Ar mikroautobusas tinkamas vežti siuntas į Vokietiją reguliariai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir mačiau viską – nuo degalų bakų praplovimo iki tūkstančių eurų baudų už vieną neįregistruotą dėžę. Dažnai man klientai, ką tik nusipirkę seną „Transitą“ ar „Sprinterį“, klausia: ar verta vargytis? Ar išvis mikroautobusas tinkamas vežti siuntas į Vokietiją reguliariai, ar tai tik laiko švaistymas? Atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Viskas priklauso nuo to, ką tiksliai veži ir kaip susitvarki su tuo vokišku biurokratijos chaosu. Vokietija nėra vieta kur eksperimentuoti su „gal ties pavyks“ strategija, ypač jei planuoji važiuoti kas savaitę. Ten reikalavimai griežti, o kelių policija nemiega.

Kas su tuo mikroautobusu išvis? (Bendri klausimai)

Ar apsimoka vežti smulkių siuntų „gabenantėly“ į Vokietiją?

Žiūrėk, jei tu turi tvirtą sutartį su didele Lietuvos įmone, kuri reikalauja kiekvieną dieną vežti detales iš Kauno į Miuncheną, tai apsimoka. Tu gauni stabilumą. Bet jei važiuosi „laidu“, ieškodamas krovinio „Freight“ ar „TimoCom“ platformose, tada tai būna loterija. Degus kainuoja tiek pat, kiek ir sunkiasvoriame, o už krovinius moka mažiau. Be to, mikroautobusas siuntas į Vokietiją vežti turi tas pačius terminų apribojimus kaip ir sunkvežimis, o tai reiškia, kad miegoti reikia po 4,5 valandos. Taip, taip, net jei tu vienas ir vairuoji mažą furgoną. Vokietai tai tikrina labai griežtai.

Koks mikroautobusas geriausias – 3.5 ar daugiau tonų?

Mano patirtis sako, kad geriau nešiotis su 3.5 tonų. Kodėl? Nes nereikia turėti tachografo (nors dabar jie visur stumia naujus taisykles, gali būti, kad jau ir 3.5 t reikės, nežinau, kas ten su ES direktyvomis dabar). O jei imi 4 ar 5 tonų „Iveco“ ar „Daily“, tai tu jau esi sunkvežimis. Tau reikia vairuotojo pažymėjimo C kategorijai, tachografo kortelės, ir daugiau pinigų už techninę apžiūrą. Be to, dauguma vietų Vokietijoje, kur gali užeiti pietų, yra skirtos tik mažiesiems. Su dideliu furgonu tiesiog nepateiksi į „McDrive“ arba į mažą parkingą prie autostrados.

Ar galima važiuoti be tachografo, jei mikroautobusas yra mažesnis?

Jei tai asmeninis transportas, taip. Bet jei tu veži prekes, tai jau komercinis vežimas. Vokietijos kelių policija mėgsta stovėti paslėpusi po tiltu ir tikrinti. Vieną kartą mačiau, kaip sulaikė lietuvį su „Ford Transitu“. Jis sakė, kad važiuoja pas draugą padėti perkrauti baldus. Policininkai tikrino krovinių dokumentus, rado CMR sąskaitą ir parašė baudą už tachografo nebuvimą ir dar už viršytą valandų normą. Pinigai nuėjo, o nervai sugriuvo. Taip geriau nedaryti, neverta rizikuoti.

Ar dažnai sustoja kelių policija Vokietijoje?

Labai dažnai, ypač prie sienos su Lenkija arba netoli Duisburgo, kur yra daug sandėlių. Jie žino, kas važiuoja iš Rytų. Jei turi tamsius stiklus, pridangintas numerius arba šlamšta priekyje – sustos tikrai. Jei viskas tvarkinga, gali pravažiuoti šimtus kartų ir nieko nepastebėti. Bet jei matai, kad sustojo kuris nors „VW Transporter“ su lietuviškais numeriais, geriau nusileisk ir paimk kavos. Vėliau pravažiuosi saugiau.

Ar sunku rasti grįžtamąjį krovinį iš Vokietijos?

Tai didžiausia bėda. Į Vokietiją viskas važiuoja pilna, o atgal tu važiuoji tuščias ir degus degini. Yra platformų, kurios siūlo „part loads“, t.y., dalinius krovinius, ten užsidirbti galima, bet ten reikia gabenti po 10-15 siuntų vienu metu. Tada tau reikės gerai surašyti visus CMR, o tai laiko. Vokietai nemėgsta, kai juose trukdomi, o jei prie vartų su kiekviena dėže lipi į vidų, tai prarasit dieną. Geriausia turėti vieną didelį klientą, kuris užpildo visą „gabentelę“.

