Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos: kas tikrai laukia kelio atkarpose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip loterija. Žmonės dažnai galvoja, kad asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos yra tiesiog vairuotojas atvažiuoja, pakrauna ir važiuoja. Oi, kaip čia viskas yra sudėtingiau, ypač kai užkliuvai už vokiško biurokratinio mechanizmo dantų arba tavo klientas neturi nieko suprančio sąrašo. Per šiuos metus mačiau viską – nuo liūdnai išsimėto baldų Miunchene iki džiaugsmingų šokiais prie "Ford" Transito Vilniuje. Čia nėra tik apie logistiką, tai apie nervus, laiką ir tai, kaip sugebėti išspręsti problemas, kai kurjeris užstrigs ties Lenkijos siena.

Kai kalbame apie asmeninių daiktų kraustymo procesą į ir iš Vokietijos, svarbiausia yra nuoširdumas ir realių lūkesčių formavimas. Aš niekada nesakau, kad bus lygu ir ramiu, nes dažniausiai kažkas ne taip: vėluoja traukiniai, pasikeičia kuras, arba klientas netikėtai nusprendžia vežti seną tėvo sofą, kuri jau išbyrėjusi. Reikia žinoti su kuo turite darbą, o ne pasitikėti tuo, kas parašyta gražiu šriftu internetiniame puslapyje. Tiesiog pasiruoškite, kad teks elgtis su žmonėmis, kurie taip pat kaip ir jūs nori tik kuo greičiau baigti šią isteriją.

Kaip prasideda viskas ir už ką reikia mokėti

Ar brangu vežti daiktus iš Vokietijos?

Visada klausinėja apie kainą, tai yra pirmasis dalykas. Žinoma, brangu ar ne – sąvoka santykinė, tačiau šiuo metu, kai degalai viršija visus ribas, asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos nebelieka pigus. Jei kas nors siūlo už pusę pigiau nei rinka, 99 procentų atvejų jums tiesiog nupirks daiktus ir išveš juos į metalo laužą arba parduos "OLX" skelbimuose. Turiu vieną atvejį, kai klientas pasirinko pigų variantą be sutarties, ir jo baldai važiavo tris savaites po Lenkiją, niekam nepasiekiami. Taigi, normali kaina dabar svyruoja, bet reikia žiūrėti ne tik į eurų skaičių, bet ir į tai, kas įskaičiuota.

Kiek laiko užtrunka suplanuoti pervežimą?

Planavimas užtrunka mažiau laiko nei patys darbai, tačiau reikia bent savaitės laiko normaliai suderinti grafikus. Vokietija didelė, ir jei esate Berlyne, tai visai kas nors neiš Miuncheno atvažiuos tą pačią dieną. Esu matęs, kai žmonės skambina antradienį ir prašo viską nuvežti iki penktadienio – taip nebeveikia jau seniai. Gera logistika reikalauja rezervacijos, o ne staigmenų.

Ar turiu mokėti už apžiūrą arba išmatavimus?

Daugelis firmų to nedaro, jei jūsų krovinys yra standartinis, bet jei ten seifas arba kūdikių lovelė, kuri reikalauja išmontavimo, gali būti mokestis. Kartais aš tiesiog keliuosi nuo sofos ir sakau "tau reikės 3,5 kubo", o klientas stebisi. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos prasideda būtent nuo tų "apytikrių" matmenų, kurie vėliau virsta realiomis dienomis. Mokėti už tai neturėtumėte, jei įmonė nori uždirbti, ji padarys tai nemokamai.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

O čia yra tas rudas baravykas. Kaina priklauso nuo to, ar reikia nešti daiktus 5-ame aukšte be lifto (pavargsta jaunikiai), ar yra vietos automobiliui statyti prie pat namo. Vokietijoje gatvės dažnai siauros, ir jei reikia statyti mašiną už 300 metrų ir nešti per visą miestelį, tai kainuoja. Taip pat, laikas – jei norite važiuoti taisiais metais, kai visi grįžta iš atostogų, kainos šoka į viršų kaip duona prieš karą.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos?

