Greitas siuntinių pristatymas iš Vokietijos ir jų seka internetu

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų krovinių viduryje Alpių iki kurjerių, kurie tiesiog pamiršta, kur padėjo siuntinį. Kai kalbame apie greitą siuntinių pristatymą iš Vokietijos, žmonės dažnai tikisi stebuklų, bet realybė yra tokia, kad viskas priklauso nuo sistemos sklandumo. Jūs norite žinoti, kur jūsų daiktai, ir tai visiškai suprantama. Šiandienos technologijos leidžia sekti siuntą beveik realiu laiku, tačiau kartais tas „realiu laiku“ virsta tiesiog vadybininkų pažadais, kurie nelabai atitinka tikrovę. Leiskite man papasakoti, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių pagražinimų, kad suprastumėte, kodėl kartais sistema stringa.

Techniniai niuansai ir sekimo sistemos

Kodėl mano siuntinys iš Vokietijos „užstrigo“ ties Berlyno terminalu?

Tai klasikinė situacija, su kuria susiduriu kasdien. Dažniausiai tai reiškia, kad siuntinys fiziškai yra terminale, bet dar nebuvo nuskaitytas arba tiesiog „fura“ dar nebuvo pakrauta. Kartais vadybininkai sako, kad viskas juda, bet realybėje siuntinys guli kampe, nes vairuotojas nespėjo atvažiuoti laiku. Tai nėra piktybiškas dalykas, tiesiog logistikos centrai Vokietijoje yra milžiniški, ir jei siunta nebuvo nuskaityta per „skenerį“, ji sistemoje tiesiog neegzistuoja. Būna atvejų, kai sistema rodo „išvyko“, bet iš tikrųjų ji dar tik laukia savo eilės rampos zonoje. Tai erzina, bet tokia yra mūsų kasdienybė, kurioje žmogiškasis faktorius vis dar dominuoja prieš automatiką.

Ar sekimo numeris visada rodo tikslią buvimo vietą?

Ne, tikrai ne visada. Sekimo numeris yra tik nuoroda į duomenų bazę, kuri atsinaujina tik tada, kai siunta praeina tam tikrus kontrolės punktus. Jei vairuotojas važiuoja per visą Vokietiją, jūs nematysite jo judėjimo kas minutę, kaip „Bolt“ programėlėje. Jūs matysite tik „įvažiavo į terminalą“ arba „išvyko iš terminalo“. Kartais būna, kad siunta jau Lietuvoje, o sistema vis dar rodo, kad ji kažkur prie Lenkijos sienos. Tai dažniausiai nutinka dėl vėluojančio duomenų sinchronizavimo tarp skirtingų vežėjų sistemų. Aš visada sakau klientams – jei sekimas neatsinaujina 24 valandas, dar nereikia panikuoti, nes tai gali būti tiesiog techninis vėlavimas.

Ką daryti, jei sekimo sistema rodo klaidą?

Pirmiausia, patikrinkite, ar teisingai įvedėte numerį. Skamba banaliai, bet 90 procentų atvejų problema yra viena praleista raidė ar skaičius. Jei viskas teisinga, o klaida vis tiek yra, vadinasi, arba siunta dar nebuvo užregistruota sistemoje, arba įvyko kažkoks „glitch'as“ (na gerai, galbūt tiesiog duomenų bazės klaida). Tokiu atveju geriausia skambinti tiesiai į pervežimų įmonę, o ne laukti atsakymo el. paštu. Vadybininkai dažnai turi daugiau informacijos nei tai, ką matote viešoje sekimo nuorodoje. Kartais jie mato, kad siunta buvo pažeista ir dabar yra „perskirstymo“ procese, apie ką sistema automatiškai nepraneša.

Ar greitas siuntinių pristatymas iš Vokietijos visada kainuoja brangiau?

