perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Daiktų išvežimas į Vokietiją su garantija ir dokumentacija nėra tas pats kaip „nuvešim kas nors“. Čia reikia žinoti, kas važiuoja, koks krovinys yra sąraše, ar yra CMR dokumentas, ar daiktai apdrausti CMR ribose ar papildomai visais rizikos draudimais ir kas atsakys jeigu Vokietijoje gavėjas nebus vietoje. Aš tuo užsiimu daugiau nei dvidešimt metų ir galiu pasakyti tiesiai: popieriai kartais svarbesni už patį vežimą.
Lietuvos–Vokietijos maršrute dažniausiai važiuojama per Lenkiją: Vilnius–Kaunas–Varšuva–Poznanė–Berlynas arba Klaipėda–Gdanskas–Hamburgas–Kelnas–Frankfurtas–Miunchenas. Svarbu ne tik kelias, bet ir tai kas įrašyta važtaraštyje bei pakavimo sąraše. Blogas įrašas gali sukelti problemų tiek muitui, tiek draudikui. Jei daiktai komerciniai, reikalingos sąskaitos faktūros, EORI numeris, kartais ir papildomi leidimai. Asmeniniams daiktams dažniausiai užtenka tikslios inventorinės knygos, nuotraukų, CMR ir draudimo patvirtinimo. Aš visada sakau klientams: geriau valanda popierių namuose nei savaitė aiškinimų prie sandėlio Vokietijoje.**
Reikia bent jau CMR važtaraščio, pakavimo sąrašo, adresų, kontaktų, krovinio aprašymo ir draudimo sąlygų patvirtinimo. Jeigu tai komercinis krovinys, pridedama sąskaita faktūra, eksporto duomenys, EORI numeris, kartais Incoterms sąlyga, pavyzdžiui DAP arba FCA. Asmeniniams daiktams viskas paprasčiau, bet ne vadinasi galima rašyti „spintos“ ir tiek. Reikia nurodyti kiekvienos dėžės numerį, turinį, būklę prieš pakrovimą. Nesąžiningai, kai kas nors rašo dokumentus po faksu, o tada stebisi kodėl draudikas klausia papildomų klausimų. Geriau iškart tvarkingai.
Dažniausiai taip, bet tik jeigu krovinys nėra specialus ir nėra muitinės procedūrų. CMR parodo, kas įlaipino, kas veža, kur veža ir kas priima. Tačiau dokumentų rinkinys priklauso nuo situacijos. Jei vežate baldus iš Kauno į Berlyną privačiam klientui, CMR ir inventorinis sąrašas dažniausiai pakanka. Jei vežate prekes į Hamburgą pardavimui, tada reikia komercinių dokumentų. Aš kartais sakau klientams per telefoną, kad CMR yra pagrindinis lapas, bet ne vienintelis lapas. Tiesa, šiek tiek supaprastinau.
Klaidą reikia taisyti iki išvykimo, ne po tris dienas Vokietijoje. Jeigu klaidingas adresas, gavėjo numeris arba krovinio aprašymas, vairuotojas gali stovėti prie sandėlio ir nieko negalės padaryti. Geriausia išsiųsti vairuotojui dokumentus PDF formatu, o popierines kopijas atiduoti jam užplombuotame vokale. Jei klaida maža, pavyzdžiui rašybos klaida pavardėje, dažniausiai galima tvarkytis vietoje. Bet jeigu klaidingas krovinio pobūdis arba kiekis, tada jau rimčiau. Aš mačiau situacijų, kur dėl vieno netikslaus žodžio žmonės prarado dieną ar dvi.
Jeigu tai asmeniniai daiktai arba dovanos, sąskaitos faktūros dažniausiai nereikia. Pakanka inventorinio sąrašo, nuotraukų, gavėjo duomenų ir CMR. Jeigu tai pardavimas ar komercinis siuntimas į Frankfurtą, Miuncheną ar Diuseldorfą, tada sąskaita faktūra yra būtina. Kai kurie klientai klausia, ar galima rašyti „asmens daiktai“ vietoj tikro turinio. Geriau taip nedaryti. Draudikas ir gavėjas gali paprašyti detalių, o tada prasideda nemalonūs klausimai. Taisyti dokumentus po fakto yra brangu ir nervina visus.
