Ar patogu kraustytis į Vokietiją mikroautobusu?

Sėdiu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, tai jau maždažiaus viską matau – nuo šunų vežimo gultuose iki koklių, kurios praslysta per posūkį. Žmonės visada klaust: ar verta, ar ne? Sakyčiau taip – kraustytis į Vokietiją mikroautobusu yra pigu ir dažniausiai greičiau nei laukti didžiulės sunkvežimio eilės, bet čia nėra joks spaustuvas. Jums teks susidoroti su dulkėmis, lipniais juostomis ir tuo jausmu, kad daiktų per daug. Jeigu tikslai aiškūs ir rankos nelabai šlankos, tai šitas variantas tikrai geriausias už pinigus, tik reikia žinoti keletą niuansų, kad neapsigyventumėte prie sienos su mokesčiais.

Bendrai apie tą procesą

Ar telpa įprasto buto turinys į vieną mikroautobusą?

Tai labai priklauso nuo to, ką jūs vadinate "įprastu butu". Jei tai vienkiemis su dviem kėdėmis ir čiužiniu, tada puikiai, netgi liks vietos orui. Tačiau jeigu turite biblioteką su knygomis arba didelę sekcinę spintą, gali tekti sugalvoti kažką kitą. Paprastai talpa yra apie 10-15 kubinių metrų, tai dažnai užtenka 1-2 kambarių butui. Dažniausiai problema būna ne tūris, o svoris – žmonės mėgsta krauti sunkius dėžes su knygomis į vieną kampą, o tada važiuoja pasvirusiu ratelys.

Kas dėl sofos, ji įeis be problemų?

O čia jau tas momentas, kai prasideda "malonumai". Standartinė sofa įeina, jeigu ji yra ardynomo tipo arba tiesiog atskiri moduliai. Bet jei tai tos gudros, itališkos sofos, kurios vėluojamos ir neina išardyti, tada gali būti įdomu. Buvau atvejų, kai teko išimti geresnius stiklus ar net nupjauti dalies rankenės (vėliau pritaisė). Geriau iš anksto išmatuoti tą skersmenį ir vidaus aukštį, nei važinėti po miestą su baldais ant stogo, kas jūsų atveju tikrai nebus patogu.

Ar reikia iš anksto surašyti visus daiktus sąraše?

Būtina, jei nenorite problemų muitinėje. Nereikia rašyti, kad "vienas dėžė su šiukšlėmis", geriau būti kiek konkrečiau, pvz., "drabužiai, indai, knygos". Muitininkai ne visada tikrina kiekvieną dėžę, bet jeigu jų įtims kils, o sąrašo bus, tai gali pradėti braižyti protokolą. Ypatingai tai svarbu, jeigu tarp daiktų yra ką nors brangesnio, pvz., senų radijų ar technologijų. Sąrašas taip pat padės išvengti ginčų dėl praradimų kelionės metu.

Ar galima sėdi ant daiktų važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, tačiau gyvename Lietuvoje. Jeigu tai krovininiai keleiviniai mikroautobusai, kurie turi sėdynes, tai be jokių problemų, jums netgi patogu bus sėdėti. Bet jeigu tai "gazikas" arba toks, kur viskas viduje apkrauta iki pat lubų ir nėra vietos netgi žiurkėn, tai nesiūlyčiau. Saugumas viršija viską, o taip pat vairuotojui gaišta dėmesys. Jeigu norite vykti šalia, ieškokite būtent keleivinio tipo transporto, o ne gryno krovininio.

Ar dažnai pasitaiko, kad daiktai sugenda kelyje?

Skaityčiau, kad ne, bet praktikoje – taip. Dažniausiai nukrenta labai trys dalykai: lūžta stiklai (jeigu blogai uždėta), įdrėksta baldai (jeigu lietus arba sniegas pro neužsandarintas duris) arba pasikoręs daiktas užkerta kelią. Pats blogiausias dalykas, matęs esu, buvo, kai vairuotojas užmiršo uždaryti galinės durys (šiaip užsivėrė), o posūkyje iškrito dėžė su indais. Viskas priklauso nuo to, kaip gerai užklijavote tą lipnią juostą ir padėjote "pagalvėles" tarp daiktų.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas iki Vokietijos?

Jei važiuojate tiesiai be stabdymų, tai tai kažkas 10-12 valandų priklausomai nuo to, kur tiksliai Vokietijoje esate. Miunchenas arba Frankfurtas toliau nei Berlynas ar Hamburgas. Tačiau reikia atsižvelgti į poilsio laiką – vairuotojai turi ilsėtis. Taigi tikėkitės, kad nuo išvykimo iki atvykimo praeis maždaug para, kartais ir daugiau, jei atsiras eilės sienoj ar kas nors sugers. Neskubėkite, geriau, kad daiktai atkeliau sveiki.