Taip, greitis kainuoja. Jei norite, kad siunta iš Miuncheno į Vilnių atkeliautų per 48 valandas, tai reiškia, kad ji keliaus tiesioginiu maršrutu, be papildomų sustojimų kituose terminaluose. Tai brangiau, nes mes negalime „prikišti“ pilnos mašinos kitų krovinių. Jei renkatės ekonominį variantą, siunta keliaus per kelis perskirstymo centrus, todėl laikas pailgėja. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai nori „greitai ir pigiai“, bet logistikoje tai yra neįmanomas derinys. Jei kažkas žada pristatyti per dieną už centus, greičiausiai jie kažkur „pjauna kampus“ su saugumu ar dokumentais.

Kaip veikia „siuntinio paieška“, jei jis dingo?

Kai siunta dingsta, pradedame „tracings“ procesą. Tai reiškia, kad mes siunčiame užklausas į visus terminalus, per kuriuos siunta turėjo praeiti. Tai užtrunka, nes reikia peržiūrėti vaizdo įrašus iš kamerų, patikrinti skenavimo žurnalus. Kartais paaiškėja, kad siunta tiesiog buvo uždėta ant kito padėklo ir išvažiavo ne į tą miestą. Tai žmogiška klaida, kurią mes stengiamės ištaisyti kuo greičiau. Jei siunta nerandama per 7 dienas, tada jau pradedame kalbėti apie draudimą ir kompensacijas. Tai nėra malonus procesas nei klientui, nei mums, nes tai reiškia, kad kažkur grandinėje įvyko rimtas lūžis.

Ar galima sekti siuntą per kelias skirtingas sistemas?

Galima, bet tai dažniausiai sukelia daugiau painiavos nei naudos. Jei siunta keliauja per tarpininkus, kiekvienas iš jų turi savo sekimo numerį. Tai yra košmaras. Aš visada rekomenduoju naudoti vieną pagrindinį sekimo numerį, kurį suteikia pirminis vežėjas. Jei pradedate „šokinėti“ per skirtingas svetaines, galite pamatyti prieštaringą informaciją. Pavyzdžiui, viena sistema rodo „pristatyta“, o kita „pakeliui“. Tai nutinka, kai duomenys nėra sinchronizuojami realiu laiku. Geriau pasitikėti viena sistema ir, jei kyla abejonių, tiesiog susisiekti su vadybininku, kuris mato visą „master“ numerį.

Kodėl siuntos sekimas rodo „pristatyta“, bet aš nieko negavau?

Tai viena blogiausių situacijų. Dažniausiai tai reiškia, kad kurjeris pažymėjo siuntą kaip pristatytą, nes jau buvo prie jūsų namų, bet galbūt paliko ją kaimynui arba prie durų, o jūs to nematote. Arba, kas dar blogiau, kurjeris tiesiog suklydo su skeneriu. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas netyčia nuskenavo visą „furos“ turinį kaip pristatytą, nors dar net nebuvo išvažiavęs iš terminalo. Tai buvo didžiulis chaosas, kol viską atstatėme. Jei matote „pristatyta“, bet nieko nėra, pirmiausia skambinkite į vietinį skyrių – jie dažnai turi vairuotojo GPS koordinates.

Ar oro sąlygos Vokietijoje labai įtakoja pristatymo laiką?

Labai. Vokietijos greitkeliai (Autobahn) yra puikūs, bet jei užsninga ar įvyksta didelė avarija, viskas stoja. Mes turime griežtus vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentus, todėl vairuotojas negali tiesiog „spausti“ toliau, jei viršijo valandas. Jei jis įstrigo kamštyje 5 valandoms, tai reiškia, kad jis vėluos į terminalą, o tai reiškia, kad siunta nebus pakrauta į kitą mašiną. Tai domino efektas. Žmonės dažnai pyksta, bet aš negaliu priversti vairuotojo pažeisti įstatymų. Mes visada stengiamės turėti „buffer“ laiką, bet kartais gamta yra stipresnė už mūsų planus.

Ar verta drausti siuntą, jei ji brangi?