Ne visada, bet dažnai taip. Jei krovinys paprastas, vienas maršrutas Kaunas–Berlynas kainuoja gana aiškiai. Jei reikia parengti eksporto dokumentus, pildyti sąrašus dėžėms, derinti gavėjo langus, tada darbo valandų atsiranda daugiau. Kartais klientas sako: „Čia tik kelios dėžės“. O po valandos paaiškėja, kad dėžėse yra paveikslai, elektronikos dalys ir senovinis laikrodis. Tuomet dokumentacija tampa svarbesnė nei kilometrai. Aš ne visada galiu pasakyti kainą telefonu pirmą minutę, nes reikia suprasti ką tiksliai vežame. Greičiaus tai skamba keistai klientui, bet taip saugiau visiems**.
Garantija čia nėra magiškas pažadas, kad niekas niekada neįvyks. Tai reiškia aiškų procesą: sutartas laikas, vairuotojas, maršrutas, dokumentai, draudimo sąlygos ir atsakomybės ribos. Jei daiktai sugadinami dėl netinkamo pakrovimo, tai viena istorija. Jei žala atsiranda dėl vagystės po nakties stovėjimo netinkamoje vietoje, kita istorija. Dokumentacija padeda nustatyti kas vyko iki incidento. Aš visada prašau nuotraukų prieš pakrovimą ir po iškrovimo. Tai nėra nepasitikėjimas klientu; tai normali apsauga visiems. Be nuotraukų ginčas tampa „jis sakė – ji sakė“ lygiu, o tai niekam nepadeda.
Jei daiktas buvo blogai supakuotas kliento, garantija gali būti ribota arba netaikoma tam pažeidimui. Pavyzdžiui stiklinis stalas apvyniotas vienu plonu pledu gali neatlaikyti kelio iki Leipcigo ar Štutgarto. Mes galime apsaugoti krovinį papildomai, bet nekeisti jo fizikos. Kartais klientas sako: „Aš taip visada veždavau“. Gal ir taip, bet tarptautinis pervežimas nėra tas pats kaip nuvažiuoti iki turgaus su sofa. Todėl prieš įlaipinimą reikia užfiksuoti pakuotės būklę. Jei matome riziką, rašome pastabą CMR arba papildomame akte. Tai nėra noras vengti atsakomybės; tai sąžininga tvarka**.
Taip, ypač jei baldai seni, vertingi arba turi sentimentalią reikšmę. Tokiu atveju reikia aprašyti defektus prieš vežimą: įbrėžimai, skilimai, laisvos kojelės, lako pažeidimai. Jei dokumentuose rašoma tik „spinta“ arba „komoda“, vėliau sunku įrodyti kas buvo prieš kelionę. Aš pats esu matęs seną spintą iš Panevėžio į Boną vežamą kaip „šeimos relikviją“; ji buvo graži bet trapi. Tokiam kroviniui reikia daugiau popieriaus nei pigiam IKEA stalui. Keistas palyginimas, bet labai tikslus praktiškai**.
Paprastas inventorinis sąrašas kartais įeina į bendrą paslaugos kainą. Jei reikia detalaus dėžių numeravimo, nuotraukų protokolavimo, CMR pildymo su papildomomis pastabomis ir draudimo dokumentų rinkinio, tai jau turi kainą. Mažiems siuntiniams iki Frankfurto arba Hamburgo tai gali būti kelios dešimtys eurų darbo. Dideliems kroviniams su keliomis tonomis baldų ar prekių gali būti daugiau valandų darbo. Bloga žinia ta, kad kai kurios įmonės rodo labai pigią kainą telefone, o tada dokumentus skaičiuoja kaip atskirą paslaugą. Todėl reikia klausti tiesiai: kas įskaičiuota? Ne tik „pervežimas“ kaip toks**.
Aprašymas turi būti konkretus: dėžė Nr. 1 – indai; dėžė Nr. 2 – knygos; baldas – miegamasis spintos korpusas su defektu dešinėje durelėje. Jei rašote tik „daiktai“ arba „seni daiktai“, tai praktiškai nieko nepasako. Draudikas negali dirbti su migla. Jei daiktai vertingi, reikia nurodyti apytikslę vertę arba pridėti pirkimo dokumentus. Jei daiktai trapūs, rašyti „trapūs“ neužtenka; reikia paaiškinti kaip apsaugoti. Aš mėgstu paprastą taisyklę: jei žmogus Vokietijoje niekada nematė krovinio prieš pakrovimą, jis turi suprasti jį iš popieriaus. Taip ramiau visiems.
