Daiktų transportavimas į Vokietiją: visas procesas nuo pradžios

Sėdi biure, geriu jau trečią kavą ir galvoju, kad per tuos dvidešimt penkerius metus, ką praleidau šioje srityje, daiktų transportavimas į Vokietiją pasikeitė nežymiai, o biurokratija – tik išaugo. Anksčiau buvo paprasčiau: įkėlei, važiavai, iškėlei. Dabar? Dabar reikia žinoti, kas yra EMCS, kodėl vokiečiai myli savo „AdBlue“ kvitus ir ką daryti, jei vairuotojas užstrigs prie Hamburgo dėl blogų orų. Tai ne tik apie ratus ir vairus, tai apie tūkstančius smulkmenų, kurias, jei praleisi, gali tau kainuoti tūkstančius eurų. Štai jums tas realus vaizdas, be gražių paveikslėlių iš reklamų.

Dokumentai ir pradinis chaosas (ką reikia turėti)

Kokie dokumentai yra absoliučiai būtini išvykai?

Sąskaita faktūra ir prekių pakavimo sąrašas – tai šventasis gralis. Be jų neišvažiuosi nei iš sandėlio, nei pro muitinę, jei tenką tikrinti. Dar reikėtų galvoti apie CMR konosamentą, nors dažnai klientai pamiršta, kad tai ne tik popierius, o draudimas. O jei vežate pavojingas krovinius, beveik visada reikia specialios leidimų kopijos vairuotojui. Jei trūksta bent vieno parašo, viskas sustoja vietose.

Ar reikia mokėti PVM, jei vežu į Vokietiją?

Jei abiejų šalių įmonės yra PVM mokėtojos, tai dažniausiai taikoma 0 proc. PVM tarptautinės prekybos atveju. Tada jūs išrašote sąskaitą be PVM, tačiau privalote nurodyti savo bei vokiškojo partnerio PVM mokesčio mokėtojo numerius. Vokietijos muitinė labai griežtai tikrina, ar tie numeriai egzistuoja jų duomenų bazėse (VIES). Jei numeryje klaida, gali tekti mokėti 19 proc. vietinį PVM, o paskui jį grąžinti per pusmetį.

Kas tas EX-1 dokumentas ir kodėl visi jo bijo?

Tai eksporto deklaracija, kuri patvirtina, kad prekės išvyko iš Lietuvos (ar ES) ir nebuvo parduotos čia. Be šio dokumento gavėjas Vokietijoje negali nusipirkti prekių be PVM, o mums gali būti paskirta mokesčių nuobauda už nelegalią prekybą viduje. Daiktų transportavimas į Vokietiją be užbaigtos eksporto procedūros – tai laukinas šūvis. Kartais įvyksta klaidų (pavėluotas pranešimas), tai reikia stengtis viską padaryti laiku.

Ar galima vežti asmenines daiktus kaip įmonės krovinių?

Techniškai – ne, tai yra pažeidimas, jei tai nėra deklaruojama kaip perkėlimas. Jei vairuotojas randa savo bagažinėje ne deklaruotą televizorių, gali būti nemalonumų. Muitinė turi teisę tarti, kad tai prekybinių prekių bandymas įvežti juodai. Geriau viską oficialiai užpildyant T formą, jei tai tikrai turtas, kuris keliauja į gyvenamąją vietą.

Kodėl vokiški partneriai reikalauja angliškų dokumentų?

Nors kalbame vokiškai ar lietuviškai, tarptautinėje logistikoje anglų kalba yra standartas. Jų sandėlininkai tiesiog nesupras, kas parašyta lietuviškai, ir gali atmesti krovinį be paaiškinimų. Be to, daiktų transportavimas į Vokietiją dažnai apima trečiąsias šalis, todėl universalus kalbos supratimas svarbiau už patriotizmą. Geriau išversti sąskaitą iš karto, nei laukti, kol jie skambins su pykčiu.

Kas daryti, jei sąskaitoje padariau klaidą vardu ar pavardės?

Greičiausiai teks išrašyti storno sąskaitą ir naują, teisingą. Vokiečiai labai mėgsta, kad viskas būtų 100 proc. tiksliai, jie nepriima „taip ir bus“ požiūrio. Jei klaida maža, pvz., viena raidė, gali praeiti, bet geriau nesižaisti. Skambinu klientui ir sakau: „Gerb. Jonai, reikia pataisyti, kitaip neišvešime“, nes niekas nenori kalėti pasienyje.