Be jokios abejonės. Aš visada sakau: jei daiktas vertas daugiau nei 100 eurų, drauskite. Logistikoje visko pasitaiko – nuo vagysčių iki tiesioginių nelaimingų atsitikimų. Standartinė atsakomybė pagal CMR konvenciją yra labai ribota (skaičiuojama pagal svorį, o ne pagal vertę). Jei siunčiate brangų kompiuterį, kuris sveria 2 kg, gausite grašius, jei jis dings. Draudimas kainuoja nedaug, bet ramybė yra neįkainojama. Turėjau klientą, kuris siuntė antikvarinį laikrodį be draudimo – kai jis sudužo, mes nieko negalėjome padaryti, nes jis nebuvo tinkamai supakuotas.

Kaip teisingai supakuoti siuntą, kad ji pasiektų tikslą?

Pakuotė yra viskas. Jei siunčiate iš Vokietijos, atminkite, kad siunta bus kraunama ir perkraunama bent 3-4 kartus. Kartoninė dėžė turi būti tvirta, su dvigubomis sienelėmis. Jei viduje yra tuščios vietos, daiktas judės ir suduš. Naudokite burbulinę plėvelę, putplasčio granules. Niekada nenaudokite senų dėžių, kurios jau yra minkštos. Aš esu matęs, kaip dėžės tiesiog subyra nuo svorio, nes buvo priklijuotos pigia lipnia juosta. Investuokite į kokybišką pakavimo medžiagą – tai pigiau nei pirkti naują daiktą, kai senasis atkeliauja kaip šukės.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą, kai siunta jau kelyje?

Tai įmanoma, bet labai sudėtinga. Jei siunta jau yra „furoje“, mes negalime jos tiesiog išimti. Reikia laukti, kol ji pasieks paskirties terminalą, ir tada daryti „rerouting“. Tai kainuoja papildomai ir užtrunka bent vieną dieną. Jei siunta dar terminale, tai padaryti lengviau. Visada geriau viską suderinti prieš išsiunčiant. Kartą klientas bandė pakeisti adresą, kai vairuotojas jau buvo prie durų – tai fiziškai neįmanoma, nes vairuotojas neturi prieigos prie sistemos pakeitimų realiu laiku.

Ką daryti, jei siunta atkeliavo pažeista?

Pirmiausia – fotografuokite viską. Dėžę, pažeidimo vietą, lipdukus. Niekada nepasirašykite „be pastabų“, jei matote, kad dėžė įlenkta ar sudrėkusi. Būtinai įrašykite pastabą į CMR ar pristatymo lapą. Jei pasirašote, kad viskas gerai, vėliau įrodyti žalą bus beveik neįmanoma. Tai yra auksinė taisyklė. Turėjau atvejį, kai klientas priėmė sudraskytą dėžę, o po dviejų dienų skambino rėkdamas, kad daiktas neveikia. Mes nieko negalėjome padaryti, nes jis jau buvo pasirašęs, kad pretenzijų neturi.

Ar muitinės procedūros įtakoja pristatymo greitį?

Jei siunčiate iš Vokietijos į Lietuvą, muitinės nėra, nes tai ES. Bet jei siunta eina per Vokietiją iš ne ES šalies, tada prasideda linksmybės. Muitinė gali sulaikyti siuntą patikrai, ir tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Mes, kaip vežėjai, čia esame bejėgiai. Mes galime tik pateikti dokumentus. Žmonės dažnai galvoja, kad mes specialiai laikome siuntas, bet tai netiesa. Muitinė yra valstybinė institucija ir jie dirba pagal savo tvarką. Jei dokumentai netvarkingi, siunta bus „strigusi“ ilgam.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Žiūrėkite ne į kainą, o į reputaciją. Ar jie turi savo terminalus? Ar jie turi savo transportą? Jei tai tik „popierinė“ įmonė, kuri tik perparduoda paslaugas, kils problemų. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie turi fizinę bazę. Taip pat svarbu, ar jie turi klientų aptarnavimo skyrių, su kuriuo galima susisiekti telefonu, o ne tik el. paštu. Jei įmonė neturi telefono numerio, bėkite nuo jų. Logistikoje reikia gyvo kontakto, ypač kai kažkas nutinka ne pagal planą.

