Daiktų transportavimas į Vokietiją – kaip optimizuoti kelią ir išlikti sveiku protu

Sveiki, kolegos ir verslininkai. Šiame pasaulyje jau sukausių beveik dvidešimt penkerius metus, ir vis tiek kartais stebiuosi, kaip viskas pasikeitė. Vakar kalbėjau su viena kliente iš Kauno, kuri norėjo, jos siunta būtų prieš duris Rygoje po dvių valandų, nors vairuotojas buvo ties Poznane. Žodžiu, realybė tokia, kad daiktų transportavimas į Vokietiją – kaip optimizuoti kelią nėra tikslus mokslas, o daugiau kaip šachmatų partija su pamišusiu oponentu. Vokietija arti, tačiau logistiškai ji visada iššūkis dėl jų griežtų taisyklių, kelių mokesčių ir, žinoma, amžinų spūstų. Jei norite, kad jūsų krovinys nenuklyptų į „niekur“, turite žinoti ne tik trumpiausią kelią žemėlapyje, bet ir kaip išvengti tų „piktuosius“ trikčių, kurias sugalvoja vokiški muitininkai ar kelių policija. Rašau tai ne iš vadovėlių, o iš patirties, kai teko išspręsti ir velniškai sudėtingas situacijas ties Vokietijos riba.

Kas su kainomis ir užsakymo eiga?

Kiek tas reikalas kainuoja galų galą?

Čia visada pirmasis klausimas. Kaina priklauso nuo tiek daug dalykų, kad kartais nori pasakyti – „nu, kiek turite pinigų?“. Paprastai, jei kalbame apie pavienes paletes, tai nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo to, ar tai yra vakarų Vokietija (Berlynas, Miunchenas), ar rytų. Tačiau daiktų transportavimas į Vokietiją – kaip optimizuoti kelią finansiniu požiūriu reiškia ir tai, kad reikia gerai suskaičiuoti svorį. Jei nuklypsite su deklaracija, vokiečiai paskirs neįsivaizduojamas baudas. Už kuro papildymą ten taip pat kažkaip brangiau eina, tad prie kainos visada pridėkite sau rezervą.

Kiek laiko užtrunka tas važiavimas?

Teoriškai – 1-2 dienos į Berlyną ar Hamburgą. Praktiškai? Turiu atvejų, kai vairuotojas stovėjo ties A9 magistrale 6 valandas dėl avarijos. Taip pat, primenu, kad Vokietijoje galima važiuoti tik tam tikru greičiu (priklausomai nuo sunkvežimio tipo, dažniausiai 80 km/h atkarpose be ribojimo, bet techniniu požiūriu ribojama). Jei reikia skubiai, geriau nedarysite spaudimo, nes stresas vairuotojui – tai avarijos rizika.

Ar galima važiuoti savaitgalį?

Galima, bet yra „bet“. Vokietijoje yra griežti draudimai sunkvežimiams važiuoti sekmadieniais ir švenčiadieniais. Yra išimčių, pavyzdžiui, jei vežate šaldytus produktus arba ką nors, kas gali sugesti, bet reikia specialių leidimų. Kartais klientai klausia, kodėl jų sofa neišvyko šeštadienį? Aš atsakau – nes vokiečiai ilsisi, o mes mokame baudas, jei drįstume sukviesti ratą.

Kas tas „partijinis krovinys“ ir kada jis apsimoka?

Tai kai dalijate sunkvežimį su kitais klientais. Pigiau, bet lėčiau. Jei turite 3 paletes, neapsimokoms samdyti pilno 20 pėdžių konteinerio. Tokiu atveju daiktų transportavimas į Vokietiją – kaip optimizuoti kelią su partijinėmis siuntomis yra geriausias sprendimas, nors teks palaukti, kol vairuotojas surenka kitas siuntas iš kitų miestų. Buvo kartą, kai viena siunta dėl to užstrigo sandėlyje penkias dienas – tai tokia rizika.

Kodėl kainos šuolio keičiasi?

Kuras, kurso svyravimai, o ir paprasčiausiai paklausa. Jeigu yra „geležinkelio streikas“ Vokietijoje (kas ten nutinka gan dažnai), tai visi keliais meta į kelią ir kainos šoka į viršų. Negaliu pasakyti tiksliai kainos iš karto, nežinodamas dienos, bet stengiuos įvertinti tendencijas.

Dokumentai ir vokiška biurokratija

Kokius popierius reikia turį?

Pagrindinis tai CMR draudimas. Be jo niekur nepraeisite. Turi būti tiksliai parašyta, kas vežama, svoris, ir gavėjo duomenys. Vokietijos muitinė (net jeigu ir ES viduje) kartais tikrina, ar nevežate „juodą“ prekybą (narkotikus, ginklus). Taip pat, jeigu prekės yra brangios (virš 3000 eurų), geriau turėti eksporto deklaraciją (EX1), kad vėliau nebūtų problemų su PVM mokėjimu (na, tų taisyklių aš tiksliai neprisimenu, bet mano muolininkas viską sutvarko).

Ar CMR draudimas apima viską?

