Kada geriau rinktis mikroautobusą baldų pervežimui į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir gal pasakysiu, kad mažai kas mane gali nustebinti, tačiau klientai visada sugeba iššaukti šypsnį veide. Kasdien gaunu laiškus ar su telefonu skambina žmonės, kuriems reikia kažką pergabenti, ir jie visada pradeda taip pat – „o brangiau kainuos?“. Žinoma, kaina svarbu, bet tiesiog kainos nieko nereiškia, jei nepagalvote, ką ir kaip vežiate. Vakar pats važiavom į Miuncheną, vairuotojas pasiskundė, kad vėjo per daug, bet tai dar kita tema. Dažnai klausiate: kada geriau rinktis mikroautobusą baldų pervežimui į Vokietiją? Tiesą sakant, atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, reikia vertinti ne tik tūrį, bet ir tai, ką gero pasiūlyti gali tas ar kitas transportas.

Apie tūrį, komplektaciją ir tai, kas įsipakuoti

Ar telpa visa virtuvė į mikroautobusą?

Sakyčiau, kad dažniausiai telpa, bet viskas priklauso nuo to, kaip tą virtuvę surenkate. Jei turite didelę, kampinę virtuvę su visais tiems aukštais spintomis, gali užtrukti, tai nustatyti taip, kad niekas neblogštų. Nebūkite šaltalankiai, geriau pasakykite iš karto, kiek dėžių turite. Vakar vienas klientas taip mums pristatė, kad teko ant stogo dėti keletą dėžių, nors nebuvo numatyta. Taigi jei mažiau nei 10 kubinių metrų, turėtų tilpti, jei daugiau – jau reikės galvoti apie didesnę mašiną.

Kiek kubinių metrų telpa į tokią „Fiat Ducato“?

Standartinis ilgasis mikroautobусas, tarkime, kaip mūsų „Crafteris“, viduje sutalpina apie 12–13 kubinių metrų, jei jis dar ir įrengtas kaip krosninis (t. y. be grotų viduje). Žiūrėkime, jei baldus įrenkate ir išardote, vietos užtenka beveik visada. Bet jei vežate daug erdvių dėžių, tada gali būti, kad tie 12 kubų praeis akimirksniu, o ten kur kas daugiau tų tuščių erdvių (ore). Turime patirties, kai žmonės sako „vien smėliukas“, o paskui priverčia važiuoti naktį, kad tilptų.

Kas, jei baldai nėra išardomi? Ar mikroautobusas tiks?

Tai yra bėda, jeigu tai yra, pavyzdžiui, senasis, masyvus lenkiškas seifas arba labai ilga spyruoklinė sofa, kurią nebeisigali sulenkti. Mes stengiamės įvertinti matmenis dar prieš važiuodami (čia turiu omenyje, kad fotografuojate ką reikia). Jei sofa ilgesnė nei 2,5 metro, gali tekti ją užversti įstrižai, o tada vėl mažėja baldų pervežimas į Vokietiją efektyvumas, nes telpa mažiau kitko. Geriau iš anksto susiderėti, jei toks daiktas yra.

Ar saugu vežti sofas vertikaliai？

Kartais taip darome, kai stokoje vietos, bet tai yra labai rizikinga dėka to, kad sofos gali užgriūti arba sugadinti apdailą. Žinoma, jei užtvirtinsite gerai diržais ir uždėsite užsklandas, turbūt nieko nepasikeis, tačiau aš asmeniškai nekalbėčiau, kad tai idealus variantas. Geriau užleisti daugiau vietos arba imti didesnę mašiną, nei vėliau giromis spręsti dėl įbrėžimų atsiradimo audinyje. Yra tokių klientų, kurie pyksta, kai pamato vos matomą žymę, nors mes juos įspėjome.

Kaip supakuoti, kad nesužaloti baldų mažame automobilyje?

Visada sakyčiau – kuo daugiau putplasčio, o ne laikraščių, nes juos drėgme perima ir tampa juodai. Mikroautobuse vėlgi viskas gana glaudžiai, tad baldai gali braižytis vieni į kitus. Naudokite „burbulus“, o jei juos neturite – senius antklades ar pledus. Pagrindas turi būti uždengtas, kad net ratai nebraižytų, nes kelyje iki Vokietijos gali būti ir duobės (ypač lenkiškoje dalyje).