Ar „Express“ paslauga tikrai garantuoja greitį?

„Express“ dažniausiai reiškia prioritetinį apdorojimą. Tai reiškia, kad jūsų siunta bus kraunama pirma ir skenuojama pirma. Ar tai garantuoja pristatymą per 24 valandas? Dažniausiai taip, bet visada yra „bet“. Jei vėluoja lėktuvas ar sugenda mašina, net ir „Express“ nepadės. Tai yra paslauga su aukštesniu prioriteto lygiu, bet ne su magiškomis galiomis. Aš visada sakau klientams – „Express“ sumažina riziką, bet jos nepanaikina. Jei jums reikia siuntos „gyvybiškai svarbiai“, visada turėkite planą B.

Kodėl siuntos sekimas rodo skirtingus laikus?

Tai priklauso nuo laiko zonų ir sistemos atnaujinimo dažnumo. Kartais viena sistema rodo vietinį laiką, kita – centrinį. Tai sukelia daug painiavos. Taip pat, jei siunta keliauja per kelias šalis, gali būti, kad viena sistema atnaujina duomenis kas valandą, o kita – tik kartą per dieną. Tai yra techninis netobulumas, kurio mes kol kas negalime išspręsti. Svarbiausia žiūrėti į paskutinį įrašą, o ne į visą istoriją, nes ji gali būti šiek tiek „išsibarčiusi“.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius?

Tik su specialiais leidimais ir ženklinimu. Jei bandysite siųsti kvepalus, baterijas ar dažus kaip paprastą siuntą, ji gali būti konfiskuota arba net sunaikinta. Tai yra labai griežtai reglamentuojama. Aš esu matęs, kaip visa „fura“ buvo sulaikyta, nes kažkas įdėjo į siuntą ličio bateriją, kuri nebuvo deklaruota. Tai kainuoja tūkstančius eurų baudų. Niekada nerizikuokite. Jei nesate tikri, ar daiktas pavojingas, geriau paklauskite vadybininko. Mes turime specialius sąrašus, ką galima ir ko negalima siųsti.

Kaip veikia siuntų konsolidavimas?

Tai būdas sutaupyti. Mes surenkame daug mažų siuntų iš skirtingų klientų į vieną didelį krovinį. Tai leidžia sumažinti kainą. Tačiau tai reiškia, kad siunta turi palaukti, kol „fura“ bus pilna. Jei norite greičio, konsolidavimas nėra geriausias pasirinkimas. Jei norite pigumo – tai pats tas. Aš visada klausiu klientų: kas jums svarbiau – laikas ar pinigai? Jei laikas, tada siunčiame „tiesiogiai“. Jei pinigai, tada laukiame konsolidavimo. Tai paprasta matematika, kurią daugelis pamiršta.

Ar galima siųsti siuntą „nuo durų iki durų“?

Taip, tai yra standartas. Kurjeris paima iš jūsų namų Vokietijoje ir pristato į namus Lietuvoje. Tai patogiausia paslauga. Tačiau atminkite, kad kurjeris nėra krovikas. Jei siunčiate 50 kg dėžę, jis neprivalo jos nešti į penktą aukštą be lifto. Tai dažnas nesusipratimas. Vairuotojai turi savo grafikus ir jie negali gaišti laiko nešiodami sunkius daiktus. Jei turite sunkią siuntą, pasirūpinkite, kad būtų kas padeda ją iškrauti. Tai elementari pagarba vairuotojo darbui.

