Ką verta žinoti apie perkraustymo paslaugas iš Vokietijos: tiesa be reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų kelionių iki visiško chaoso ant Vokietijos autobanų. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas iš Vokietijos yra paprastas: užsakovate mašiną, ji atvažiuoja, pakrauna ir važiuoja. Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kai kalba eina apie tarptautinius pervežimus ir tų pačių vokiečių biurokratiją. Esu čia, kad papasakotų, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių žodžių ir parduotuvinių šūkių. Jei domitės perkraustymo paslaugomis iš Vokietijos, geriau sužinokite realią situaciją iš karto, kad nenukentėtų jūsų nervai ir piniginė.

Kainos ir pinigai (kaip nenukristi)

Kiek kainuoja perkraustymas iš Vokietijos?

Tai, žinoma, pats populiariausias klausimas, bet atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau turite daiktų ir iš kurio Vokietijos krašto reikia vežti. Pavyzdžiui, jei gyvenate kaimo vietovėje Bavarijoje, ten sunku privažiuoti dideliame sunkvežimyje, teks dirbti mažesne mašina, o tai brangniau. Vidutiniškai, jei kalbame apie butą su standartiniu baldų rinkiniu, kaina svyruoja, bet visada verta klausti apie galutinius mokesčius iš karto, kad vėliau nebūtų staigmenų.

Ar brangu vežti iš Vokietijos lyginant su kitomis šalimis?

Sakytų, ne per daug brangu, nes Vokietija yra arti ir keliai geri, tačiau čia yra savas niuansas – vokiečių darbo jėgos kaina. Jei pasamdysite vietinę Vokietijos firmą, jie uždirba eurais, o jų tarifai gali būti dešimt procentų ar net daugiau aukštesni nei mūsiškių. Bet jei perkraustymo paslaugos iš Vokietijos atliekamos lietuvių firmų, kurios ten važinėja reguliariai, kaina gali būti labai konkurencinga. Visgi neskubėkite pasirinkti pigiausio varianto aklai, kartais pigiau reiškia, kad jūsų sofa važiuos atvirame priekaboje po lietumi.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pagrindiniai dalykai yra krovinio tūris (m³), atstumas ir, žinoma, įkėlimo bei iškėlimo sąlygos. Jei Vokietijoje gyvenate antrame aukšte be lifto, tai kainos padidins daugiau nei pati kelionė. Taip pat įtakos turi ir tai, kiek daugiau ar mažiau yra daiktų, kurie reikalauja ypatingo elgesio, pavyzdžiui, pianinas ar safas. Dar vienas dalykas – kuro kainos, jos šiuo metu šokinėja, todėl dažnai firmos į kainą įtraukia kuro priedą, kuris gali keistis kas savaitę.

Ar galima sutaupyti renkantis patys?

Sutaupyti tikrai galima, bet tai reikalauja daug jūsų laiko. Galite patys supakuoti dėžes, o vairuotojams palikti tik sunkių daiktų kėlimą. Tačiau čia būna taip: žmonės sako, kad viską supakavo, o tada atvažiuoja vairuotojas ir mata, kad dėžės tiesiog užklijuotos lipnia juosta, bet viduje viskas juda. Tada reikia viską perdaroti, o tai laikas, o laikas – pinigai. Jei norite sutaupyti, geriausia tai daryti ne dėžių kūrime, o pasirinkiant transportavimo datą, kai firmoms reikalinga grįžti tuščia mašina (t.y. tuščias reisas).

Kada ir kaip reikia mokėti?

Daugelis firmų dabar reikalauja avanso, kad užtikrintų, kad klientas nepadingtų. Avansas dažnai būna nuo 20 iki 30 procentų. Likusią dalį reikia sumokėti iš karto po paslaugos atlikimo arba prieš iškraunant daiktus Lietuvoje. Mano patirties sako, kad geriau niekada nemokėti 100 procentų iš karto, kol nematote savo daiktų saugiai Lietuvoje. Yra buvę atvejų, kai įmonės iškyla (bankrotuoja), o klientai lieka be daiktų ir be pinigų.

