Daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos – kiek laiko trunka ir kodėl viskas ne taip paprasta?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir dar neišsigirdau kliento, kuris būtų laimingas dėl to, kiek laiko trunka krovinys atvykti. Visi nori, kad tai būtų „rytoj“, o idealiai – „šiandien“. Bet realybėje, kai kalbame apie daiktų pervežimo terminą iš Vokietijos, viskas yra daug sudėtingiau nei tik atstumas kilometrais. Vokietija arti, tačiau logistika – tai ne tik geografija, tai dar ir eismo įvykiai, muitinė (jei reikia), vairuotojų poilsis ir, žinoma, pati Vokietijos kelių būklė, kuri kartais sukelia norą plaukti oda. Čia nebus sausas oficialus pranešimas, o tiesiog atviras pasakojimas apie tai, kas vyksta už vairo ir biuro stalų, nesvarbu, ar tai krovinininkas Klaipėdoje, ar maža siunta iš Berlyno.

Kiek laiko tai paprastai užtrunka?

Ar įmanoma atvykti per vieną dieną?

Žinoma, teoriškai įmanoma, jei mes kalbame apie mažą siuntinį, kurią veža kurjeris su „Fiat Ducato“ ir neduoda ramiai vairuotojui. Tačiau jei kalbame apie pilną sunkvežimį (40 tonų), tai daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos į Lietuvą per vieną dieną yra praktiškai neįgyvendinamas, nebent vairuotojas užsidirbtų bičiulius su policija. Įstatymai draudžia vairuoti toliau be poilsio, o nuo Berlyno iki Vilniaus yra apie 1000 km. Tad realiausia – antra diena.

Kodėl viems sako 2 dienas, kitiems 5?

Tai vienas dažniausių klausimų ir nesusipratimų šaltinis. Viskas priklauso nuo to, ką vadiname „pervežimu“. Jei tai yra ekspress siunta, kurią veža du vairuotoji viename kabrioletėje (tai retas pasitenkinimas), tai gali būti greita. Bet dažniausiai daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos priklauso nuo to, ar tai yra dalinis krovinys. Tada reikia surinkti prekes iš keleto vietų, o tai užtrunka. Dar žiūrėkime, ar krovinys jau paruoštas sandėlyje, ar mums reikia laukti, kol jį surinks.

Kiek laiko užtrunka dalinis krovinys (dalinis pervežimas)?

Čia nėra vieno atsakymo, bet dažniausiai tai nuo 3 iki 5 darbo dienų. Kodėl? Nes vairuotojas turi apvažiuoti pamatyti penkias-sešias kitas apkrovas Vokietijoje. Žiūrėkime realiai: jis pirmiausia važiuoja į Miuncheną, paskui į Štutgartą, turi išsišakoti, o tik tada, kai sunkvežimis užpildytas, važiuoja link Lietuvos. Tai ne tas pats, kai tiesiog įsitepsite dujų ir važiuojate tiesiai.

Kas tiesiogiai veikia laiką?

Ar tikrai eismo įvykiai taip veikia daiktų pervežimo terminą iš Vokietijos?

Galvojau, kad net, bet deja, taip. Ypač A2 autostradoje Lenkijoje arba netoli Vroclavo. Ten užstatymai yra legendarūs. Vairuotojas gali stovėti 4 valandas vienoje vietoje be judėjimo. Tada praras dieną, o vėliau turi privalomai ilsėtis. O klientas telefone klausto „kodėl ne judate?“. O ką jis padarys, jei priešais stovi traktorius? Tas daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos automatiškai pasislenka diena į priekį.

Kiek reikšmių turi savaitės diena?

