Baldų gabenimo į Vokietiją logistinis laikotarpis ir valdymas: kaip viskas iš tikrųjų veikia

Dažnai klientai man klausia, kiek laiko užtruks, kad jų sena virtuvės spinta pasirodytų Miunchene ar Berlyne, ir tikėjasi, kad atsakysiu kaip orakulas. Deja, baldų gabenimo į Vokietiją logistinis laikotarpis ir valdymas nėra tokie paprasti kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir dažnai tai susideda iš šimtų mažų detalių, kurios gali viską supainioti. Esu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir matęs viską – nuo be galo greitų pervežimų iki tų, kurie užtrunka savaitę dėl keisto vairuotojo nuotaikos ar blogo oroLenkijoje. Čia nėra taip, kad susitari ir viskas būna taip lyg ir taisytoje knygoje, todėl reikia žinoti realias problemas, su kuriomis susiduriama kelyje.

Planavimas ir pasiruošimas: su kuo reikia susigaudyti iš anksto

Ar tikrai reikia vengti penktadienių užsakymų?

Žiūrėk, jei galite, geriau nebandykite. Jei užsakymate pervežimą penktadienio vakarą, vairuotojas gali būti jau pavargęs, o logistinis laikotarpis prasideda vėlai. Tiesa, kai kurios firmos (kaip ir mūsų anksčiau) imdavosi visko, bet po to reikdavo skambinti klientams ir prašyti atsiprašymo, kad kelyje užstrigo. Geriau planuoti kuo anksčiau, o geriausia – nuo pirmadienio, kadangi tada baldų gabenimas į Vokietiją logistinis laikotarpis ir valdymas būtų kontroliuojamesnis.

Kiek laiko užtrunka rinkti daiktus iš buto?

Tai priklauso nuo to, ar tu pasiruošęs. Jei viskas yra iš anksto supakuota dėžėse, tai užtrunka valandė, dviejų. Bet jei dar reikia išardyti spintelę, padėti į paketus – tai gali eiti ir visą dieną. Buvo atvejų, kai klientai sakydavo „o, tiek daug nieko“, o paskui vairuotojas prarasęs pusę dienos tiesiog laukdamas, kol jie suras šaldytuvo viršų.

Ar reikia pirkti brangias dėžes?

Ne visada būtina. Tiesa, jei gabenate tokias brangias „Ralf Lauren“ sofas, tai geriau įsigyti specialią pakuotę. Bet jei tai tiesiog seni drabužiai ar knygos, užtenka ir storų šiukšlių maišų arba senų dėžių iš parduotuvės. Svarbiausia, kad dėžė netvirkštų, nes paskui gali būti baisu.

Kas daryti su varžtais ir detalėm?

Būtinai surašykite, kur kas buvo. Nėra nieko blogiau, nei kai atvykstate į Vokietiją, o rankose tik kaupti varžtai be jokios žinios, kur jie priklauso. Dedame viską į vieną mažą pakelį ir kabiname prie didelės baldų dalies. O jei pamiršite? Tada valdymas tampa košmaru ir ieškoma pagalba vietinių meistrų, kas kainuoja papildomai.

Ar verta daryti nuotraukas prieš kroviniui?

Absoliučiai taip. Tai jūsų draugas ginče. Vieną kartą (prieš metus) vairuotojas taip staigiai stabdė, kad dėžė nuskrido ir pradėjo rodyti trūkius, o nuotrauka padėjo įrodyti, kad prieš tai buvo tvarkinga.

Koks turėtų būti krovininis automobilis?

Turi būti švarus ir sausas. Yra firmų, kur veža kai ką (gal net gyvulius), o paskui ten įkelia jūsų baltus baldus. Patikrinkite, ar nėra tepalo grindimis, nes paskui bus vargšas valymas.

Laikas ir maršrutai: kodėl tai neįmanoma numatyti tiksliai

Kiek laiko paprasčiausiai važiuoja autobanas?