Jūs galvojate, kad taip, bet ne. CMR apima tik 8.33 SDR už kilogramą (apie 10 eurų). Jeigu vežate iPhone'us, ir jie sudegs, gausite tik picos vertės kompensaciją. Būtinai susitarkite dėl papildomo draudimo, jei siunta brangi. Vienas klientas neteko 50 tūkstančių vertės įrangos, nes taip ir neįsigijo to papildomo.

Kas nutinka, jeigu trūksta dokumentų?

Tuomet vairuotojas stovi pasienyje arba sandėliuje ir laukia. Laukimas kainuoja. Vokietijos logistiniai centrai, pavyzdžiui, ties „Duisburg“, turi griežtas taisykles – be dokumentų neįleis. Ir jų nieko nejudinsi net su pinigais.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Padeda, bet neprivalu. Dauguma vairuotojų moka angliškai arba supranta pagrindinius žodžius. Bet jei tenka kalbėti su vokišku dispečeriu, tai jie mėgsta, kai kalbi jų kalba. Aš asmeniškai moku tik „Danke schön“ ir „Scheiße“, bet turiu komandą, kuri tvarko kalbinius dalykus.

Kas dėl pažymų (pavyzdžiui, EUR.1)?

Jei prekės keliauja iš trečiųjų šalių (ne ES), tai reikalingos. Jeigu tiesiog vežate savo gaminius iš Lietuvos į Vokietiją, tai paprastai užtenka faktūros, nes abi šalys ES. (Čia aš galiu klysti, geriau patikrinkit su muilininku). Bet paprastai taip yra.

Pakavimas ir ką tiksliai galima vežti

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišsirinktų?

Nenaudokite senų „Lietuvos pašto“ dėžučių. Vokietijos keliai – tai vibracija. Turi būti geros eurapaletės ir viskas aptaisyta plastikine juosta (stretch). Aš mačiau, kaip vienas klientas padėjo indus į dėžę be užpildų (popieriaus, putų). Rezultatas? Vairuotojas atidarė priekabą, ir ten buvo tik smulkmenos.

Ar galima vežti baldus be minkštųjų dalų?

Galima, bet tada jos nudžiūva arba įtrūksta. Geriau nuplėšyti arba uždengti. Daiktų transportavimas į Vokietiją – kaip optimizuoti kelią taip pat reiškia ir tai, kad krovinys neturi trukdyti vairuotojui ar kitiems dalyviams eismo. Kai baldai laisvai šoka priekaboje – tai pavojus.

Kas su ADR (pavojingomis medžiagomis)?

Tai visai kita istorija. Jeigu turite dažų, aerozolių ar chemikalių, praneškite iš karto. Negalima tiesiog taip „užmesti“ į sunkvežimį. Reikia specialių leidimų, ir ne kiekvienas vairuotojas nori to vežti. Už ADR kaina yra didesnė, neabejojinkite.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus?

Galima, bet tuomet tai nėra komercinis vežimas, ir draudimas gali neveikti taip, kaip norite. Jei persikelsite gyventi, tai čia jau reikalingi perkraustymo paslaugų sutartys. Neapsimokoms duoti į paprastą krovininį.

Kodėl negalima sukrauti virš 2 metrų aukščio (jei be tentų)?

Nes vėjas nuplėš. Arba nuvirs ant kitų automobilių. Vokietijoje yra griežti aukščio limitai, o tuneliai – baisi vieta. Aš vieną kartą mačiau, kaip sunkvežimis užstrigo tunelyje dėl to, kad krovinys buvo per aukštas. Buvo liūdna.

Realios problemos ir vairuotojų kasdienybė

Kas daro, jeigu vairuotojas sustoja ir nebegalima susisiekti?

Tai baisiausia situacija. Kartais tiesiog dinglo ryšys (kalnai Vokietijoje, Badeno-Viurtembergo regionas). Kartais – pavargo. Turiu dispečerius, kurie sugeba „iškrapštyti“ vairuotoją per 10 minučių. Jeigu neatsiliepia – pradedame ieškoti per policiją. Daiktų transportavimas į Vokietiją – kaip optimizuoti kelią be prasto ryšio ir GPS sekimo yra beprasmiškas šiandieninėje aplinkoje.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Mažiau nei anksčiau, bet vis tiek yra. Daugiausia pavojingi poilsio aikštelėse, ypač tarp Lenkijos ir Vokietijos ribos. Geriausia, jeigu vairuotojas neprisistato kaip „Lietuvos“ sunkvežimis, o važiuoja į saugus parkus (parkingai su apsauga), kur reikia mokėti už vietą. Tai brangu, bet saugu.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako imti siuntą?

Tai nervinga. Vokietijos sandėlininkai yra labai griežti – jei CMR neatitinka, arba viena dėžė sutrūkinėjusi, jie gali atsisakyti viso krovinio. Tada reikia rasti vietą, kur laikyti, arba vežti atgal. Visos šių išlaidas krenta ant siuntėjo pečių, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip.

Ar vokiečiai geri partneriai?

