Baldų pervežimas Bernau bei Berlin – kaip viskas iš tikrųjų vyksta?

Žiūrėkit, aš jau daugiau nei dvidešimt metų suktuosi šitoj balų pervežimo duobėj – pradėjau nuo seno „Mercedes“ furgono, dabar turim kelis sunkvežimius. Ir visada klientai klausia tų pačių dalykų, bet jų klausimai retai būna tvarkingi. Tai kai jūs ieškot informacijos apie baldų pervežimą Bernau bei Berlin, aš jums pasakysiu tiesiai: nebus čia jokių gražių brošiūrų. Bus realybė – su vėlavimais, subraižytais kampais ir pykčiais dėl parketo. Bet jei perskaitysit iki galo, sutaupysit ne tik pinigų, bet ir nervų. Nes aš jau mačiau tų „protingų“ sprendimų... (ai, palaukit, dar kavos atsigersiu, ką tik grįžau iš Berlyno).

Pradžia: planavimas ir pasiruošimas

Kiek iš anksto reikia užsisakyti baldų pervežimą Bernau ar Berlyne?

Na, jei norit ramiai miegoti – geriau prieš dvi savaites. Bet žmonės dažnai skambina prieš tris dienas ir stebisi, kad nėra vietų. Vasara ir mėnesio pradžia – pragaras, visi kraustosi. Aš pats turėjau situaciją, kai klientas iš Bernau paskanbino penktadienio popietę, o kraustytis norėjo šeštadienį. Sakau: „Galim, bet kainuos dvigubai, nes teks ištraukt žmogų iš poilsio.“ Jis sutiko, bet paskui skundėsi. Tai geriau planuot.

Ar užtenka vien apytiksliai pasakyti baldų kiekį, ar reikia tikslaus sąrašo?

Geriau tiksliau, bet suprantu, kad ne visada žinot. Aš ne kartą buvau kvailas – klientas sako „tik pora baldų“, atvažiuojam, o ten pilnas kiemas. Bet ir priešingai: kartą moteris iš Berlyno aprašė „didžiulę spintą“, o atvažiavus paaiškėjo, kad tai IKEA lentyna už 30 eurų. Taip kad ir mes klystam. Geriau nufotografuot ir atsiųst, bus mažiau nesusipratimų.

Kokius matmenis turiu žinoti, kad pervežimas pavyktų?

Durų plotį, laiptų aukštį, ar yra liftas (ir ar jis veikia – patikėkit, kartais neveikia, tada pyktis). Kartą Berlyne senamiestyje buvo tokie siauri laiptai, kad sofą teko kelt per balkoną su diržais. Tai aš dabar visada klausiu, ar yra langas į gatvę, ar nėra medžių. Bernau, pavyzdžiui, kai kur namai su mažais kiemais, sunkvežimis neprivažiuoja – reikia rankinių vežimų.

Ar galima pervežti baldus, jei dar neturiu išsikraustymo datos?

Įdomus klausimas. Galima užsirezervuoti datą, bet jei ji keisis – perspėkit. Mes turim klientų, kurie keičia tris kartus per savaitę. Aš suprantu, kad nekilnojamojo turto reikalai užstringa, bet ir mums reikia planuoti. Geriau pasakykit apytikslę datą ir paskui patvirtinkit. O jei paskutinę minutę atšaukiat – būna baudos. Bet ne visi taip daro, priklauso nuo įmonės sąžiningumo.

Ar verta samdyti specialistus baldų išardymui?

Jei neturit įrankių ar kantrybės – tikrai verta. Bet aš prisimenu vieną bajerį: klientas pats išardė lovą, bet sumaišė visus varžtus. Tai kai atvažiavom, teko pusvalandį spėliot, kas prie ko tinka. Geriau jau tegul specialistai daro, ypač jei baldai brangūs. Ir dar – kai kurie pervežėjai (kaip mes) siūlo išardymą ir surinkimą, bet už papildomą mokestį. Klauskit iš anksto.

Pats pervežimas – kas gali nutikti?

Kuo skiriasi baldų pervežimas Bernau nuo pervežimo Berlyno centre?

