Daiktų sandėliavimas perkraustymo metu iš Vokietijos: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių katastrofų, kurias norėtųi pamiršti. Daiktų sandėliavimas perkraustymo metu iš Vokietijos yra viena tų temų, kurios sukelia daugiausia nerimo, nors iš tikrųjų viskas yra gan paprasta, jei žinai ką kur vesti. Vokiečiai, žinoma, viską darą pagal taisykles, bet kartais tas jų tvarka gali per daug apsunkinti gyvenimą, kai tu tiesiog nori greitai išsikraustyti iš buto Berlyne ar Miunchene. Žemiau išdėstysiu tai, ką dažniausiai klausiate ir ką patirčiu kasdien savo darbe, be jokių „marketinginio“ šlamšto, tiesiog kaip yra.

Pagrindiniai klausimai apie sandėliavimą Vokietijoje

Ar verta sandėliuoti daiktus Vokietijoje ar geriau iš karto vežti į Lietuvą?

Visada sakau savo klientams – jei galite, vežkite iš karto. Daiktų sandėliavimas perkraustymo metu iš Vokietijos tai papildomos išlaidos, kurias galima išvengti. Tačiau jei jūsų namai Lietuvoje dar nebaigti arba nuomos sutartis baigiasi anksčiau nei įsikelsite, nėra kito kelio. Vokietijoje sandėliai yra saugūs, tačiau brangūs, tad verta apsvarstyti, ar nėra galimybės laikinai pasislėpti pas draugus ar išsinuomoti mažą garažą Lietuvoje, nes taip bus pigiau.

Kiek laiko daiktai gali gulėti sandėlyje?

Tai priklauso nuo to, ką susitarsite su savo pervežėju arba sandėlių savininku. Paprastai mes siūlome standartinį mėnesį, bet jei reikia ilgesnio laikotarpio, tai nėra problema. Esu matęs atvejų, kai žmonės palikdavo daiktus net pusę metų, kai gyveno gatvėse ar laukė vizų. Tiesa, kai kurios didelės firmos turi griežtas taisykles ir po trijų mėnesių gali pradėti reikalauti daugiau pinigų arba grąžinti daiktus, tad visada geriau pasakyti apie galimą vėlavimą iš karto.

Ar reikia dėti daiktus į dėžes pats?

Galite dėti patys, galite mums mokėti už tai, kad mes padarysime. Jei sandėliuojate ilgiau laiką, būtina, kad dėžės būtų stiprios, nes jei viršūs užgriūs, viskas sugadins. Aš asmeniškai visada patariu rinktis dėžes su dangteliais, o ne be jų. Kartais klientai bando taupyti ir renkasi naudotas dėžes iš parduotuvių, bet jos dažnai būna su drėgmės arba tiesiog nebeatlaiko svorio, kai jas keliamos viena ant antros kranu.

Kaip su saugumu – ar nenuvagia?

Vokietijoje saugumas yra aukštas lygmenyje, beveik visi sandėliai turi apsaugą, vaizdo kameras ir signalizacijas. Per savo dvidešimt metų darbo neprisimenu nei vieno atvejo, kad kas nors būtų pavogęs daiktus iš profesionalaus sandėlio. Tačiau ypač rekomenduoju nedėti į dėžes pinigų, brangių juvelyrinių dirbinių ar dokumentų. Tai patinka ne tik vagims, bet ir gali dingsi per mišrią krūvą, kai viskas bus iškraunama atgal.

Ar galiu pats užsiimti sandėliavimu be pervežėjų?

Žinoma, galite, bet tada turite rasti sandėlį patys, susitvarkyti transportą ir viską įvežti. Problema tame, kad dauguma vokiškų sandėlių (pvz., „Lagerbox“ ar panašūs) dirba tik su fizinėmis asmenimis, o ne su pervežimo firmomis, ir jie gali turėti specifinius reikalavimus dėl įvažiavimo. Be to, jei neturite pakėlėjo, dideli baldai gali būti tikras košmaras. Geriau pasitikėti profesionalais, kurie žino, kaip užkrauti sunkius spintas ant sunkvežimio.

