Profesionalus importas per Vokietiją su greitu dokumentavimu

Įvadas

Importas per Vokietiją – tai vienas dažniausių būdų, kaip žmonės atsigabena prekes iš Azijos, JAV ar kitų šalių į Lietuvą. Vokietija turi gerai išvystytą infrastruktūrą, greitus uostus ir aiškią dokumentų sistemą, todėl viskas gali vykti sklandžiai. Bet gali ir nevykti – jei nemoki tinkamai susitvarkyti popierių, užtrunka viskas: muitinė, sandėliavimas, galiausiai ir pats pristatymas. Per pastaruosius 8 metus dirbu su klientais, kurie patys bandė viską susitvarkyti ir galiausiai atėjo pas mus su didelėmis problemomis. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip veikia importas per Vokietiją, kokius dokumentus reikia turėti ir kaip viską padaryti greitai, kad nereikėtų mokėti dvigubai.

Pagrindiniai dokumentai ir jų tvarkymas

Kokie dokumentai reikalingi importui per Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas yra komercinė sąskaita faktūra – be jos niekur. Tada reikalingas packing list (krovinio sąrašas), kur matosi kiekvienos dėžės svoris ir matmenys. Jei veži prekes asmeniniam naudojimui, reikia pateikti sąskaitą, bet tada taikomi kiti muitinės tarifai. Dažnai žmonės pamiršta, kad reikia ir prekių kilmės sertifikato – tai nėra privaloma visada, bet kai kuriais atvejais muitinė gali pareikalauti. Vieną kartą turėjome klientą, kuris vežė baldus iš Kinijos ir neturėjo kilmės sertifikato, tai užtruko papildomas dvi savaites, kol viską susitvarkė. Taigi geriau iškart viską turėti, nei po to spręsti problemas.

Kaip greitai galima susitvarkyti dokumentus?

Jei turi visus reikalingus dokumentus iš siuntėjo, pati muitinės procedūra Vokietijoje užtrunka nuo kelių valandų iki vienos dienos. Bet čia yra sąlyga – jei dokumentai yra teisingi ir pilni. Dažnai būna taip, kad sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta tikslus prekių aprašymas, arba neteisingas HS kodas. Tada prasideda klausimai, ir viskas užtrunka. Geriausia iš anksto susitvarkyti viską su siuntėju – paprašyk, kad sąskaitoje būtų aiškiai nurodyta, kas yra kiekvienoje dėžėje, koks tikslus prekės pavadinimas ir kiekis. Tai labai supaprastina visą procesą.

Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas?

EORI – tai ekonominės veiklos subjekto registracijos ir identifikavimo numeris. Jei importuoji prekes į ES kaip verslo subjektas, tau reikia EORI numerio. Tai nėra labai sudėtinga gauti – reikia užpildyti formą muitinėje ir gausi numerį per kelias dienas. Bet jei veži asmeniniam naudojimui, EORI nereikia. Čia yra svarbus моментas – kai kurie žmonės bando importuoti kaip fizinis asmuo, bet iš tikrųjų prekes parduoda ar naudoja versle, ir tai gali būti problema. Muitinė tai gali patikrinti, ypač jei krovinys yra didelis arba dažnas.

Kaip elgtis su muitinės tarpininkais?

Muitinės tarpininkas (muitinės brokeris) gali labai pagreitinti procesą, bet čia reikia žinoti kelis dalykus. Pirma, ne visi brokeriai yra geri. Yra tokių, kurie tiesiog perduoda dokumentus ir nieko nedaro, o imamas didelis mokestis. Kiti iš tikrųjų žino, ką daro, ir gali išspręsti problemas, kai jos kyla. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti, ar brokeris turi realią patirtį su konkrečia šalimi ar prekių tipu. Pavyzdžiui, jei veži elektroniką, ieškok brokerio, kuris specializuojasi būtent elektronikos importe. Vienas mano klientas anksčiau naudojo brokerių, kuris buvo gerai viskam kitam, bet su maisto produktais nieko nesuprato, tai galiausiai teko keisti.

Muitinės procedūros ir terminai

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra Vokietijoje?

