Baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos – kaip pasirinkti ir neišprotėti nuo kainų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos visada buvo ir išliks kaip šou. Vieną dieną viskas vyksta kaip pagal knygą, o kitą dieną vairuotojas gali pradingti Vokietijos autostradoje be ryšio, o klientas skambina ir klausia, kur jo sofa. Paprastai žmonės ieško pigiausio varianto, bet pamiršta, kad kaina dažnai atspindi tai, ką gausi (arba ko negausi). Čia ne tik apie tai, padėti dėžę į sunkvežimį, tai visas logistikos chaosas, kurį reikia suvaldyti. Noriu papasakoti, kaip tai atrodo iš mano, "kiemo" pusės, be jokių gražių marketingo frazėlių.

Kainos, terminai ir tai, kas nerodo kalkuliatoriuje

Kiek tikrai kainuoja baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas visada nupučia nuo kojų. Nėra vienos kainos, nes baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos priklauso nuo per daug dalykų. Jei turi tik du kėdutes ir jas galima įstumti į keleivinį automobilį – tai viena, o jei perveži visą butą iš Miuncheno su pianinu – tai visai kitas lygis. Paprastai kainos svyruoja nuo kelių šimtų eurų už mažus krovinius iki tūkstančių už pilną reidą. Nepasitikėk tuom, ką matai internete, be išsamios konsultacijos, nes dažnai "nuo" kainos yra grynas laukimas.

Kodėl kainos toks skirtumas tarp skirtingų firmų?

Gi ir kodėl? Vieni važinėja naujais "Volvo" ar "Scania" sunkvežimiais, kurie ne teršia orą ir neturi problemų technine apžiūra metų metus, o kiti – senais "katafalkais", kurie gaišta pusę kelio Vokietijoje laukant detalių. Taip pat į kainą įeina vairuotojo atlyginimas, draudimas, degalai (kurie Vokietijoje brangesni) ir mokesčiai už kelių naudojimą. Jei kas siūlo kainą dvigubai mažesnę nei rinkos vidurkis, gali būti tikri, kad kažkur bus taupoma – arba draudime, arba vairuotojo kvalifikacijoje (žinok, yra ir tokių, kurie važinėja be teisių, tai ne juokas).

Ar galima gauti tikslų kainos įvertinimumą telefone?

Galima, bet jis bus apytikslis. Aš negaliu pamatyti tų baldų per foto ar Skype pokalbį taip gerai, kaip gyvai. Kartais klientas sako: "Turiu spintą, 2 metrai pločio", o atvažiuoju – tai ne spinta, o biuro sekcijos komplektas, sveriantis toną. Taip pat reikia žinoti, ar yra liftas, ar reikės nešti per penktą aukštą laiptais. (Na, bent jau taip buvo anksčiau, dabar daugiau klausa dar be vaizdo įrašų). Be to, kuro kaina gali pasikeisti per dieną, tai garantija galioja tam tikrą laiką.

Kiek laiko užtrunka suchyventi krovinį į Vokietiją?

Standartiškai tai trunka 2-3 darbo dienas, jei kalbame apie baldų pervežimą tarp Lietuvos ir Vokietijos viena kryptimi. Bet yra ir "išskirių". Vieną kartą mums reikėjo laukti penkias dienas, nes vairuotojas susirgo (ne iš gėrimų, tiesiog gripas), o teko ieškoti pakeitimo. Kitą kartą stovėjome eilėje prie Lenkijos-Vokietijos pasienio dėl migracijos patikros, nors ES ribose turėtų būti sklandžiai. Taigi, nereikia planuoti vestuvių ar gimtadienio tame dieną, kai turi gauti baldus, geriau tur�kite rezervą.

Ar galima susitarti dėl greito pristatymo tame pačiame dieną?