Ar reikia išardyti stalą?

Be abejo, jei jis turi kojas. Vienas stalas plokštė užima mažai vietos, tačiau kojos gali sumušti vitriną arba pats nulūžti, jei kažkas užguls ant jo. Mano praktika rodo, kad klientai, kurie išardo, sutaupo ne vietos, bet ir nervų. (Tiesa, kartais pasitaiko, kad kojų veržliaraktų nerandame, tai tada įdomu būna). Taip pat atsižvelkite į svorį – sunkus masyvus stalas išardytą gali sverti tiek pat, bet jį lengviau nešti.

Ką daryti su vitrinomis?

Vitrinas labai nemėgstu, nes jos yra trapiausias dalykas pasaulyje. Jei galite, išimkite stiklus, o jei ne – užklijuokite juos lipduku „X“ formoje, kad nelūštų. Viena kartą vežėme vitriną į Berlyną, ir net idealus pakavimas nepagębėjo apsaugoti, kai mus sukėlė lenkų policija, ir turėjome staigiai stabdyti. Stiklas subyrėjo, ir teko mokėti. Taigi čia labai svarbu.

Ar galima vežti ir kitus daiktus kartu su baldais?

Galima, gi čia jūsų siunta, bet tik įsitikinkite, kad tai nėra pavojingos medžiagos ar grynieji pinigai (didelės sumos). Didelius kiekis drabužių geriau susukti į vakuominius maišus, kad neužimtų pusės mikroautobuso. Dar važiavome su viena šeima, kurie bandė vežti savo seniuką su motociklu – tai jau buvo per daug. Ten kažkas blogai su sąžine. Bet kai eina baldų pervežimas į Vokietiją, dar priderėti kelių dėžių knygų – tai paprasta darbo.

Kiek vietos reikia vairuotojui?

Vairuotojas ne robotas, jam reikia vietos sėdėti ir atsigerti kavos (nors kava geriau stoteliose). Mėgstame, kai krovinys neužlipia iki pačios vairuotojo galvos, nes tai pavojinga manevruojant. Ypatinai kai važiuojate per Vokietijos miestus, kur gatvės siauros. Užtikrinkite, kad priekyje esantis erdvės „langas“ liktų laisvas.

Ar galima užkrauti iki lubų?

Techniškai galima, bet mums patinka palikti penkiolika cm atstumo, kad oras galėtų cirkuliuoti, o krovinys nebraižytų lubų, kai kelyje yra ir rumbų. Jeigu užkrausite iki pat viršaus ir tai yra sunkios dėžės, gali užgriūti pirmajame posūkyje. Esu matęs, kaip krito „IKEA“ spintos ant vairuotojų pečių – malonumo mažai.

Kainos ir pinigai – ar tikrai apsimoka?

Kada apsimoka mikroautobuso kaina lyginant su fura?

Kadangi kaina priklauso nuo distancijos ir svorio, tai maždaug iki 10 kubų mikroautobusas visada bus pigesnis už didelę furą. Bet čia yra vienas „bet“. Jeigu turite tiek daiktų, kad reikia dviem kelionėms, tada gali prasidėti juoka. Dvi kelionės į Vokietiją ir atgal kainuos dvigubai daugiau nei viena didelė fura. Todėl reikia gera šaltą galvą suskaičiuoti tūrį prieš pasakydami „ne“ furai.

Nuoma arba pilnas paslaugos mokestis?

Daugelis klausia, ar galima tiesiog nuomotis mašiną su vairuotoju. Žinoma, galima, bet tada jūs atsakote už degalus ir visus kitus išlaidas. Mums daug lengviau parduoti pilną paslaugą „nuo durų iki durų“, nes tada mes žinome, kiek tiksliai uždirbame, o jums nereikia galvoti apie kuro kainų pokyčius Vokietijoje (ten brangiau nei pas mus, žinoma).

Ar kainuoja daugiau, jeigu reikia pakelti daiktus į trečią aukštą?