Ar turiu būti PVM mokėtojas, kad galėčiau vežti?

Jeigu vežate savo asmenines daiktas į gyvenimui, ne. Jei verslą – taip, beveik visada. Yra išimčių, pvz., smulkūs verslininkai, kurie veža prekes už mažas sumas, tačiau tada daiktų transportavimas į Vokietiją tampa labai sudėtingas dėl mokesčių grąžinimo procedūrų. Paprasčiau turi teisę vežti ir dirbti legaliai, o ne vengti mokesčių.

Kelyje: kas iš tikrųjų vyksta vairuotojui

Kiek laiko įprasta užtrunka nuvažiuoti iki Miuncheno?

Paprastai tai trunka apie 18–20 valandų važiavimo, jei nėra didelių spūsčių. Bet realybėje su poilsio pertraukomis tai išsiplečia iki dienų. Jei vairuotojas važiuoja pavieniu, gali būti greičiau, jei vienas – tai standartinė savaitės galas. O jei pakeliui užstringa ties Poznane arba Berlynu, pridėkite dar kelias valandas. Niekada nesakykite klientui „rytoj bus“, jei esi tikras 90 proc.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Gali būti, kad jis vairuoja (kas yra gerai), arba miega poilsio pertraukos metu (kas taip pat gerai). Kartais tiesiog neveikia ryšys Vokietijos kalnuose arba jo kortelės pasibaigė kreditas. Nereikia panikuoti ir skambinti man tris kartus per valandą. Daiktų transportavimas į Vokietiją nėra pokalbių šou, vairuotojui reikia ramumo. Jums atsiųsiu pranešimą, kai tik bus aišku.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti ar iškrauti?

Jei jis turi „kraną“ arba liftą ant sunkvežimio – taip, jį tai padarys. Jei tai paprastas tentas be įrangos – ne, jis tik fizinį darbą atlikti negali ir neturėtų. Vokiečių sandėliuose dažnai yra taisyklė, kad išoriniai žmonės neturi liesti technikos. Geriau pasirūpinkite kranu iš savo pusės, nei laukti, kad vairuotojai susims su forkliftu, kurio nemoka valdyti.

Kas yra „Fahrverbot“ ir kodėl tai baisu?

Tai vokiškas vairavimo draudimas tam tikromis dienomis (pavyzdžiui, sekmadieniais ir švenčių dienomis) sunkvežimiams virš 7,5 tonos. Jei jūsų krovinys turi būti parduotuvėje pirmadienio ryte, o vairuotojas važiuoja sekmadienį, jis gali būti sustabdytas ir baustas. Planuoti reikia labai tiksliai, o daiktų transportavimas į Vokietiją turi atsižvelgti į šiuos grafikus, kitaip prarasite laiką.

Ar saugu palikti prekes sunkvežimyje nakčiai poilsio aikštelėje?

Esu matęs viską – nuo pavogtų padangų iki visiškai išgrobstytų tentų. Yra saugios aikštelės, kurios kainuoja, ir yra nemokamos, kurios – kaip loterija. Jei krove brangus (elektronika, alkoholis), reikia drausti ir rūpintis saugiu pastogėju. Nekantraujantis vairuotojas gali sustoti pirmoje geriau matomoje vietoje, o tai kviečia vagis.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis kelyje?

Tada turiu skambinti techninei pagalbai. Jei tai Vokietijoje, tai paprastai greitai ir brangiai. Klientui reikia pasakyti tiesą: „vėluosime“. Negalima meluoti, kad „esame už 50 km“, jei variklis dūmga. Daiktų transportavimas į Vokietiją yra rizikingas verslas, technika sensta, o keliai daro savo. Kartais reikia net perkrauti krovinių į kitą mašiną, o tai trunka dieną.

Ar galima pristatyti krovinius į privačų namų kiemą?