Ne kiekvienam šaukštui ar kojinei, bet svarbiems daiktams tikrai taip. Baldams, televizoriui, paveikslams, instrumentams, senam kilimui ar antikvariniam stalo laikrodžiui nuotraukos yra labai naudingos. Jos nereiškia nepasitikėjimo; jos reiškia normalią apsaugą. Jei daiktas atvyksta į Diuseldorfą su įbrėžimu ir niekas neturi nuotraukos prieš kelionę, ginčas tampa nemalonus visiems. Kartais klientai sako: „Nesugalvokite man problemų“. Priešingai – mes jas iš anksto pašaliname arba bent jau užfiksuojame. Be nuotraukų lieka tik atmintis; o atmintis kelionės metu greitai susipainioja.
Dažniausiai CMR nurodomas krovinio pobūdis ir kartais vertė pagal poreikį, tačiau svarbiausia yra teisingas aprašymas bei pastabos apie būklę. Draudimo sumos dažniausiai tvarkomos atskirame draudimo dokumente arba sutartyje. Jei rašote CMR „namų apyvokos daiktai“ ir vertę „sutarta“, vėliau gali būti sunkiau aiškintis dėl konkretaus pažeidimo. Todėl geriau turėti inventorinį sąrašą su eilutėmis ir vertėmis arba bent apytiksliu įverčiu. Aš nesu draudimo teisininkas, todėl sudėtingais atvejais visada sakau pasitikrinti su draudiku. Sąžiningai sakant, kartais geriau pervesti nei po to aiškintis kodėl neperklausėm anksčiau**.
Žinoma taip, tik reikia turėti vokišką adresą, telefoną, kontaktinį asmenį ir pageidautina vokišką užsakymo patvirtinimą jei tai komercinis krovinys. Vairuotojui labai padeda, kai sandėlyje ar name kalbama ta pačia kalba kaip dokumentuose. Jei klientas sako „ten jau žinos“, tai nėra planas. Vokietijoje sandėlių darbuotojai dažnai reikalauja tikslių duomenų, o ne maždaug adreso prie miško už kelių kilometrų nuo Leipcigo. Todėl prieš išvykimą reikia patvirtinti gavėjo duomenis, iškrovimo valandas, rampą arba lifto prieinamumą, jei baldai dideli. Tai smulkmenos, bet jos labai greitai tampa didelėmis problemomis**.
Pirma – aiški užklausa su krovinio sąrašu. Antra – maršruto ir laiko patvirtinimas. Trečia – pakavimo reikalavimai, nuotraukos, inventorinis sąrašas. Ketvirta – sutartis, draudimas, CMR. Penkta – pakrovimas, patikrinimas, iškrovimas Vokietijoje su parašu arba elektroniniu patvirtinimu. Skamba tvarkingai, bet realybėje visada atsiranda smulkių trikdžių: vėluojantis liftas, uždarytas sandėlis, neteisingas durų kodas. Todėl procedūra turi būti tvirta, bet ne kvaila. Geras transportininkas moka spręsti problemas, o ne tik rodyti gražią schemą internete. Aš tai žinau iš daugybės nemalonių naktinių skambučių prie A4 Lenkijoje, kai planas jau seniai nebeplanas.
CMR dažniausiai būna tarptautinis dokumentas su standartinėmis formomis, todėl kalba nėra tokia griežta kaip vidaus sąskaitoje. Inventorinis sąrašas gali būti lietuviškas arba dvikalbis, bet jei gavėjas vokiškai kalbantis sandėlis arba draudikas prašo aiškumo, geriau turėti bent anglų arba vokišką versiją svarbiausioms pozicijoms. Komerciniams kroviniams sąskaitos faktūros dažniausiai turi būti suprantamos muitinei ir buhalterijai, todėl anglų kalba labai padeda. Aš nemėgstu situacijos kur visi spėja kas yra „indai“ vertime. Geriau iškart rašyti „dishes / Geschirr“ negu po to aiškintis prie iškrovimo Hamburge ar Berlyne. Tai atrodo smulkmena, bet smulkmenos tarptautiniame pervežime dažnai kainuoja pinigus.
Taip, pageidautina pasirašyti priėmimo aktą arba bent pažymėti CMR apie iškrovimo būklę. Jei daiktai priimami be pastabų, vėliau sunkiau teigti kad žala atsirado kelionės metu. Jei yra pažeidimų, reikia rašyti konkrečiai: sulūžusi stalviršio briauna, sudaužyta dėžė Nr. 7, drėgmės žymės ant korobko Nr. 3. Ne „viskas blogai“ arba „kažkas sugadinta“. Tokie užrašai niekam nepadeda. Aš kartais primenu klientams gana griežtai: jei gavėjas pasirašo švariai be pastabų, o po savaitės parašo laišką apie sulūžusį baldą, ginčas bus labai sunkus. Tai nepatogu girdėti, bet tai realybė**.