Galima, ir netgi reikia. Būna, kad asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos susidėvi iš papildomų išlaidų, kurių neišvengsite, pvz., vokiškų leidimų stovėjimui "Umkreis" zonose. Jei vairuotojas gaus baudą, jis greitai ją perduos jums sąskaitoje. Fiksuota kaina apsaugo jus nuo staigmenų, jei aiškiai išvardėte viską, ką turite.

Ar verta rinktis mažesnę firmą?

Mažos firmos dažnai yra greitesnės ir lankstesnės, didelės turi standartus. Aš dirbu tiek vienu, tiek kitu būdu. Problema ta, kad maža gali neturėti atsarginio vilkiko, jei jūsų sulaužys. O Vokietijoje techninė pagalba brangi. Geriau žiūrėkite į vairuotojo akis, ne į įmonės biuro dydį.

Dokumentai, biurokratija ir vokiškas tvarkymasis

Kokius dokumentus reikia turti rankose?

Pagrindinis dalykas yra daiktų sąrašas (inventorius). Jis turi būti detalus, ne tik "3 dėžės", o kas joje yra. Be to, reikalingas asmens dokumentas. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos be listo yra kaip važiuoti be vairuotojo pažymėjimo – gali pavykti, jei nelipa į akis, bet jei sustoja muitinė, viskas baigtėlė. Dar reikia sutartį su pervežėju, kad muitinė nepagalvotų, jog vagiate.

Ar reikia mokėti PVM (mokestis pridėtinei vertei)?

Jei persikeliate gyventi iš ES šalies į ES šalį (Lietuva-Vokietija), tai PVM neturėtų būti, tai yra tarpinės prekybos operacija. Bet čia yra viena "bet" – jei daiktai nauji, su etiketėmis, muitininkas gali sakyti, kad tai ne daiktai, o prekės. Tada mokėsite PVM ir muitus. Esu matęs, kai žmogus vežė 50 naujų monitorių "savim naudojimui" – mokėjo daug.

Kas tas "Transfer of Residence" dokumentas?

Tai specialus formos dokumentas, kuris leidžia atsiskaityti su mokesčiais ir muitais perkraunant turtą į kitą ES šalį, kai keičiate gyvenamąją vietą. Jis padeda išvengti PVM. Vokietijoje labai griežtai tikrina, ar tikrai gyvenote ten ilgiau nei 6 mėnesius. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos tampa daug paprastesnis su šiuo popieriumi, bet jį reikia užpildyti iš anksto, ne ties siena.

Kas dėl TIR knygelės ar T1 dokumento?

Jei važiuojate per trečiąsias šalis (tarkim, per Kaliningradą arba Baltarusiją – nors dabar tai keisti dalykai), reikia T1. Tiesiog važiuojant per Lenkiją į Vokietiją, dažniausiai užtenka CMR drąžės. TIR knygelė namų reikalams nebėra taip populiari, kaip buvo anksčiau, per daug biurokratijos paprastam žmogui.

Ar muitinė dažnai sustoja Lietuvos-Vokietijos maršrute?

Esant Šengenui, vidinės sienos kontrolės nėra, tačiau pastaruoju metu, ypač netoli Lenkijos-Vokietijos sienos, matau daugiau patikrų. Jie neieina į kėbulo vidų be įtarimų, tačiau jei mašina atrovo įtartai arba vairuotojas nervinasi, gali sustabdyti. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos vyksta sklandžiai, kol niekas nesukaštijo. Geriau turėti tvarkingus popierius.

Ką daryti, jeigu praradau daiktų sąrašą?

Tai blogiausia situacija. Tada teks stovėti pasienyje ir rašyti viską iš naujo atmintin. Tai užtruks valandą, o vairuotojui laukas brangiai kainuoja. Geriau padarykite nuotraukas sąrašo iškart, kai jį gaunate. Kartais aš pats užmirštu, kur padėiau originalą, ir telpa į bėdą, todėl visada turiu kopiją save prisegtoje (arba telefone).

Pakavimas, krumpliarasiai ir subtilios detalės

Ar vairuotojas padės supakuoti daiktus?