Jei esi pasiruošęs sumokėti už "ekspresinį" režimą, tai įmanoma. Bet tada turi būti paruoštas viskas – tavo baldai jau surinkti, o mūsų vairuotojas laisvas. Dažnai klientai galvoja, kad mes turime laisvą sunkvežimį tiesiai po jų namais Berlyne, kuris tik laukia skambučio. Logistika tai ne taksi – čia reikia planuoti maršrutus savaitėmis iš anksto. Greitas pristatymas kainuoja dukart brangiau, nes tenka važiuoti tuščia grįžtant arba atsisakyti kitų užsakymų.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja ir neatsiliepia į telefoną?

Tai baisiausia situacija, bet ji įvyksta. Pirmiausia – nerekia panikuoti. Vairuotojai dažnai važiuoja reidais pagal taisykles "poilsio ir darbo", todėl gali tiesiog miegoti arba būti zonoje, kurioje nėra ryšio. Pabandyk paskambinti į savo dispečerį (jei pervežėjas normalus). Jei niekas neatsiliepia 4-6 valandas – tada jau galima rūpintis. Kartais tiesiog sugenda telefonas arba užsiduoda bateriją, o vairuotojas važiuoja ir nežino, kad tu išsiilgai.

Pasiruošimas ir pakavimas – kur mes dažniausiai suklystame

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežant?

Apie 90% atvejų – taip. Didelės spintos, lovos, sekcijos tiesiog netilps į standartinę sunkvežimio dalį, jei jos bus surinktos. Be to, surinkti baldai ypač lengvai pažeidžiami kampuose. Mums patogiau, kai klientas pats išmontuoja, nes taip jis žino, kur kas sudėta (ir gali nekaltinti mus dėl dingusių varžtų). Bet jei neturi įgūdžių ar įrankių – mes tai padarysime už papildomą mokestį. Vieną kartą gavome surinktą vitriną, kuri neilgaei nulūžo per pusę, nes klientas nepasakė, kad ji yra sena ir su klijais.

Ar verta taupyti ant pakavimo medžiagų?

Niekada. Galiu pasakyti iš patirties – baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra ilgas kelias, ir kelyje būna duobų. Vienas staigus stabdymas prie "raudono šviesoforo" Vokietijoje, ir tavo sofą neapvyniojus burbuluose gali atsitrenkti į metalinę grotą. Nenaudok senų laikraščių, jie suteptos ir nebesulaiko smūgių. Geriau investuok į storą kartoną, stretch plėvelę ir putplasčio plokštes. Tai pigiau nei pirkti naują sekciją.

Ką daryti su brangia technika, pvz., televizoriais?

Jei ką nors turi vertinga, tai reikia pasakyti iš karto. Televizorius neįdedamas į bendrą krūvą su kėdėmis ir stalais. Jis turi būti įpakavotas į originalią dėžę (jei dar liko) arba specialią medinę konstrukciją (obrez). Aš mačiau, kaip "Samsung" nukrito ant žemės, nes buvo padėtas ant viršaus viso krovinių kalno ir nuslydo posūkyje. Draudimas tai padengs, bet nervų tai kainuos daugiau nei naujas televizorius. Pasakyk mums apie tai iš anksto.

Ar galiu įsitraukti į darbus, kad sumažinčiau kainą?

Žinoma, mes neesmego. Jei gali pats surinkti dėžes, uždėti juos ant palečių ar padėti nešti mažus daiktus – padarysi procesą greitesnį. Bet nepamiršk, kad sunkvežimio vairuotojas yra atsakingas už krovį jame. Jei jis pamatys, kad dedami daiktai netvarkingai ar gali sugriūti, jis gali uždrausti dėti toliau arba pareikalauti viską perpakavoti. Čia ne maišymas, o saugumas.

Kodėl negaliu įmesti savo daiktų į kitų žmonių dėžes?