Taip, čia jau pridedamas manualinis darbas, ir jis nėra pigus. Vokietijoje dažnai namai turi liftedus rampas, bet jeigu reikia nešti laiptais, tai tai trunka laiko ir reikalauja jėgų. Vienas kartą nešėme pianiną į ketvirtą aukštą be lifto, ir po to vairuotojas gyveno tik riešutais. Už tokį darbą reikia mokėti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mums ne, nes mėgstame aiškias sąskaitas. Tačiau būkite atsargūs su kitomis firmomis, kurios gali pridėti „povandeninį“ mokestį už važiavimą užmiesčiu arba už ilgio laukimą. Žinoma, jeigu jūs pavėluojate išsikrauti valanda, tai aš jums nieko nesakysiu, bet jei trys valandas – tai tada pradedu skaičiuoti. Laikas – tai pinigai, mūsų versle visi tai žino.

Kaip mokėjimas vyksta – grynaisiais ar kortele?

Geriausia pavedimu prieš važiavimą, kad nereikėtų važiuoti ieškoti bankomato Vokietijoje arba galvoti, ar kortelė veiks. Tačiau jeigu pasitiki ir sutarsite, grynaisiais po darbo taip pat galima (bet tada tik raškome kvitą). Kartais klientai stengiasi atiduoti senus markes ar dolerius – aš tokiais daiktais neprikribu.

Ar bus grąžinama pinigų, jeigu atšauksiu?

Jei jūs atšaukiate dieną prieš važiavimą, mes jau tuomet turime rezervuotas laisvas dienas ir netenkame kitų užsakymų. Taip kad, grąžinti tikrai nebus. O jeigu paskelbiate, kad nebereikia vežti tą pačią valandą, kai vairuotojas jau stovi prie jūsų durų... tada gali būti emocijų (ir neigiamų). Geriau derėtis iš anksto.

Ar kainuoja brangiau kelti daiktus Vokietijos miestuose?

Berlynas ar Miunchenas dideli ir judrūs, tačiau jeigu nėra specialios zonų apribojimų (Umweltzone), tai mums nesvarbu. Bet jeigu reikia rinkti specialią leidimą arba kvitą už važiavimą į žaliąją zoną, tai gali ką nors maždaug kainuoti. (Mūsų mašinos dažniausiai yra ekologiškos, tai tikrai ne problema). Kiek pinigų reikia? Nedidelę sumą.

Kokia dabar degalų kaina ir kiek tai įtakoja kainą?

Degalai brangsta ir brsta, kaip ir duonos parduotuvėse. Žinoma, mes stengiamės tai įskaičiuoti, bet jeigu kaina šuoliuoja staiga, galime šiek tiek pakoreguoti. Tačiau, kadangi keliaujame reguliariai, tai mums pavyksta susiderėti su degalinėmis. Nenukreipkite dėmesio į tą skaičių ant stulpelio, svarbiausia, kad krovinys nukeliautų saugiai.

Ar taip, kad kuo daugiau dėžių, tuo brangiau?

Ne būtinai. Mums svarbu svoris ir tūris, o ne kiek dėžių galite sudėti. Jeigu tūris telpa į mikroautobusą, kaina pastovi. Jeigu reikia papildomai uždėti dėžę ant stogo arba vilkti priekabą – tada taip, kils. Klientai dažnai bando suspausti viską „į vieną krūvą“ ir manyti, kad tai nepakeis nieko, bet fizikos dėsniai dar veikia.

Vokietijos ypatumai, kelių sąlygos bei vairavimo niuansai

Kiek laiko užtrunka nuvykti iki Vokietijos?

įprastai į Berlyną ar Hamburgą važiuojame apie 12–14 valandų, jei nėra didelių spūstių ties Lenkijos siena. Tačiau Vokietija – tai ne tik miestai, reikia važiuoti pro šaligatvio apželdinimus ir statybas. Apskritai, kada geriau rinktis mikroautobusą baldų pervežimui į Vokietiją, ir kiek laiko tai užims, priklauso nuo to, kur tiksliai state. Į pietus, tarkim, į Miuncheną, bus ilgiau.

Ar dažnai sustoja vairuotojai pailsėti?