Kokios yra populiariausios vietos sandėliavimui Vokietijoje?

Daugiausiai sandėliuojame didmiesčiuose – Berlyne, Miunchene, Hamburge, taip pat ir netoli sienos su Lenkija, nes ten kainos žemesnės. Jei gyvenate giliau provincijoje, ten vietų mažiau, bet ten ir pigiau. Kartais klientai nori sandėliuoti kažkur prie Frankfurto, nes ten yra didelių logistikos centrų, bet ten eilės gali būti milžiniškos, tad reikia rezervuoti vietą savaitę ar dvi iš anksto.

Ar reikia mokėti už sandėliavimą iš karto?

Dauguma firmų reikalauja mokėti už pirmą mėnesį ir depozitą (kaip užstatą). Depozitas dažnai būna nedidelis, bet jis padengia galimus sugadinimus arba jei jūs tiesiog nuspręsite nebeatsiimti savi daiktų (kas, tiesą sakant, kartais nutinka). Geriau pasiruošti kortelę ar grynus pinigus, kai atvykstate sandėliuoti, kad nebūtų nepatogumų.

Kas nutinka, jei atvyktu pavėluotu į išsiėmimą?

Jei praleidžiate savo laiką, paprastai pradedama skaičiuoti papildomas dienas. Vokietijai būdinga tai, kad jie gali būti griežti dėl terminų – jei sutartyje parašyta „iki 12:00“, tai reiškia iki 12:00, o ne iki 13:00. Esu matęs, kai žmonėms uždarydavo vartus ir tekdavo mokėti baudą už vėlavimą, tad geriau atvykite pusvalandį anksčiau.

Kainos ir mokesčiai: ko tikėtis

Kiek vidutiniškai kainuoja sandėliavimas Vokietijoje?

Kainos svyruoja labai stipriai priklausomai nuo regiono. Miunchene arba Frankfurte gali tekti mokėti nuo 15 iki 25 eurų už kvadratinį metrą per mėnesį, o kažkur Rūro srityje ar rytuose tai gali kainuoti ir 5-8 eurus. Daiktų sandėliavimas perkraustymo metu iš Vokietijos nebus pigus malonumas, ypač jei turite daug baldų. Verta palyginti kelis pasiūlymus, nes kainos gali skirtis net dvigubai vos už keletą kilometrų.

Ar į kainą įeina draudimas?

Paprastai ne, draudimas yra atskira paslauga, kurią reikia įsigyti. Kai kurios firmos siūlo bazinį draudimą, kuris padengia labai mažą sumą, o tada siūlo papildomą už papildomą mokestį. Aš visada primenu, kad namų turto draudimas Lietuvoje gali nedengti daiktų, laikomų Vokietijoje, tad patikrinkite savo polisą prieš pradedant sandėliuoti.

Kodėl kainos tokios aukštos lyginant su Lietuva?

Vokietija yra brangi šalis, darbas, žemės rentė, mokesčiai – viskas ten kainuoja. Be to, dauguma sandėlių yra modernūs, su klimato kontrolės sistemomis, kas taip pat brangina paslaugą. Lietuvoje mes įpratę prie to, kad galima už mažus pinigus nuomoti seną garažą, bet Vokietijoje tokių variantų beveik nebėra, ten viskas turi būti sertifikuota ir saugi.

Ar galima kažkaip sutraukti kainą?

Visada galima šiek tiek pasiderėti, ypač jei sandėliuojate didelį kiekį daiktų arba ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, jei žadate palikti daiktus pusę metų, gali gauti 10 procentų nuolaidą. Taip pat, jei naudojate tą pačią firmą ir pervežimui, ir sandėliavimui, dažnai galima susitarti dėl „paketinio“ pasiūlymo, kuris bus pigesnis nei viskas atskirai.