Jei krovinys paprastas ir klientas greitai atsako su sąrašu bei nuotraukomis, dokumentus galima sutvarkyti per vieną darbo dieną arba greičiau. Jei baldai dideli, prekių daug, reikalingos vertės, eksporto duomenys arba specialios instrukcijos gavėjui Berlyne ar Miunchene, tada geriau skirti kelias dienas. Blogiausia kai klientas sako „dokumentai rytoj“ o sąrašo dar nėra net juodraščio formoje. Tada kas nors dirba naktį arba ryte prieš išvykimą, o tai padidina klaidų riziką. Aš pats tokio varianto nemėgstu. Tiksli popierinė tvarka reikalauja laiko, net jei atrodo kad tai tik „poros lapelių formalumas“. O kai kurie žmonės tą formalumą painioja su biurokratijos linksmybėmis— labai bergždžiai **.
Taip, nes draudikas žiūri ne tik į žalos faktą bet ir į tai ar krovinys buvo tinkamai aprašytas bei paruoštas transportui. Jei dokumentuose nėra būklės fiksavimo prieš kelionę, sunkiau įrodyti kad žala atsirado vežant o ne jau egzistavo anksčiau. Jei pakuotė netinkama o rizika neaptarta raštu, atsiranda ginčo zona. Todėl gera dokumentacija nėra dekoracija prie sutarties; ji yra dalis draudiminės apsaugos logikos. Aš esu matęs atvejų kur nuotraukos išgelbėjo situaciją greičiau nei ilgas aiškinamasis laiškas. Tai skamba banaliai, bet tiesa paprasta: kuo aiškiau viskas užfiksuota prieš kelionę tuo mažiau vietos spekuliacijoms po jos .
CMR atsakomybė yra standartinė vežėjo atsakomybė pagal tarptautinę konvenciją ir ji nėra tas pats kas „viskas apdrausta visoms rizikoms“. Papildomas krovinio draudimas gali dengti daugiau situacijų jeigu sąlygos tinkamos ir rizikos tinkamai deklaruotos. Todėl klausiant apie garantiją reikia tiksliai suprasti ką reiškia žodis garantija kiekvienu atveju: ar tai laiko įsipareigojimas ar finansinė apsauga ar tik organizacinis pažadas atlikti darbą pagal sutartį . Aš dažnai matau painiavą čia : klientas mano kad „pervežimas apdraustas“ reiškia kad bet koks pažeidimas bus pilnai kompensuotas automatiškai . Deja taip nebūna . Todėl reikia skaityti sąlygas prieš pasirašant sutartį . Gana nuobodu bet naudinga **.
Taip galima gauti patvirtinimą kad dokumentai parengti pagal pateiktus duomenis , tačiau tai nereiškia kad garantuojamas absoliučiai visas procesas pasaulyje . Mes galime patvirtinti kad CMR parengtas , inventorinis sąrašas sudarytas , adresai sutikrinti , kontaktai patvirtinti . Bet jeigu gavėjas keičia laiką paskutinę minutę arba sandėlis Hamburge užsidaro anksčiau nei parašyta sistemoje , tai jau kita situacija . Todėl raštu fiksuojame tai kas priklauso nuo mūsų organizacijos , o ne viską kas teoriškai gali nutikti kelyje . Geras klientas supranta skirtumą . Blogesnis klientas mano kad garantija yra burtai nuo visko . Na taip nebūna **.
Pirma reikia nedelsiant sustabdyti švaraus priėmimo pasirašymą jeigu dėžės fiziškai nėra . Tada tikrinti automobilį , užplombuotą zoną , iškrovimo vietą , vairuotojo maršrutą , kontaktus su gavėju . Reikia raštu fiksuoti pastabą CMR arba atskirame akte : trūksta dėžės Nr . pagal inventorinį sąrašą . Jei pasirašoma be pastabų , vėliau bus sunkiau . Aš visada sakau : jei kažko nėra , rašykite iškart , nes po trijų dienų visi pradeda spėlioti . Tai nėra malonu gavėjui , bet tai vienintelis normalus kelias nustatyti faktus . Be faktų lieka tik emocijos , o emocijos transporto ginčuose nieko nesprendžia .
