Ką reikia žinoti apie logistikos paslaugas į Vokietiją: tiesa be reklamų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, maždaug nuo tada, kai Lietuva gavo „Schengen“ vizas, ir nuo to laiko daug kas pasikeitė. Viskas atrodo paprasta: užsakyti mašiną, paduoti krovinį ir laukti, kol jis atvyks į adresą, tačiau realybė yra daug raukesnė. Vokietija yra mūsų kaimynė, bet jos rinka yra viena iš reikliausių Europoje, o čia logistikos paslaugos į Vokietiją reikalauja ne tik gerų sunkvežimių, bet ir žinojimo, kaip elgtis su vietiniais įstatymais. Dažnai klientai klauso, kodėl tiek daug dokumentų ar kodėl vairuotojas neatsiliepia į telefoną, todėl nusprendžiau parašyti šią tiesą be jokių gražių uždažalų. Čia gausite tikrai naudingos informacijos, kuri padės išvengti nemalonumų.

Pradžiamokslis: kas ir kaip veža

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes į Vokietiją?

Visiems norisi, kad prekės atvyktų „vakar“, bet reikia būti realiu. Jei važiuojate į Berlyną ar Miuncheną, tai paprastai užtrunka apie 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kada pakrovėme. Vokietijoje yra eismo įkrypimų, ypač ties remonto darbais, o logistikos paslaugos į Vokietiją neapsieina be „stūmėjimosi“ rytinėse spūstyse. Jei vairuotojas turi pristatyti keletą siuntų, gali pavėluoti, nes vokiečių sandėliai dirba griežtai pagal grafiką. Nereikėtų manyti, kad tai tas pats kas važiavimas į Lenkiją, čia tvarka griežtesnė.

Ar galiu būti tikras, kad mano prekės nenukels?

Niekas negali duoti 100 proc. garantijos, net jei įmonė pasirodo labai patikima. Yra pasitaikę atvejų, kai net ir didžiausios kompanijos susiduria su vagystėmis, ypač stovėjimo aikštelėse netoli miestų. Mes stengiamės tikrinti vairuotojus, bet kartais pasitaiko blogų obuolių. Geriausia užtikrinti prekes yra geras draudimas, o ne tik vadybininko žodis. Taip pat verta sekti, kur sandėliuojate brangius daiktus.

Ką reiškia „pilotinis“ reisas?

Tai kai kurie vadina bandomuoju reisu, kai tik pradedame dirbti su nauju klientu. Sąžiningai sakant, aš nemėgstu šito žodžio, nes jis skambėja kaip iš mokslinio filmo. Paprasčiau tariant, tai pirmasis siuntimas, po kurio abejos pusės įvertina, ar jos nori tęsti bendradarbiavimą. Jei viskas nueina sklandžiai, tuomet galima kalbėti apie ilgesnius kontraktus. Jei pasitaiko problemų su dokumentais ar mokėjimu, dažniausiai toliau nieko nebeiseina.

Ar reikia mokėti už paletes?

Tai priklauso nuo to, ar mes jas gauname atgal, ar ne. Jei perduodate krovinį su europaletėmis ir vokiečias jas grąžina, tai mokėti nereikia – tai vadinama keitimu. Bet jei siunčiate „amuniciją“ (taip mes vadiname prekes be pakavimo) ir palikiate savo paletes ten, tada teks jas kompensuoti. Vokietijoje paletės kaina gali šokti net iki 15-20 eurų už vieną, tai nemažai. Patikrinkite savo ataskaitas, kad nebūtumėte nustebinti galutinės sąskaitos.

Kaip suskaičiuoti krovinio svorį, jei neturiu svarstyklių?

Daugelis klientų tiesiog spėja, o tai didžiausia klaida. Vokiečiai labai griežtai tikrina svorį, ypač jei mašina sustojama policijos kontrolėje. Jei nurodote 2 tonas, o yra 2,5, gali tekti mokėti baudą arba iškrauti dalį krovinio. Geriausia paklausti gamintojo arba pasižiūrėti techninę dokumentaciją. Kartais aš pats nepykstu, kai klientas sako „apie tiek“, bet vėliau išsiaiškina, kad suvėlė tris kartus daugiau.

Popieriaus darbas (ir galvos skausmas)

Kokius dokumentus reikia parengti išsiuntimui?

