Logistikos paslaugos į Vokietiją: daliniai kroviniai

Įvadas

Jei tau reikia pergabenti krovinius į Vokietiją, bet pilnos sunkvežimio nereikia – daliniai kroviniai tai tikriausiai geriausias sprendimas. Per pastaruosius 8 metus dirbu šioje srityje ir galiu pasakyti, kad žmonės dažnai nesupranta, kaip viskas veikia, kokios kainos normalu tikėtis ir į ką atkreipti dėmesį. Kartais net pats susipainioju, kai klientai turi labai specifinius poreikius. Bet apie viską iš eilės – pradėkime nuo pagrindų, o tada pereisim prie klausimų, kuriuos girdžiu kasdien. (toliau)

Kaip vežami daliniai kroviniai į Vokietiją

Ką reiškia dalinis krovinys?

Daliniu kroviniu vadinamas bet koks krovinys, kuris neužima viso sunkvežimio. Paprastai tai keliosdešimt kubinių metrų – nuo kokio 1 iki 20-25. Viskas priklauso nuo to, ką veži. Kartais žmonės mano, kad dalinis tai tik mažos dėžės, bet iš tikro tai gali būti ir baldai iš buto, ir įranga įmonėms.

Kaip vyksta pats vežimas?

Sunkvežimis, kuris veža dalinį krovinių į Vokietiją, dažniausiai turi sustoti keliuose sandėliuose – paima krovinius iš skirtingų siuntėjų, kartais net iš skirtingų šalių, ir išvežioja juos pagal maršrutą. Dėl to pristatymas gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei tiesioginis vežimas, bet kainuoja žymiai mažiau. Paprastai tokievežimai trunka 2-4 dienas, priklausomai nuo maršruto.

Ar galiu pasirinkti konkrečią dieną?

Gali, bet čia reikalas toks – jei užsakai tik dalinį krovinį, tai vežėjas stato tave į eilę su kitais. Kartais pavyksta susitarti dėl konkrečios dienos, kartais ne. Jei tau labai svarbu, kad krovinys atvyktų tam tikrą dieną, gali tekti mokėti daugiau arba rinktis kitokį sprendimą. Čia aš pats kartais patenku į keblią padėtį, kai klientui žadėjau vieną datą, bet paskui paaiškėja, kad sunkvežimis jau pilnas.

Kas yra grupažo terminalai?

Grupažo terminalai – tai vietos, kur susirenka daliniai kroviniai iš įvairių siuntėjų. Jie surūšiuojami pagal kryptis ir kraunami į sunkvežimius, kurie važiuoja į Vokietiją. Tai labai svarbus tarpinis punktas, nes būtent čia tavo krovinys gali būti prarastas arba sugadintas, jei terminalas blogai dirba. Asmeniškai turėjau keletą nemalonių situacijų su tam tikrais terminalais, bet apie tai vėliau.

Kainos ir kaip jos formuojasi

Kiek kainuoja dalinis krovinys į Vokietiją?

Čia tikriausiai dažniausias klausimas, kurį girdžiu. Tikslių skaičių neduosiu, nes rinkos keičiasi, bet galiu pasakyti, kad dalinis krovinys į Vokietiją paprastai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo krovinio dydžio, svorio ir kurioje Vokietijos dalyje reikia pristatyti. Bavarija arba kitos tolimos zonos kainuoja brangiau nei pvz. iki Berlyno arba Hanoverio.

Kodėl kartais kainos taip skiriasi?

Matėm atvejų, kai viena įmonė siūlo 300 eurų, kita – 600 už tą patį. Čia gali būti kelios priežastys: pirma, vieni vežėjai dirba su savais sunkvežimiais, kiti naudoja subrangovą. Antra, kai kurios įmonės turi geresnius maršrutus ir gali pasiūlyti geresnę kainą. Trečia – kartais tiesiog permoka už vardą. Aš pats visada sakau klientams palyginti bent 3-4 pasiūlymus, bet ne visada pigiausias yra geriausias.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Deja, taip. Kartais pasirodo, kad reikia mokėti už krovinio svėrimą, už dokumentų tvarkymą, už sandėliavimą, jei krovinys per ilgai stovi. Svarbu visada paklausti, kas įeina į kainą, o kas – ne. Vieną kartą turėjau klientą, kuris sumokėjo gerokai daugiau nei tikėjosi, nes niekas jam iš anksto nepaaiškino apie muitinės mokesčius (nors į Vokietiją iš Lietuvos muitinės nereikia, bet kai kuriose šalyse – reikia).