Pinigai ir kainos (kas dažniausiai domina)

Kas būna brangiau – kuro nuostoliai ar darbo ranka?

Šiuo metu, kai kuro kainos šokinėja kaip nori, degalys tikrai įeina į didžiąją sąnaudų dalį, ypač tokiems dideliems mikroautobusams, kurie "geria" 12-15 litrus šimtui. Tačiau nebežiūrėkite į tą kuro kainą, nes darbo ranka Vokietijoje ir atgal taip pat nestovi. Jeigu kviečiate profesionalą, jis turi uždirbti. Paprastai kainos lyginta yra maždaug viena prie kitos, tik tai priklauso nuo to, ar grįžtate tuščia, ar galite pasiimti ką nors grįžtant.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos?

Irgi įmanoma, irgi ne. Kai kurios firmos dirba tik pagal taksometrus arba su fiksuota suma už valandą, bet tai jau retas dalykas. Dažniausiai sutariama už tą pilną maršrutą. Jeigu matote, kad kaina per maža, žiūrėkite – ar ne kažkuris "pilnutėlis" su nelegaliu kroviniu važinėja. Fiksuota kaina saugo jūsų nuostatas nuo staigių kuro pabrangimų, bet tik patikimiems vežėjams tai įmanoma pasiūlyti. Paskaičiuokite, kilometras Vokietijon kainuoja maždaug 1-1.5 euro.

Kas nutinka, jei sienoj pareikalauja mokesčių?

Tai jautrus klausimas. Jeigu jūsų daiktai yra asmeniniai ir juos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, dažniausiai mokesčių nėra (PVM atleidimas). Tačiau jeigu tai būtų nauji daiktai, parduodami prekių, tada gali tekti mokėti muitą ir PVM. Geriausia apie tai pasikalbėti iš anksto su vežėju, kad jis turėtų tinkamus dokumentus. Niekas nenori mokėti du kartų – vieną vežėjui, aną valstybei.

Ar verta kreiptis į didžiąsias pervežimo firas?

Gaila, bet dažnai didelės firmos pasiūlo kainas, kurios vos ne per du kartus didesnės nei privatūs vairuotojai, o paslauga gali būti tokia pati – krauna ir pakrauna. Žinoma, ten yra draudimas, garantijos, bet šią dieną žmonės dažniau renkasi vidutinius arba mažus pervežėjus, kurie dirba "nuo rankos iki rankos". Tiesiog patikrinkite reitingus ir klauskite draugų, o ne ieškokite brangiausio logotipo.

Ar galima atsiskaityti pasiekus vietą?

Galima, bet nerekomenduočiau. Vairuotojams reikia gyventi, jiems reikia pinigų degalams, keliuose. Jeigu atsiskaitysite tik gale, vairuotojas gali būti įtemptas ar net nėneturi pinigų užmokėti už kelią (yra ir tokios atvejų). Paprastai reikalaujama avansas arba bent jau iš anksto sumokėti kuro dalį, o likutį – atiduodant daiktus. Tai saugu ir abiem pusėms.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia išnešti daiktus iš 4-o aukšto?

Taip, tikrai. Nemanau, kad kas nors dirbs nemokamai, nešdamas šaldytuvą per 4 aukštus be liftų. Paprastai tai tas pats kaip ir mokestis už krovinių įkėlimą – skaičiuojamas pagal aukštą, laiką ir darbų apimtį. Buvau tokiuose namuose, kur laiptai taip siauri, kad net kėdės neina nešti vertikaliai – ten reikia specialios brigados. Už tai reikia mokėti, kitaip žmonės tiesiog atsisakys važiuoti.

Kelionės malonumai (ar jų nėra)

Ar sunkiau pereiti muitinę su mikroautobusu nei su lengvuoju automobiliu?

Palyginti su automobiliu – taip, nes jūsų tikimybė būti sustabdytam yra dešimt kartų didesnė. Muitininkai mėgsta tokius "gazikus" ir "sprinterius" patikrinti, ar ten nevežama prekybai skirta produkcija. Jeigu turite tvarkingus dokumentus, nieko baisaus nėra, tiesiog praradsite valandą laiko. Bet jeigu bus kažkas įtartino, gali tekti iškrauti viską. Geriau, kad viskas būtų surašyta.

Kas vyksta, jei pakeliui sugenda mikroautobusas?

O čia jau bėda. Didelės firmos turi techninį pagalbą, o jeigu privatus vairuotojus, tai jis gali likti pakeliui su jumis ir jūsų daiktais. Pats blogiausias variantas – sugesta degalų siurblys arba pūstučiai. Retai, bet pasitaiko. Todėl pasidomėkite, ar turi kelionės draudimą ar techninį paramą, ar turi su kuo susisiekti. Niekas nenori praleisti nakties prie kelio su dėžėmis ant kelių.