Praktiškai – spūstimis. Bernau dar normaliai, bet Berlynas, ypač Mitte ar Wedding – tikras košmaras. Autobusų juostos, dviračių takai, parkavimo vietos rezervuotos tik valandai. Aš ne kartą gavau baudas, nes teko sustot ant šaligatvio, kad iškraut. Tai jei perkelsit iš Bernau į Berlyną, ruoškitės, kad gali būti brangiau (dėl laiko). Nors atstumas tik 20 km, kartais užtrunki dvigubai.

O jei reikia pervežti tik vieną nedidelį baldą – ar apsimoka?

Žiūrint. Vieną kėdę pervežt – gal neapsimoka, nes minimali kaina vis tiek bus. Bet jei tai didelis fotelis ar lentyna – gal ir ok. Aš pats turėjau klientą, kuris norėjo pervežti tik veidrodį iš Bernau į Berlyną. Sakiau, kad kaina bus 150 eurų (nes reikia specialios pakuotės). Jis pasakė, kad per brangu. Galų gale vežėsi pats traukiniu ir sudaužė. Tai va – kartais pigiau samdyt profesionalus.

Kaip apsaugoti baldus nuo subraižymų kelionės metu?

Mes naudojam tas antistatines plėveles (ne, ne maistinę!) ir kartoninius kampus. Bet būna, kad klientas sako „nereikia“, o paskui skundžiasi dėl įbrėžimo. Tai aš jau išmokau: visada siūlau pakuotę, bet jei atsisako – pasirašom, kad jų atsakomybė. Ypač jei baldai iš medžio masyvo. Ir dar – nepasitikėkit pigiom plėvelėm iš „Action“, jos byra per dvi dienas.

Ar jūs atsakote, jei sugadinat baldą?

Teoriškai taip, jei turim draudimą. Bet čia sudėtinga. Mes turim civilinę atsakomybę, bet ji padengia tik iki tam tikros sumos (pvz., iki 10 000 eurų). Ir tai tik jei įrodoma, kad kalti mes. Bet kai būna senas stalas, kuris jau turėjo įtrūkimą – klientas sako, kad sulaužėm mes. Būna ginčų. Aš visada patariu: prieš kraunant nufotografuot baldus, bus įrodymų. Pas mus buvo atvejis, kai moteris prisiekė, kad komoda buvo sveika, o nuotraukoj buvo matyt įskilimas – tai mes jau nebuvom kalti. Taip kad fotografuokit.

Kas atsitinka, jei kelionėje stringu spūstyje ir vėluoju?

Būna, ir dažnai. Aš pats pavėlavau dvi valandas, nes ant A114 prie Bernau buvo avarija. Klientas laukė, pyko. Bet ką padarysi – ne mes kalti. Geriau iš anksto pranešti. Ir dar – jei užsakot pervežimą su laiko langu (pvz., 10–12 val.), tai kai kurios įmonės už vėlavimą netaiko nuolaidų. Bet aš asmeniškai stengiuosi kompensuot bent jau kava. Nors vieni klientai supranta, kiti ne.

Ar reikia specialių leidimų, jei sunkvežimis didelis?

Priklauso nuo svorio ir aukščio. Berlyne yra zonos, kur draudžiami didesni nei 3,5 tonos automobiliai be leidimo. Bernau dar laisviau, bet ir ten yra gatvių su ribojimais. Mes paprastai važiuojam su 3,5t, bet jei didesnis – reikia prašyt savivaldybės leidimo. Užtrunka kelias dienas. Tai jei turit didelį kiekį baldų, geriau tokias detales aptart iš anksto.

Kokie dažniausi nesusipratimai su klientais?

Kad klientai pamiršta pasakyt, jog name yra liftas, o jis neveikia. Arba sako, kad kieme galima statyt mašiną, o ten – šventoriaus kiemas su užtvaru. Dar būna, kad pasako „antrame aukšte be lifto“, o realiai – penktas su stoglangiu. Aš ne juokauju. Vieną kartą vilkome pianiną per siaurus laiptus, klientas užsispyręs sakė, kad tilps. Netilpo. Teko samdyt kraną. Brangiai kainavo ir jam, ir mums.

Kainos, sutartys ir kiti niuansai

Kiek kainuoja baldų pervežimas iš Bernau į Berliną?