Minimalus rinkinys yra prekių sandėravimo lapas (PSL) arba komercinė faktūra bei CMR kvitas. Be CMR mašina neišvažiuos iš Lietuvos, nes tai pagrindinis dokumentas kelyje. Vokietijoje dažnai dar reikalauja TNL (Transport Label) lipdukų, kuriuose būtų nurodytas prekės kodas (HS kodas). Jei tiekiate į didelį tinklą, papildomų lapų bus daugiau, bet pagrindas tas pats. Nepamirškite pasirašyti dokumentų.

Kas tiek EX1 dokumentai ir ar jie būtini?

Jeigu prekės keliauja per trečiąsias šalis (pavyzdžiui, per Baltarusiją ar Ukrainą), taip, būtini. Bet jei važiuojate tiesiai į Vokietiją per Lenkiją, tai jums EX1 nereikalingas, nes abi šalys yra ES erdvėje. Kartais klientai maišo šitus dalykus ir bando mums įmesti papildomų reikalavimų. ES viduje veikia susitarimas apie prekių judėjimą, todėl tenka aiškinti, kad muitinės formalumai šiuo atveju taikomi tik išorės ribose.

Ar turiu būti PVM mokėtojas?

Jei esate verslininkas ir siunčiate prekes į Vokietiją PVM mokėtojui (įmonėms), tai dažniausiai taikoma 0 proc. PVM tarptautinės prekybos atveju. Bet čia reikia būti labai atsargiam su numeriais – vokiečių PVM mokėtojo numeris turi būti patikrintas VIES sistemoje. Jei aš padarysiu klaidą sąskaitoje ir parašysiu 21 proc., vokiečiai nemokės viršyto dydžio, o jūs turėsite problemų su VMI. Geriau pasikonsultuoti su buhalteriu prieš siunčiant.

Ką daryti, jei faktūra padaryta klaidingai?

Vokietai yra labai griežti dėl duomenų tikslumo. Jei pavardė ar adresas neteisingi, jie gali tiesiog atmesti krovinį ir neleisti jį iškrauti. Tada reikės siųsti naują faktūrą el. paštu, o tai laiko net ir dieną (nors turbūt ne tiek daug, bet vokiečai lėtai skaito). Vieną kartą turėjau klientą, kuris padarė klaidą indekse, ir vairuotojas važiavo ratą po Miuncheno tris valandas, kol išsiaiškino adresą. Dėmesio duomenims – tai pusė sėkmės.

Kodėl muitinė sustabdo mašinas, jei Vokietija ES?

Muitinė ne tik tikrina ar mokėsite mokesčius, bet ir ar nevežate draudžiamų prekių, ar svoris neatitinka nurodyto. Yra tokių mobiliųjų grupių, kurios sustabdo sunkvežimius tiesiog kelyje ir matuoja ašis. Jei logistikos paslaugos į Vokietiją vykdomos senais sunkvežimiais, tikimybė būti sustabdytam didesnė. Tai nėra pilnas muitinės iškraustymas, bet vėlavimas garantuotas. Kartais tikrina ir vairuotojo poilsio laikus.

Vokietijos specifika: kelių mokestis ir ne tik

Ar vairuotojai iš Lietuvos moka vokiškai?

Sąžiningai? Dauguma moka labai truputį – „biuro“ lygmeniu. Paklausti, kur tualetas ar kur įsijungti šviesas, gali, bet sudėtingesnį dalyką aptarti neįsivaizduoja. Todėl, jei jūsų klientas Vokietijoje kalba tik vokiškai ir turi specifinius reikalavimus, geriau, kad mūsų vadybininkas su juo kalbėtų. Vairuotojas tiesiog užduoda atvežti ir numesti, o kalbos barjeras sukelia nemažai nesusipratimų prieus duris.

Kokie yra vairavimo draudimai Vokietijoje?

Čia viskas labai aišku, bet kartais keista. Vasarą (nuo liepos iki rugpjūčio) sunkvežimiams draudžiama važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis tam tikrose trasose. Taip yra dėl eismo saugumo. Jei planuojate logistikos paslaugas į Vokietiją, būtinai patikrinkite šį kalendorių, nes vairuotojas gali tiesiog užstrigti pasienyje arba turi šeštadienį nusispėti įsivažiuoti. Vokietai šitą laikosi kaip šventą raštą, o baudos didžiulės.

Kas yra „Maut“ ir kas jį moka?

„Maut“ tai kelių mokestis už sunkvežimius Vokietijoje. Jis mokamas už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą automagistralėmis. Mums, vežėjams, reikia specialių įrenginių (tai toks dalykas, kabinoje) – „On-Board Unit“, kuris fiksuoja nuvažiuotą atstumą. Jums, kaip siuntėjui, šios kainos jau įskaičiuotos į mūsų pasiūlymą, tad nereikia rūpintis dėl to atskirai. Vokietijoje be to neįmanoma važiuoti, sistema viską matuoja labai tiksliai.