Ką daryti, jei pasidaro techninė gedimas Vokietijoje?

Tai kojų viršus. Vokietijos servisas brangiai uždirba iš svetimšalių. Jei sugenda stabdiai arba susproga sunkiasvorės pakabos detalė, gali tekti palikti mašiną ir važiuoti atgal taksi. Būtinai turėk „Eurotruck“ ar panašią pagalbos draudimo polisą. Kartais jie padeda padaryti greitąjį remontą vietoje, nors dažniau tiesiog tempia iki artimiausios servizo stotelės. Patirtis rodo, kad seni mikroautobusai mėgsta gedėti blogiausiu metu, prieš pat klientą.

Vokietijos keliai, rinkliavos ir pinigai

Kiek kaino vokiška vinetė (Vignette)?

Čia svarbu. 3.5 tonų mašinai reikia vokiškos vinetės, vadinamos „Umkreis“. Ji brangesnė nei mūsų ar lenkiška. Be jos, jei užkliuns ant greitkelio, bauda bus milžiniška, ir dar pridės mokestį už važiavimą be mokesčio. Nupirk ją internetu prieš važiuodamas, išsaugok į telefoną arba spausdink. Jie dabar tikrina kameromis, net nebestovėdami paslėpę. Būna, kad žmonės sako „o, aš važiavau miestu, man nereikia“, ne, mieste taip pat yra zonos, kur reikia.

Ar mokėti už kelią (Maut) turi 3.5 tonų mikroautobusas?

Jeigu tūris didesnis nei tam tikra riba (dažniausia virš 2000 kub. cm, bet patikrinkit specifikaciją), gali tekti mokėti Maut. Tai jau nebe paprasta vinetė, o mokestis už kiekvieną kilometrą, kaip sunkvežimiui. Tokiu atvejui tau reikės GO-Box įrenginio ant stiklo. Jei bandysi važiuoti be jo tokiu maršrutu, kur reikia Maut, bauda gali siekti tūkstančius eurų. Geriau susiplanuoti maršrutą taip, kad vengtum kelių, skirtų tik sunkiasvoriams, arba važiuotum mažesniu mikroautobusu.

Kur geriausia pristatyti siuntas Vokietijoje?

Vokietija didelė, bet sandėliai dažniausiai yra šiaurės vakaruose – netoli Hamburgo, Dortmundo, Kelno. Ten eismas chaotiškas, ypač ryte. Jei turi terminą pristatyti iki 8:00 ryto, reikia važiuoti iš Lietuvos ne per dieną. Be to, dauguma sandėlių turi griežtas taisykles – negali atvažiuoti anksčiau, negu nurodyta, negali užlipti ant rampos, jei nėra paskambinęs. Vieną kartą važiavome su draugu, atvažiavome valanda anksčiau, ir mus išvijo iš kiemo su šunimis (tiek metaforiškai, tiek tikrai). Teko laukti degalinėje.

Ar brangu degti Vokietijoje?

Degalų kainos panardžiusios žemyn, bet vis tiek aukštesnės nei Lietuvoje (arba lygios, priklauso nuo savaitės). Bet čia ne vien degalai. Reikia mokėti už parkingą. Nemokamų vietų beveik nėra. Jei nori normaliai užmigti, ramioje vietoje, su dušu ir vieta maistui šildyti, mokėsi 15-20 eurų už naktį. Jei miegoti „kiemuose“ – tai gali būti pavojinga arba galiu užtarti ratus. Taigi, siuntos į Vokietiją mikroautobusu kainos susideda ne tik iš degalų, bet ir iš šių papildomų išlaidų.

Ką daryti, jei klientas atsisako priimti siuntą?

Tai baisiausia situacija. Vokietai yra labai tikslūs. Jei CMR sąskaitoje parašyta „5 dėžės“, o paskaičiuoja 4, jis gali nepriimti viso krovinio. Tada tu stovi vartuose ir nežinai, kur dėti siuntas. Reikia skambinti ekspeditoriui Lietuvoje, rašyti pranešimus, laukti sprendimo. Kartais reikia vežti atgal, kartai – į kitą sandėlį. Už šį laiką niekas tau nemoka, o degus degi. Todėl visada darok nuotraukas prieš pakrovimą ir iškraunimą, kad būtų įrodymų.