Tai absoliuti chaoso garantija. Atvažiavome į Viurburgą, atidarome dėžę, pažymėtą "virtuvė", o ten rado... motociklo šalmą ir batų dėžę. Klientas kalbėjo: "O, gal aš padėjau ten šalmas, kad vietos neužimtu". Rezultate – prarastas laikas, pyktis ir ieškojimai. Kiekvienas daiktas turi savo vietą. Jei trūksta dėžių – pasakyk, mes atvešime. Nesukelk painiavos, kuri kainuoja brangiau nei dėžė.

Ar reikia sudaryti inventorinį sąrašą (inventorių)?

Būtina. Be jo, jei dingsta ar sugenda kažkas kas pervežama, neįrodysi, kad tai išvis buvo vairuotoje. Nereikia rašyti romanų, užtenka "medinė spinta, ruda, 2x2m" ir t.t. Yra programelių telefonui, kurias gali naudoti. (Arba tiesiog parašyk ant popieriaus, jei nemėgsti technologijų, svarbiausia, kad būtų). Be to, Vokietijos muitinė (nors retai tikrina šalies viduje gabenamus baldus) gali paklausti, ką veži.

Rizikos, apgavystės ir "nepatogios" tiesos

Kaip atpažinti "kiemo" vežėjus nuo profesionalų?

Tai paprasta. Profesionalas visuomet klauso apie liftą, apie parkavimo sąlygas, apie krovimo vietos plotą. "Kiemo" vežėjas (arba "gazelininkas") klausia tik "kur adresas" ir "kiek pinigų". Jei pasiūli sumokėti grynais pinigais be sąskaitos-faktūros – bėk. Tokiems nėra draudimo, o jei sugadins tavo baldus, rasti jį vėliau bus neįmanoma. Patikrink ar įmonė tikrai egzistuoja (Rekvizitai.lt ar pan.), o ne tik turi gražų Facebook puslapį.

Ar tikrai reikalingas draudimas? Juk vairuotojas važiuoja atsakingai.

Vairuotojas gali važiuoti kaip šventasis, bet kelyje gali įsikišti koks nors degtukas. Arba gali atsitikti katastrofa – gaisras, užtvindymas (nors retai), arba vagystės. Baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos be draudimo yra lošimas rulete. CMR draudimas, kurį turi vežėjas, dažnai apima tik 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Tai labai mažai. Jei turi brangų interjerą, reikia papildomo draudimo.

Kas nutinka, jei baldai sugenda kelyje?

Pirmiausia, nereikia spėlioti. Reikia fotografuoti vietą iš karto, kol vairuotojas dar neatidavė krovinių. Jei pažeidimas matomas išoriškai – tai užrašoma CMR konosamente. Jei viduje – atidarant dėžes. Tada rašomas pretenzijos protokolas. Profesionalios įmonės tai žino ir padeda. O jei vairuotojas pradeda girdėti "nieko tokio nėra", "taip buvo" – skambink į dispečerį iškart. Neleisk jam išvažiuoti, kol problema neįfiksuota.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių tokiose maršrutuose?

Vokiškoje realybėje – nėra taip dažnai kaip Amerikoje, bet įvyksta. Dažniausiai pavogiami sunkvežimiai su pilnu kroviniu stovėjimo aikštelėse, ypač netoli didelių miestų ar sankryžų. Todėl mes nustatome GPS stebėjimą ir nerodome tikslaus krovininio adreso viešai. Vieną kartą mūsų partnerio mašina buvo "paliesta" Lenkijoje – nužudė GPS, pavogė dalį prekių (alkoholio, ne baldų, bet principas tas pats). Saugumas – pirmiausia.

Kodėl kai kurios įmonės neima smulkių krovinių?

Nes toks baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos joms neapsimoka. Surinkti "puzzle'ą" iš dešimtį klientų, kiekvienam važiuoti po miestus – tai laikas ir degalai. Didelės įmonės dirba su daliniais krovinais (partijos), bet turi tam tikrą minimalų užmokestį, pavyzdžiui, 1 kubinį metrą ar 300 eurų. Jei turi tik vieną kėdę, tau geriau ieškoti kurjero arba pažiūrėti, ar galima susitvarkyti su "BlaBlaCar" krovinine versija (nors rizikinga dėl pažeidimų).

