Baldų apsaugos priemonės perkraustymo į Vokietiją metu: praktiški patarimai iš vidaus

Sveiki, sėdžiu čia ir galvoju, kad jau dvidešimt metų važinėju tarp Lietuvos ir Vokietijos, o žmonės vis dar daro tas pačias klaidas. Dažniausiai viskas prasideda nuo to, kad žmogus nori sutaupyti ant popieriaus ar plėvelės, o paskaičiuoja, kiek kainuoja naujas spinta, kai ji atkeliauja sulaužyta. Baldų apsaugos priemonės perkraustymo į Vokietiją metu nėra tas dalykas, kurį reikia laikyti paskutiniame planše, tiesiog tą kelią į Vokietiją nusėta duobėmis, o vairuotojai visada skuba. Jei nepakuoji gerai, tavo daiktai taps „krovečų sporto“ štuka. Tau pasakysiu tiesiai – geriau pasidaryti kavą ir ramiai įvynioti kiekvieną stalviršį, nei vėliau verkti prie suskilusio veidrodžio Berlyne. Čia ne tik apie grožį, čia apie tavo nervų taupymą.

Apie medžiagas ir tai, kuo įvynioti

Kuo geriausia įvynioti baldus?

Sunku pasakyti, kad yra vienas idealus variantas, bet dažniausiai naudojame standartinę stretch plėvelę. Ji turi būti storesnė, ne ta paprasta, kurią nuperki rūsyje už eurą, kuri plėšiasi kaip popierius. Geriausiai, kai tą plėvelę dar apverki kartonu, ypač jei veži brangius baldus į Miuncheną ar Hamburgą. Kartais užtenka ir plėvelės, jei baldas yra „kietas“, bet jei tai minkštas kampas ar sukurta sofa, be papildomo storio tai bus didelė rizika. Geriau dirbti su keliomis poromis rankų, kad vienas laiko, o kitas įvynioja.

Ar burbulų plėvelė tikrai apsaugo?

Žinote, tėvuli, tas burbulai yra puikūs, jei tu nori, kad tavo daiktai nebraižytų vieni kitus, bet nuo smūgio jos neišgelbės. Vienas kartas vežėme klientui stiklinę vitriną, jis man sakė: „Aš ją įvyniojau tris sluoksniais!“, o kai atėjome, ji buvo suskilusi į tris dalis. Burbulai sušvelnina trintį, bet jei vairuotojas staigiai stabdo arba vairuoja per Lenkijos kelius (kurie, tiesa sakant, kartais prilygsta mūsų keliams po žiemos), stiklas gali nebeišlaikyti. Tad naudokite burbulus, bet tik kaip papildomą sluoksnį, ne kaip pagrindinę skydą.

Kiek to plėvelės (otkryvochkos) reikės?

Tai labai priklauso nuo to, kiek tu daiktų turi. Jei tu perkraustai vienkambarį butą, turbūt pakaks 2-3 rulonai, o jei namą – tai reikės ir dešimt. Aš asmeniškai visada liepiu klientams nupirkti vienu rulonu daugiau, nei atrodo, kad reikia. Geriau likti truputį tos plėvelės vokiškame garaže, negu važiuoti į parduotuvę vidurnaktį Kaišiadoryse (nors ten ir nebeveikia dauguma parduotuvių). Žmonės visada klauso „o ar užtenka“, o aš sakau – imk daugiau, nes pabaigoje visada trūksta.

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Nesu tikras, ar verta švaistyti pinigus ant tų „premium“ dėžučių, kurias pardavinėja perkraustymo firmos, jei gali gauti paprastas iš prekybos centrų. Svarbiausia, kad jos būtų tvirtos ir be drėgmės. Yra vienas dalykas – jei turi knygų, tai tikrai imk mažesnes dėžes, nes jei įmesi viską į didelę „bananę“, ją nekeliantis neiškelsi (o mūsų vaikinai gali būti ir piktai nusiteikę, jei reikės nešti cementą). Taigi, rūpinkis dėžės tvirtumu, o ne logotipu ant jos.

Ką daryti su stiklo lentelėmis?

Čia yra kritiška vieta. Jei tu turi stalo viršų iš stiklo, jį reikia įdėti į specialią dėžę su sienelėmis arba susukti storąmis kartono gabalais. Negali tiesiog padėti tarp lovos ir sienos, manydamas, kad „niekas nejudės”. Paskui kelyje į Vokietiją vairuotojas užsuka į duobę, o tavo stiklas nulenda ant grindų. Geriau duok pinigus už papildomą įpakavimą nei gailėtis po to. Stiklas yra jautriausia baldų dalis, kurią reikia apsaugoti labiausiai.

Ar reikia išmontuoti visus baldus?