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia, nesinervinkite. Vėlavimai yra logistikos dalis. Jei siunta vėluoja daugiau nei 2-3 dienas, tada jau reikia kelti klausimą. Susisiekite su vežėju ir paprašykite „status update“. Dažniausiai vadybininkas gali pasakyti, kur yra problema. Galbūt tai techninis gedimas, galbūt vairuotojas susirgo. Svarbiausia yra komunikacija. Jei vežėjas tyli, tai jau blogas ženklas. Aš visada stengiuosi informuoti klientą iš anksto, jei matau, kad bus vėlavimas. Tai geriau nei meluoti, kad viskas bus laiku.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet tik negendančius ir sandariai supakuotus. Jei siųsite kažką, kas gali ištekėti ar skleisti kvapą, siunta gali būti išmesta. Taip pat, jei siunčiate į Lietuvą, maistas turi atitikti higienos reikalavimus. Aš nerekomenduoju siųsti naminio maisto, nes jis gali sugesti per kelias dienas, ypač jei vasara. Jei visgi siunčiate, naudokite termo dėžes. Bet atminkite, kad mes neprisiimame atsakomybės už maisto kokybę, tik už pristatymą. Tai yra rizika, kurią prisiima siuntėjas.

Kaip veikia „Cash on Delivery“ (COD) paslauga?

Tai paslauga, kai gavėjas sumoka už prekę kurjeriui pristatymo metu. Tai labai populiaru, bet ir rizikinga. Mes surenkame pinigus ir pervedame siuntėjui. Tai užtrunka kelias dienas. Svarbu, kad gavėjas turėtų grynųjų pinigų, nes ne visi kurjeriai turi kortelių skaitytuvus. Tai yra papildoma paslauga, kuri kainuoja. Aš visada rekomenduoju naudoti bankinius pavedimus, nes COD sukelia daug administracinio darbo ir rizikos. Bet jei klientas reikalauja, mes tai darome.

Ar galima siųsti gyvūnus?

Ne, niekada. Tai yra griežtai draudžiama. Mes nesame gyvūnų pervežimo įmonė. Jei matome, kad dėžėje yra gyvūnas, mes kviečiame policiją. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Aš esu girdėjęs istorijų, kaip žmonės bando siųsti šuniukus ar kačiukus – tai yra nusikaltimas. Jei jums reikia pervežti augintinį, kreipkitės į specializuotas įmones, kurios turi tam sąlygas ir leidimus. Logistikos įmonės yra skirtos prekėms, o ne gyvoms būtybėms.

Ar galima siųsti didelių gabaritų krovinius?

Taip, bet tai jau nebe „siuntinys“, o „krovinys“. Tai reikalauja kitokios technikos – liftų, palečių vežimėlių. Jei jūsų daiktas netelpa į standartinę dėžę, tai bus skaičiuojama pagal tūrinį svorį. Tai dažnai nustebina klientus, nes jie galvoja, kad svarbus tik fizinis svoris. Bet jei užimate pusę „furos“, mes negalime skaičiuoti kaip už mažą dėžutę. Tai yra logikos dalykas. Visada prieš siunčiant didelį daiktą, pasitarkite su vadybininku dėl kainos ir sąlygų.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Taip, tai labai dažna. Žmonės kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą. Tai yra „asmeninių daiktų pervežimas“. Svarbu turėti sąrašą, ką siunčiate, ypač jei tai brangūs daiktai. Muitinė gali paprašyti įrodymų, kad tai jūsų daiktai, o ne prekės perpardavimui. Tai yra svarbu, kad išvengtumėte mokesčių. Aš visada patariu klientams turėti „packing list“ su vertėmis. Tai palengvina visą procesą ir apsaugo nuo nesusipratimų su pareigūnais.

Išvada

Greitas siuntinių pristatymas iš Vokietijos yra procesas, kuriame susiduria technologija ir žmogiškasis faktorius. Nors sekimo sistemos suteikia iliuziją, kad viską kontroliuojame, realybėje visada yra vietos netikėtumams. Svarbiausia – tinkamai supakuoti, drausti vertingus daiktus ir bendrauti su vežėju. Jei kažkas vėluoja, nepanikuokite – logistika yra gyvas organizmas, kuris kartais serga. Tikiuosi, kad ši informacija padės jums geriau suprasti, kas vyksta užkulisiuose, kai paspaudžiate mygtuką „siųsti“. Sėkmės siunčiant!