Paprastai nuo 24 iki 72 valandų, jei viskas tvarkoje. Bet čia priklauso nuo daug faktorių – nuo to, ar tai pirmas kartas, ar jau esi importavęs, nuo prekių tipo, nuo to, ar muitinė turi klausimų. Jei prekės yra įtrauktos į specialų sąrašą (pavyzdžiui, tam tikri maisto produktai, vaistai, chemikalai), procedūra gali užtrukti ilgiau. Taip pat jei muitinė nusprendžia patikrinti krovinį fiziškai, tai gali pridėti dar kelias dienas. Geriausia visada planuoti su kaupu ir tikėtis, kad gali užtrukti ilgiau nei tikiesi.

Kada reikia mokėti muitus?

Muitus reikia sumokėti prieš atsiimant krovinį arba prieš jį paleidžiant iš muitinės. Yra galimybė naudoti atidėtą mokėjimą, jei turi leidimą, bet tai dažniausiai taikoma didelėms įmonėms, kurios importuoja dažnai. Paprastam importuotojui reikia sumokėti iš karto. Svarbu žinoti, kad muitai skaičiuojami nuo prekių vertės, įskaitant transporto išlaidas iki ES sienos. Tai reiškia, kad jei mokėjai brangų frachtą, muitai bus skaičiuojami nuo didesnės sumos. Čia yra niuansas, kurį daugelis žmonių pamiršta.

Kaip sužinoti tikslius muitus?

Muitų dydis priklauso nuo prekių HS kodo. Kiekviena prekė turi savo kodą, ir pagal tą kodą nustatomas muitas. Yra labai daug kodų, ir kartais net specialistams sunku tiksliai nustatyti, kokį kodą naudoti. Geriausia naudoti oficialią ES duomenų bazę TARIC, bet jei nesinori painiavos, galima paprašyti muitinės išankstinio sprendimo. Tai užtrunka ilgiau, bet turėsi aiškumą. Aš visada patariu klientams pasikonsultuoti su specialistu, nes kartais skirtumas tarp kodų gali būti keli procentai, o tai didelėje siuntoje jau yra didelis pinigų skirtumas.

Ką daryti, jei muitinė turi klausimų?

Pirmiausia – nepanikuoti. Muitinė dažnai turi klausimų dėl dokumentų, ir tai nėra blogas ženklas. Paprasčiausia atsakyti į klausimus aiškiai ir pateikti papildomus dokumentus, jei reikia. Svarbu atsakyti greitai – kuo greičiau, tuo greičiau krovinys bus paleistas. Jei pats nežinai atsakymo, geriau pasikonsultuoti su muitinės brokeriu arba su mumis. Buvo atvejis, kai klientui muitinė uždavė klausimą apie prekių kilmę, ir jis pats bandė aiškinti, bet nesugebėjo, tai galiausiai teko samdyti specialistą, kuris viską išsprendė per vieną dieną. Išmokta pamoka – geriau iškart kreiptis į profesionalus.

Logistika ir pristatymas

Kokius uostus naudoti importui per Vokietiją?

Pagrindiniai uostai yra Hamburgas ir Bremenas. Hamburgas yra didesnis, turi daugiau jungčių, bet dėl to ir daugiau spūsčių. Bremenas yra mažesnis, bet kartais greitesnis. Yra ir kiti mažesni uostai, bet jie dažniausiai naudojami specifiniams kroviniams. Pasirinkimas priklauso nuo to, iš kurio uosto prekės bus gabenamos. Jei prekės atplaukia iš Kinijos, dažniausiai jos ateina į Hamburgą, nes ten yra didžiausia Azijos jungtis. Iš JAV dažniausiai į Bremenas. Svarbu žinoti, kad ne visi laivai sustoja visuose uostuose, tai reikia pasitikrinti iš anksto su shipping kompanija.

Kaip organizuoti gabenimą iš Vokietijos uosto iki Lietuvos?

Yra keletas variantų. Pirmas – pilnas containerio gabenimas (FCL), kai turi pakankamai prekių pilnam konteineriui. Antras – mažų krovinių gabenimas (LCL), kai prekių yra mažiau ir jos keliauja kartu su kitų siuntėjų prekėmis. LCL yra lėtesnis, bet pigesnis, jei neturi pilno konteinerio. Taip pat yra galimybė naudoti express siuntas, bet tai brangiau. Iš Vokietijos į Lietuvą gabenimas paprastai trunka nuo 2 iki 5 dienų, priklausomai nuo to, ar tai pilnas konteineris, ar mažas krovinys. Svarbu susitvarkyti viską taip, kad krovinys iš uosto judėtų sklandžiai – kartais būna taip, kad dokumentai dar nėra tvarkoje, o prekės jau uoste, tai sukuria papildomų išlaidų sandėliavimui.