Ar saugu vesti pinigus ar brangius daiktus tarp baldų?

Nė kiek. Krovinių pervežimo sutartyje dažnai yra punktas, kad draudimas netaikomas pinigams, vertybiniams popieriams, brangmenims. Jei įdėsi piniginę su tūkstančiu eurų į dėžę su drabužiais – ir ji dingus – niekas tau neduos jokių pinigų. Vertybes vežk su savimi arba naudok banko pavedimus.

Techninės detalės, kurias visi pamiršta

Ar galiu vežti pirotechniką ar dažus tarp savo daiktų?

Absoliučiai ne. Tai ne tik pavojinga, bet ir nelegalu be specialių leidimų (ADR). Vieną kartą klientas bandė įmesti dėžę su dažais, kurie buvo pradėti užsakyti (neuždaryti dangtys). Kelio metu jos apvirto ir užteršė pusę krovinio, įskaitant ir kliento sofa. Buvo baisu. Tokios medžiagos turi būti deklaruojamos ir vežamos specialiomis transporto priemonėmis.

Ką daryti, jei gatvėje prie namų negaliu pastatyti sunkvežimio?

Tai labai dažna problema Vokietijos miestuose, ypač senosiuose rajonuose. Reikia iš anksto pasirūpinti "leidimu stovėti" (Halteverbot erlassen) iš savivaldybės arba rasti artimiausią vietą, kur galima statyti. Jei vairuotojas gaus baudą už nelegalų stovėjimą – klientas ją turės padengti. Geriau iš anksto nueik ir pažiūrėk, ar ten 8 tonų monstras gali įvažiuoti, ar tik "Smarta" mašina.

Ar vairuotojas padeda nešti baldus į butą?

Įprastai taip, jei tai įtraukta į kainą (krovos darbai). Bet yra ribojimai – vairuotojas yra ne bagažininkas viešbutyje. Jei turi nešti 50 metrų koridoriais arba nešti į rūsį per laiptus be liftą, tai gali būti papildomai mokama. Vienas vairuotojas atsisakė nešti pianiną 4 aukštą be lifto, nes buvo pats ir bijojo sugadinti nugarą (ir pianiną). Reikėjo kviesti papildomą padėjėją vietoje.

Ar reikia išvalyti baldus prieš pervežimą?

Nebūtinai iki blizgesio, bet švara privaloma. Nėra nieko blogiau nei nešti sofos, kuri pilna dulkių, plaukų ir senų žirnelių. Vairuotojai taip pat žmonės ir nori dirbti su švariu kroviniu. Jei baldai labai purvini, gali būti paimta priemoka už "purvinį darbą" arba papildomas valymas. Be to, dulkies dulkių tamsoje galima užsidegti (nors retai, bet įmanoma dėl trinties).

Kokias sunkiasias technikos priemones naudojate?

Priklauso nuo krovinio. Tiesioginis "kelias" su rampa yra standartas. Bet jei reikia pakelti 300 kg stalą į antrą aukštą be lifto, mes naudojame keltuvus (suoliukus). Jei tokios priemonės nėra – neįmanoma saugiai atlikti darbo. Pasitikėk, kai klausai apie tai – tai rodo, kad įmonė pasiruošusi.

Ar galima sekti savo krovinią realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą. Tai ramina nervus. Gali matyti, kur yra tavo baldai, ar jau kirto Lenkijos sieną. Bet nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti "kur jūs?". Jis važiuoja ir negali kalbėti ranka laisvai. Žiūrėk žemėlapį ir lauk.

Kas yra "ex works" ir kuo tai skiriasi nuo "kiemo" pristatymo?