Didelę. Jei užsakote ketvirtadienį vakare, tai vairuotojas gali paimti krovinį tik penktadienį. Jei jis nepavyksta nusivaziuoti iki Lenkijos sienos penktadienį (kas nutinka dažnai), jis turi praleisti savaitgalį poilsio aikštelėje. Vokietijoje daug kur draudžiama vairuoti naktį (iki 22:00 ar net 10:00 vakaro), o savaitgaliais visiškai draudžiami kai kurie judėjimai. Taigi savaitgalis prailgina laiką ne dviem, o effectively keturiomis dienomis.

Ar oro sąlygos turi įtakos?

Žinoma, ypač žiemą. Vokietijoje retai kada būna didelių ūkų, tačiau Lenkijoje arba prie pat sienos, kaip tarkime netoli Torūnės, gali būt šiūnų. Tada eiga tampa 10 km/h. Tiesiog taip. Arba yra buvę atveju, kai dėl stipraus vėjo važiavimas autobanu buvo draudžiamas sunkvežimiams (tai įvyksta dažniau negu galvojate). Tada stovi šimtai sunkvežimių.

Dokumentai ir specifiniai dalykai

Ar greitį veikia dokumentų tvarkymas?

Kartais tai yra pagrindinė problema. Jei klientas nesiuntė prekių deklaracijos (CMR) arba buvo klaida sąskaitoje faktūroje, sunkvežimis gali stovėti pasienio punkte ar net sandėlio vartuose. Vokietai yra labai griežti dėl dokumentų. Jei trūksta vieno parašo, jie neleis įsivažiuoti į rampą. O jei tai yra krovinys ne iš ES (tarkime, iš Šveicarijos, bet per Vokietiją), tai čia jau visiškai kita istorija su muitinė.

Kas yra šiuo atveju su muitine?

Jei daiktai keliauja iš Vokietijos, kuri yra ES narė, į Lietuvą, tai formalios muitinės procedūros nėra (nes ES vidaus rinka). Bet jei tai yra transportavimas iš trečiosios šalies per Vokietiją, tai daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos gali išplisti dėl deklaravimo. Muitininkai gali uždelsti patikrinimą. Pats blogiausias variantas – kai reikia atidaryti furgoną ir viską iškrauti patikrinimui. Tai trunka dieną, dvi, o kartais ilgiau.

Kodėl svarbu nurodyti tikslius svorius ir matmenis?

Nes jei nurodote „apie 2 tonas“, o pasirodo yra 5, vairuotojas negali važiuoti – yra viršytas leistinas svoris. Tada reikia ieškoti kito sunkvežimio, persikrauti, o tai laiko švaistymas. Galiu pasakyti iš patirties, kad klientai dažnai nežino tikslių duomenų, o tai sukelia didžiulius uždelsimus, kur tūkstančiai eurų nuostolių.

Vairuotojai ir jų realybė

Ar vairuotojai gali stovėti kur nors norint?

Ne. Jie turi griežtai reglamentuotas poilsio vietas ir laiką. Jie negali tiesiog sustoti prieš degalinę ir užmigti. Turi būti speciali poilsio aikštelė. O jei visos aikštelės užpildytos (kas nutinka Vokietijoje pavakarius), vairuotojas privalo važiuoti toliau ieškoti vietos, net jei jau jaučiasi mieguistas. Tai keista, bet taip yra. Tas įtakoja daiktų pervežimo terminą iš Vokietijos, nes vairuotojas negali dirbti 24 valandas per parą.

Kas nutinka jei vairuotojas susirgo?

Tai blogiausias scenarijus. Jis sustoja, išsiunčiamas kitas vairuotojas pakeisti (arba net kitas sunkvežimis), o tai trunka laiką. Kartais reikia laukti dieną ar dvi, kol atvyks pakeitimas. Tai reti atvejai, bet jie įvyksta. Pats mačiau situaciją, kai vairuotojas užgiedojo Vokietijoje, ir teko laukti net 3 dienas, kol išsiaiškino dokumentus su ligonine.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti/iškrauti?