Galima, jei ten yra įvažiavimas, kuris netrukdys kitų eismui ir nepadarys žalos keliui. Vokiečiai yra labai griežti dėl savo privačios nuosavybės ir asfalto. Jei sunkvežimis įlės į gėlių lovą, sąskaita už remontą bus milžiniška. Geriau iš anksto nufotografuoti vietą ir susitarti dėl iškrovimo vietos.

Kodėl taip dažnai užstringa ties Hamburgu?

Hamburgas yra didžiausias uostas, ten važiuoja tūkstančiai sunkvežimių dieną. Statybos darbai, avarijos ir paprastas tankumas sukuria neįsivaizduojamas spūstis. Kartai stovi valandas ir niekas nejudėja. Tai viena tokių vietų, kur daiktų transportavimas į Vokietiją tampa išbandymu kantrybei. Tenka tiesiog laukti ir gerti tą tą patį šiltą kavą iš termoso.

Vokietijos specifika ir problemos (kurias tikrai išvysite)

Kas yra „Verpackungsgesetz“ (pakuotės įstatymas)?

Tai vokiškas dalykas, kuris verčia mus registruoti pakuotes. Jei siunčiate prekes į Vokietiją į galutinį vartotoją, turite mokėti mokestį už pakuotę, kuri vėliau taps šiukšlėmis. Daugelis lietuvių smulkiųjų verslininkų apie tai nežino ir gauna baudas. Tai biurokratinis šuniškas, bet jo reikia laikytis, jei norite prekiauti legaliai.

Ar tikrai reikia tiek daug dėmesio skirti paletėms?

Taip, vokiečiai mėgsta tvarkingas EUR paletes. Jei atvešite sužalotą, purviną paletę, gali atsisakyti priimti krovinių arba pridėti papildomą mokestį už jos išmetimą. Kai kurios firmos netgi turi skenerius, kurie tikrina paletės kodą. Nekantraujantis vadybininkas gali uždėti blogą paletę, o tai sužlugdo visą procesą gavėjo sandėlyje.

Kodėl gavėjas reikalauja pranešimo prieš 2 valandas?

Tai vadinamoji „Announce“ procedūra. Jie turi susirūpinti vietą sandėlyje, paruošti kranininką. Jei atvažiuojate be pranešimo, gali likti už vartų ir laukti iki ryto. Daiktų transportavimas į Vokietiją reikalau disciplinos, o ne „važiuojam ir žiūrėsim“ taktikos. Aš visada primenu vairuotojams skambinti ankščiau.

Kas daryti, jei vokiečių sandėlyje sako, kad prekės sugadintos?

Niekada nepasirašykite pranešimo be pastabų! Reikia iš karto nufotografuoti ir užfiksuuoti defektus CMR dokumente. Jei pasirašote „gražiai“, vėliau niekas nepaisyti jūsų skundų. Vokietijos įmonės yra labai griežtos dėl taisyklių, jei padarote klaidą dokumentuose, pralaimėsite bylą net jei kaltė jų.

Ar reikia mokėti už iškrovimą Vokietijoje?

Dažniausiai taip, tai vadinamas „Lagerkosten“ mokestis. Nors Lietuvoje mes įpratę, kad atvežė – iškėlė, ten tai mokama paslauga. Kaina svyruoja nuo 15 iki 50 eurų už valandą priklausomai nuo sudėtingumo. Reikia tai suderinti iš anksto, kad klientas nustebtų gavęs papildomą sąskaitą iš gavėjo.

Kas su šiukšlių mokestimi („Abfallgebühr“)?

Jei paliksite savo pakuotes, juostas ar netinkamus paletes, jums išrašys sąskaitą už šiukšlių išvežimą. Ji gali būti didesnė nei pati transportavimo paslauga. Geriau liepti vairuotojui susigrąžinti viską atgal, arba suderinti, kad mes tai padarysime. Vokiečiai nemėgta, kai kiti juos „maitina“ atliekomis.

Kodėl taip sunku rasti adresą industriniame rajone?

Viskas atrodo vienoda – pilna geltonų pastatų ir be pavadinimų. GPS kartais vedą į griovį arba uždarą vartą. Vairuotojui tenka važiuoti ratu ir klausti vietinių. Gerai, jei jis kalba vokiškai, jei ne – tai problemų šaltinis. Reikia tikslaus koordinačių ir nuotraukos vartų, o ne tik gatvės pavadinimo.