Nuo 200 iki 800 eurų, priklausomai nuo visko. Už paprastą sofą ir kelias dėžes – apie 150–200. Už pilną butą su 3 darbininkais – 500–700. Bet aš nesu tikras dėl tikslių kainų, nes jos nuolat keičiasi dėl kuro ir darbo valandų. Geriau prašyti konkrečios sąmatos. Ir dar – pigesnės įmonės dažnai slepia papildomus mokesčius (už laiptus, už laukimą, už pakuotes). Tai skaitykit sutartį.

Kodėl vieni pervežėjai dvigubai brangesni nei kiti?

Dažniausiai dėl draudimo, darbuotojų kvalifikacijos ir automobilių. Pigūs dažnai samdo studentus be patirties, kurie subraižo baldus. Mes, pavyzdžiui, turim žmonių, kurie dirba po 10 metų – jie žino, kaip apsukt sofą. Bet jie ir brangesni. Aš pats nesuprantu, kaip kai kurios firmos už 100 eurų perveža visą namą – turbūt nėra draudimo arba dirba juodai. (na, gal ir aš per griežtas, bet patirtis moko).

Ką daryti, jei baldai jau supakuoti, bet dar nėra paruošti išvežimui?

Sakykit tiesiai. Mes nesame burtininkai. Jei nespėjot susirinkt – galim palaukt, bet už kiekvieną papildomą valandą imam 30–50 eurų. Kartą klientas iš Berlyno sakė „jau viskas paruošta“, o mes atvažiavom – tik kėdės, lova nesurinkta, drabužiai spintoje. Tai užtrukom dvigubai. Geriau pasakykit, kad dar reikia valandos – mes galim atvažiuot vėliau.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet aš asmeniškai nedažnai nuleidžiu, nes turiu apmokėti darbuotojus. Bet jei užsakot didelį kiekį ar rekomenduojat draugų – galim šiek tiek sumažint. Daug kas priklauso nuo to, ar kraustotės darbo dieną (pirmadienis–ketvirtadienis pigiau). Penktadieniai ir savaitgaliai – brangiau. Ir dar – jei sutinkat su lankstesniu laiku (pvz., ryte ar vakare), gali būti nuolaida.

Ar jūs turit draudimą ir ar jis ką nors dengia?

Turim, bet – kaip sakiau – ne visada iki galo. Mes esam apdrausti, bet yra išimčių (pvz., seni baldai, trapūs daiktai). Vieną kartą sudaužėme veidrodį, klientas gavo kompensaciją, bet užtruko mėnesį. Tai ne taip greitai, kaip norėtųsi. Aš pats patariu pasidomėt, ar jūsų namų draudimas neapima baldų pervežimo – kartais jie ką nors padengia.

Koks skirtumas tarp pervežimo per sieną (iš Bernau į kitą miestą) ir miesto viduje?

Bernau yra Vokietijoje, tai per sieną nevažiuojam. Bet jei reikia į Lenkiją ar kitą šalį – jau kitos taisyklės: muito deklaracijos, dokumentai. Aš pats turėjau pervežimą iš Berlyno į Krokuvą, tai užtruko tris dienas, nes užstrigo pasienyje. O čia, tarp Bernau ir Berlyno, jokių sienų – tik S-Bahn bilietus galima pamiršti.

Pabaiga: iškrovimas ir atsiskaitymas

Ar padedate sudėti baldus į vietas, ar tik iškraunate prie durų?

Mes padedam sudėt, bet tai susitariam prieš kraustymą. Kai kuriems klientams užtenka, kad pastatyt prie sienos, kiti nori, kad dar ir prijungt šviestuvus. Aš visada sakau: „sakykit, ką daryt, bet jei reikės kažką montuot – gali būti papildomai.“ Ypač jei reikia jungt virtuvę ar nuotykius su sieninėmis lentynomis.

Ką daryti, jei iškrovimo metu trūksta vietos?

Būna, kad klientas neįvertina baldų dydžio. Athena stalas, kuris atrodė mažas, užima pusę kambario. Tada mes stovim ir laukiam, kol jie sugalvoja. Aš pats vieną kartą padėjau perstumti pianiną tris kartus, kol rado vietą. Geriau prieš atvykstant pasimatuoti kambarį. Ir dar – jei bute yra kitų baldų, geriau juos šiek tiek patraukt.

Ar galima mokėti grynais, ar tik pavedimu?