Ar galima vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Galima, jei turi ADR pažymėjimą ir mašina pritaikyta. Bet su mikroautobusu tai sudėtinga. Dauguma ADR krovinių turi būti vežami sunkiasvoriais. Mikroautobusu gali vežti tik ribotus kiekius, pvz., mažus butelius su chemija prekybai centrams. Bet tada turi būti itin atsargus. Vokietijos ugniagesiai labai greitai atvyksta į nukritimus ir patikrina, ar viskas tvarkoje. Jei paaiškės, kad nežinojai, ką veži, baudos bus didelės.

Dokumentai, muitinė ir teisiniai niuansai

Kokius dokumentus būtina turėti kelyje?

CMR sąskaita faktūra – tai šventasis gralis. Be jos esi kontrabandininkas. Be to, vairuotojo pažymėjimas (jei reikia), techninis pasas, draudimo „Žalias kortelė“. Jei veži ne savo prekes, o veži už pinigus, turi būti ir įmonės dokumentai, rodantys, kad tu legaliai dirbi. Vokietai mėgsta klausti „kas yra siuntėjas ir kas gavėjas?“. Jei negali atsakyti lietuviškai ar vokiškai, įtaja auga. Gerai turėti verstinę įmonės power of attorney dokumentą.

Ar muitinė Vokietijoje dažnai sustoja?

Nuo to, kai įsigaliojo nauji taisykliai (Brexit ir kiti dalykai), kontrolės padidėjo. Ypač jei važiuoji iš Anglijos per Vokietiją arba atvežai maisto prekių. Tiesioginės Vokietijos-Lietuvos sienos nėra, todėl kontrolė vyksta viduje, dažniausiai užfiksuojant kelių kameromis arba stebint įtartinus mašinas. Jei turi maisto prekių, būtinai turėk veterinarijos sertifikatus. Be jų – prarasi visą krovinį jums brangiai jį sunaikinus.

Kas daryti, jei praradau CMR sąskaitą?

Panika. Bet ne viskas prarasta. Reikia iškart skambinti siuntėjui ir prašyti išsiųsti kopiją el. paštu. Geriausia turėti spausdintą kopiją. Jei parodysi užrašus ant popieriaus su pieštuku, vokiečiui tai nepatiks. Jis mėgsta popierių. Būna, kad sistemose dingsta duomenys, todėl visada daryk nuotraukas užpildytų dokumentų prieš išvykstant iš sandėlio. Tai išgelbėjo ne vieną mano dieną.

Ar reikalingas TIR sąrašas?

Mikroautobusu? Ne, nebent jis yra labai specialaus tipo. TIR skirtas sunkvežimiams, kurie važiuoja muitinės uždaruose režimuose. Su mikroautobusu tu dažniausiai važiuoji paprastu eksporto/importo režimu. TIR knygelė kainuoja brangiai ir jai reikia specialių įrenginių mašinoje (kurie turi būti patvirtinti). Deja, „Sprinteris“ netenka po TIR. Taigi, tenka tikėtis, kad neužkliuns į papildomą patikrą.

Kaip elgtis su vokiška policija, jei sustoja?

Ramybės. Niekada neikš iš rankų. Kalbėk taip, kaip gali. Angliškai daugelis moka, lietuviškai – niekas. Jei nekalbi nei viena, rodyk dokumentus ir tyliuk. Jei bandysi aiškinti rankomis, gali atrodyti įtartai. Geriausiai turi būti, jei gali parodyk telefono numerį, kurį gali paskambinti tavo šefas arba brokeris. Vokietai gerbia, kai yra su kuo kalbėtis suaugusiems žmonėms, o ne su „važinėtoju“, kuris nežino, ką veža.

Ar turi būti vairuotojo darbo laiko apskaita?

Tikrai. Jei turi tachografą – jis viską užrašo. Jei neturi – turi turėti popierinę lentelę, kurioą ranka rašai valandas. Pavogti valandas – tai paprasta, tačiau jei įvyksi avarija arba sustos tave, ir išsiaiškins, kad parašei melagingą laiką, bus blogai. Draudimas gali nebeišmokėti, o bauda asmeniui didelė. Geriau prašyti šefo, kad leistų užmiegoti, negu važiuoti naktį ir bijoti kiekvieno šešėlio.

Kas gali nutikti realiame gyvenime? (Problemos ir patirtis)

Ar galiu vežti keleivius ir siuntas kartu?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis mikroautobusas (C1 kategorija). Jei turi keleivinį, turi gauti leidimą vežti prekes. Vokietai čia labai griežti. Jei sustos ir pamatys, kad užpildyta bagažinė ir keleiviai sėdi ant dėžių – baigta. Mašina gali būti konfiskuota. Geriau nemašinti to. Žinau, kad dažnai važinėja studentai, veždami ką nori, bet jei tu esi profesionalas, nedaryk to.