Kaip sutaupyti?

Gali rinktis mažesnį krovinį – pvz. jei veži baldus, gal kai kuriuos iš jų parduoti ir pirkti naujus Vokietijoje? Kartais taip išeina pigiau. Taip pat verta planuoti iš anksto – jei neskubi, galima palaukti kol bus pilnas sunkvežimis, bet čia jau kitas variantas. Dar galima bandyti derinti krovinį su kitu siuntėju – t.y. sudaryti grupažą kartu.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia?

Pagrindiniai dokumentai daliniam kroviniui į Vokietiją yra: sąskaita faktūra (invoice), krovinio lapas (waybill), pakavimo sąrašas (packing list). Jei veži prekes – gali prireikti komercinio dokumento. Jei tai asmeninis krovinys – paprastai pakanka tik sąrašo, ką veži. Bet čia visada gali būti išimčių, todėl geriau pasitikslinti prieš vežant.

Ar reikalinga muitinė?

Tarp Lietuvos ir Vokietijos – ne, nes abi šalys yra ES. Bet jei krovinys eina per kitas šalis, pvz. per Lenkiją arba Čekiją, gali prireikti muitinės dokumentų. Čia aš kartais pats susipainioju, nes taisyklės keičiasi. Geriausia pasiklausti konkrečiai savo vežėjo.

Kas tvarko dokumentus?

Paprastai vežėjas arba ekspeditorius. Bet jei pats veži krovinį kaip fizinis asmuo, gali tekti viską tvarkyti pačiam. Čia jau priklauso nuo situacijos. Aš visada rekomenduoju rinktis įmonę, kuri viską sutvarko, nes biurokratija gali būti tikras košmaras.

Krovinio saugumas ir draudimas

Ar mano krovinys bus saugus?

Stengiuosi būti sąžiningas – daliniuose kroviniuose rizika šiek tiek didesnė nei pilnuose, nes krovinys dažniau perkeliamas, perkeliamas iš vieno sunkvežimio į kitą, kartais net kelis kartus. Bet profesionalios įmonės turi tvarkingas procedūras. Asmeniškai turėjau keletą incidentų – kartą krovinys buvo šiek tiek apgadintas, kartą kažkas dingo, bet tai buvo retenybė.

Ar verta drausti krovinį?

Būtinai. Draudimas kainuoja nedaug, bet gali sutaupyti daug nervų. Paprastai vežėjai siūlo draudimą kaip papildomą paslaugą. Svarbu perskaityti, ką draudimas apima – kartais yra ribos, pvz. tam tikra suma už kubą arba už visą krovinį. Vieną kartą klientui teko bylinėtis dėl kompensacijos, tai buvo nemalonu.

Kas nutinka, jei krovinys dingsta?

Pirma – reikia nedelsiant informuoti vežėją ir rašyti pretenziją. Po to prasideda tyrimas, kuris gali trukti ilgai. Jei krovinys neatsiranda, tada reikia kreiptis dėl kompensacijos pagal CMR konvenciją (tarptautinis krovinių vežimo susitarimas). Čia jau reikia kantrybės ir kartais – teisininko pagalbos.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją

Į ką atkreipti dėmesį?

Pirma – ar įmonė turi licenciją vežti krovinius į Vokietiją. Antra – kokia jų patirtis, kiek metų dirba. Trečia – kokius atsiliepimus turi. Ketvirta – ar siūlo draudimą ir kokias garantijas. Penkta – kaip greitai atsako į klausimus. Jei jau per pirmą pokalbį jaučiu, kad kažkas negerai – geriau ieškoti kito.

Kaip patikrinti įmonę?