Ar sunkvežimis gali važiuoti bet kur Vokietijoje?

Ne, negali. Yra miestų centrų, kuriuose sunkvežimiams draudžiama važiuoti (Environmental Zones – Umweltzona). Ten reikalinga speciali žalia kortelė. Jei vairuotojas bandys įvažiuoti į senamiestį be jos, gaus baudą, kurią teks mokėti ne jam, o mums, o mes – jums. Todėl reikia tikslaus adreso ir išankstinio patikrinimo, ar ten išvis leidžiama važiuoti 40 tonų monsru.

Kaip yra su aplinkosaugos zona (Umweltzone)?

Jau minėjau, bet tai svarbu. Beveik kiekviename didesniame mieste yra tokia zona. Jei mašina neatitinka Euro 6 standarto, ji ten gali neįvažiuoti išvis. Nors mūsų parkas atnaujintas, bet jei samdote atskirą vežėją, patikrinkite jo mašinos klasę. Vokietija labai rūpinasi oru, todėl tenka derinti maršutus, kad apeitume šias zonas, nors tai ir prailgina kelionę.

Ar galima pristatyti prekes parduotuvės centre?

Tai viena sudėtingiausių vietų. Ten dažniausiai yra griežti laiko langai (pvz., nuo 8:00 iki 9:00 ryto) ir didelės eilės. Jei vairuotojas pavėluja 10 minučių, gali tekti važiuoti į kitą miestą ir sugrįžti kitą dieną. Taip pat ten daug mašinų ir maža vietos manevruoti. Reikia labai aiškiai nurodyti pristatymo sąlygas – ar reikia „keltuvo“, ar yra kur pastatyti vilkiką.

Kas daroma, jei pirkėjo sandėlyje nėra ką padaryti su kroviniu?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta, o sandėlininkas sako: „mes neturime vietos“ arba „mūsų sistema neveikia“. Vairuotojas negali laukti amžinai, nors ir turi laisvų valandų. Tokiu atveju mes stengiamės iš anksto suderinti, bet kartais logistikos paslaugos į Vokietiją sužaidžia tokią juoką, kad tenka laukti iki ryto. Tai kainuoja pinigus – laukimo valandos Vokietijoje nėra pigios.

Pinigai, terminai ir kitos bjaurios detalės

Kokia yra vidutinė kaina už toną?

Noriu, kad žinotumėte – aš nekenčiu šito klausimo. Kaina priklauso nuo tiek daug dalykų: degalų kainos rinkoje (kuri šokuoja kaip pakvaišęs), sezono, vietos Lietuvoje ir Vietoje Vokietijoje. Atvežti į Miuncheną brangiau nei į šiaurę. Vidutiniškai galima sakyti, kad tai svyruoja, bet geriau prašyti konkrečios pasiūlymo. Aš negaliu pasakyti skaičiaus, kuris galioti rytoj.

Ar galima susitarti dėl atidėlto mokėjimo?

Didelėms įmonėms – taip, mes dirbame su 30 ar net 45 dienų atidėliu. Bet jei esate mažas verslininkas ir tai jūsų pirmasis reisas, mes tikriausiai paprašys išankstinio mokėjimo. Tai ne todėl, kad nepasitikiu jumis, o todėl, kad patys turime mokėti vairuotojams ir degalams. Vokietijoje viskas brangu, o mūsų maržos nedidelės, todėl negalime dirbti kaip bankas.

Kas nutinka su prekėmis, jei aš neatsiskaityčiau laiku?

Tai nemaloni situacija. Mes turime teisę (ir ją naudojame retai, bet naudojame) sulaikyti krovinią, kol mokėjimas nebus gautas. Sandėliavimo mokesčiai Vokietijoje prasideda nuo pirmosios dienos. Geriau pasikalbėti iš anksto, jei turite finansinių sunkumų, nei tyčiotis ir mums, ir vairuotojui. Viską galima išspręsti žodžiu, jei esate sąžiningas.

Ar imkite už darbą rankomis?

Taip, jei tai suderinta. Vokietijoje labai dažnai reikia „pagalbinio darbininko“, nes vairuotojas vienas neįveš 20 metrų rulonų arba nepakels dėžių į antrą aukštą (o jis ir neturi rights įeiti į sandėlį). Kaina už tokias paslaugas Vokietijoje didelė – valandinis darbas su socialiniais mokesčiais kainuoja brangiai. Nurodykite tai užsakyme, kad vairuotojas nebūtų nustebintas.