Jei jis yra „sarginis“ (t.y., tik vairuoja), tai jo pagalbos nebus. Jis tiesiog stovi ir laukia. O jei tai yra „su pakrovimu“ (su palydovu), tai jis gali padėti, bet už tai reikia mokėti papildomai. Daugelis klientų mano, kad vairuotojas yra ir krovėjas automatiškai. Taip nėra. Vokietijoje sunkvežimių vairuotojai dažniausiai tik vairuoja.

Išskirtiniai atvejai ir problemos

Kas vyksta, jei krovinys pažeistas?

Tada prasideda protokolų rašymas. Vairuotojas negali tiesiog nuvažiuoti toliau. Jis turi laukti, kol atvyks draudimo įmonės patikrinti žalą (jei tai didelė žala), arba bent jau sudaryti pažeidimo aktą su sandėlininku. Tai g užtrukti kelias valandas, o kartais ir dieną, jei sandėlininkas dingsta arba nepasirašo. (Nesėkmingi sandėlininkai yra didelė problema, ypač netoli Hanoverio).

Ar daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos skiriasi priklausomai nuo miesto?

Labai skiriasi. Jei tai yra šiaurė (Hamburgas, Bremenas), tai į Lietuvą važiuojama greičiau (per Lenkiją A1). Jei tai pietūs (Miunchenas, Niurnbergas), tai kelias ilgesnis. Be to, pietuose daugiau kalnų, kur sunkvežimiai važiuoja lėčiau, o vairuotojai daugiau pavargsta. Taigi, Miuncheno krovinys visada bus lėčiau nei iš Berlyno.

Kodėl kainos kyla paskutinę minutę?

Kai mes jums sakome, kad daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos gali pasikeisti, tai patys nežinome. Bet jei atsiranda skubus užsakymas (tarkime, reikia vežti į Kauną rytoj), o laisvų sunkvežimių nėra, kaina šokteli. Tokių „greitųjų“ užsakymų kaina gali būti 2-3 kartus didesnė nei įprasta. Tai rinkos dėsnis – kiek mažiau laiko, tuo brangiau.

Ar verta rinktis pigų pervežėją?

Nekartau. Pigiausieji dažnai yra tie, kurie tiesiog nerodo realaus laiko arba vėluoja, nes jie važiuoja su senais sunkvežimiais, kurie nuolatos lūžta. Galiu prisiminti vieną įmonę, kuri pažadėjo neįtikėtinai mažą kainą. Jų sunkvežimis stovėjo 4 dienas dėl variklio gedimo Vokietijoje, o klientas nežinojo, kur jo prekės. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už užtikrintą paslaugą.

Patarimai ir praktika

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – neberinkite po 10 minučių. Vairuotojas negali atsiliepti, jei važiuoja 90 km/h arba yra poilsio pertraukoje. Parašykite savo atstovui (brokeriui) ir paprašykite informacijos. Dažniausiai mes matome, kur yra mašina GPS sistemoje. Jei mašina stovi, mes sužinome kodėl.

Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Didelėje dalies atveju taip. Mes turime sistemas, kur rodoma mašinos vieta. Bet jei daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos yra ilgas, tai nerodoma, kiek bus užtrukta. Tiesiog matote tašką žemėlapyje, stovintį kažkur prie Ščecino. Tai irgi suteikia ramybės, nors ir nedžiugina.

Kiek iš anksto reikia užsakyti?

Idealu – savaitę prieš. Tada mes galime suplanuoti maršrutą ir surasti geriausią kainą bei laiką. Jei užsakote prieš pat išvykimą, tai brangu ir rizikinga. Logistika reikalauja laiko.

Kokie yra pagrindiniai dokumentai, kuriuos turiu pateikti?

Pirkėjo prekių užsakymo (PPU) sąskaitą faktūrą arba prekių sąrašą (Packing List). Be to, būtina nurodyti adreso (paimimo ir pristatymo) kontaktinius telefonus. Be telefono, vairuotojas tiesiog neras sandėlio yra didžiulių teritorijose. (Kartais ir su telefonu negali rasti, nes ten chaosas).