Esame įmonė, kuri laikosi taisyklių (arba bent jau stengiamės), todėl vairuotojas turi sustoti pailsėti kas 4,5 valandos. Negalima važiuoti kaip F-1 lenktynininkas, nors kai kurie bandytų. Mes sustojame oficialiose aikštelėse, kur ta pati Vokietija moka už vietą, bet ar mums? Kartais tenka rasti privažiuojamąjį kelią ties mišku, kais aikštelė už pilna.

Ar sunku važiuoti Vokietijos greitkeliais?

Esu čia nemažai važiavęs, ir galiu pasakyti – ten greitis didelis, o kai kur visai neturi ribų (Autobahn). Tačiau su pilnu mikroautobusu negalima važiuoti 160 km/h, o jeigu priekyje koks italas važiuoja 120, tai tenka pritardyti. Mikroautobusai yra aukšti, tad vėjas jais „gūžčioja“ labai stipriai, tai nėra labai smagu, tačiau įprastame režime įveikiama.

Kas daryti, jeigu pasibaigia degalai Vokietijoje?

Tai atsitinka retai, bet kartais būna, kad degalinės pasirodo retai. Mes visuomet lyginame kuro baką iki pilnavertės, kai išvažiuojame iš Lietuvos. Jei taip nutiktų, tiesiog užsukame į pirmąją „Shell“ ar „Aral“. Viskas paprasta, čia ne Afrika. Bet tikrai nepatinka, kai klientas sako: „užsipilkite po 10 eurų“, ir mes gauname stresą, kad ką darys, jeigu pritrūks.

Ar yra padėjėjas vairuotojui?

Standartiškai, vežant baldus, važiuoja vienas žmogus. Jeigu reikia kelti daug daiktų aukštyn, gali būti, kad reikės padėjėjo, ir tą reikia tartis iš anksto. Atvežti antrą žmogų be reikalo – tai pridėti kainą. Tačiau jeigu turite didelius sofa ar vitrinas, patartina tarti dviem rankoms, ir tai bus geriau visiems.

Ar reikia mokėti už važiavimą po Vokietijos miestus?

Ne, mums tai įeina į kainą, nebent jūs gyvenate kažkur toli nuo pagrindinių kelių, tarkime, kalnuose ar kažką panašaus. (Tikrai nebuvo atvejo, kad tektų važiuoti į Alpes su baldų siunta, bet niekada nesakyk niekada). Miestuose važiuoja nemokamai, tačiau jei ten yra apribojimai sunkiesiems, reikia žinoti iš anksto.

Kaip elgtis su viadukais ir tuneliais?

Vokietijoje yra viadukų, kurie yra žemesni nei atrodo. Mikroautobuso aukštis dažnai būna apie 2,6 metro, todėl reikia žiūrėti į ženklus. Kadangi vairuotojas dažnai važinėja tas pačias trasas, jis žino vietą, tačiau klaidos įvyksta. Vieną kartą teko sulaužyti orlaivį (t.y. kondensatorių ant stogo), nes vairuotojas neįsidėmėjo ženklo. Tai brangus pamokas buvo.

Ką daryti, jei pas save namuose neįleidžia didelės mašinos?

Tai problema, su kuria susiduriama dažnai senamiestyje. Mikroautobusas yra smogesnis už furą, todėl jis dažniau įsigeria į kiemus. Visada turime su savimi virves, kad galima būtų nutempti mašiną atbulai jeigu reikia (tačiau retai). Jeigu vartai per ankščiai, gali tekti iškrauti ant gatvės ir nešti, taip pat reikia galvoti apie parkavimo vietą.

Ar reikia vokiško kalbos žinojimo?

Vairuotojui būtų naudinga, tačiau dažniausiai susitariame angliškai arba rankų judesiais. Jeigu reikia kalbėtis su sargu arba komendantu, paprastai tai būna paprasti dalykai – „iškrauti“, „užsukti“. Tačiau jei situacija sudėtinga, tada verčiau, kad vairuotojas bent šiek tiek mokėtų pasakastyti, kuris butas.

Ar yra kokia ypatinga eismo taisyklių Vokietijoje?