Ne visada, bet dauguma atvejų – taip. Didelės spintos, darbo stalai, lovos – viską reikia išardyti. Priešingu atveju jos tiesiog netilps į mašiną arba sugers per daug vietos. Be to, jei spinta yra su veidrodžiu, ir tu ją neišmontuoji, tikimybė, kad ji sudužs, yra 90%. Kartais vairuotojai gali tai padaryti patys, bet tada jie neatsakingi, jei kažką sulaužys (nors gali būti ir mandagūs). Geriau pasirūpink tuo pats.

Kaip apsaugoti sofas nuo purvo?

Sofos labai lenggiau įsisavina purvą, nei atrodo. Net jei mašina atrodo švari, ten gali būti dulkių nuo ankstesnių krovinių. Geriausia naudoti specialias užmautas ant baldų (jų ne visada turiame, tai reikia paklausti). Jei tokios nėra, tiesiog stipriai įvyniok stretch plėvele, kad į ją neįlįstų jokie smulkiausi dulkeliai. Vokiški namai dažnai būna su švariais grindimis, o tu atveži „pilną dulkių“ sofab – nepatogu.

Ar galima naudoti šiukšlių maišus?

O Dieve, ne! Aš matau viską. Žmonės užkrauna drabužius į juodus, parduodamus parduotuvėse maišus, ir tada kai juos kelia – jie plyšta. Tas maišas nėra skirtas 20 kilogramų apkrovai. Vienas kartas važiavome su tokiu klientu, kuris taip padarė, ir jo drabužiai iškrito ant asfalto Krokuvoje. Naudok dėžes, jei nori, kad tavo drabužiai būtų vienoje vietoje.

Bėdos, kuriuos sukuria patys klientai

Ar reikia ištuštinti spinteles ir stalčius?

Absoliučiai taip. Aš ne kartą matau, kaip žmonės palika knygas stalčiuose manydami, kad taip bus greičiau. Tiesiog nėra nieko blogiau, nei kai spinta išsilenkia nuo svorio, o stalčiai išlenda važiuojant posūkyje. Viską turi būti tuščia. Tik tuomet gali būti tikras, kad baldas neiširus ir neišsikraus savo turinio. Nepykite ant mūsų, jei mes uždelsime krovimą dėl to – mes norime išvengti katastrofos.

Ką daryti su skysčiais?

Tai yra klasika. Žmonės bando vežti atidarytas sodos butelius ar aliejų. Negalima taip daryti. Viskas turi būti uždaryta labai hermetiškai, o geriausia – išvis neišvežti. Vienas klientas buvo padėjęs statinę vyno, ji atsivėrė, ir visas krovinius buvo raudonas. Vokietijoje vynas pigus, nupirk naują, o ne valyk mano kėdžių užvalkalus.

Ar saugu vežti elektroniką?

Kompiuteriai, televizoriai – visi tai jautrūs daiktai. Geriausia, jei turi originalią dėžę, naudok ją. Jei ne – tada daug burbulų ir storių kartonų. Niekada nedėk televizoriaus ant lovos be įpakavimo, jis gali nukristi, kai vairuotojas staigiai pasuks. Aš asmeniškai visada sakau – jei turi brangią elektroniką, vežk ją su savimi automobiliu, jei įmanoma. Taip saugiau.

Ką daryti su raktais?

Visada, kai išmontuoji baldą, visus varžtus ir raktus surašyk į vieną mažą maišelį ir priklijuokjį prie to baldo (geriausia iš vidaus, kad neprarastum). Niekada nedėk visų raktų į vieną bendrą dėžę. Paskui atvyksti į Vokietiją, turi 10 spintų ir vieną maišelį su 50 raktų – tai tikras košmaras, kurį išspręsti trunka valandas.

Ar reikia žymėti dėžes?

Būtina. Nerašyk „virtuvė“, jei ten yra knygos. Rašyk aiškiai, kas viduje ir į kurį kambarį turi nukelioti. Taip sutaupysime laiko, ir vairuotojai nebus piktinasi, kad turi nešti tą dėžę iš vieno galo į kitą tris kartus. Vokiškuose namuose dažnai būna dauk laiptų, o mes ne mėgsta nereikalingų manevrų.

Ką daryti su augalais?

Čia esu abejingas. Augalai yra gyvi dalykai, ir juos pervežti 1000 kilometrų yra pavojinga. Kai kurios firmos to nedaro, mes galime, bet neatsakome, jei jie nudžiūva. Jei turi brangų orchidėją, geriau ją duok draugui globai. Vokietijos muitinė taip pat gabi įdomi dėl žemės padažų, tai geriau nusivalyti šaknis (nors tai skamba keistai).

Ar galiu padėti daiktų į mašiną prieš atvykstant?