Kokios yra papildomos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

Žiūrėkite, dažnai užmirštama apie tai, kad už pirmąją dėžės padėjimą arba už pirmąją sunkvežimio iškrovimą gali būti imamas vienkartinis mokestis „handling fee“. Taip pat, jei reikia specialios įrangos (pvz., liftas su keliomis ašimis), tai taip pat kainuoja. Viskas, kas nėra įprasta „krūva ant grindų“, bus apmokestinta.

Ar grąžinama pinigų dalis, jei trumpiau laikau?

Tai jau kaip sutartyje parašyta. Dauguma vietų nebraižo pinigų, jei išsikraustote anksčiau, nes jie rezervavo vietą specialiai jums. Yra vietų, kurios skaičiuoja dienomis, bet tai retesnis atvejis. Geriausia neskubėti mokėti už pusę metų iš karto, jei tik nežinote tiksliai, kada išsiimsite daiktus.

Organizaciniai nuoboduliai ir biurokratija

Ar reikia sudaryti sutartį ar užtenka žodinio susitarimo?

Vokietijoje be rašytinės sutarties nieko nedarykite. Net jei pažįstate savininką dešimt metų, reikia popieriaus. Be sutarties jūs neturite jokios teisinės galios, jei kažkas nutiktų, ir vokiečių teismai labai mėgra rašytinius įrodymus. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kas, kiek ir kur laikoma, bei koks yra mokėjimo grafikas.

Kokius dokumentus reikia pateikti sandėliuojant?

Paprastai užtenka asmens tapatybės kortelės (pasas arba vokiškas „Personalausweis“). Jei sandėliuojate įmonės daiktus, reikės įmonės dokumentų. Kartais reikia pateikti daiktų sąrašą (inventoriaus), bet tai ne visada privaloma, nors labai rekomenduoju jį turėti sau, kad neprapultiktum kokio nors indelio.

Ar turiu būti įregistruotas Vokietijoje, kad galėčiau sandėliuoti?

Ne, sandėliavimo paslaugos yra paslaugos, o ne gyvenamoji vieta, todėl jums nereikia turėti „Anmeldung“ (registracijos) tame mieste. Galite sandėliuoti esant užsienyje arba neturėdami jokios adreso Vokietijoje, tiesiog reikia galiojančio kontakto telefono ir el. pašto.

Kaip su kalba – ar būtina mokėti vokiškai?

Didžiuosiuose sandėliuose visi kalba angliškai, tačiau mažesniuose vietose provincijoje gali kilti problemų. Aš visada padedu savo klientams su šiais dalykais, bet jei darote viską patys, pasiruoškite „Google Translate“ arba kokį nors vokiškai kalbantį draugą. Biurokratiniai dalykai dažnai aiškinami labai sudėtinga vokiečių kalba.

Ar turiu pats prižiūrėti savo daiktus?

Ne, jums nereikia eiti į sandėlį kas savaitę. Tiesiog užtikrinkite, kad turite kontaktą, kurį galite paskambinti, jei reikės kažką pakeisti arba jei atsirastų problemų. Kai kurios firmos siūlo nuotolinio stebėjimo kameras, tai gali būti naudinga, jei jums labai rūpi brangūs daiktai.

Kas dėl „Rundfunkbeitrag“ (radijo ir TV mokestis)?

Tai gudrus klausimas. Jei sandėlis turi registroutą adresą ir jūs ten laikote daiktus, kartais „GEZ“ (dabar „Beitragsservice“) gali bandyti iš jūsų reikalauti šio mokesčio, laikydamiesi principo, kad ten yra priimamas signalas. Tačiau dažniausiai šis mokestis netaikomas sandėliams, nebent ten įrengtas biuras ar gyvenamosios patalpos. (Čia tikrai reikėtų pasitikrinti su konkrečia firma, nes taisyklės keičiasi).

Rizikos ir realios problemos

Ar galiu laikyti maistą ar chemikalius sandėlyje?