Teoriškai jei vairuoji be stabdymų, tai į Berlyną nuo Vilniaus nueini per 12-13 valandų. Tačiau realyje, vairuotojui reikia poilsio, o o kelyje yra darbo laiko apribojimai. Tad tarkime, kad geriausiu atveju tai yra diena ir naktis, bet dažniau susideda su dviem tom dienom.

Kas nutinka, jei užstrigo Lenkijoje?

O čia jau klasika. Lenkijoje yra daug šaligatvio darbų, pavyzdžiui, prie Varšuvos ar Lodzi (nors dabar ten jau geriau, bet vis tiek), ir eismo įvykiai nutinka dažnai. Jei įvykia avarija, tai stovėsite valandas. Tada tu baldų gabenimo į Vokietiją logistinis laikotarpis ir valdymas pasidaro pavojingas, nes terminai byra.

Ar galima užtikrinti atvykimą antradienį 8:00 ryte?

Galima bandyti, bet aš savo galva neprisiimčiau to garantuoti. Per tiek šimtų kilometrų gali nutilti stabdžiai ar pasimesti taksi. Dažniausiai sakome klientams – „mes bandysime, bet jei vėluojame, skambinsime“. Tikslumas čia yra išskirtinė situacija.

Kaip valdomas poilsio laikas vairuotojams?

Tam yra tachografai. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas iš eilės, jis privalo ilsėtis. Jei jis praleis savo valandą, gauti baudą. Tai ne jo kaltė, tai įstatymas, todėl reikia suprasti, kad sustojimas ne tas, kad jis išgirtų kavos, o būtinas dalykas.

O jei orai blogi – sniegas ar lietus?

Vokietijoje lietūs dažnai, bet sniegas keliauja didesnių problemų, ypač pietų (netoli Miuncheno) arba kalnuotuose rajonuose. Tada automobilių eigos greitis sumažėja iki 30 km/h, ir viskas užtrunka dukart ilgiau. Tai būtina įskaičiuoti į planus.

Ar galima važiuoti kitaip, kad greičiau būtų?

Galima, bet keliai yra tie, kokie yra. Kartais vairuotojų žinių (arba navigacijos) dėka užtenka važiuoti pro smulkius kaimelius, kad apeiti spūstis, bet taip irgi užtrunka, tik kito kryptimi. Optimalus maršrutas – tas, kur yra mažiau darbų.

Kodėl kartais vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Gali būti daug priežasčių – vairuoja (ir kaip suprantate, draudžiama), arba tiesiog blogas ryšys tarp Vokietijos kalnų. Nereikia iš karto panikuoti, kad jie dingę. Palaukite valandą ar dvi, o tada skambinkite dispacheriui.

Kainodaros ir mokėjimai: apie ką dažnai užmirštama pakalbėti

Kodėl kaina svyruoja tarp firmų?

Nes vieni važiuoja naujais, o kiti – senais „vabzdžiais“. Taip pat kainą lemia kuras – jei britas (arba net ta pati naftos kompanija) pakelia kainą, mes privalome kelti ir mūsų. Be to, piguose variantuose dažnai nėra draudimo arba vairuotojų kvalifikacija (kaipžiniai) keliavimui.

Ar galima mokėti atvykus į vietą?

Negeriausia idėja. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas atveža krovinius, o pirkėjas sako – „aš neturiu pinigų“. Ką tu darysi? Veži atgal? Tai būtų absurdas ir milžiniški nuostoliai. Geriausia sudaryti sandorį ir susimokėti iš anksto be PVM (jei esate verslas).

Ką daryti, jei reikia įkelti papildomai dėžę?

Jei dėžė maža, vairuotojas dažnai neieško papildomo mokėjimo, jei yra vietos. Bet jei ten jau pilna stogo bagažinė arba jau įdėtas kitas kliento krovinius (tarkim, į Kaune) – tada gali pareikalauti papildomai. Neleidžiame vairuotojams tuo piktnaudžiauti, bet tai jų teisė.

Ar brangu užsakyti vežėją su keltuvu („hidraulika“)?