Priklauso nuo susitarimo. Standartiškai – ne, jis atvažiuoja vežti, o ne supakuoti tavo keramikos į foliją. Jei reikia pilno "pakavimo", tai kaina šuoliais aukštyn. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos be dėžių – tai chaosas. Varies save ant dangų neverta.

Kaip saugiai supakuoti stiklą ir veidrodžius?

Reikia burbulių plėvelės ir storos kartono. Patarimas: nerašyk "Kruša" (lūži), rašyk "Stiklas" – vairuotojai taip pat žmonės, o ne robotai, ir jei mato "Kruša", jie gali elgtis šiek tiek atsargiau (arba atvirkščiai, išsigąsta). Esu girdėjęs, kad vienas vairuotojas numetė dėžę su žyme "Kruša", tiesiog nenorėdamas galvos skausmo.

Ar galima vežti maistą ir alkoholį?

Maistą reikėtų vengti, ypač mėsą ir pieno produktus, muitinė gali paimti. Alkoholį... jei tai butelis vyno dovanojimui, gerai. Jei tai 20 degtinių butelių, tai vėlgi, jūs prekiaujate. Vokietijoje alkoholis pigesnis, todėl žmonės dažnai veža atgal, bet ribos yra ribos. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos turi aiškias taisykles dėl "pribuvimo" prekių kiekio.

Kaip elgtis su baldų išmontavimu?

Dideli baldai, pvz., spintos, turi būti išmontuoti. Jei neužimta sugebate patys, mums tenka skubėti. Dėl to darbas brangsta. Kartais būna taip, kad klientas sako "spinta nesukažioti", o mes prieiname ir ji tiesiog iškrenta sulūžusi. Tad pasilikite varžtus vienoje dužėje, kitame prie durų, o ne visą statybą.

Ar verta pirkti dėžes ar imti naudotas?

Naudotas dėžes (iš parduotuvių) yra nemokamos bet kurioje vokiškoje parduotuvėje (Kaufland, Lidl) pakeliui. Tiesiog paklauskite kasininkės. Naujos dėžės tvarkingesnės ir lengviau kraunamos į kėbulą kaip "Lego". Jei pinigai ne problemą, imkite naujas, jei taupote – važiuokite po diskontus.

Kodėl reikia žymėti kiekvieną dėžę?

Kad vairuotojas iškraunant nerastų savo batų virtuvėje. Paprasta žymėjimo sistema: "Virtuvė-1", "Miegamasis-2". Taip sutaupysite valandas paieškoms. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos tampa beprasmiškas be šios tvarkos, kai tenka iškrauti 50 pilnai uždarytų dėžių vienam kambariui.

Kelionės ir vairuotojų kasdienybė

Ar galiu važiuoti su vairuotoju kroveju?

Teisiškai dauguma draudimų neleidžia keleivių krovejuose, nebent tai yra specialiai įrengta keleivinė vieta (kas retai būna keliems tonų vilkikuose). Praktikoje – dažnai ne. Ar norite šliuzuotis su svetimu vyru užpučiamame krovejo lange 10 valandų? Aš būčiau atsargus.

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus iš, tarkim, Frankfurto iki Vilniaus?

Pats važiavimas apie 13-14 valandų, tačiau su stabdymais, poilsio laiku (pilkalapis - tachografas), tai užtrunka 1,5 - 2 dienas. Negalima varyti tiek, kiek nori, vokiškas "polizei" tai užrašo. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos nėra lenktynės, tai reguliaraus transporto darbas.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tada mes kviečiame techninę pagalbą. Didelės firmos turi techninių komplektų, mažos – ne. Jei sugenda traukinys (mašina), krovinys gali būti perkrautas į kitą. Tai užtrunka. Esu buvęs situatione, kur važiavome su pažeistu pakaba ratai ir tik vokiškame autobanne jis visiškai nulūžo. Kelias užtruko dieną ilgiau.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dabar jau beveik visi turi GPS sekimo sistemą. Mes išsiunčiame jums nuorodą, matote, kur mašina stovi. Bet kartais signalas dingsta tarp kalnų arba vairuotojas užmiršta įjungti trackerį (nepasiduokit, tai vyksta).