Abu. Bet aš rekomenduoju pavedimu, nes grynų ne visada turim grąžos. Buvo atvejis, kai klientas davė 500 eurų kupiūrą, o mes neturėjom atiduot. Tai teko bėgti į bankomatą. Ir dar – jei mokat grynais, prašykit kvito. Nes oficialiai mes privalom išduoti sąskaitą.

Ką daryti, jei po pervežimo randu sugadintą baldą?

Rašykit pretenziją nedelsiant. Ne po dviejų savaičių, o tą pačią dieną. Mes turim 7 dienas terminu atsakyti. Aš prisimenu, kaip vienas klientas po mėnesio paskambino, kad subraižėm stalą – bet per mėnesį jis galėjo pats sugadint. Nėra įrodymų. Tai fotografuokit iškart po iškrovimo.

Ar jūs išvežat senus baldus, kurių nereikia?

Dažniausiai ne, bet galim susitarti. Kai kurios įmonės siūlo utilizavimą už papildomą mokestį. Bernau yra sąvartynas, bet ten reikia mokėti pagal svorį. Aš pats ne kartą vežiau senas spintas į antrą ranką parduotuves. Bet geriau pasidomėt, ar jūsų mieste nėra nemokamo išvežimo dienų.

Ką daryti, jei pervežėjas neatvyksta sutartu laiku?

Paskambinkit. Būna, kad tiesiog užstrigo. Bet jei neatsako kelias valandas – jau blogai. Aš pats esu vėlavęs, bet visada perspėju. Rekomenduoju rinktis įmones, kurios turi klientų atsiliepimus. Ir dar – pasirašykit sutartį su aiškia bauda už vėlavimą. Nes kai kurie tiesiog neateina.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Neklauskit manęs – aš šališkas. Bet iš patirties: pigiausias variantas dažnai reiškia, kad dirba vienas žmogus, be tinkamos įrangos, be draudimo. Aš pats mačiau, kaip „pigūs“ pervežėjai paliko sofą lietuje, nes nespėjo. Tai jei baldai brangūs, geriau sumokėti papildomai 100 eurų. O jei tik seni daiktai – gal ir rizika verta.

Ar jūs dirbate savaitgaliais ir švenčių dienomis?

Dirbam, bet brangiau. Šeštadienis – dar pakenčiamas, sekmadienis – dvigubai. Ir dar – Vokietijoje sekmadieniais draudžiama prekiauti, bet pervežti galima. Tik reikia gauti leidimą iš miesto savivaldybės (jei triukšminga). Mes paprastai sekmadieniais vengiam, bet jei klientas labai prašo – darom.

Kokią informaciją turiu pateikti kuo anksčiau?

Kiek baldų, ar yra liftas, ar reikia išardyti, ar yra kur parkuoti, ar reikia pagalbos pakavimui. Ir dar – jei turit specifinių baldų, pavyzdžiui, senovinį pianiną, sakykit iškart. Nes pianinui reikia specialių diržų ir kelių žmonių. Aš pats turėjau nešti pianiną nuo trečio aukšto be lifto – pajutau kiekvieną raumenį.

Kas nutinka, jei pamirštu kažką pasakyti prieš pervežimą?

Dažniausiai – papildomas mokestis. Mes nepykstam, bet jei atvažiavus paaiškėja, kad reikia papildomo darbuotojo ar įrangos – kaina didėja. Tai geriau viską pasakyti iš anksto. Vienas klientas „pamiršo“ paminėt, kad turi baseiną su vandeniu ir nori jį išvežt... Na, to nereikia.

Išvada

Štai ir viskas. Baldų pervežimas Bernau bei Berlin nėra raketų mokslas, bet ir ne pasivaikščiojimas parke. Jei atsiminsit: nufotografuokit baldus, išmatuokit duris, klauskit apie papildomus mokesčius ir nebijokit klausti kvailų klausimų – mes jau viską esam girdėję. Aš pats, važiuodamas per Spandau, dažnai pagalvoju, kad geriau būčiau tapęs sodininku. Bet ką padarysi – kai esi geriausias, klientai patys skambina. Tai jei turit klausimų – rašykit, aš atsakysiu, gal ne iš karto, bet atsakysiu. O dabar – važiuoju kraut dar vieną sofą, šį kartą į Pankow.