Negalima. Tai griežtas draudimas. Maistas traukia graužikus ir vabzdžius, o chemikalai gali būti pavojingi arba sukelti gaisrą. Buvo atvejis, kai vienas klientas paslėpė keletą butelių alaus ir dėl to buvo problema su dėžių sugadinimu, nes vienas sprogo nuo temperatūros pokyčių. Laikykite tik sausus, nekenksmingus daiktus.

Kas nutinka su buitinės technikos žiemą?

Jeigu sandėlis nešiltas, šaltukai gali sugadinti techniką, ypač jei joje liko vanduo. Prieš sandėliuojant skalbimo mašiną ar šaldytuvą, būtina juos išdžiovinti ir išjungti. Aš visada kartą ir dar kartą primenu apie tai, nes žmonės dažnai pamiršta išpilti vandenį iš bakų, o tada vėliau gauname skambučius apie nutekėjimus.

Ar buvote patyręs, kad dingo daiktų?

Kaip jau minėjau, vagysčių nebuvo, bet buvo dėlžių painiavų. Vieną kartą buvo painiava su dviem klientais tuo pačiu metu, ir vienas gavo svetimą dėžę su knygomis vietoj savo indų. Tai buvo nepatogu, tačiau viską išsiaiškinėme. Todėl labai svarbu žymėti dėžes, o ne tik pasitikėti savo atmintimi.

Kas jei manęs nebeįleis į šalį dėl daiktų atsiėmimo?

Tai labai reta situacija, jei esate ES pilietis. Tačiau jei esate trečiosios šalies pilietis, gali būti problemų su vizomis. Tokiu atveju reikia turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą kieno nors iš artimųjų, kad jis galėtų atsiimti daiktus už jus. Geriau pasirūpinti šiuo dalyku iš anksto, kad nepraptų sandėliavimo terminas.

Ar galiu susidurti su ne sąžiningomis firmomis?

Taip, kaip ir visur, yra ir blogųjų piemenų. Ypač būkite atsargūs su firmomis, kurios reikalauja mokėti visą sumą iš karto grynaisiais be kvitų. Patikrinkite atsiliepimus internetu („Google Reviews“), nors ir ten gali būti melagingų. Jei kainos atrodo per geros, kad būtų tikros, tai greičiausiai taip ir yra – kažkur bus paslėpta rūdis arba blogas saugumas.

Ar verta drausti kiekvieną daiktą atskirai?

Ne, tai būtų per brangu ir sudėtinga. Užtenka turėti bendrą polisą visam turtui, kurį sandėliuojate. Svarbiausia yra turėti nuotraukas ir sąrašą su apytikslėmis vertėmis. Jei įvyks įvykis (pvz., gaisras ar užtvindymas), draudimo kompanija reikalaus įrodymų, kad tie daiktai iš tiesų buvo jūsų.

Kaip elgtis, jei randu sugadintą daiktą išėmimo metu?

Skubiai praneškite administracijai ir padarykite nuotraukas dar vietoje. Negalima vežti sugadintų daiktų namo ir tik tada skambinti, nes niekas nepasakys, kad tai ne jūs sugadinote kelyje. Vokiečai yra labai tikslūs dėl protokolų, tad užpildykite „Schadensprotokoll“ (žalos protokolą) iš karto.

Išvada

Galiausiai, daiktų sandėliavimas perkraustymo metu iš Vokietijos yra tiesiog dar vienas žingsnis, kurį reikia nuosekliai įveikti. Nors tai gali atrodyti kaip nereikalingas rūpestis ir išlaidos, tinkamai suplanavus viską, galite išvengti didelių nusivylimų. Svarbiausia yra ne taupyti ant saugumo ir visada turėti atsarginį planą, jei kas nors nepasiseks. Tikiuosi, šie patarimai padės jums jaustis ramiau, kai reikials palikti savo brangenybes svetimoje šalyje. Sėkmės kelionėje ir įsikurime!