Kainos ir mokesčiai (pinigai, pinigai, pinigai)

Nuo ko priklauso kaina?

Nuotolis, svoris, tūris, greitumas. Daiktų transportavimas į Vokietiją nėra fiksuotas, kainos keičiasi kas diena priklausomai nuo degalų. Dar įtakoja, ar reikia lifto, ar tai pavojingas kroviniys. Negaliu pasakyti kainos iš kito galo, nežinodamas, ką tiksliai vežate – ar tai viena paletė su bulvėmis, ar 20 tonų chemijos.

Kiek vidutiniškai kainuoja viena paletės vieta?

Jei tai dalinis krovinys (kai keli klientai viename sunkvežimyje), tai svyruoja nuo 80 iki 150 eurų priklausomai nuo maršruto. Iš Vilniaus į Berlyną bus pigiau nei į Miuncheną. Kainos metais keičiasi, bet šie skaičiai yra kažkas panašaus į vidurkį. Užsisakykite savaitę anksčiau – bus pigiau.

Kas yra degalų priedas („Fuel surcharge“)?

Tai papildoma suma, kuri keičiasi kartą per mėnesį. Degalai brangsta – priedas didėja. Jis ne mano išgalvojimas, tai rinkos realybė. Kartais klientai pyksta, kad kaina pasikeitė per naktį, bet aš negaliu valdyti naftos kainų Persijos įlankoje. Daiktų transportavimas į Vokietiją be šio priedo tiesiog neapsimokėtų pervežėjui.

Ar brangu yra pristatyti sekmadienį?

Labai brangu. Tada dirbame ne pagal standartinius grafikus, o vairuotojas gauna papildomą už mokestį. Be to, daug sandėlių uždarą. Jei jums būtina, galiu suorganizuoti, bet pasiruoškite sumokėti dvigubai daugiau nei įprastai. Geriau laukti iki pirmadienio ryto.

Kas yra „Standby“ mokestis?

Tai mokėjimas už laukimą. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovimą, o jie sako „užfiksuok, kad atvykome, bet galėsite iškrauti tik po 4 valandų“, tada laikas pradedamas skaičiuoti. Paprastai pirmoji valanda nemokama, toliau – pinigai. Vokietijoje laikas skaičiuojamas labai tiksliai.

Ar galima apmokėti gavėjui Vokietijoje?

Taip, tai dažna praktika („Freight Collect“). Bet tada reikia gavėjo sutikimo ir jo mokesčių mokėtojo kodo. Jei jis atsisako mokėti, krovinių gali būti grąžintas atgal į Lietuvą jūsų sąskaita. Geriau iš anksto užtikrinti, kad tenkas yra patikimas partneris.

Kodėl kaina pasikeitė po to, kai jau susitarėme?

Galėjo staiga uždrausti eit tam tikru keliu, arba kilo krizinė situacija. O dažniausiai – aš paprasčiaiai padariau klaidą skaičiuodamas (užmiršau pridėti mokesčį už tiltą arba tunelį Šveicarijoje, jei ten važiavome). Tada turiu gailintis ir prašyti papildomai, arba dengti paties. Kartais tiesiog nežinau visų dalykų iš karto.

Įvairūs klausimai (kas nepateko į kitas kategorijas)

Ar saugu vežti maistus?

Taip, bet tik jei sunkvežimis yra švarus, pažymėtas maisto prekių transportavimui (ATP). Negalima vežti dešrų ten, kur vakar buvo chemikalės. Vokietijos sanitarnės inspekcijos tikrina labai griežtai. Jei pastebės purvą, gali uždaryti mašiną ir sunaikinti krovinius vietoje.

Kas daryti, jei praradau siuntos numerį?

Skambink man, aš surasiu jį sistemoje. Bet jei prarado vairuotojas dokumentus kelyje, tai didelė bėda. Teks eiti į policiją ir daryti pranešimą, o paskui muitinėje aiškintis. Geriau viską turėti nufotografuota iš anksto. Daiktų transportavimas į Vokietiją be dokumentų – tai kaip važiuoti be vairuotojo pažymėjimo.

Ar galiu veži dviračius arba mebelės?