Ar vairuotojas gali atlikti papildomų darbų?

Gali, jei sutinkate sumokėti. Pavyzdžiui, nuvežti šiukšles į konteinerį arba nunešti seną sofą į palėpę (jei jos nebetelpa į liftą, o jūs nenorite). Tačiau tai visada aptariama vietos. Aš retas kada nusileidžiu dėl to nemokamai, laikas yra pinigai.

Kaip elgtis su parkavimu Vokietijos miestuose?

Tai košmaras. Ypač senamiestyje. Reikia iš anksto susiplanuoti vietą arba gauti leidimą laikinam stovėjimui (Sondergenehmigung). Be to gausite baudą. Vienąkart vairuotojas padėjo šviesų ir nukėlė 20 metrų toliau, kad tikrai neitrauklių su fotografu. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos reikalauja ir vietinės žinios apie parking zones.

Rizikos, draudimas ir "kas jei"

Ar mano daiktai yra apdrausti?

Draudimas darytinas būtinai. Standartinis draudimas dengia tik tą sumą, kurią įrašote sąraše. Jei įrašėte, kad televizorius kainuoja 10 eurų, o jis kainuoja 1000, tai tiek ir gausite, jei jis sulūž. O jei jį pavogia reiso metu? Čia teko sutikti su vienu klientu, kuriam dingo dėžė su žaislais per nakvynėje. Gaila, bet daiktų pavogimas – ne įmonės kaltė, jei mašina užrakinta.

Kur dingsta daiktai dažniausiai?

Tiesiog nežinoma arba... (čia aš nežinau tiksliai, bet manau, kad dažniausiai tai ne vairuotojo kaltė). Dažniausiai dingo dėžės, kurios nebuvo užsegamos teisingai arba iškrito pats vairuotojas atidarymis durimis. Tenka labai atidžiai užsidaryti kėbulą.

Kas nutinka, jei sulaužau kažką pats kraunant?

Tai jūsų rizika. Mes esame atsakingi tik nuo to momento, kai pasirašome perdavimo aktą. Jei jums nukrito ant kojos dėžė prieš tai, deja. Būkite atsargūs su sunkiomis dėžėmis, nenaudokite nugaros, naudokite kelnes.

Įmanoma susitarti dėl mokėjimo pristatymo metu?

Taip, tai įprasta praktika. Galutinę sumą susiskaičiuojame, kai viskas yra iškrauta ir patikrinta. Nerekomenduoju mokėti viso iš karto, gali būti, kad vairuotojas dings (nors su sename firmomis tokia rizika mažesnė). Tačiau avansas būtinas rezervacijai užfiksuoti.

Ar reikia bijoti blogų firmų?

Taip, rinka pilna "pilkiųjų" vežėjų, kurie dirba be sutarties. Pas mane buvo atvejis, kai pažįstamas pasirinko pigų variantą "iš rankos į ranką", ir jo baldus išsibarstė po Šiaurės Vokietiją, nes vairuotojas juos išmetė, negėręs už važiavimą. Pasitikėkite tik patikimais šaltiniais.

Ką daryti, jei atvyksta apgadintas kėbulas?

Reikia tai užfiksuoti nuotraukomis ir nedėti jokių daiktų viduje. Drąžėje užrašykite pastabas. Jei daiktai drėgna arba sužeisti dėl to, kad vairuotojas suklydo, įmonė privalo atsakyti. Asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos baigiasi ne tada, kai atvažiuoja mašina, o kai pasirašote perdavimo aktą be pastabų.

Apibendrinant

Galiausiai, asmeninių daiktų kraustymo procesas į ir iš Vokietijos nėra mokslas, bet jis reikalauja kantrybės ir dėmesio. Jei viską tvarkingai suplanuosite, pasirašysite geras sutartis ir pasirūpinsite dokumentais, viskas pavyks be didelių nervų. Nereikia bijoti klausti idiotiškų klausimų, geriau klausti dabar nei verkti prie sulaužyto veidrodžio Hamburge. Sėkmės kelyje ir tikimės, kad jūsų baldai atvyks saugiai.