Pasiruošimas ir dokumentai (būkite protingi)

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pagrindinis dalykas yra asmens dokumentas, be jo niekur nepraeisite. Jei pervežate daiktus, kurie yra nauji (su etiketėmis), gali tekti mokėti PVM ir muito mokesčius, todėl reikės pirkimo kvitų. Seni daiktai, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius, paprastai atvežami be mokesčių, tačiau muitininkai gali klausti apie tai. Reikės užpildyti specialų deklaracijos lapą, taip vadinamą „pervežimo deklaraciją“, kurioje išvardinate viską, ką vežate.

Ar būtina daryti detalių daiktų sąrašą?

Būtina, tikrai būtina. Nerašykite tiesiog „baldai“, parašykite „sofa, spinta, stalas“. Jei sąrašas pernelyg gremėzdiškas, tai gali užtrukti, bet tai apsigins. Buvau matęs situaciją, kur klientas parašė „asmeniniai daiktai“, o muitinė sustabdė visą mašiną ir pradėjė braižyti. Vėliau išaiškėjo, kad ten buvo naujų kompiuterių, kurie skirti prekybai, o ne asmeniniam naudojimui. Detalus sąrašas išvengia tokių nesklandumų.

Kas dėl techninių prietaisų ir elektronikos?

Elektronika yra jautria tema. Jei vežate nešiojamą kompiuterį ar telefoną, tai normalu, bet jei keturių televizorių, tai gali kelti klausimų. Viskas priklauso nuo to, kaip tai atrodo. Jei televizorius supakuotas į originalią dėžę be dulkių, manys, kad jis naujas. Jei jis be dėžės, su dulkių kamuoliu gale – senas. Geriau viską įsivertinti atidžiai, kitaip gali tekti mokėti mokesčius.

Ar reikia deklaruoti vaikus ir jų daiktus?

Vaikų daiktus taip pat reikia įtraukti į sąrašą, jei jie yra brangūs. Paprastai vaikų lovelės, žaislai nekelia problemų, tačiau jei turite ką nors ypatingai brangaus, tai geriau užfiksuoti. Muitinės pareigūnai kartais gali būti įtariši, jei sąraše matyti, kad vienas asmuo veža dešimt tūkstančių eurų vertės daiktus, o deklaruoja, kad tai dovana. Būkite sąžiningi, arba bent jau realistiški.

Ką daryti su dokumentais, jei neturiu kvitų?

Jei neturite kvitų, galite pabandyti rasti panašių prekių kainas internete ir parodyti, kad tai ne prekybai. Tačiau tai nėra garantija. Jei daiktas labai brangus ir be jokio dokumento, muitinė turi teisę nustatyti vertę patys pagal savo kainoraščius, o šie dažnai būna žymiai aukštesni nei rinktinės. Geriau iš anksto susitarti su ekspeditoriumi, kaip elgtis tokiu atveju.

Vairuotojai ir transportas (kas vairuoja tavo daiktus)

Kaip atvyksta vairuotojas ir ką jis daro?

Paprasčiausiai atvažiuoja sunkvežimis, paima raktus ir pradeda dirbti. Vairuotojai dažniausiai yra vyrai, kurie dirba ilgai ir nori padaryti viską greitai, kad galėtų ilsėtis. Jie ne šokėjai ir ne psichologai, jų darbas – pakrauti ir vežti. Kartais gali atrodyti šiek tien grūdūs, bet tiesiog nežino jūsų kalbos arba yra pavargę. Duokite jiems kavos arba vandens, ir atmosfera pasikeis.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju Lietuvon?

Teoriškai galima, jei yra vietos (paprastai sunkvežimyje yra 2-3 vietos), tačiau tai priklauso nuo vairuotojo ir firmos politikos. Dažniausiai jie nenori paėmoti keleivių, dėl draudimo arba tiesiog nori ramios kelionės. Be to, perkraustymo paslaugos iš Vokietijos yra reguliuojamos taisyklėmis, ir nelegalus keleivių pervežimas gali baigtis baudomis. Geriau neprašyti apie tai, nebent esate artimi giminaičiai.

Ką daryti, jei vairuotojas neatsiranda laiku?