Ar reikia vengti tam tikrų kelių ar miestų Vokietijoje?

Vokietijoje yra daug vietų, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti, tai panašiai ir su dideliais mikroautobusais. Ypač miestų centruose, senamiestyje, kur gatvės siauros. Taip pat būkite atidūs su "Umweltzone" – aplinkos apsaugos zonomis. Jeigu jūsų mikroautobusas neturi tinkamos žalios kortelės, gausite didelį baudą. Geriau važiuoti aplinkui, nei griebti baudą.

Kiek dažnai vairuotojai sustoja poilsio?

Pagal taisykles – kas 4,5 valandos turi būti 45 minučių pertrauka. Tačiau realybėje kai kurie stengiasi traukti kuo toliau. Nerekomenduočiau spaudžių vairuotojo, jis jau žino, ką gali. Jeigu matot, kad jis mieguistas, paprašykite sustoti. Geriau atvykti valanda vėliau, nei neprikti į avariją prie Kauno arba kur nors Vokietijos autobane.

Ar saugu palikti brangius daiktus mikroautobuse naktį?

Niekada. Nors Vokietija saugi, bet vagystės vyksta. Jeigu užsukote pietų metu arba nakčiai paliekate mašiną stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, geriau brangiausius dalykus (nešiojamus kompiuterius, pinigus, dokumentus) pasiimkite su savimi į viešbutį arba kavinę. Buvo atvejų, kai perplėšdavo sparnus ir išnešiodavo viską, kas viršuje matosi. Užrakinus durys nėra 100% garantas.

Ar galima vežti gyvūnus tokiame transporte?

Galima, bet tik jeigu jie turi būstus (narvus, keliones) ir nėra laisvi kablyje. Mikroautobuse yra daug triukšmo, vibracija, tai gali būti labai stresuojantis šunims. Katinus geriau laikyti narveliuje, kad neišbėgtų pro durį įkelimo metu. Jeigu gyvūnas didelis, jis užima daug vietos ir gali trukdyti kroviniui. Būtinai pasakykite apie tai iš anksto, kad vairuotojas paruoštų užmovas.

Vokiški niuansai ir patirtis

Kokie yra pagrindiniai skirtumai nuo pervežimo Lietuvoje?

Lietuvoje mes viską darome "ant kelių", o Vokietijoje daugiau dėmesio skiriama taisyklių laikymuisi. Ten griežčiau tikrinami svoriai, griežčiau reikalaujama dokumentų. Taip pat ten kita kultūra – vokiečiai neleidžia statyti mašinos ant pievos, jeigu to negalima. Padoriai užsukite ant kiemo, o ne po langais. Ir nepamirškite, kad ten griežčiausios baudos už tai, ką mes čia laikome smulkmenomis.

Kaip elgtis su "Umweltzone" ženklu?

Šitą reikia tikrai patikrinti. Jeigu jūsų mikroautobusas registruotas kaip krovininis (dažniausiai taip ir yra), jis turi turėti specialią geltoną (arba žalią) kortelę. Be jos, įvairiuose miestuose (pvz., Berlynas, Miunchenas) jums nebus leista važiuoti. Kainuoja ta kortelė nedaug, bet bauda už jos nebuvimą griauna biudžetą. Užsirašykite numerius ir užsisakykite ją internetu iš anksto.

Ar dažnai pasitaiko problemų su parkavimu Vokietijos miestuose?

Labai dažnai. Miestų centruose vietos nėra netgi "paprastams" automobiliams, o kas jau kalbant apie 4 metrų ilgio furgoną. Dažniausiai reikia statyti toliau, už mokesčio, arba ieškoti specialių zonų. Apsikrovimo metu reikia įsitikinti, ar ne trukdote eismui ir ar tai leidžiama, o ne vos užstatėte perėją. Vokiečiai labai mėgsta skambinti policiją, kai kas negerai.

Kas darbo dienomis su "Stellplatz" aikštelėmis?

Tai tokios vietos, kuriose gali stovėti krovininiai automobiliai, bet jose dažnai reikia mokėti. Jos gali būti užmiestyje, prie dangoraižių. Jeigu vairuotojas nusprendžia nusiparkuoti čia, tai gali būti pigiau, nei degalai mieste. Tik žiūrėkite, kad tai būtų saugu vieta – ne vienintelė vieta miške. Geriau planuoti atvykti anksti ryte, kai dar yra vietų.

Ar verta pirkti pigius dėžes Vokietijoje grįžtant?