Techniškai galima bandyti keisti gavėjo adresą , tačiau tai priklauso nuo maršruto , vairuotojo darbo laiko reguliavimo , muitinės statuso jei yra komercinis krovinys , draudimo sąlygų ir naujo adreso saugumo . Keisti adresą iš Kauno–Berlyno maršruto į kažkurį mažesnį miestelį prie Miuncheno gali būti paprasta jeigu vairuotojas dar turi laiko . Bet jeigu automobilis jau prie Hamburgo uosto , naujas adresas gali sugadinti visą grafiką . Todėl adresas turi būti patvirtintas prieš išvykimą . Kartais klientai mano kad GPS leidžia keisti maršrutą kaip programėlėje telefone . Realiai tarptautinis transportas taip neveikia **.
Taip , dažniausiai geriausia siųsti elektroniniu būdu PDF formatu , o originalus popierines kopijas palikti vairuotojui arba gavėjui pagal poreikį . Elektroniniai dokumentai leidžia greitai tikrinti adresus , prekių aprašymus , kontaktus , draudimo numerius . Bet reikia saugoti versijas : sena versija su senu adresu gali sukelti chaoso . Aš esu matęs kaip vairuotojas važiuoja pagal vakarykštį failą o klientas siunčia naują failą ryte be skambučio . Todėl reikalaujame vienos galutinės versijos pavadinimu : FINAL_DOKUMENTAI_DATA . Skamba keistai , bet praktikoje gelbsti . Popierius svarbus , tačiau šiuolaikiniame transportiniame darbe elektroninis failas dažnai yra greitesnis už viską .
Jei krovinys paprastas , pigesnis variantas gali veikti . Bet jei daiktai vertingi , trapūs , komerciniai , siunčiami į griežtą sandėlį arba reikia aiškaus atsakomybės padalijimo , tada verta mokėti už tvarkingesnę organizaciją . Pigiausia paslauga kartais reiškia mažiausiai dokumentacijos , mažiausiai patikrinimų , mažiausiai reagavimo galimybių kai viskas pradeda griūti . Aš nesakau kad brangu visada reiškia gerai . Deja rinkoje yra ir brangių nesąmonių . Bet tikrai pigu dažnai reiškia kad kažkas bus „kaip nors“. O tarptautiniame pervežime „kaip nors“ kartais baigiasi sandėlyje prie Kelno su dviem dienomis laukimo . Todėl klausimas ne kiek kainuoja popieriai , o kiek ramybės jie duoda kai reikia spręsti problemą **.
Reikia klausti ne tik kainos , bet ir kokius dokumentus jie parengia , kaip fiksuoja krovinio būklę , kokį draudimą siūlo , kaip elgiasi esant žalai , ar turi patirties maršrutuose Lietuva–Vokietija . Geras ženklas kai vežėjas užduoda daug klausimų prieš pasiūlymą . Blogas ženklas kai viskas atrodo per lengva : „viską sutvarkysim“, „nesijaudinkit“, „ten normaliai priims“. Tokios frazės kartais slepia netvarką . Patyręs vežėjas žino kad Berlynas , Hamburgas , Kelnas , Frankfurtas , Miunchenas ir Štutgartas nėra tas pats logistinis pasaulis . Todėl renkantis reikia žiūrėti ne į gražiausią reklamą , o į procesą kuris bus vykdomas kai viskas nepavyks taip kaip planuota .
Dažniausia problema nėra vairuotojas ar sunkvežimis , o netikslūs duomenys : adresas , kontaktas , krovinio pobūdis , iškrovimo langas , pakuotės būklė . Viena klaidinga eilutė gali sukelti ilgą laukimą arba ginčą dėl žalos . Ypač blogai kai klientas duoda informaciją fragmentais : ryte vienas adresas , vakare kitas , naktį dar trečias kontaktinis asmuo . Tada kenčia visi : vairuotojas , gavėjas , logistas , draudikas . Todėl geriausia problema yra ta kuri sprendžiama dar prieš automobilį paliekant Lietuvą . Skamba paprastai , bet praktikoje žmonės dažnai viską palieka paskutinei minutei . O tada visi stebisi kodėl transporto darbas tampa brangesnis nei buvo pažadėta telefone **.
Daiktų išvežimas į Vokietiją su garantija ir dokumentacija yra rimta paslauga kai reikia aiškumo nuo pirmo sąrašo iki paskutinio parašo gavėjo pusėje . Geriausia viską fiksuoti raštu , nuotraukomis , CMR , inventoriniu sąrašu ir draudimo sąlygomis . Tada kelionė iki Berlyno , Hamburgo , Kelno , Frankfurto ar Miuncheno tampa daug ramesnė .