Žinoma, tai labai dažna siunta. Bet reikia gerai užtvirtinti, kad nieko nejudėtų. Vokiečiai myli savo dviračius, jei atkeliaus su įbrėžimu, bus skundas. Mebelės reikalauja specialių dėžių, o ne tiesiog plėvelės. Nekantraujantis klientas dažnai suvynioja kėdę į plėvelę, o ji atkeliauja sulaužyta.

Ką daryti, jei vairuotojas girtas?

Tai mano košmaras. Tokiu atveju jis nedirba, kviečiu policiją arba kitą vairuotoją. Tai nutinka retai, bet nutinka. Negalima leisti jam vairuoti, nes jei įvyks avarija, mums visiems galos. Atsakomybė didelė, todėl stengiuosi dirbti su patikimais žmonėmis, kuria gerbia savo darbą.

Ar galima sekti krovinių realiu laiku?

Dauguma sunkvežimių turi GPS seklius. Galiu jums atsiųsti nuorodą, kur matote, kur mašina stovi. Kartais signalas dingsta tuneliuose arba miškuose, tačiau dažniausiai tikslus. Tai padeda suprasti, kodėl vėluojate, ir nereikia be reikalo skambinti vairuotojui.

Kodėl reikia jūsų kompanijos, jei galiu rasti vairuotoją patys?

Galite rasti, bet ar jis žino Vokietijos taisykles? Ar jis turi draudimą? Ar jis sugeš susitvarkyti su dokumentais, jei kils nesklandumų? Aš per tuos 20 metų išmokau išsiversti iš bet kokių situacijų. Užsidirbate šiek tiek daugiau, bet užtikrintą ramybę.

Kas nutinka su prekėmis, jei jas niekas nepasiima?

Jos keliauja į sandėlį („Lagerung“). Ten joms laikyti reikia mokėti kas dieną. Po savaitės mokestis gali viršyti prekių vertę. Jei klientas „išgarina“ ir neatsako į telefonus, teks grąžinti atgal arba ieškoti pirkėjo. Tai labai nepatogi ir brangi situacija.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Standartinis CMR draudimas padengia tik apie 8–10 SDR (maždaug 10 eurų) už kilogramą. Jei vežate brangų kompiuterį, o jis dingsta, gausite tik nereikšmingą sumą. Reikia papildomo draudimo („All risk“), tai nėra brangu, bet sutaupo nervus.

Kas yra „Cross-trade“ ir kodėl tai sudėtinga?

Tai kai krovinys važiuoja iš Lenkijos į Vokietiją, o užsakymą priima Lietuvos firma. Vokiečiai tam turi specifinius reikalavimus dėl mokesčių ir leidimų. Daiktų transportavimas į Vokietiją tokiu būdu įmanomas, bet reikia daugiau popierių. Nerekomenduoju to daryti be geros pagalbos.

Pabaigai: ką išmokau per šiuos metus?

Kad geriausia draugystė su klientu yra tiesumas. Jei aš sakau, kad bus vėluota, geriau tai išgirsti iš manęs, nei gauti tuščią pranešimą iš vairuotojo. Logistika – tai ne tik mechanika, tai ir žmonių santykiai. Dirbu su jumis, ne prieš jus, nors kartais atrodo, kad aš esu tas blogasis, kuris pareikalauja tiek dokumentų.

Galutinis patarimas

Nesistengkite sutaupyti ant visko. Pasirūpinkite dokumentais, gerai užpakuokite prekes ir būkite kantrūs. Vokietija – tai ne šiaurės Afrika, čia veikia taisyklės, ir jei jas laikysite, viskas vyks sklandžiai. O jei ne – pasiruoškite biudžetui ir nervams. Daiktų transportavimas į Vokietiją gali būti lengvas verslas, jei žinai, ką darai.

Išvada

Apibendrinant visą šią šiurkštą realybę, daiktų transportavimas į Vokietiją nėra rocket science, tačiau reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nėra tobulų siuntų, visada kažkas pasitaisyta arba pavėluoja, bet su patikimu partneriu šias bėdas galima išspręsti. Nereikia bijoti klausti „kvailų“ klausimų apie dokumentus ar kainas, geriau klausti dabar, nei gailėtis vėliau stovint pasienyje. Sėkmės jūsų siuntoms ir tikimės, kad jos pasieks paskirtį saugiai bei laiku.