Kas yra tranzitas per Vokietiją ir kaip tai veikia?

Tranzitas per Vokietiją reiškia, kad prekės eina per Vokietiją į kitą šalį, bet čia yra svarbus dalykas – jei prekės tik tranzitu per Vokietiją ir galutinis tikslas yra ne Vokietija, tada Vokietijos muitinė gali būti tik perėjimo punktas. Bet jei prekės yra skirtos Lietuvai, tada reikia tvarkyti importą Lietuvoje, ne Vokietijoje. Čia yra daug painiavos – žmonės mano, kad jei krovinys eina per Vokietiją, tai reikia viską tvarkyti Vokietijoje, bet tai priklauso nuo to, kur prekės bus išleistos į laisvą apyvartą. Geriausia iš anksto nuspręsti ir susitvarkyti dokumentus tinkamoje šalyje.

Kada verta naudoti sandėlius Vokietijoje?

Sandėliavimas Vokietijoje gali būti naudingas, jei nori susikaupti didesnį krovinį ir išsiųsti vienu kartu, arba jei reikia laikyti prekes tam tikroje temperatūroje. Taip pat sandėliai naudingi, jei prekės atkeliauja anksčiau, nei jų prireiks. Bet čia yra išlaidos – sandėliavimas kainuoja, ir kuo ilgiau prekės stovi, tuo brangiau. Rekomenduoju naudoti sandėlius tik tada, kai yra aiški priežastis, o ne tiesiog taip. Vienas klientas laikė prekes sandėlyje pusę metų, nes nesprendė, ką su jomis daryti, ir galiausiai sandėlio išlaidos viršijo pačių prekių vertę.

Dažniausios problemos ir jų sprendimai

Ką daryti, jei prekės užstrigo muitinėje?

Pirma, sužinok kodėl. Dažniausios priežastys – trūksta dokumentų, neteisingi dokumentai, arba muitinė turi klausimų. Susisiek su muitinės brokeriu arba su mumis, jei reikia pagalbos. Svarbu veikti greitai – kuo ilgiau prekės stovi muitinėje, tuo daugiau kainuoja sandėliavimas. Buvo atvejis, kai kliento prekės užstrigo dėl to, kad buvo neteisingas HS kodas, ir kol jis pats bandė išsiaiškinti, praėjo trys savaitės. Galiausiai teko samdyti specialistą, kuris per vieną dieną viską išsprendė. Išmokta pamoka – geriau iškart kreiptis į profesionalus, nei bandyti spręsti pats, jei nesinori gaišti laiko.

Kaip išvengti muitinės problemų?

Svarbiausia – tinkamai paruošti dokumentus iš anksto. Patikrink, ar sąskaitoje faktūroje yra visi reikalingi duomenys: tikslus prekių aprašymas, kiekis, vertė, šalis, iš kurios prekės siunčiamos. Antra – teisingai nustatyk HS kodą. Trečia – jei prekės yra specialios (maistas, vaistai, chemikalai), iš anksto sužinok, kokius papildomus dokumentus reikia. Ketvirta – dirbk su patikimu brokeriu arba logistikos kompanija, kuri žino, ką daro. Penkta – nebijok klausti. Geriau iš anksto paklausti ir sužinoti, nei po to spręsti problemas. Aš visada sakau klientams – jei nežinai, klausk. Nėra kvailų klausimų, yra tik problemas, kurių galima buvo išvengti.

Kas atsitinka, jei importuoji prekes be reikiamų dokumentų?

Prekės gali būti sulaikytos, gali būti skiriama bauda, o kartais prekės net gali būti konfiskuotos. Muitinė yra griežta, ypač dėl tam tikrų prekių tipų. Asmeniškai mačiau atvejų, kai žmonės bandė importuoti prekes be sąskaitos faktūros ar su neteisinga prekių verte, ir galiausiai mokėjo didesnes baudas nei pati prekių vertė. Taip pat buvo atvejis, kai prekės buvo konfiskuotos, nes žmogus bandė apeiti muitus. Ar verta? Tikrai ne. Geriau viską tvarkyti teisingai ir mokėti teisingus muitus, nei bandyti sukčiauti ir po to turėti didelių problemų.

