Per kiek laiko keleivių pervežimas į Vokietiją mikroautobusu? Išsamus ekspertino vadovas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių, besiruošiančių išvykti dirbti, gyventi arba lankytis pas draugus ir giminaičius. Kasmet tūkstančiai žmonių renkasi mikroautobusų pervežimus kaip patogiausią ir ekonomiškiausią būdą pasiekti šį šalies centrą. Tačiau vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdime iš savo klientų, yra gana paprastas, bet atsakymas į jį nėra vienareikšmis: „Per kiek laiko įvyks šis pervežimas?“.

Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje virš dvidešimties metų ir per tą laiką nemažai kelių nuvažiavęs, tačiau turiu pripažinti, kad nėra vieno standartinio atsakymo, kurio tiksliai tikėtųsi kiekvienas keleivis. Kelionės trukmė priklauso ne tik nuo atstumo kilometrais, bet ir nuo milžiniško kiekio kitų veiksnių, pradedant maršruto pasirinkimu ir baigiant oro sąlygomis bei kelių eismo situacija. Šiame straipsnyje siekiu išsamiai ir aiškiai paaiškinti, kaip formuojasi kelionės trukmė, ką tikėtis renkantis šį transporto būdą ir kodėl kartais kelią užtrunka šiek tiek ilgiau, nei planavote.

Svarbiausia suprasti, kad kai kalbame apie mikroautobusų pervežimus į Vokietiją, mes nekalbame apie lenktynes. Mes kalbame apie saugų, patogų ir bei rūpestingą keleivių pristatymą į paskirties vietą. Vokietija yra didelė šalis, ir kelionė į Berlyną užtruks visai kitokį laiką nei kelionė į Miuncheną arba Hamburgą. Be to, kiekvienas reisas yra unikalus. Vieną kartą kelyje viskas vyksta kaip pagal laikrodį, o kitą – netikėta liūtis Lenkijoje ar avarija Vokietijos autobane gali viską pavėlinti. Todėl, kad jūsų lūkesčiai būtų realūs, o kelionė – kuo malonesnė, turiu su jumis pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau ir atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kurie susiję su kelionės trukme į Vokietiją mikroautobusu. Tikimasi, kad šie atsakymai padės jums geriau suprasti procesą ir planuoti savo laiką.

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos didmiesčių į pagrindinius Vokietijos miestus?

Vidutinis kelionės laikas labai priklauso nuo išvykimo vietos Lietuvoje ir galutinio taško Vokietijoje. Jei kalbame apie maršrutą Vilnius – Berlynas, tai paprastai tai trunka apie 14–16 valandų. Šis laikas apima ir reikalingas sustojimus vairuotojams bei keleiviams. Jei keliaujate iš Kauno, laikas gali šiek tiek sumažėti, t. y., iki 13–15 valandų. Tačiau jei jūsų kelionės tikslas yra toliau esantis Miunchenas (pietuose) arba Hamburgas (šiaurėje), turėtumėte prisidėti papildomai 3–5 valandų. Pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus į Miuncheną dažnai trunka apie 18–20 valandų dėl didesnio atstumo ir dažniau pasitaikančių užstatų Vokietijos pietinėje dalyje. Visada rekomenduoju klientams pasiklaustyti konkretaus maršruto trukmės prieš užsakinėjant bilietą, nes geografiniai atstumai čia lemia didžiausią dalį.

2. Kodėl kelionė mikroautobusu trunka ilgiau nei važiuojant savo automobiliu?

Tai labai geras klausimas, atskleidžiantis skirtumą tarp individualaus ir komercinio vairavimo. Kai važiuojate savo automobiliu, galite nuspręsti važiuoti be sustojimų (nors tai ir saugumo prasme nerekomenduojama), keleisti greitį, atsižvelgdami į situaciją kelyje, ir sustoti tuomet, kai patogu jums. Tačiau mikroautobuso pervežimai yra reglamentuojami griežtais tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Mūsų vairuotojai privalo laikytis poilsio ir darbo laiko normų. Pagal tachografų duomenis, vairuotojas po 4,5 valandos vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, neįmanoma nuvažiuoti 1000 kilometrų be degalinių apsilankymų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad mikroautobusu telpa 8 keleiviai, o tai reiškia, kad prieš išvykstant ir atvykus, reikia laiko kiekvienam išleisti bagažą. Visos šios procedūros užtrunka, todėl bendras laikas visada bus ilgesnis nei greitoje privačioje kelionėje.