"Ex works" reiškia, kad tu pats užsiimi viskuo – pakavimu, pakrovimu, ir mes tik atvažiuojame paimti paruoštą dalyką. "Kiemo" pristatymas (arba įkrovimas) reiškia, kad mūsų darbuotojai tai padaro. Skirtumas ne tik piniguose, bet ir atsakomybėje. Jei pats užkrauni ir kažką nulauži – tai tavo bėda. Jei mes – mūsų.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia pasirašyti?

Pagrindinis dalykas yra sutartis ir CMR konosamentas (važiuoklė). CMR – tai tai, kas užtikrina, kad krovinys oficialiai ir legaliai keliauja. Pasirašydami jį, tu patvirtini, kad gavai daiktus (jei pristatymas) arba juos perduodi (jei siuntimas). Perskaityk, ką pasirašai, ypač eilutes apie "išorinius pažeidimus".

Ar reikia muitinės deklaracijos, kai perveži baldus iš Vokietijos?

Jei tai turtas, kurį naudojai ir kurį dabar atveži į Lietuvą gyventi (pervykstant), tai paprastai muitinės deklaracijos nereikia, tai PVM nesiojimo atvejis. Bet reikia turėti dokumentus, kad tai gali įrodyti (pvz., pirkimo sąskaitas, jei reikia, arba deklaraciją "Neribojamas importas asmeniniam naudojimui"). Jei tai prekybinis krovinys (perkai parduoti) – tai čia jau pilna biurokratija su PVM mokėjimu.

Ar galiu vežti baldus, kuriuos nupirkau per "eBay" ar "Kleinanzeigen"?

Taip, bet turi būti atsakingas. Dažnai tokiuose pardavimuose nėra jokių dokumentų. Jei muitinė sustabdys ir paklaus, kiek tai kainavo ir kur sąskaita – gali būti bėdų. Geriau susitarti dėl bent kokio nors raštinio dokumento iš pirkėjo. Be to, atidžiai žiūrėk, ar tai nėra vogta prekė – Vokietijoje policija dažnai tikrina tokius "pigius" pasiūlymus.

Kas nutinka, jei pasikečia adresas pervežimo metu?

Tai galima, bet brangu. Jei vairuotojas jau važiuoja į senąjį adresą Hamburge, o tu nusprendži, kad reikia į Miuncheną – tu mokesi visą papildomą kelią atgal ir į priekį. Planuok iš anksto. Adresų keitimas paskutinę minutę sukelia chaosą ir gali priversti vairuotoją nedaryti pertraukos (kas yra nelegalu), kad spėtų į naują vietą.

Ar reikia mokėti PVM už pervežimo paslaugas?

Jeigu esi fizinis asmuo, kuris pervežia savo asmeninius daiktus (pervyksta gyventi), dauguma įmonių gali taikyti PVP išlygas (netaikomas PVM). Jei esi juridinis asmuo (įmonė) ar perveži prekes, PVM mokamas. Pasitikrink, kad sąskaitoje būtų pažymėta teisingai, kad neturėtum bėdų su VMI.

Pabaigos smulkmenos ir patarimai

Ką daryti su pakavimo medžiagomis po pristatymo?

Mes paprastai pasiimame tik didelius dėžių kiekius, jei susitarta. Jei turi šimtą mažų dėžučių – jos t likti pas tave. Gali jas išmesti arba duoti kaimynui, kuris tik ką išsikraustė. (Nors dabar visiems trūksta dėžių, tai gali būti brangiau nei tu manai, galima parduoti "Marktplaatz" portalu).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai ne privaloma, bet labai vertinama. Lietuvoje dar ne taip paplitę, bet Vokietijoje arba jei vairuotojas padarė kažką ypčia (nešė 5 aukštus, nešė ypatingai sunkų dalyką), 10-20 eurų arba kavos pakvietimas sukelia gerą nuotaiką. Geras vairuotojas – ramesnis pervežimas.