Ne, negali. Mes turi savo tvarką, kad viskas tilptų. Jei tu įmesi savo dėžę ten, kur nori, vėliau gali tekti viską iškrauti ir pakrauti iš naujo. Vienas klientas taip padarė, jo kepurės dėžė nukrito ant tėvynės, kai mes atidarėme duris, ir jos susigadino. Palenk mums profesionalų darbą.

Kas dėl brangiausių daiktų?

Juvelerika, pinigai, dokumentai – viską vežk su savimi. Net jei turi draudimą, nervų praradimas vertas daugiau nei pinigai. Vairuotojai pakeičia, mašina gali būti apiplėšta (nors retai, bet Vakaruose taip pat būna). Nekelk rizikos.

Kas laukia kelyje (ir vairuotojų nuotaikos)

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai tai trunka apie 12–14 valandų važiavimo, be sustojimų. Bet su kroviniu visada užtrunka ilgiau. Reikia įsivaizduoti, kad mes dar sustojime pailsėti, patikrinti dokumentus ir t.t. Jei sakau „atvyksime rytoj“, tikėkis, kad atvyksime po pietų. Oras, eismo įvykiai A1 autostradoje – vis tai turėtų omenyje.

Ar vairuotojai padės pakrauti?

Taip, tai jų darbas. Bet jie ne fiziniai didvyčiai, jeigu tu turi pianiną penktame aukšte be liftą. Tada reikės specialios technikos, ir tai kainuos. Būk mandagus, pasiūlok kavos (nemplaustyk), ir darbas eis geriau. Niekada nemėgau tų klientų, kurie stovi ir šaukia „greičiau!“, o patys nepadeda nės mažesnių dėžių.

Kas jei pradeda lyti?

Ką tu gali daryti? Nieko. Mes turime plėvelę, kurią užtempiame ant krovinių, bet jei lietus lyja į šoną, kai atidarome duris – tai nelabai padės. Todėl viskas turi būti įvyniota. Vieną kartą Frankfurtą vežėme toką lietų, kad net vanduo įlindo į priekabą, nors buvome uždengę. Dėl to ir svarbios baldų apsaugos priemonės perkraustymo į Vokietiją metu – jos turi būti vandeniui atsparios (bent jau trumpam).

Ar saugu keliauti per žiemą?

Žiema yra blogiausias laikas. Slenksčiai, ledas, duobės. Jeigu turi galimybę, perkraustyk rudenį ar pavasarį. Jeigu ne – tikėkis, kad gali užtrukti dvi dienas vietoj vienos. Vairuotojai yra patyrę, bet gamta yra stipresnė. Užtikrink, kad tų baldų apsaugos priemonės būtų ypatingai tvirtos, kad neišslystų ant slidžio grindų mašinoje.

Ar galiu sekti savo krovinį?

Dauguma mūsų dabar turi GPS stebėjimą, galiu atsiųsti nuorodą. Bet nenuolat skambink ir klausink „kur jūs?“. Vairuotojas turi vairuoti, ne kalbėti telefonu (yra baudos Vokietijoje). Pasitikėk, mes ateisime. Jei pavėluojame – skambinsim.

Kas jei vairuotojas susirgą?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada mes turime rezervinius vairuotojus arba kviečiame partnerius. Gali užtrukti valanda ar dvi, kol atvyks kitas. Nereikia panikuoti. Tavo baldai sėdės mašinoje saugiai, niekas jų nenuims.

Ar galiu duoti vairuotojui arbatpinigių?

Galima, bet neprivaloma. Lietuvoje tai dar ne tokia tradicija, bet Vokietijoje vairuotojai to tikisi. Jei jis gerai padirbės, nešė tavo sunkų sofa be nusiskundimų – 10–20 eurų bus puiki dovaną. Jis būs dėkingas ir galbūt uždės tavo dėžę viršuje, kad nesugestų (šipuliavimas, bet tiesa).

Ar yra kokia nors naktinė režimo taisyklė?

Taip, vairuotojai turi ilsėtis. Negalima važiuoti 24 valandas iš eilės. Jei sakau „vykstame“, tai reiškia, kad vykstame pagal grafiką. Neprašyk mus „nuleisti“ tamsoje, nes tai nelegalu ir pavojinga.

Vokietijos specifika ir pinigai

Ar yra kokių nors draudimų Vokietijoje?

Negalima vežti pavojingų medžiagų (benzinas dideliais kiekiais, sprogmenys). Vokiška policija yra griežta. Jei turi kažką panašaus – pasakyk iš anksto. Taip pat, jei veži alkoholį prekybai (daugiau nei asmeniniam naudojimui), reikia deklaruoti. Paprastam perkraustymui tai netaikoma.

Kiek kainuoja perkraustymas su apsauga?