Galima pasitikrinti, ar įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre, ar turi vežimo licenciją, galima pasiskaityti atsiliepimus internete. Bet čia reikia būti atsargiam – atsiliepimai gali būti sukurti, ypač jei visie teigiami. Geriausia paklausti draugų ar pažįstamų, ar jie turi patirties su konkrečia įmone.

Ką daryti, jei vežėjas blogai dirba?

Rašyti pretenziją, skųsti, reikalauti kompensacijos. Jei niekas nepadeda – galima kreiptis į vartotojų teisių apsaugos institucijas arba teismą. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Dažniausiai pavyksta susitarti žodžiu arba el. laiškais. Aš pats turėjau keletą nemalonių situacijų, bet galiausiai viskas išsisprendė.

Praktiniai patarimai

Kaip paruošti krovinį?

Svarbu, kad krovinys būtų tvarkingai supakuotas, paženklintas, ir kad būtų aišku, kas yra viduje. Dėžės turi būti tvirtos, baldai – apsaugoti nuo įbrėžimų. Jei veži trapius daiktus – būtinai pažymėkite. Vieną kartą vežėme veidrodį, kuris buvo blogai supakuotas – galite įsivaizduoti, kas nutiko.

Kada geriau vežti?

Jei gali – venk pikų sezono, t.y. vasaros pabaigos ir rugsėjo pradžios, kai žmonės grįžta iš atostogų ir vežasi daug daiktų. Taip pat venk gruodžio ir sausio – tuo metu sunkvežimiai pilni, o kainos aukštesnės. Geriausiai vežti pavasarį arba vasaros pradžioje, bet čia jau priklauso nuo tavo situacijos.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas?

Galima, bet reikalingi specialūs dokumentai ir leidimai. Pavojingos medžiagos (dangos, dujos, cheminiai preparatai) turi būti teisingai supakuotos ir paženklintos pagal ADR susitarimą. Čia jau reikalingas specializuotas vežėjas, paprastinės įmonės to neims.

Ką daryti, jei reikia skubiai?

Jei reikia labai greitai – galima rinktis ekspreso paslaugas, bet jos kainuoja žymiai brangiau. Arba galima samdyti individualų sunkvežimį, bet tai jau kitas kainų segmentas. Kartais verta pasiskaičiuoti, ar tikrai reikia skubėti, ar galima palaukti kelias dienas.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Krovinys vėluoja – ką daryti?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir paklausti, kodėl vėluoja. Kartais tai tiesiog eismo spūstys, kartais – problemos su dokumentais, kartais – sunkvežimio gedimas. Jei vėlavimas labai didelis – galima reikalauti kompensacijos, bet čia jau priklauso nuo sutarties sąlygų.

Krovinys apgadintas – kaip elgtis?

Nedelsiant fotografuoti, rašyti pretenziją, reikalauti kompensacijos. Svarbu tai padaryti kuo greičiau, kol krovinys dar neprarastas. Jei vežėjas nepripažįsta kaltės – gali tekti bylinėtis, bet čia jau kitas reikalas.

Krovinys dingsta – kaip elgtis?

Tas pats kaip ir su apgadinimu – rašyti, dokumentuoti, reikalauti. Bet čia jau rimtesnė problema, nes dingusį krovinį sunku susigrąžinti. Čia gali prireikti ir draudimo, ir teisininko pagalbos.

Vežėjas neatsako – ką daryti?

Bandyti susisiekti kitais būdais – telefonu, el. paštu, per socialinius tinklus. Jei niekas nepadeda – galima kreiptis į kitas institucijas, pvz. Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Bet čia jau kraštutinis atvejis.

Išvada

Jei planuoji vežti dalinį krovinį į Vokietiją – svarbiausia yra gerai pasiruošti: palyginti kainas, pasitikrinti vežėją, sutvarkyti dokumentus ir apdrausti krovinį. Neskubėk, pasidomėk, klausk visko, kas neaišku. Kartais geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti kokybišką paslaugą, nei bandyti sutaupyti ir po to turėti problemų. O jei jau kažkas ne taip – nepasiduok, reikalauk savo teisių.