Kaip elgtis su prekėmis, kurios reikalauja specialių leidimų?

Kai kurios prekės reikalauja specialių leidimų – pavyzdžiui, tam tikri maisto produktai, vaistai, ginklai, chemikalai. Pirma, išsiaiškink, ar tavo prekės reikalauja leidimo. Tai galima sužinoti pasikonsultavus su muitinės specialistu arba per ES duomenų bazes. Jei reikia leidimo, jį reikia gauti prieš pradedant importo procesą. Leidimų gavimas gali užtrukti – nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo prekių tipo. Planuok iš anksto. Vienas mano klientas norėjo importuoti maisto papildus iš JAV, bet neturėjo reikalingo leidimo, tai teko laukti tris savaites, kol viską susitvarkė. Jei būtų išsiaiškinęs iš anksto, būtų sutaupęs laiko.

Išlaidos ir kaip jas optimizuoti

Iš ko susideda importo išlaidos?

Importo išlaidos susideda iš kelių dalių. Pirma – prekių kaina ir transportas iki Vokietijos uosto (jūros frachtas arba oro frachtas). Antra – muitai ir kiti mokesčiai (PVM, akcizai, jei taikoma). Trečia – muitinės brokerio paslaugos, jei naudojasi. Ketvirta – sandėliavimas uoste, jei krovinys ten kurį laiką stovi. Penkta – gabenimas iš Vokietijos iki Lietuvos. Šešta – draudimas. Visi šie elementai sudaro galutinę kainą. Svarbu žinoti visus šiuos elementus iš anksto, kad nebūtų nemalonių staigmenų. Dažnai žmonės skaičiuoja tik prekių kainą ir frachtą, o po to nustemba, kiek dar reikia mokėti.

Kaip sumažinti importo išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirma – teisingai nustatyk HS kodą, nes nuo to priklauso muitų dydžiai. Antra – jei importuoji dažnai, galima gauti leidimą atidėtam mokėjimui, tai pagerins pinigų srautą. Trečia – naudok pilnus konteinerius, jei įmanoma, nes LCL yra brangesnis. Ketvirta – palygink skirtingų uostų ir logistikos kompanijų kainas. Penkta – susitvarkyk dokumentus iš anksto, nes kiekviena diena sandėlyje kainuoja. Šešta – jei prekių vertė yra mažesnė nei tam tikra suma, gali būti taikomi lengvesni reikalavimai (bet čia reikia pasitikslinti, nes ribos skiriasi priklausomai nuo prekių tipo). Svarbu nepamiršti, kad kartais taupymas nėra vertas rizikos – jei bandysi per daug sutaupinti dokumentuose, gali turėti problemų, kurios kainuos daugiau.

Kada apsimoka naudoti oro frachtą?

Oro frachtas yra daug brangesnis nei jūros, bet daug greitesnis. Paprastai oro frachtas apsimoka, kai reikia prekių greitai, arba kai prekės yra mažos vertės, bet skubios. Taip pat oro frachtas gali būti pigesnis, jei prekės yra labai lengvos ir nedidelės, nes tada jūros frachtas gali būti neproporcingai brangus lyginant su pačia prekių verte. Bet paprastai dideliems kroviniams oro frachtas yra per brangus. Aš visada patariu klientams gerai apskaičiuoti – kartais verta palaukti kelias savaites ir sutaupinti didelius pinigus, ypač jei prekės nėra kritiškos.

Ar galima susigrąžinti PVM importuojant prekes?

Taip, jei esi PVM mokėtojas Lietuvoje ir naudoji importuotas prekes savo verslo veikloje, gali susigrąžinti PVM, sumokėtą importuojant. Tai vadinama PVM atskaita. Bet čia yra tam tikros sąlygos – prekės turi būti naudojamos verslo veikloje, turi būti tinkamai dokumentuota, ir reikia pateikti PVM deklaraciją. Jei importuoji asmeniniam naudojimui, PVM susigrąžinti negalima. Svarbu žinoti šią galimybę, jei esi verslo savininkas, nes tai gali būti reikšminga pinigų suma. Vienas mano klientas, pradedantysis verslininkas, net nežinojo apie šią galimybę, ir mes jam padėjome susigrąžinti kelis tūkstančius eurų PVM.

Praktiniai patarimai ir triukai

Ką patartum pradedantiesiems importuotojams?