Vokietijoje dažnai būna eismo spūstys, ypač prie Miuncheno arba Hamburgo. Jei vairuotojas pavėlavo valandą ar dvi – tai normalu. Jei daugiau – skambinkite į dispečerinę. Kartais būna taip, kad vairuotojas sugedo arba blogai jautėsi. Vieną kartą buvo atvejis, kai vairuotojas užmigo poilsio aikštelėje ir praprašė susitikimo. Nereikia panikuoti, tiesiog klauskite, kas vyksta.

Ar mašina yra didelė ir ar tilps į mano gatvę?

Daugelis klauso šito, o tai labai svarbu. Jei gyvenate senamiestyje siauroje gatvėlėje, 18 metr� vilkikas tiesiog neįvažiuos. Tada reikia organizuoti perkrovimą į mažesnę mašiną (vadinamąjį „priešgynį“), o tai kainuoja papildomai. Vairuotojai dažnai nežino vietovės, todėl jūs turite tiksliai nurodyti, ar gali ten važiuoti didelė mašina. Nurodykite „vilkikas negali“ iš karto.

Ar vairuotojai padeda pakrauti?

Taip, dauguma įmonių siūlo pakrovimo paslaugas, tačiau jei pasirinkote tik transportą, tada vairuotojas gali tik stovėti ir laukti, kol jūs su kaimynais viską užnešite. Verta pasitikslinti užsakyme. O jei vairuotojas padeda, nepamirškite, kad jis ne robotas – jei spinta sveria 200 kilogramų, jis vienas jos nekelia. Pasirūpinkite pagalba iš anksto.

Muitinė ir taisyklės (kuria dažnai painiojasi)

Ar sustoja muitinė Lietuvos pasienyje?

Ne visada. Jei daiktai atrodo asmeniniai ir mažos vertės, gali pravažiuoti be sustojimo. Tačiau jei krovinys didelis, arba jei yra įtarimų, gali sustabdyti. Muitinė turi teisę patikrinti bet kurį krovinį, net jei jums atrodo, kad viskas tvarkoje. Geriausia būti pasiruošusiam parodyti sąrašą (manifestą) ir ramiai kalbėti.

Ką daryti su maistu, kurį noriu parsivežti?

Čia yra griežtos taisyklės. Mėsos ir pieno produktai iš ES šalių (o Vokietija yra ES) galima vežti tam tikrus kiekius asmeniniam naudojimui, tačiau ne didelius kiekius. Vienas mano klientas bandė atvežti dešimt kilogramų dešros, tai jam teko suvalgyti vietą arba atiduoti muitininkams. Žuvis, vaisiai ir daržovės dažniausiai gerai, jei neperaugina leistinų normų. Nerašykite deklaracijoje „maistas“, rašykite „asmeninis maistas, 2 kg“.

Ar galima vežti alkoholį ir cigarettes?

Alkoholio galima vežti tam tikrą kiekį be mokesčių (paprastai tai 10 litrų spirito ir t.t.), bet jei daugiau – tai jau prekyba arba mokesčiai. Tabako gaminių taip pat yra ribojimai. Jei atvežite 2000 cigaretę, gali būti gerai, jei jums ne 18 metų, arba jei jos atrodo kaip prekybai (pakuotės nepažeistos, vieno tipo). Geriau nepersivalgyti, o jei persivalgėte – mokėkite mokesčius ramiai.

Kodėl gali uždelsti muitinėje?

Dažniausiai delsti dėl to, kad trūksta duomenų arba yra įtarimų dėl prekybos. Jei sąraše parašėte „baldai“, o iš tikrųjų ten yra dėžės su brangiais laikrodžiais, tai aišku, kad užtruks. Taip pat gali būti techninių problemų – sistemos neveikia, eilės didelės. Manau, kad nuo šių metų pasikeitė taisyklės dėl deklaracijų pateikimo elektroniniu būdu, tai kartais užtrunka ilgiau nei anksčiau, nors galiu ir klysti.

Kas turi būti deklaracijoje (t.y. ką užpildyti)?