Kas nutinka, jei pasikeičia oro sąlygos?

Vokietijoje žiema ne tokia kaip Lietuvoje, ten dažniau būna rūkas. Rūke važiuoti greitai negalima. Jei vėluosi dėl rūko, pranešk klientui. Geriau atvykt vėliau, negu neatsiųsti mašinos. Be to, jei kelyje yra avarija dėl slidumo, ir tu kliūni į sunkvežimį, kaltė dažniausiai tenka mažesniajam. Sąjungos draudimas tai padengs, bet ką darysi su laiku? Reikia turėti rezervą.

Ar dažnai vagia krovinius iš mikroautobusų?

Taip, ypač poilsio aikštelėse. Mikroautobusą lengviau „laužyti“ nei sunkvežimį. Jei turi vertingų prekių (elektronika, rūbai), niekada nepalik jų matomoje vietoje, net jei eini į tualeto penkias minutes. Geriausia turiti užrakta (tokia vokiška „pavogimo apsauga“), užrakinanti galinę ašį arba vairą. Vieną kartą man vagys iškirto priekabą (kol buvo su sunkvežimiu), o su mikroautobusu jie tiesiog išlaužo duris. Tad būk atsargus.

Ar verta dirbti su tais „pogrindžio“ ekspeditoriais?

Niekada. Jie moka daugiau grynais, bet jei nutinka problema – jie dingsta. Dirbau su viena firma iš Vilniaus, mokėjo puikiai, o kai pasidarė bauda Vokietijoje, jie pasakė „mūsų reikalas, ne tavo“. Teliko mokėti patiems. Dirbk su rimtomis firmomis, kurios turi biurą, sutartis ir draudimą. Gali būti, kad moka šiek tiek mažiau, bet užtat miegi ramiau.

Kaip išlikti sveikam sėdint visą dieną vairuojant?

Tai paprasta, bet sunku. Pirkti geros kėdės. Originali „Mercedes“ kėdė geriau už pigų kinietišką pakeitimą. Be to, reikia liesti kojas. Kas valandą sustok, nors ir penkioms minutėms. Vokietijoje yra daug „Rasthof“ su takeliais. Nenaudok laiko, kai deginate, kad sėdėtum ir gertum kavą. Eik pasivaikščioti. Nugaros skausmas – tai profesionaliojo vairuotojo liga, su ja sunku kovoti vėliau.

Ar sunku susitvarkyti su vokišku kalbu?

Ne būtinai mokėti vokiškai, bet žinoti kelis žodžius būtina. „Ausweis“ (pažymėjimas), „Papiere“ (dokumentai), „Nee“ (ne), „Ja“ (taip). Kartais pakanka parodyti pirštu. Bet jei turi problemą su krovinio paieška sandėlyje, ir vokietis kalba greitai, gali būti bėda. Tada padeda „Google Translate“ arba paprašyti kolegos iš Lietuvos pašalpinti telefonu.

Ką daryti, jei mašina nenuvažiuoja į kalną?

Vokietijoje kalnų nėra daug, bet yra vietų, toliuose pietuose (Bavarija), kur keliai vingiuoja. Jei mikroautobusas perkrautas, variklis gali užvirti. Tada įjunk šviesas, užsidėk trikampį ir lauk. Negali važiuoti atbulai greitkeliu, tai pavojinga. Skambuk pagalbai. Ir nenaudok pavarų, kurios neegzistuoja, bėgiui kelyje – degins sausus.

Ar galiu vežti gyvūnus?

Tik jei turi veterinarinį pasą. Jei tai nekomercinis keleivinis gyvūnas (šiun, katė), tai lengviau, jei prekė (arkliai, karvės) – tai čia jau kita istorija. Su mikroautobusu gyvūnus vežti nelegalu, jei tai nėra specialiai pritaikyta transporto priemonė. Vokietai labai myli gyvūnus ir jų gerovę. Jei pamatys šunį, uždarytą į dėžę be oro, gali iškviesti policiją ir gyvūnų apsaugos tarnybą.

Kaip atrodi tipiškas tavo darbo diena?

