmeniškai visada siūlau turėti papildomą raktą, kurį duodate, o ne vienintelį. Buvo atvejų, kai raktai dingdavo kelionės metu... o tada ten reikia brangiai šaukti meistrą ar keisti spynas. Nenorite to patirti sekmadienio vakarą.

Pinigai, kainos ir staigmenos

Kiek maždaug kainuoja kraustymosi paslauga?

Kainos svyruoja kaip oras. Už 3,5 tonos sunkvežimį su vairuotoju galite tekti mokėti nuo 500 iki 1000 eurų vienai krypčiai (priklausomai nuo atstumo). Jei reikia ir vyrų nešti, kaina šokteli iki 1500–2000 eurų. Degus kainos dabar didelės, tad nenuvilkite su apmokėjimu, gali pareikalauti pradžios mokėjimo. Užsakykite pasiūlymą iš kelių firmų, o ne tik iš pirmosios Google. Kai susumuojate, kai norisi persikelti į Vokietiją – kaip planuoti kraustymąsi biudžeti, būtinai palikite 10-15 proc. rezervą neišplanuotosioms išlaidoms.

Kodėl kai kurios firmos kainuoja žymiai mažiau?

Gerai klausiate. Paprastai tai yra „kūdikiai“ rinkoje, kurie neturi didelės patirties, arba tie, kurie naudoja senus technikai sunkvežimius. O dar blogiau – kai jie neturi draudimo. Jei jums sako, kad perveš viską į Vokietiją už 200 eurų, vengkite kaip ugnies. Tas pigumas gali kainuoti daugiau, kai jūsų daiktai dingsta arba sugadinami, o jie neatsakingi. Patirtis moko, kad pigiausias dažniausiai tampa brangiausias.

Ar mokėti už valandas ar už užduotį?

Labiau mėgstu už užduotį (festpreis). Jei mokate už valandas, vairuotojai gali „tempti“ laiką, jei eismo spūstys ar jei jie tiesiog tingiai nešioja dėžes. Užfiksuota kaina užduotiai yra saugesnė jums. Tačiau jei darbas labai neaiškus (pvz., reikia išnešti daug smulkių daiktų iš įvairių patalpų), gali tekti derėtis dėl valandinio įkainio. Svarbu tai užfiksuoti raštu.

Kas nutinka, jei sugadinamas daiktas?

Turi būti draudimas (Transportversicherung). Griežtai klauskite, ar jis yra. Jei vairuotojas užgriauna sofas į duris, o draudimo nėra... geros nakties. Gerose firmose yra standartinis draudimas, tačiau jis dažnai apdraudžia tik pagal tonos svorį, o ne daikto vertę. Jei turite brangių paveikslų ar elektronikos, pasidarykite nuotraukas prieš kraunant. Tai jums padės bylose su draudiko kompanija (tikėkimės, jos nebus reikalingos).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Vokietijoje tai nėra tokip paplitę kaip JAV, bet vairuotojai (ypač iš Rytų Europos) niekada nenusisuks. Jei jie padėjo labai gerai, nešė tas sunkias dėžes arba padėjo susidėlioti baldus, 20–50 eurų arbatpinigių bus didelis pagyrimas. Tai sukurs geresnę atmosferą, o jei kas nors suirus ir reikės pagalbos, jie taps užsidegę. Žmoniškumas visada laimi.

Kas daryti su pinigais atvykus į Vokietiją?

Nebekelkite tūkstančių eurų grynaisiais. Jei sulaikys muitinė, turėsite įrodinėti, kad tai jūsų pinigai iš pardavimų Lietuvoje, o ne juodoji sąskaita. Geriau viską pervesti banku. Atsidarykite sąskaitą (Sparkasse arba Deutsche Bank, nors dabar yra daug internetinių banakų kaip N26) iš karto. Be to, Lietuvoje turite paskelbti gyvenamosios vietos išvykimą, kad nebūtumėte apmokestinti dviejų šalių mokesčių.

Gyvenimas ir kita... kas tikrai svarbu

Kaip su pašaru ir maistu kelyje?

Jei vaziuojate su sunkvežimiu, sustoti pavalgyti yra problemuš dėl parkingų. Dažniausiai maistas brangus ir prastas. Užsirašykite gerąsia šaldytuvę ir gaminkite maistą namie, paimkite skysčių. O jei vaziuojate savo automobiliu – vokiškos poilsio zonos (Rasthof) yra švarios, tačiau kavinėse vienas kavos puodelis kainuoja kaip pusė batono Lietuvoje. Nenuvilkite su maistu, kūnas turi būti maitinamas.

Ar verta vežti senus daiktus?