Kainos svyruoja labai. Gali būti nuo 500 eurų iki kelių tūkstančių. Viskas priklauso nuo kiekio, atstumo (į kurį miestą važiuojame – Miunchenas toliau nei Berlynas) ir to, kiek darbo reikia daryti su apsauga. Už papildomą įvyniojimą imamas mokestis, tačiau jis vertas to.

Ar reikia pranešti apie baldų apsaugos priemones?

Ne iš anksto. Mums pakanka, kad parodytum, ką reikia apsaugoti. Mes patys atvežame reikalingą kiekį plėvelės ir kartono. Jei turi ką nors ypatingai trapaus, tai pasakyk dar prieš įsikraunant.

Kas jei kažkas sugenda kelyje?

Turiame draudimą. Bet turi žinoti, kad draudimas nedengia blogai įpakavotų daiktų. Jei tu įdėjai vazą į dėžę be burbulų ir ji sudužo – draudimas neismokės. Todėl klausimas „kod�l man reikia mokėti už apsaugą“ turi logiką – tai būtent tavo draudimas nuo blogo įpakavimo.

Ar verta rūpintis baldų apsaugos priemonėmis patiems?

Jei turi laiko ir kantrybės – taip. Gali nusipirkti plėvelės ir užsidirbti pats. Tačiau dažniausiai žmonės tai daro blogai, o paskui piktinasi, kad „firmos nėra gerai“. Mūsų darbuotojai tai daro kasdien, jie žino, kur reikia užspausti, kad neišlįstų.

Ar yra skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos firmų?

Vokiškos firmos brangiau, bet kartais labai griežtos dėl taisyklių. Mūsų firmos lankstesnės, mes galime padaryti daugiau „už savo“, bet turi suprasti, kad mes važiuojame iš Lietuvos. Kokybė gali būti tokia pati, tik požiūris į klientą skiriasi – mes norim sugrįžti.

Kas su baldais iš parduotuvės (pvz., IKEA)?

Jei tu nupirkei naują baldą Vokietijoje ir nori jį atvežti į Lietuvą, taisyklės tos pačios. Dauguma laiko jie jau yra pakuoti, bet jei reikia surinkti – mes tai darome. Tiesiog nepaisyk instrukcijų? Ne, geriau vadovaukis jomis, o mes padėsime.

Ką daryti su per dideliu daiktu?

Jis tiesiog neįeis į liftą ar duris. Čia jau ne apsaugos klausimas, o matmenų. Reikės išmontuoti arba įvežti pro langą (yra tokių atvejų). Aš mačiau, kaip sofa buvo kelta pro trečio aukšto langą Kelną – tai buvo šou.

Ar galima užsisakyti tik apsaugą be transporto?

Retai kada kas to klauso, bet taip, galime. Jei tu turi savo priekabą, mes galim ateiti ir viską įvynioti. Kainuos pigiau, bet turi tikrai turėtą geros priekabos, nes kitaip prarasim visą efektą.

Ar reikia mokėti už iškraunimą Vokietijoje?

Įprastai kaina yra kompleksinė – nuo iki. Bet jei turi sunkų krovimą (nėra lifto, toli nuo automobilio), gali būti papildomas mokestis. Geriau pasakyk iš anksto apie aplinkybes, kad nebūtų nep malonių staigmenų.

Ką daryti su senais baldais?

Jei juos nori išmesti, mes galime nuvežti į sąvartyną Vokietijoje, bet tai papildomai kainuoja. Negali tiesiog palikti gatvėje – baudos didelės. Vokietiai labai myli tvarką (Ordnung).

Ar reikia gerti vandenį iš čiaupo Vokietijoje?

Klausimas ne iš karto į temą, bet... vanduo ten kietas. Galiu pasakyti, kad perkraustymo metu geriau gerti buteliukus, kad nesirgti skrandžiu, kai tuštiniesi ir neši dėžes. Sveikata svarbiau už baldus.

Ar galima pasitikėti bet kuria firma?

Ne. Yra daug „piplių“, kurie pasako „važiuojam“, o paskaičiuoja pusę savaitės. Pažiūrėk reitingus, paklausk draugų. Dvidešimt metų šioje srityje mokiau, kad pigiausias pasiūlymas dažniausiai baigiasi brangiausiai.

Kelias į Vokietiją nėra trumpas, ir daiktų apsauga yra tas dalykas, kuris užtikrina, kad turtas atkeliauja viename gabale. Naudokitės gera plėvele, tvirtomis dėžėmis ir nebijokite klausti patarimų. Gerai suplanuotos baldų apsaugos priemonės perkraustymo į Vokietiją metu sutaupys ne tik pinigų, bet ir leis ramiai įsikurti naujoje vietoje be streso. Sėkmės kelyje!