Profesionalai – taip. Bet jie mėgsta tvarką. Jeigu vėluojate 5 minutes, jie jau skambina ir klausia, kur yra. Jų sandėlių darbo laikai yra šventi: nepraeisi n minute anksčiau ar vėliau. Turbūt dėl to jiems ir gerai gyventi.

Kaip elgtis su „Maut“ (kelių mokesčiais)?

Viskas vyksta per „Toll Collect“ bokštą. Vairuotojas turi užregistruotą kortelę. Jeigu klaidos – baudos didelės. Jums kaip klientui tai svarbu todėl, kad jeigu maršrutas eina per kalnus (Alpės – tarkime į Miuncheną), kuro suvartojimas šuoliais didėja.

Optimizavimas ir patarimai iš vidaus

Kaip iš tikrųjų sutaupyti?

Sutaupyti galima derinant siuntas (dedaminių principu). Taip pat, jeigu neskubate, planuokite siuntą anksčiau – skubos paslaugos (express) kainuoja dvigubai. Dar vienas dalykas – jeigu įmonė turi savo atstovybę Vokietijoje, galima bandyti pristatyti į tarpinį sandėlį, o ne gilyn į šalį.

Ar verta rinktis pigų pervežėją?

Kartais ne. Turiu draugą, kuris pasirinko pigiausią variantą kvepalų vežimui. Sunkvežimis sugedo, vairuotojas išlipo, o kvepalai... tiesiog išgaravo saulėje (arba buvo pavogti, niekas nežino). Pigu dažnai reiškia „be draudimo“ arba „su senais sunkvežimiais“.

Kokiu maršrutu važiuoti geriausia?

Į šiaurę (Hamburgas, Bremenas) – per Lenkiją (Ščecinas). į pietus – per Varšuvą arba Balstogę. Reikia žiūrėti, kur yra statybų darbai. Prieš metų laiką reikia vengti kalnų kelių, jei sunkvežimis su vasarinėmis padangomis (o taip nutinka dažnai).

Kaip sekti siuntą?

Mes duodame nuorodą. Tikrinkite ją. Neleiskite vairuotojui „nutilti“. Jei matote, kad jis stovi vietoje 10 valandų – skambinkite mums. Daiktų transportavimas į Vokietiją – kaip optimizuoti kelią taip pat reiškia ir pilną informacijos apie savo daiktus turėjimą.

Ar galiu užsisakyti važiavimą atgal (importas)?

Žinoma, tai sumažina kainą. Jeigu turite ką parsivežti iš Vokietijos, pasakykite iš karto. Tuomet mums nereikia važiuoti tuščiais grįžtant (angliškai „backload“). Tai jums sutaupo maždaug 20-30 proc.

Techninės pusės ir smulkmenos

Kokio tipo sunkvežimiai naudojami?

Daugiausia tai „tentai“ (tarpaulinės), kuriuos galima uždaryti iš šonų. Lengviau įkrauti su kranu. Jeigu prekės bijo drėgmės – reikia šaldytuvo arba uždaros „hardtop“ priekabos.

Kas su padangomis žiemą?

Vokietijoje žieminės padangos privalomos (nuo spalio/laiko sąlygų). Be jų – bauda ir draudimas važiuoti toliau. Nenorėtų, kad jūsų siunta stovėtų pasienio miestelyje, kol vairuotojas ieško kur nusipirkti padangas.

Ar galima vežti daugiau, negu parašyta CMR?

Negalima. Tai yra neteisėta. Vokietijos policija dažnai tikrina svorius stotyse. Jeigu viršijate – bauda tenka ne vairuotojui, o siuntėjui (kaip užsakovo įmonei). Geriau deklaruokti daugiau ir mokėti už svorį, nei gaudyti baudas.

Kaip elgtis, jei prekės pasidaro nebe tinkamos (sugenda)?

Turi būti protokolas su vairuotoju. Jis fiksuoja žalą vietoje. Negalima tiesiog priimti ir skųstis vėliau – niekas nepatikės.

Kodėl reikia tikslaus adreso su indeksu?

Vokietijoje indeksai nurodo ne tik miestą, bet ir gatvę. Neteisingas indeksas = vairuotojas važiuoja į mišką. Jų adresacija labai tiksli.

Ar reikia gavėjo el. pašto?

Labai praverčia. Išsiunčiame pranešimus (ETA), kada atvažiuos. Vokiečiai mėgsta planuoti, todėl jie laukia to laiško. Be to, dispečeriai ten dirba iki 16:00 valandos, jeigu vėluojate, jie tiesiog išvažiuoja, ir siunta likta „žemėje“.

Išvados

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad daiktų transportavimas į Vokietiją – kaip optimizuoti kelią nėra tikslus mokslo projektas, o daugiau nuoširdus kalbėjimas su klientu ir sąžiningas darbas. Nereikia ieškoti stebuklų ar kainų, kurios atrodo per geros, kad būtų tiesos. Svarbiausia – pasitikėkite savo pervežėju, turkite tvarkingus dokumentus ir neskubėkite. Vokietija myli tvarką, o mes mokame ją jums suteikti. Sėkmės jūsų verslui ir tikiuosi, kad jūsų siuntos visada pasieks paskirties laiku be nereikalingų nervingų pokalbių telefonu.