Sėdėkite ant savo senios sofos ir pagalvokite – ar verta ją gabenti per pusę Europos? Vokietijoje daug kur galima rasti naudotų baldų labai pigiai (Ebay Kleinanzeigen). Kuras vokiškame kelyje brangesnis nei ta sofa kainuos. Vežkite tai, kas turi sentimentalios vertės, o ne seną spintelę, kuri jau guli ant šono. Kraustymosi metas – puikus proga atsikratyti šiukšlių.

Kaip su šunimis ir katėmis?

Jūsų augintiniai turi turėti čipą, pasą ir su vakcinacijomis. Į Vokietiją su jais galima važiuoti laisvai, ES taisyklės. Tiesa, jei neturite nuosavo automobilio ir keliaujate kroviniu, reikia tiksliai derėtis su vairuotoju – kai kurie nenori veži gyvūnų, kad nešluostytų kabiną. Geriau iš anksto pasakyti. Ir pasirūpinkite vandens indeliu kelionėms, kelyje būna karšta.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių kelionės metu?

Ypatingai, jei sustojote nakvynėje ne saugioje vietoje arba jei sunkvežimis nėra užrakintas. Vokietijoje vagysčių iš sunkvežimių (ypač prie Lenkijos ir Čekijos sienų) yra gana daug. Nelikite daiktų kabinos viduje, patalpinkite juos į užrakintą kėbulą. Vienas klientas neteko viso įrankinuko, kurį paliko vairuotojo gare – buvo labai nuliūdęs, ten buvo brangų įrankių.

Kaip elgtis su vokiečių kalba?

Nemokėjimas vokiškai nėra mirtinas, ypač dideliuose miestuose, tačiau kasdieniniame gyvenime (parduotuvėse, administracijoje) tai bus kliūtis. Išmokykite bent kelias frazes: „Guten Tag“, „Sprechen Sie Englisch?“, „Danke“. Vokiečiai labai vertina, kai bandote kalbėti jų kalba, net jei tai beveik nesuprantama. Jie taps daug pagiežingesni. Nereikia būti filologu, tiesiog būkite mandagus.

Kas daryti, jei pulti automagistralėje (Autobahn)?

Tai baisiausia svajonė, tačiau tai įvyksta. Jei tai nutinka pirmą kartą, neliuskite iš automobilio. Šaukite pagalbą (Notruf – 112). Vokietija turi puikią gelbėjimo tarnybą (Yellow Angels – ADAC). Jei turite draudimą, jis padengs tai. Taip pat, tarkite vairuotojui, kad jei būna problema, jis nedelsiant praneštų, o ne bandytų pataisyti variklį pamišęs po lietaus.

Ar svarbu laikytis greičio ribojimo?

Vokietijos autostradoje vietomis nėra greičio ribos, bet tai nereiškia, kad galite važiuoti kaip Formulė-1. Yra rekomenduojamas greitis (130 km/h), jei partrenkate ką nors didesniu greičiu ir nėra kaltas, gali būti pripažintas dalinis kaltės. O kaimuose ir miestuose ribos griežtos ir tvirtos. Vokiečių foto radarai dirba kaip laikrodžiai, baudos atkeliauja paštu į namus po poros savaičių. Pasižiūrėkite į veidrodį dažniau.

Kaip susirasti būstą iškilus akim？

Prieš atvykstant naudokite „ImmoScout24“ ar „WG-Gesucht“. Nuoma Vokietijoje dideliuose miestuje brangi ir konkurencija didelė. Reikia paruošti „Schufa“ (kreditingumo istoriją) dokumentus, kurį iš pradžių gausite tik atvykę. Tai begalinis ratas. Kartais padeda, jei darbdavys pasirašo garantiją, bet tai reti atvejai. Būstai nyksta akimirką, turite būti pasirengęs pasirašyti tą pačią dieną.

Ar galiu siųsti dalį daiktų paštu?

Taip, tačiau tada jūsų daiktai bus keliauti ilgiau (savaitę-dvi) ir gali būti sudėtyti į dėžes, kurios gali sugesti. Tai tinka drabužiams ar knygomis, bet ne elektronikai ar stiklui. Pervežimo firmos duoda garantiją, kad daiktai atvyks rytoj ar poryt. Paštas duoda tik primityvų sekimą. Geriau viską vežti vienu metu, kad nebūtų streso „kur dingo mano indai?“.

Išvada

Viskas baigiasi taip, kaip prasidėjo – dėžės iškrautos, o jūs sėdite tuščiame kambaryje svetimoje šalyje. Kraustymasis nėra tik fizinis procesas, tai psichologinis šuolis. Kai susitvarkote biurokratija ir pasiruošiate logistikai, likusia dalis yra tiesiog valandų klausimas. Nuo patirties galiu pasakyti: nerašykite visko į vieną didelį sąrašą, pasidalykite užduotis. Ir svarbiausia – nebeverkite virš sulaužytos lėkštės, seniai norėjote naujos (nors, žinau, buvo močiutės). Sėkmės kelyje, pasilikite saulėtame Vokietijos krašte ir užsukite pietums.