Deklaracijoje turi būti jūsų duomenys, krovinio apibūdinimas ir vertė. Nerašykite vertės „0 eurų“, net jei seni daiktai. Parašykite apytikslę rinkos vertę. Pavyzdžiui, sena sofa gali būti verta 50 eurų. Tai padeda išvengti problemų. Deklaracija turi būti pasirašyta, o jei ją pildo vairuotojas, jis turi turėti jūsų įgaliojimą (raštišką). (t.y. jei jūsų nėra fiziškai).

Nesklandumai ir situacijos (kaip išvengti problemų)

Kas jei kažkas sulūžo kelyje?

Tai blogiausia baimė. Jei įmonė gerai reputacijos, ji turi draudimą (CMR draudimas). Tačiau reikia įrodyti, kad tai ne jūsų kaltė, o kad buvo blogai supakuota arba avarija. Vieną kartą vairuotojas staigiai stabdė, ir kliento kompiuterio monitorius nuskrido nuo sėdynės. Buvo daug pykčių, bet draudimas viską padengė. Visada pasitikrinkite, ar mašina yra draudžiama.

Ar yra draudimas įskaičiuotas į kainą?

Dauguma firmų turi bazinį draudimą, bet jis dažnai būna labai mažas, pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangius daiktus, verta pasidomėti papildomu draudimu. Jei turiu 1000 kilogramų daiktų, o jie verti 20 000 eurų, bazinis draudimas padengs tik 10 000. Likusią dalį teks gaudyti iš vairuotojo, o jei jis neturi pinigų... tai vargu ar gausite.

Ką daryti, jei įmonė neatsakinga?

Pirmiausia, niekada nemokėkite pilnos sumos iš karto. Antra, rašykite skundą. Jei įmonė ignoreina, kreipkitės į švietimo mainų ir plėtros paramos fondą (nors čia nėra jų klausimas) arba tiesiog į teismą. Bet tai ilgas ir varginantis procesas. Geriausia iš anksto pasitikrinti įmonės atsiliepimus internete, o ne tik tikėti reklamu. Yra įmonių, kurios pažadą auksą, o paskui dingsta.

Ar saugu duoti užstatą?

Užstatai dažnai reikalaujami, jei naudojate jų dėžes arba jei yra didelė rizika. Saugu duoti, jei turite sutartį, kurioje parašyta, kad užstatas grąžinamas. Nebūkite naivūs – jei jie prašo pervesti pinigus į asmeninę sąskaitą be sutarties, tai didelė raudona vėliava. Pinigai turi eiti į įmonės sąskaitą.

Kokias įmones geriau rinktis?

Rinkitės tas, kurios turi realų adresą ir ne tik „Facebook“ puslapį. Ilgai veikiančios įmonės, kurios dirba ir su Lietuva, ir su Vokietija, dažniausiai yra patikimesnės. Užduokite klausimą apie jų mašinas – ar jos jų, ar nuomos. Jei nuomos, tai gali būti problemų su kontrolę. Geriau pasirinkti perkraustymo paslaugas iš Vokietijos iš tiesioginių vežėjų.

Ar reikia bijoti vagių?

Vagystės pasitaiko, bet retai, jei krovinys yra saugiai užrakintas ir vairuotojas neleidžia niekam artyn. Didžiausia rizika yra ne stovint aikštelėje, o tada, kai vairuotojas išlipa papietauti ir palieka mašiną atidarytą. Pasakykite vairuotojui, kad jis būtų atsargus. Dauguma vairuotojų patys rūpinasi savo kroviniu, nes tai jų atsakomybė.

Ar galima siųsti dalį daiktų atskirai?

Taip, tai dažnai daroma. Jei negyvenate dar Lietuvoje, galite siųsti dalį daiktų į sandėlį. Tai papildomai kainuoja, bet patogu. Tiesa, tikrinkite sandėlio darbo laiką, nes jais dažnai dirba tik iki 17 valandos, o vairuotojas gali atvykti vėliau. Tada teks laukti iki ryto, o tai laiko pinigai.

Kas su tiražu (pakraustymu) Lietuvoje?