Kodėl kainos šokuoja kas savaitę?

Degalai. Viskas lemia degalus. Taip pat ir eismas – jei Lenkijoje vyksta remontas ir visi stovi, mums reikia mokėti vairuotojui viršvalandžius. Be to, Vokietijoje padidėjo kelių mokesčiai (Maut) praeitais metais. Mes stengiamės laikyti kainas stabilias, bet kai rinka „pučia“, mes turime pritaikyti saviems, kad nebankrotuotume. Tai verslas, ne labdaros fondas.

Kas gali nueiti ne taip (ir dažnai nueina)

Ką daryti, jei vairuotojas „dingsta“?

Nedings, tiesiog jo telefonas išsijungia arba yra „zona be ryšio“. Vokietijoje taip pat yra vietų, kurioje neveikia „GSM“. Aš pats esu susidūręs su situacija, kai vairuotojas užmigęs ir neatsiliepia. Nereikia panikuoti – duokite mums valandą ar dvi, mes pasieksime jį per kitą numerį arba per GPS sekimą. Kartais jis tiesiog negali kalbėti, nes vairuoja.

Ar dažnai sugenda sunkvežimiai?

Technika yra technika. Nauji sunkvežimiai sugenda rečiau, bet senesni – taip, pasitaiko. Jei mašina sustoja autostradoje, turiu skambinti techninei pagalbai Vokietijoje (ADAC), o tai brangu. Tuomet reikia perkrauti krovinią į kitą mašiną. Tai gali atidėti pristatymą dienai-dviems. Tokiu atveju mes pranešame iš karto, kad galite suspėti.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis užtikrina viską?

CMR draudimas yra privalomas, bet jo sumos dažnai būna mažos – pagal konvenciją tai apie 8,33 SDR vieną kilogramą (maždaug 10 eurų). Jei vežate brangius elektronikos daiktus, ši suma neapims nuostolių. Rekomenduoju papildomą draudimą (Cargo insurance). Vieną kartą klientas neturėjo jo ir prarado 10 tūkst. eurų vertės krovinių gaisre metu – CMR padengė tik nedidelę dalį.

Kodėl vairuotojai elgiasi taip „nemandagiai“?

Jie ne nemandagūs, tiesiog pavargę. Važiavimas 10 valandų per dieną, po to dar laukimas sandėlyje – tai nulemia nuotaiką. Be to, daugelis kalba tik rusiškai ar lietuviškai, todėl su vokiečiais susikalbėti sunku. Jei matote, kad vairuotojas nenorą šypsojosi, neimkite to asmeniškai. Jo darbas yra vienas sunkiausių, o logistikos paslaugos į Vokietiją – tai nuolatinis stresas.

Ką daryti, jei man atvežė sugadintas prekes?

Pirmiausia – nefotografuokite tik to, kas sugadinta, bet ir viso krovinio būklę. CMR kvite turi būti pažymėta pastaba „defektai“ arba „paketas sulūžo“. Jei pasirašote „gavau be priekaištų“, vėliau nieko nebusiseisi. Vokietijos sandėlininkai dažnai būna kruopštūs ir viską užfiksuoja, bet jūs taip pat turite būti budrūs. Praneškite mums iš karto, mes pradėsime draudimo procesą.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinau, visi nori taupyti, bet šioje srityje pigiausia dažniausiai reiškia „problemos“. Jei kažkas siūlo kainą 30 proc. mažesnę nei rinkos lygis, gali būti, kad jis neįskaityčia Maut mokesčio, arba vairuotojas važiuos be poilsio. Tai rizikuojate savo kroviniu. Geriausia pasirinkti vidutinę kainą ir patikimą partnerį, kuris atsako į telefonus. Mano 20 metų patirtis rodo, taupant ant logistikos, galite prarasti daugiau.

Išvada

Tiesiog noriu, kad suprastumėt – logistikos paslaugos į Vokietiją nėra tik fizinis perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, kurį lemia dokumentai, žmonių nuotaikos, kelių kokybė ir net orai. Nėra idealios sistemos, visada pasitaiko nesklandumų, bet svarbiausia yra tai, kaip mes su jais susitvarkome. Jei pasirinksite patikimus partnerius ir gerai paruošite siuntą, dauguma problemų išvengsime. Dirbame jums jau ilgai ir žinome, kiekvieną tą keliuką per sieną.