Tai priklauso nuo to, kiek ašturėtų keltų. Turbūt brangu, jei tai tik vienas sofabedas su nuleidžiamomis kojomis. O jei tai 30 dėžių į 4 aukštą be lifto – tai pinigai sutaupyti nervus. Vertinkite savo nugarą, o ne tik piniginę. Manau, kad ši paslauga šiandien yra neabejotinai privaloma, kai kalbame apie efektyvų baldų gabenimo į Vokietiją logistinis laikotarpis ir valdymas.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai taip, bet tik pagal CMR konvenciją (kiekviena tona po tam tikros sumos). Jei jūsų baldai kainuoja 10 tūkstančių, o standartinis draudimas padengia tik pusę, turėtumėte papildomai apdrausti. Nerekomenduoju rizikuoti, ypač kai vežate ką brangaus (pvz., itališkus baldus).

Ką daryti, jei pirkėjas Vokietijoje reikalauja atiduoti pinigus iš karto?

Čia jau jūsų reikalas. Mes (kaip pervežėjai) paprastai neįsikišame į mokėjimus tarp pirkėjo ir pardavėjo, nebent susitarta dėl pristatymo mokesčio (COD). Tada mes paimame pinigus ir išsiunčiamos pavedimu. Tačiau tai reikalauja papildomo administravimo.

Ar galima sutaupyti sutartinai su vairuotoju?

Asmeniškai nedaryčiau to. Jei jūs duodate pinigus į rankas (be dokumento), tai gali būti laikoma nusikalstamu veiksmu (kaipžiniai nelegalus vežimas). Geriau viską užregistruoti ir gauti sąskaitą-faktūrą. Saugiau taip.

Realijos ir problemos: kas vyksta kelyje iš vidinės pusės

Ar dažnai gedžia sunkvežimiai kelyje?

Nebent tie, kurių priežiūra (kaipžiniai nebuvo atliekama). Esu matęs, kaip degės ratai arba trūko ašys. Taip buvo vieną kartą netoli Frankfurto – kairėje pusėje viskas užsidegė ir stovėjume 4 valandas. Tu mes neturėjome ką daryti, tik stovėjome.

Kas vyksta, jei vairuotojas užmiega?

Tai nepriklauso nuo mūsų. Bet tachografas to neleidžia daryti – jis būna. Tačiau jei jis vis tiek miega (sėdint), tai gana pavojinga. Mes stengiames imti tik atsakingus vairuotojus, kurie moka valdyti savo laiką, bet žmonės yra žmonės.

O jei gėda, kad vairuotojas nešvarus arba nešventus drabužių pasiėmęs?

Žinoma, tai nepageidaujama. Bet kai žmogus praleido tris paras kelyje, jis nebūna pažįstamas su vandeniu. Jei tai labai trukdo pristatymui, reikia skambinti man arba vadovui. Mes turime reikalavimus, bet retai kas juos peržiūri važiuodamas.

Ar vokietiai (muitinės arba policija) dažnai stabdo?

Stabdo, jei matai pažeidimus. Pavyzdžiui, jei vairuotojas neleido praryti priesagoje arba buvo per daug apkrauta (per kiekvieną ašį). Jei viskas tvarkinga, tiesiog praleidžia. O jei ne – tuomet baldų gabenimo į Vokietiją logistinis laikotarpis ir valdymas tampa baisiu sapnu su baudomis.

Kas daryti, jei pirkėjas neatsiranda termino metu?

Tai esminiškai dažna problema. Vokietijai klientams (ypač tiems, kurie perka iš eBay) kartais užmiršta. Vairuotojas laukia valandą, dvi... O laikas eina. Tuomet mes privalome jį paleisti toliau, o krovinius nugabenti į sandėlį, kas kainuoja pinigus klientui. Nėra nemokamai laukyti amžinai.

Ar galima patikti, kad krovinių nėra (paslydo)?