Pagrindinė – ne vairuoti su alkoholiu, tai yra griežta. Taip pat, jeigu eina rudas dūmas iš vamzdžio, gali nuplėšti vairuotojo teisę. Be to, lenkimas dešinėje pusėje draudžiamas kai kur. Žinoma, mūsų vairuotojai apie tai žino, tačiau kasmet keičiasi taisyklės, todėl reikia būti budriems. (Kartais manau, kad jie keičiasi kas mėnesį, kad tik gautų pinigų už baudas).

Ar yra dažnai policijos patikros?

Ypač netoli sienos arba prieš didelius miestus, policija neretai stovi patikrai. Jei mašina tvarkinga, o dokumentai geri – nėra ko bijoti. Jeigu vairuotojas praderėjęs arba perkrauta – būna nemalonumų. Mums retai kada tenka susidurti su policija, nes stengiamės važiuoti teisėtai, nors kaip žinote, visada yra vienas procentas rizikos.

Ką daryti, jei vairuotojas pasiklysta Vokietijoje?

Navigacija yra dieviška dalykas, tačiau kartais ji meluoja. Vokiški keliai pažymėti gerai, bet miestuose gali būti paini. Vairuotojas visada turi telefoną ir gali paskambinti jums arba mums centriniai. Jeigu jis užstrigs, reikia tiesiog ramiai laukti. Vienas kartą praleido važiavimą į vieną gatvę, nes buvo apšvieta per daug reklama.

Ar saugu važiuoti naktį?

Naktį keliauja mažiau sunkvežimių, tačiau tenka būti labai atidžiems dėl elnių ir kitų gyvūnų, kurie gali išbėgti ant kelio. Be to, vairuotojui labai sunku įveikti nakties reisą, jeigu jis neįpratas. Mėgstame dieną, nes geriau matosi. Tačiau jeigu skubi, važiuojame ir naktį, tik įsitikinus, kad vairuotojas pailsėjęs.

Dokumentai, rizikos ir realios situacijos

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Turi būti vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės techninis passas (Fahrzeugbrief), tachografo kortelė (jei taikoma) ir, žinoma, krovinio perdavimo–priėmimo aktas. Be to, reikalingas draudimas (green card arba europinis). Jeigu trūksta kampo nors vieno, policija Vokietijoje gali sulaikyti mašiną ir visą siuntą. Mes visuomet turime „lagaminą“ su popieriais.

Ar tikrai nereikia muito, nes ES taisyklės?

Nereikia, jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos tu perkeli į gyvenimą. Jeigu tai prekinis krovinys (parduodamas), tada reikia deklaruoti. Dažnai klientai sako, kad tai dovana, o paskaičiuojame, kad turi 50 sofų. Tada kalbamės apie muitinės procedūras. Tai gana pavojinga sritis, kadangi baudos už melagingą deklaravimą didžiulės.

Kas nutinka, jei baldai sugenda kelyje?

Mes turime atsakomybės draudimą, kas dengia žalą, jeigu atsitinka avarija arba jeigu mes kalti. Tačiau jei baldai padaryti iš tokios medienos, kuri tiesiog sugriauna dėl viršsvorio, tuomet draudimas negali padėti. Svarbu gerai užfiksuoti būklę prieš pakrovimą. Nufotografuokite viską, kad vėliau nesiginčytume, kas lūžo pirmiau.

Ar reikia drausti siuntą atskirai?

Galite, jeigu norite būti ramūs. Mūsų draudimas dengia tik nustatytą sumą, o brangūs paveikslai arba antikvariniai baldai gali būti vertesni. Tada rekomenduojama pasirašyti papildomą susitarimą arba susidrausti asmeniškai. Geriau saugu negu gaila.

Kas, jei vairuotojas susirgsta kelionės metu?

Tai reali bėda. Paskutiniu metu mus užklupo gripas, ir vairuotojas negalėjo važiuoti. Tuomet mes radome kitą arba teko palaukti. Jei tai įvyksta Vokietijoje, reikia skambinti pagalbai. Tokiu atveju pristatymas gali vėluoti, ir mes nešame atsakomybę tik už tuo laiku prarastą laiką (tačiau ne už viską).