3. Kokios veiksniai labiausiai paveikia kelionės trukmę?

Be atstumo, yra trys pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai veikia mūsų laiką: eismo intensyvumas, oro sąlygos ir kelio darbai. Eismo intensyvumas, ypač praeina pro Lenkijos miestus tokius kaip Varšuva ar Poznanė, bei artėjant prie didžiųjų Vokietijos miestų, gali sukelti didžiulius spūstis, kurios gali atimti kelias valandas. Vokietijos automobaniai, nors ir greitokie, dažnai būna perkrauti dėl avarijų ar remonto darbų, kur sukuria „piltuvėlius“. Oro sąlygos, ypač žiemą, gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau saugumo sumetimais. Galiausiai, neišvengiami kelio darbai. Statant naujus ruožus ar taisant senus, dažnai reikia važiuoti nukreipiamaisiais keliais, kurie yra ilgesni ir lėtesni. Esu patyręs, kaip viena nedidelė avarija automagistralėje gali sustabdyti eismą valandoms, ir tai visiškai nepriklauso nuo mūsų vairuotojo įgūdžių.

4. Kaip vairuotojo poilsis įtakoja atvykimo laiką?

Vairuotojo poilsis nėra klausimas pasirinkimo, o griežtas reikalavimas. Europos Sąjungos reglamentai nustato, kad per paras vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais pratęsiant iki 10 valandų), o savaitės – ne daugiau kaip 56 valandų. Po 4,5 valandos vairavimo būtina 45 minučių pertrauka. Jei kelionė yra ilgesnė nei 9 valandos (o į Vokietiją beveik visada yra), vairuotojas privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reišia, kad jei išvykome vakare, gali tekti nakvynei kelyje. Mūsų kompanija visada užtikrina, kad vairuotojai būtų ilsėjęsi ir atsigavę, nes rūpestis jūsų saugumu yra prioritetas. Nenustygęs vairuotojas yra pavojingas kelyje, todėl visada laikomės taisyklių, nors tai ir gali šiek tiek pavėlinti atvykimą. Tačiau tai užtikrina, kad atvyksite saugiai.

5. Ar maršrutas gali būti keičiamas kelionės metu, ir tai prailgina laiką?

Taip, maršruto keitimas yra realus scenarijus, ir tai gali paveikti kelionės trukmę. Nors dažniausiai važiuojame iš anksto suplanuotais ir patikimais maršrutais (pavyzdžiui, per Lenkiją, naudojant A2 autostradą), kartais situacija priversta keisti planus. Jei tam tikroje autostradoje įvyko didelė avarija ir eismas visiškai stovi, navigacinės sistemos ir mūsų dispečeriai gali nukreipti vairuotoją aplinkkeliais. Šie keliai dažnai yra siauresni, vingiuotesni ir eikvojami daugiau laiko. Taip pat, jei paimame keleivius iš mažesnių miestelių, reikia nuvykti prie jų namų, kas taip pat keičia maršrutą. Visada stengiamės informuoti keleivius apie planuojamus nukrypimus, jei tai žymiai paveiks atvykimo laiką.

6. Kiek laiko užtrunka pasienio kontrolė ir ar ji būtina?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, o Lenkija taip pat priklauso jai, tai nereiškia, kad niekada nėra pasienio kontrolės. Esu matęs daugybę kartų, kai pasienio punktą tarp valstybių gali uždaryti trumpam arba atlikti pasirinktines patikras. Taip pat, jei keliaujame per kitas šalis (pavyzdžiui, per Čekiją arba pro Daniją į šiaurę), kontrolė gali būti griežtesnė. Net ir įprastuose reisuose pro Lenkiją, kartais gali būti greitos patikros, ypač jei vairuotojas arba keleiviai atitinka tam tikrus rizikos kriterijus. Tačiau dažniausiai šios procedūros užtrunka neilgai – nuo keletos minučių iki pusvalandžio. Vis dėlto, reikia turėti omenyje, kad netikėta kontrolė gali pridėti papildomo laiko kelionei, todėl visada verta turėti su savimi asmens dokumentus.

7. Kaip „durų į duris“ paslauga įtakoja bendrą kelionės trukmę?

„Durų į duris“ paslauga yra viena patogiausių, tačiau ji labiausiai paveikia bendrą kelionės trukmę. Kai pasirašome įsipareigojimą nuvežti keleivį tiesiai į jo namo ar darbo adresą Vokietijoje, mes nebevažiuojame tiesiai į autobusų stotį. Vokietijos miestuose, ypač didžiuosiuose, gatvės gali būti užstatytos, o vieta sustojimai – ribotos. Vairuotojas turi rasti tinkamą vietą, kur saugu išleisti keleivį ir jo bagažą. Jeigu mikroautobuse yra keletas keleivių, išbarstytų po skirtingus miestų rajonus ar net gretimus miestelius, tai užtrunka. Pavyzdžiui, išleisti keleivį centrinėje Berlyno dalyje gali užeiti 20 minučių, o važiuoti į priemiesčius gali užtrukti valandą. Jei jums svarbus tikslaus laiko atvykimas, vertėtų apsvarstyti išlipimą pagrindinėse stotyse arba lengvai pasiekiamose vietose.