Kelias iš Lietuvos (apie 12-14 valandų), pristatymas, ieškant parkingo, miegas, rytas – ieškant grįžtamojo krovinio. Kartais pavyksta rasti tą pačią dieną, kartais reikia laukti iki rytojaus. Tai cirkulas. Po savaitės namie esi išsekęs. Bet jei viskas susidėjo gražiai, ir pinigai gavo, tai tada jaučiasi, kad verta. Vežti siuntas į Vokietiją nėra poilsis, tai darbas.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Yra toks dalykas kaip „Infrastrukturabgabe“. Tai mokestis už naudojimąsi keliais, net jei tu neturi tachografo ar Mait. Jis taikomas kai kuriems sunkvežimiams ir autobusams, bet kartais ir sunkiesiems furgonams, jei jie naudojami verslui. Patikrink oficialiose svetainėse prieš važiuodamas, ar tavo mašinos numeris nėra sąraše. Jei ne sumokeisi, gauti raštą namo ateis po mėnesio su papildoma mokesčių dalimi.

Ką daryti, jei klientas apgaulingai teigia, kad prekės sugadintos?

Čia padeda nuotraukos. Prieš išveždamas daryk nuotraukas kiekvienos dėžės, ypač jei ji yra pažeista. Jei atvyksti ir klientas sako „o čia dėmė“, o tu turi nuotrauką, kurioje matosi, kad dėmė buvo iš pradžių – problema išsprendžiama. Be nuotraukų – žodis prieš žodį, ir ten dažniau laimi tas, kuris kalba vokiškai.

Ar reikia specialios draudimo polisos?

„Žalias kortelė“ yra būtina. Ji padengia žalą trečiesiems asmenims užsienyje. Bet ji nepadengia tavo krovinio. Tam reikalingas krovinių draudimas (Cargo). Jis nėra brangus, bet gali išgelbėti tūkstančius, jei sudegs visa mašina su siuntomis. Nenaudokimės viltimi, kad „su manimi nieko nes nutiks“. Nutinka viskam.

Ar galiu pasidaryti pietus mašinoje?

Galima, bet ne kiekviename mikriuke. Reikia turėti mažą viryklę ir indus. Degalinėse maistas brangus ir nesveikas. Mačiau vairuotojus, kurie kepdavo dešras ant dujų baliono kieme. Tai gerai, jei oras leidžia. Žiemą reikia šiltai apsirengti. Vokietijos žiema gali būti drėgna ir įkyri.

Ar sunku rasti vietą, kur nuleisti tą „mažą“ reikalą?

Labai sunku. Jei turi 10-15 adresų vienam mieste, tai prarasit dieną. Vokietijos miestuose daug „žonos“ (Environmental zone), kurioje negali važiuoti sena mašina. Be to, centruose negali stovėti be mokėjimo. Geriausia viską susiderėti, kad pristatytum į vieną vietą (vartus), o ne važinėtum po butus.

Ar verta investuoti į naują mikroautobusą?

Jeigu planuoji važiuoti reguliariai, tai taip. Naujesnis mašina turi mažiau problemų su technine priežiūra, pigiau degina (gali būti hibridas), ir ji atrodo prestižiškiau prieš klientą. Senas „grybauklys“ gali būti geras tik trumpiems maršrutams arba jei esi savo viršininkas ir niekam nepasiskundžiai. O jei dirbi su firmomis, jos mato, kuo važiuoji.

Ar yra kokios nors naujovės, apie kurias reikia žinoti?

Visada kažkas keičiasi. Dabar kalbama apie elektromobilius, bet su jais į Vokietiją dar nelabai važiuoja dėl autonomijos. Taip pat, stebėk informaciją apie „Low Emission Zones“. Jos plečiamos. Jei turi seną dyzelinį „Sprinterį“, gali būti, kad į Berlyną arba Stutgartą nebeįvažiuosi legaliai. Reikės įsigyti specialų filtrą (neįmanoma) arba keisti mašiną.

Paskutiniai patarimas pradedantiesiems?

Ne bėgk. Geriau važiuoti lėčiau, bet saugiau. Pasirūpink dokumentais, geru miegu ir ryšiais su namais. Vokietija – tai tvarkinga šalis, jei elgiesi pagal taisykles, viskas gerai. Jei bandysi „lankyti“ – gausi. Ir svarbiausia – nepykite ant vokiškų klientų, jie tiesiog mėgsta tvarką.

Išvada

Galiausiai, mikroautobusas siuntas į Vokietiją gali vežti sėkmingai, jei žinai, į ką įsitrauki. Tai ne lengvas verslas, yra daug paslėptų akmenų, nuo biurokratijos iki blogų kelių ir pavojingų vairuotojų. Reguliarūs reisai reikalauja kantrybės ir geros organizacijos. Jei pasiruošęs ir turi tvirtą mašiną, gali uždirbti gerai, bet jei tik bandysi išmėginti savo laimę be pasiruošimo – greit nusivilti. Sėkmės kelyje ir saugios vairavimo.