Ar galima sekti mašiną kur ji važiuoja？

Daugelis mūsų mašinų turi GPS sekimo įrenginius, todėl galime pasakyti apytikslę vietą. Taip pat vairuotojui leidžiama naudotis telefonu, jeigu yra „hands-free“ sistema. Taigi geriausia tiesiog parašyti jam žinutę „kur tu?“. (Tikrai nereikia rašyti kas 5 minutes, nes tai trikdo vairuoti).

Kaip elgtis, jei paskutinis momentas keičiasi adresas?

Tai įprasta dalyka – klientai dažnai pamiršta nurodyti buto numerį arba net kvartalo pavadinimą. Jeigu mes jau esame mieste, tai reikės papildomo laiko ir galimai kelių eurų (taip, kuro). Nenukrypime ne tai blogiausia, kas gali nutikti, bet būna nemalonu, kai reikia suktis ratu.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą ar pietauti?

Nebūtina, tačiau jei jums malonu, vairuotojai tikrai nepasisuks nuo gerą duoną. Žinoma, tai ne įsipareigojimas. Mes mokame už dienpinigius, kad jie galėtų sau pasirūpinti maistu, o ne jums. Tačiau vienas klientas padovanojo dešrelę, ir vairuotojas liko labai laimingas. Smulkmenos svarbios.

Kokios rizikos su vokietiškais keliais ir eismo saugumu?

Pagrindinė rizika – tai greitis, kur leidžiama važiuoti 130 km/h, o tu važiuoji 90. Tu turi būti dešinėje juostoje. Kloti šalta sniegą ne tik Lietuvoje, o kartais ir Vokietijoje gali būt pavojinga. Žiurkės (žinoti, tas gyvūnai) irgi būna, bet mažiau. Būkite budrūs.

Kas daryti, jei neišeina surasti kliento adresą?

Vokietijoje adresai rašomi gana keistai – gatvės numeris gali būti mažas ir sunkiai pastebimas. Vairuotojas gali sustoti parduotuvėje ir paklausti vietinių. Vokiečiai dažniausiai pagaili ir parodo (nors kartais gali ir nuplūsti). Jei nieko nepavyksta, skambinam telefonu.

Ar būna, kad klientas nieko nepaima iš mikroautobuso?

Nebuvo tokio atvejo, kol kas. (Bet vienas kartą klientas pareiškė, kad tai ne jo sofa, nors kitaip išvadinti neįmanoma). Viskas tinka. Bet jei taip nutiktų, tektų vežti atgal arba palikti sandėliui (už papildomą mokestį, aišku).

Ką daryti, jei reikia palikti daiktus laikinai?

Galime padėti laikinai pas mus arba pas partnerius, jei darbas neatitiko laiko. Tai kainuoja, bet mažiau negu vežti ir galinėj. Svarbu suderėti iš anksto, kad nevažiuotume su pilnu maišu po miestą ieškoti vietos parkavimui.

Ar turite patirties su/blogais įmonėmis?

Yra tokių, kurie žada auksus, o paskui nieko nedaro. Mes stengiamės būti kiti. Tačiau girdime istorijas, kad kai kurios įmonės užsimeta ir dingsta. Mums nereikia to, kad mus vadintų vagimis. Garbė svarbiau už pinigus, nors ir pinigai reikalingi.

Išvada

Viso šito sufleravimo pabaigoje sakiau tokia mintį: kada geriau rinktis mikroautobusą baldų pervežimui į Vokietiją? Tada, kai turite maždaug iki 10–12 kubinių metrų daiktų ir norite sutaupyti pinigų palyginus su didžiąja fura. Taip pat mikroautobusas yra judresnis ir gali užvažiuoti ten, kur didelė mašina nepraeis. Tačiau nepamirškite, kad reikia tiksliai apskaičiuoti tūrį, kad nereikėtų važiuoti du kartus. Geriau vieną kartą užsisakyti didesnę transportą, nei stresuoti dėl to, kad viskas netilps. Aš kaip profesionalas visada patarsiu išsiaiškinti visus niuansus dar prieš išvykimą, kad kelionė būtų ramesnė.