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Galite, bet tik tuo atveju, jei mašina dar nepasiėmė prekių. Jei vairuotojas jau yra sandėlyje ir pradėjo krauti, atšaukimas kainuos brangiai – reikės sumokėti už klaidingą važiavimą ir grąžinimą.

Kas nutinka su siunta, jei niekas nepasima?

Jei pateikiate neteisingą adresą arba nieko nėra namuose, vairuotojas laukia (paprastai 1 valandą nemokamai). Vėliau jis važiuoja toliau arba veža atgal į sandėlį Vokietijoje (kaltės forma). Tai labai brangu. Taigi, tikrinkite adresus.

Ar pervežiate neįprastus daiktus (pvz., mašinas, jachts)?

Taip, bet tai kitokios kainos ir terminai. Toks krovinys reikalauja specialios įrangos. Daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos tokiu atveju gali trunka ilgiau dėl leidimų gavimo (pvz., krovinių, viršijančių standartinius matmenis).

Kaip susitarti dėl pristatymo laiko?

Nurodykite pageidaujamą laikotarpį (pvz., nuo 8:00 iki 17:00). Vairuotojas paskambins prieš atvykdamas. Jei jums reikalingas tikslus laikas (pvz., 10:00 ryto), tai tai papildomai kainuoja, nes reikia planuoti maršrutą su milimetrine tikslumu, kas logistikoje beveik neįmanoma.

Kodėl taip sunku susisiekti su vairuotoju tiesiogiai?

Jis vairuoja. Jis negali kalbėti telefonu Vokietijos autobanu (baudžiama). Ir jis dažnai nemoka lietuviškai, o tik rusiškai ar angliškai. Geriau kalbėti su dispečeriu, kuris gali perduoti žinutę.

Ar yra skirtumas tarp tarpininkų ir tiesioginių vežėjų?

Tarpininkai (kaip mes) suranda mašinas. Tiesioginis vežėjas turi savas mašinas. Tarpininkas gali rasti geriausią pasiūlymą, o tiesioginis vežėjas gali būti užimtas ir atsisakyti. Tarpininkas užtikrina, kad rastas kažkas nors.

Kas dėl atsargumo?

Vokietijos keliai saugūs, bet vagystės taip pat vyksta, ypač stovint poilsio aikštelėse. Patariu nevežti brangiausių daiktų kabinoje, o juos užrakinti furgone. Geri brokeriai turi draudimą, bet geriau išvengti problemų.

Kokia tikimybė, kad prekės atvyks nenukentėjusios?

Didelė, jei jos tvarkingai supakuotos. Vokietai yra labai kruopštūs pakavime. Jei jūsų tiekėjas Vokietijoje gerai supako, tai viskas bus tvarkingai. Jei jūsų tiekėjas yra „meškinas“, tai gali būti problemų.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jis padėjo iškrauti (nors nebuvo privalo), arba padėjo sukti į sudėtingą vietą, tai verta. Lietuviškai kalbant – „duoti ant rankų“ niekada neblogai. Tai pagerina jūsų paslaugą ateityje.

Galutiniai patarimai

Kiekvienas daiktų pervežimo terminas iš Vokietijos yra unikalus. Nėra standartinio atsakymo „2 dienos“. Visada yra nuo ko pradėti, bet visada yra ir kintamųjų. Būkite kantrūs, tikrinkite dokumentus ir bendraukite su savo logistikos atstovu, o ne su vairuotoju kelyje. Taip išvengsite streso.

Išvadoje noriu pasakyti, kad nors aš čia parašiau daug problemų, dauguma siuntų vis tiek atvykta laiku ir saugiai. Sistemą veikia. Bet geriau žinoti rizikas ir būti nusiteikusiamu realiai, nei svajoti apie akrobatinius pervežimus per naktį. Pasitikėkite profesionalais, skaitykite sutartis ir būkite ramūs.