Atsitiko prieš metus, kai vienas klientas sakė, kad siuntė 5 dėžių, o atvyko 4. Išsigandome, pradėjome ieškoti. Pasirodo, viena dėžė tiesiog nukrito į tą patį sunkvežimį giliame kampe, po kitomis dėžėmis. Gavomės nerišlų situaciją, bet viskas baigėsi gerai. Tik vairuotojas buvo nepatenkintas.

Kaip susitvarkyti su nuplėštomis dėžėmis?

Jei tai tik įbrėžimai, tai ne tokia bėda. Jei dėžė plyšta ir viduje išbyra daiktai – čia blogiau. Reikia užfiksuoti nuotrauką ir pranešti iš karto. Negalima pasirašyti dokumentų, kad viskas gerai, o paskui skųstis. Tai pagrindinė taisyklė.

Valdymas ir dokumentai: be šio trijų dalykų neišeina

Kas yra CMR sąskaita ir kodėl ji svarbi?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris rodo, jog perdavėte krovinius pervežėjui. Jis turi būti pasirašytas abiejų pusių. Be jo, gali būti, kad ką nors pavogė arba prarado, ir neturite jokių įrodymų. Geriau padarykite kopiją sau.

Ar reikia eksporto deklaracijos išvykstant iš LT?

Jei verte viršija 3000 eurų (arba kaip dabar ten yra tiksliai, nesu tikras, ar ne 4500 – reiktų pasitikrinti naujausius reglamentus), taip. Jei mažiau – tarkime, tai paprastas privačių asmenų daiktų pervežimas, ir dažniausiai nereikia (tik jei tai ne pirkimas-pardavimas operacija).

Ką reiškia „pristatymas į duris“ (Door to Door)?

Tai reiškia, kad vairuotojas pasiemia iš jūsų namų ir numeta prie pirkėjo namų. Jis neįeina į vidų, nekelia į aukštą, nebent susitarta apie tai papildomai. Dažnai klientai galvoja, kad tai įtraukia viską, įskaitant įrengimą, bet ne.

Ar galima sekti kur yra krovinius realiu laiku?

Dauguma mūsų automobilių turi GPS. Mes galime pasakyti, jis yra prieš Poznanę. Tačiau tikslios koordinatės iki 10 metrų – retai kada. Dažnai rodo, kad jis važiuoja, o jis jau prie pietų.

Kas nutinka su baldais, jei neįleidžia į namus (pvz., per dideli)?

Čia jau bėda. Reikia išardyti (jei galima) arba rasti kitą būdą. Kartais reikia net išimti langą (išėjimą). Vokietijai namai dažnai siauri. Jei matote, kad spinta nepaės – apie tai kalbėkite iš anksto, o ne vietoje.

Kaip valdyti šį procesą (baldų gabenimo į Vokietiją logistinis laikotarpis ir valdymas) esant toli nuo būsto)?

Viskas tiesiog susideda iš gero ryšio. Tel. Nr. dispacherio, vairuotojo, ir žinios, kad pirkėjas yra namie. Be komunikacijos – chaosas. Pasakykite savo adresą (su indeksu) aiškiai, nes Vokietijoje yra keli miestai su tuo pačiu pavadinimu.

O jei reikia perduoti pavedimui duomenis apsiimti?

Reikia parašyti, kad tam žmogui (vardas, pavardė, pasas) leidžiama gauti krovinius. Be to nepriims. Tai svarbu, jei negalite būti patys. Dėlto reikia rasti pasitikėjimą (kaipžiniai ne visada pasitiki savo artimaisiais).

Reziumuojant, nėra tobulo būdo užtikrinti, kad viskas nueitų kaip paipai. Tačiau suprasdami, kad tai sudėtingas mechanizmas, ir ne tikriai „taip“ kiekvieną kartą, galite išvengti daugumos stresų. Baldų gabenimo į Vokietiją logistinis laikotarpis ir valdymas reikalauja kantrybės ir realaus požiūrio į laiką, o tik tada krovinius pasieks tikslas saugiai ir (tiek kiek įmanoma) laiku.