Pirma – pradėk nuo mažo. Nebandyk iškart importuoti didelio krovinio, jei neturi patirties. Antra – naudok profesionalų pagalbą bent jau pirmą kartą. Trečia – kruopščiai tikrink visus dokumentus. Ketvirta – būk kantrus, nes procesas gali užtrukti ilgiau nei tikiesi. Penkta – nesigailėk pinigų geram brokeriui, jei reikia. Šešta – užsirašyk viską, kas nutiko, kad kitą kartą žinotum, kaip veikia. Septinta – nepamiršk, kad visada gali būti problemų, ir tai yra normalu. Aš pats pradėjau prieš 8 metus ir per tą laiką mačiau viską – ir labai sklandžius importus, ir didžiules problemas. Svarbiausia yra mokytis iš klaidų ir nekartoti jų.

Kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį?

Pasirinkti logistikos partnerį yra labai svarbu, nes nuo to priklauso daugelis dalykų. Žiūrėk į patirtį – kiek metų jie dirba, kokius krovinius dažniausiai gabena. Žiūrėk į atsiliepimus, bet čia reikia būti kritiškam – ne visi atsiliepimai yra tikri. Geriausia pasiklausti kitų žmonių, kurie jau naudojosi jų paslaugomis. Taip pat svarbu žinoti, ar jie turi savo biurus ir agentus užsienyje, ar tik tarpininkauja. Tiesioginis bendravimas su partneriu uoste labai pagreitina procesą. Vienas mano klientas anksčiau naudojo kompaniją, kuri buvo tik tarpininkas, ir tai sukeldavo papildomų problemų, nes reikėjo viską perduoti per trečią asmenį. Galiausiai jis perėjo prie kitos kompanijos, kuri turėjo savo atstovą Hamburge, ir viskas tapo daug paprasčiau.

Kokie yra dažniausieji naujokų klaidos?

Dažniausios klaidos yra: netinkami dokumentai (trūksta informacijos, klaidos), neteisingas HS kodas, bandymas apeiti muitus, per didelis pasitikėjimas savimi, blogas brokerio pasirinkimas, blogas logistikos partnerio pasirinkimas, per mažas biudžetas (neįskaičiuojamos visos išlaidos), per trumpas laiko planas (nesitikima, kad gali užtrukti). Taip pat dažna klaida – nesilaikoma terminų, pvz., dokumentai pateikiami per vėlai, arba neatsiimama krovinio laiku, ir tada pradedamos skaičiuoti papildomos sandėliavimo išlaidos. Dar viena dažna klaida – žmonės pamiršta apie draudimą, ir po to, jei kas nors nutinka kroviniui, lieka be nieko.

Kaip elgtis, jei prekės buvo pažeistos per gabenimą?

Pirma – dokumentuok žalą iš karto. Nuotraukos, video, aktai. Antra – susisiek su gabenimo kompanija ir pranešk apie žalą. Trečia – jei turi draudimą, kreipkis į draudimo kompaniją. Svarbu žinoti, kad yra tam tikri terminai, per kuriuos reikia pranešti apie žalą – paprastai tai yra kelios dienos nuo krovinio gavimo. Jei praleisi terminą, gali nebeišgauti kompensacijos. Taip pat svarbu turėti įrodymus – jei prekės buvo gerai supakuotos ir tinkamai paženklintos, o vis tiek buvo pažeistos, tai yra gabenimo kompanijos atsakomybė. Bet jei pakuotė buvo bloga, tai gali būti tavo problema. Vienas mano klientas gavo prekes su stipriai pažeistomis dėžėmis, bet nesufotografavo iš karto, ir vėliau neįrodė, kad žala įvyko per gabenimą, o ne jo paties kaltė.

Išvada

Importas per Vokietiją su greitu dokumentavimu yra įmanomas, jei žinai, ką darai. Svarbiausia – tinkamai paruošti dokumentus, teisingai nustatyti muitų kodus, dirbti su patikimais partneriais ir planuoti laiką su kaupu. Problemos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, blogų dokumentų ir bandymo sutaupinti ten, kur nereikėtų. Jei nesinori pats spręsti visų niuansų, geriau kreiptis į profesionalus – mes padedame klientams kasdien ir žinome, kaip išvengti dažniausių klaidų. Svarbiausia – nebijo klausti ir nesistengti visko daryti pats, jei neturi patirties. Importas gali būti paprastas ir greitas, jei viskas padaryta teisingai.