Jeigu planuojate susigrąžinti tuščią mašiną, tai gali būti puiki pasiūlymas. Vokietijoje dėžės gali būti pigesnės arba tikrai geros kokybės, jas rasite "Baumarkt" parduotuvėse. Tačiau neperkraukite tos pačios mašinos, nes svorio ribos išlika tos pačios. O jeigu neturite kur dėti tų dėžių Lietuvoje, tai geriau nepirkite, nes tai tiesiog šiukšlės.

Ką daryti, jei vokietis kaimynas pradeda pyktis dėl triukšmo?

Nedarykite to, ką mėgstame čia – nekreipkite dėmesio ir nebraukite stipriau. Geriau tiesiog užsidarykite ir dirbkite tyliai. Vokiečiai labai jautrūs dėl poilsio, ypač sekmadieniais. Jeigu jie paskambins policijai, jiems tektų išvykti, o tai padarys daug problemų. Geriau pasakykite "Guten Tag" ir atsiprašykite už triukšmą, tai dažnai nuramina.

Ar reikia tikslaus adreso Vokietijoje iš anksto?

Būtina. GPS su daiktais nevažinėjame, reikia žinoti, kur varom. Taip pat reikia patikrinti, ar ten gali pavažiuoti didelė mašina – ar nėra tiltų apribojimų, ar gatvės neuždaros "Fahrradstraße" (dviračių takais). Patikrinkite vaizdą "Google Street View". Niekas nenori važiuoti į gatvę, kurioje galima tik su dviračiu, ir važiuoti atgal ratais.

O jeigu būtų reikalinga pagalba iškraunant?

Vokietijoje darbas rankomis kainuoja labai brangiai. Jeigu nežinote, kad reikės nešėjų, ir atvyksite tik su vairuotoju, gali tekti sumokėti už vokišką "Umzugshilfe" (pervežimo pagalbą), kuri gali kainuoti 50-100 eurų per valandą. Geriau susitarti iš anksto su pačiu vežėju, ar jis turi pagalbininką, arba paprašyti draugų padėti.

Ar yra koks nors neaiškus dalykas su draudimu?

Daug kas nesupranta, kad krovinių draudimas nėra tas pats kas automobilio civilinis draudimas. Jeigu vairuotojas suklys ir jūsų šaldytuvas sužais, kad susilaužytų, civilinis jums neatsigins. Reikalingas "CMR" draudimas arba turtinio draudimas. Užsiklauskite, ar vežėjas turi tą draudimą, ir kokios jo apimtys. Nenusiminkite, daiktai yra brangūs.

Kaip numalšinti stresą, kai viskas įvyksta?

Gerkite kavą ir kvėpuokite. Tai tiesiog daiktai, jie atsinaujina. Kraustytis į Vokietiją mikroautobusu yra vienas iš tų dalykų, kuris atrodo baisiai prieš pradžiant, bet kai baigiate ir matote tuščią kambarį, jaučiate palengvėjimą. Pasitikėkite savo vairuotoju, bet nebūkite pernelyg gudrus. Jeigu kažkas negerai – kalbėkite, o ne tykėkite, kad pats išsisaugos.

Ar galima kažką padaryti, kad kelionė būtų greitesnė?

Pagrindinis dalykas – būkite pasiruošę. Kai vairuotojas atvažiuoja, daiktai turi būti prie durų, o ne išbarstyti po butą. Jeigu jūs suruošiate dėžes iš anksto, krovinimas užtrunka pusvalandį, o ne tris valandas. Taip pat nespauskite vairuotojo važiuoti 140 km/h Vokietijos autobane – mikroautobusai turi ribotuvus arba tiesiog nesaugu tokiu greičiu važiuoti su pilnu kroviniu.

Kas daro šį pervežimo būdą populiarų?

Paprastumas. Jūsų daiktai nuo durų iki durų be persiuntimo tarp sandėlių. Nereikia laukti savaitėm, kol ateis didelis sunkvežimis, kuris negali užvažiuoti į siaurą gatvelę. Mikroautobusas lankstus, greitas ir dažniausiai pigesnis. Tai racionalesnis pasirinkimas tiems, kurie turi vidutinį kiekį daiktų ir nori turėti kontrolę.

Apibendrinant

Galiausiai, tai viskas yra susitarimo reikalas. Kraustytis į Vokietiją mikroautobusu gali būti tiek piknikas, tiek košmaras, priklausomai nuo to, kaip pasiruošiate ir ką pasirinksite. Negerbkite pigiausio pasiūlymo be galvos, o taip pat nereikia mokėti prabangaus vardo. Raskite žmogų, kuriam patikite, turėkite sąrašą, kavos puodelį vairuotojui – ir viskas gerai nueis. Sėkmės naujajame name arba bute, tik nelikite ten su dėžėm amžinai.