8. Ar sezonas (vasara, šventės) turi įtakos greičiui?

Absoliučiai taip. Sezoniškumas yra vienas didžiausių veiksnių, lemiančių eismo intensyvumą. Vasaros atostogų metu (birželis–rugpjūtis) bei šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji Metai, Velykos) keliais susirenka daugiau transporto priemonių. Ne tik profesionalūs vairuotojai, bet ir turistiniai automobiliai keliauja po Europą. Šiuo metu tikimybės įpūti į spūstis autostradose didėja keliskart. Pavyzdžiui, Vokietijos automagistralėse prieš šventes susidaro milžiniškos eilės, kurios gali pristabdyti judėjimą valandoms. Planuodami kelionę šiais laikotarpiais, visada rekomenduoju klientams skirti papildomo laiko atvykimui. Žiemos metu taip pat galimi vėlavimai dėl slidžių kelio dangų, kai automobiliai priversti važiuoti žymiai mažesniu greičiu nei leidžiama.

9. Kaip vyksta bagažo iškrovimas ir kiek tai laiko užtrunka?

Bagažo iškrovimas procesas atrodo paprastas, tačiau kai turime 8 keleivių, kiekvienas su keletu didelių lagaminų, tai užtrunka. Vairuotojas turi užtikrinti, kad bagažas būtų saugiai iškrautas, kad niekas neprarastų ir nesužalotų. Taip pat keleiviai turi surasti savo daiktus, patikrinti ar viskas tvarkoje. Jeigu kelionė vyksta naktį arba esant blogoms oro sąlygoms (lietus, sniegas), šis procesas gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nes reikia atidaryti duris, apsaugoti bagažą nuo drėgmės. Be to, jeigu keleiviai išsėda ne vienoje vietoje, kiekvieną kartą reikia atidaryti bagažinę, ieškoti reikalingo lagamino, o tai užima laiką. Paprastai vieno keleivio išlipimas su bagažu užtrunka apie 5–10 minučių, tačiau tai susideda į bendrą laiką.

10. Ką daryti, jei reisas vėluoja, ir kaip sužinoti tikslų atvykimo laiką?

Jeigu reisas vėluoja, pirmiausia nereikia panikuoti. Mūsų kompanija visada stengiasi informuoti keleivius apie planuojamus vėlavimus. Jei užsakovote bilietą per mus arba tarpininką, turite jų telefono numerį, kurį galite paskambinti. Taip pat dauguma šiuolaikinių pervežėjų turi GPS stebėjimo sistemas, todėl dispečeriais tiksliai žino, kur yra mikroautobusas. Jei matote, kad atvykimo laikas artėja, o mikroautobuso nėra, paskambinkite dispečeriui – jis sužinos, koks tikėtinas atvykimo laikas. Dažniausiai vėlavimai būna ne didesni nei 1–2 valandos, tačiau esant neprognozuojamoms situacijoms (didelės avarijos), gali būti ir ilgesni. Kantrybė šioje situacijoje yra geriausias keleivio draugas.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „per kiek laiko“ neturi vieno skaičiaus atsakymo. Keleivių pervežimas į Vokietiją mikroautobusu yra sudėtingas logistikos procesas, kuris priklauso nuo daugelio variklių. Nors atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 1000 kilometrų ir atrodo, kad tai galima įveikti per 12 valandų, realybėje saugus ir patogus pervežimas trunka nuo 14 iki 20 valandų, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir sąlygų.

Mano dvidešimties metų patirtis šioje srityje moko, kad svarbiausia ne greitis, o saugumas ir patikimumas. Mes ne lenktyniaujame su laiku, mes stengiamės pristatyti jūsų artimuosius ar jus pačius į paskirties vietą sveikus ir ramus. Vairuotojų poilsio, eimo sąlygų, pasienio procedūrų ir netgi keleivių išlipimo vietų logistika – viskas tai sudaro bendrą paveikslą.

Todėl, planuodami kelionę, visada verta skirti rezervinio laiko. Niekada neplanuokite svarbių susitikimų ar renginių tą pačią valandą, kada numatomas atvykimas. Geriau atvykti anksčiau ir ramiai pasiruošti, nei stresuoti dėl vėlavimo. Profesionalios transporto kompanijos visada darys viską, kas priklauso nuo jų, kad kelionė vyktų sklandžiai, tačiau kelyje visada gali atsitikti netikėtų dalykų. Rūpinkitės savo saugumu, pasitikėkite savo pervežėju ir kelionėje į Vokietiją mėgaukitės patogiu mikroautobusu, leisdami sau atsipalaiduoti, kai vairuotojas rūpinasi jumis.