Kaip elgtis, jei vairuotojas yra nepageidaujamas arba šiurkštus?

Atsisakyk jo paslaugų ir skambink į biurą. Mes ne visi tokie. Kartais vairuotojai pavargsta po 1000 km, bet tai nėra priežastis būti nepagarbiam. Profesionalios įmonės pakeis vairuotoją arba išsiųs kitą automobilį, jei situacija kritinė. Nekenčia, kai klientai pyksta, bet nieko nesako, o tada rašo neigiamus atsiliepimus. Mes ne galime skaityti minčių.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo pristatymo metu?

Taip, dažnai taip ir daroma. Užstatą (10-20%) sumokėti iš anksto reikia, kad parodytum, kad esi rimtas. Likusią dalį – grynais arba kortele (jei vairuotojas turi terminalą) atiduodi, kai baldai saugiai patenka į tavo butą ir nėra pažeidimų. Nesiūlyk čekiu, kurio negalima iškeisti – mums reikia realių pinigų.

Kodėl svarbu nurodyti tikslius duomenis apie aukštį ir liftą?

Nes buvo atvejis, kai klientas pažymėjo "2 aukštas, liftas yra". Vairuotojas atvažiavo, o liftas - mažas, talpinantis tik 2 žmones, o spinta į jį netilpta. Teko nešti laiptais 5 aukštus. Klientas pykosi, kad brangu, bet kaltė jo – netiksliai užpildyta informacija. Tokios smulkmenos lemia kainą.

Ar verta rūpintis apsauga nuo dulkių, kai atkeliauja krovinys?

Taip, ypač jei namuose darasi remontas arba tiesiog alergiškas. Vairuotojas gali padėti kilimėlius laiptuose, bet tavo bute – tai tavo reikalas. Geriau nukreipti jį tiesiai į kambarį ir neleisti važinėti po visą butą puriais ratais.

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei neturiu metro?

Naudok savo ūgį ir plotį. Arba tiesiog nufotografuok daiktą šalia kažko, kurio matmenys žinomi (pvz., durų). Mes galime apytikriai paskaičiuoti pagal nuotrauką. Geriau siųsk daugiau nuotraukų, nei mažai.

Ar įmanoma pervežti į Vokietiją baldus, kurie buvo surinkti Lietuvoje ir prieš 10 metų?

Žinoma, bet tikrink, ar jie neiškrito iš varžtų. Senas medis gali būti trapus. Pervežiant vibracija gali sugriūti. Jei verta – surinkti ir uždaryti (obrez). Jei neverta – palik ir nusipirk naujus Vokietijoje, ten pigiau (nors kokybė kartais abejotina).

Galutinės rekomendacijos tiems, kurie bijo pasitikėti

Nesijaudink per daug. Rinkis įmones, kurios turi realių atsiliepimų, ne tik pirktų. Užduok klausimus apie draudimą ir vairuotojus. Jei atsakymai migloti – iešk kitų. Patikimas baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos įmanomas, jums tik reikia šiek tiek kantrybės ir dėmesio detaliems. Geriau praleisti valandą telefonu pasitarant, nei dieną spręsti problemas.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau pasakyti. Baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra rocket science, bet ir ne paprasta vaikų žaidimas. Reikia pasirūpinti pakavimu, pasirinkti ne pigiausią, o patikimesnį variantą ir būti sąžiningu su vežėju apie tai, ką turi. Nėra nieko blogiau nei netikėtumų, kai vairuotojas jau stovi prie durų su kilogramais virš svorio krovinio. Pasidomėk dokumentais, pasitikėk savo intuicija ir, svarbiausia, neverkite per aštrus kampus – pakuok viską gerai. Tada ir kelias bus ramesnis, o turtas atkeliauja sveikas. Sėkmės susirasti tuos, kurie ne tik važiuoja, bet ir žino, ką daro.