Jei pasirinkote „į duris į duris“ paslaugą, tada vairuotojas iškrauna jums tiesiai į butą. Jei tik į sandėlį, tada turite patys susitvarkyti. Įsivaizduokite situaciją: žiema, -15 laipsnių, vairuotojas iškrauna dėžes ant sniego, o jums tenka jas nešti į trečią aukštą be lifto. Pasirūpinkite iš anksto arba pasamdykite kelius pagalbininkus Lietuvoje.

Ar įmanoma susitarti dėl laiko, kai mums patogu?

Galima bandyti, bet vairuotojai turi savo grafikus, kuriuos nulemia tiražas (kita užsakymai). Jei jūs norite, kad jis atvyktų tik ryte penktadienį, tai gali kainuoti papildomai, nes jam gali tekti laukti. Būkite lankstūs, jei norite sutaupyti. O jei laikas brangiau už pinigus – derinkitės.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Lietuvoje tai nėra privaloma, bet Vokietijoje arba kai vairuotojas dirba viršvalandžius, arbatpinigiai yra labai vertinami. 10-20 eurų gali padaryti stebuklą – jūsų daiktai bus pakrauti dar atidžiau. Tai ne korupcija, tiesiog padėka už gerą darbą. Vairuotojai dažnai uždirba ne taip daug, kaip atrodo.

Kas dėl šunų ir gyvūnų pervežimo?

Gyvūnus galima vežti, bet tik jei yra skylės (t.y. specialus konteineris) arba jei leidžia vairuotojas. Dauguma firmų neleidžia vežti gyvūnų kabinje dėl alergijų arba draudimo. Teks rasti specializuotas paslaugas. Ir nepamirškite pasų ir veterinarinių pažymų, nors Vokietija ir Lietuva yra ES, taisyklės vis tiek griežtos.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti mažus krovinius?

Nes joms tai neapsimoka. Jei turite tik kelias dėžes, jiems geriau laukti, kol susirinks pilna mašyna (t.y. grupinis krovinys). Tai gali užtrukti savaitę ar dvi. Jei skubate, turite mokėti už pilną mašiną, nors ji bus tuščia. Taip vežia verslas, niekas nenori vežti į nuostolį.

Ar verta rūpintis dėžėmis patiems?

Jei turite ką dėti į solidžias dėžes, taip. Nupirkti dėžes Vokietijoje brangu, o jas išmesti vėliau gaila. Dauguma firmų siūlo dėžes nuomai, bet jos kartais būna pasenusios arba purvinos. Geriausia surasti parduotuvėse (pavyzdžiui, „Edeka“ ar „Lidl“) dėžes iš po vaisių, jos tvirtos ir nemokamos.

Kas jei aš nežinau tikslaus adreso Lietuvoje?

Tada praneškite iš karto. Vairuotojams nepatinka važinėti ir ieškoti vietos telefonu. Jei nežinote, tikslaus adreso, geriau sutarti, kad iškrauna į laikiną vietą (pvz., tėvų sodybą ar sandėlį), o paskui jūs patys pervežate. Kitu atveju gali būti baudų už laiko praleidimą.

Ar įmanoma vežti dangą arba statybines medžiagas?

Įmanoma, bet turi būti tvarkingai supakuotos, kad nieko nešluotų mašinoje. Statybinės medžiagos dažnai būna sunkios ir dulkingos, todėl reikia pasirūpinti, kad neužterštų kitų klientų daiktų, jei tai grupinis krovinys. Jei mašina tik jūsų, tai problemų mažiau.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nekalba lietuviškai ar vokiškai?

Dažniausiai jie kalba rusiškai arba angliškai. Jei jūs nieko nesuprantate, susisiekite su savo dispečeriumi – jis turi padėti susikalbėti. Nenaudokite rankų kalbos, kai kalbame apie brangius daiktus, gali suprasti neteisingai.

Dirbu šioje srityje jau ilgai, ir galiu pasakyti vieną – perkraustymo paslaugos iš Vokietijos gali būti nuobodus, bet pavojingas reikalas, jei viską paliksite atsitiktinai. Pasirūpinkite dokumentais, pasitikrinkite įmonę ir būkite kantrūs su vairuotojais. Tada viskas turėtų pavykti be didelių nervingų šūksnių. Sėkmės kelyje.