Ar mikroautobusai tinka biuro persikraustymui iš Vokietijos

Įvadas

Ar mikroautobusai tinka biuro persikraustymui iš Vokietijos? Daugeliu atvejų – taip, bet ne visada ir ne kiekvienam biurui tas pats mikroautobusas tiks vienodai gerai. Per tiek metų pervežimuose esu matęs visko: mažą advokatų kontorą Berlyne, kurią sutvarkėme vienu reisų, ir įrangos pilną IT įmonę prie Frankfurto, kur vienas mikroautobusas tikrai nebūtų išsukęs darbo. Biuro persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą ar kitą šalį nėra tik „pakeliam baldus ir važiuojam“. Čia reikia galvoti apie dokumentus, pakavimą, kėdes, stalus, serverius, archyvus, kompiuterius, spinteles, kartais net seifus ar kavos aparatus. Jei viskas suplanuota normaliai, mikroautobusas gali būti labai patogus variantas – pigesnis už didelę sunkvežimio dalį, lankstesnis miesto gatvėse ir greitesnis pakrovimui mažesniems kroviniams. Bet reikia žiūrėti realiai: svoris, tūris, apsauga nuo drėgmės, laikas ir maršrutas lemia daugiau negu gražūs pažadai telefone.

DUK

Pagrindiniai klausimai apie mikroautobusų naudojimą biuro persikraustymui iš Vokietijos

Kiek biurui iš Vokietijos reikia mikroautobuso vietos?

Dažniausiai reikėtų skaičiuoti ne pagal „kiek stalų“, o pagal tūrį ir svorį kartu. Vienas vidutinis biuro stalas gali užimti daugiau vietos negu atrodo, ypač jei jis neišsirenka arba turi stiklinių dalių. Kėdės dažniausiai kraunamos į aukštį, bet jas reikia saugoti nuo įbrėžimų. Mažam biurui iki maždaug 5–7 darbo vietų kartais užtenka vieno didesnio mikroautobuso su 8–12 euro palečių tūriu, jei nėra daug spintų ar technikos. Didimesniam biurui jau reikia kelių reisų arba papildomo transporto. Praktikoje geriausia prieš siūlant kainą prašyti nuotraukų ir apytikslio sąrašo – kitaip skambutis „viskas normaliai“ gali virsti staigmena aikštelėje prie Hamburgo sandėlio (tiksliau – prie sandėlio zonos, taip sakant).

Ar mikroautobusas gali gabenti biuro kėdes iš Vokietijos į Lietuvą?

Taip, gali gabenti biuro kėdes iš Vokietijos į Lietuvą ir tai gana dažnai daroma. Svarbu jas tinkamai sukrauti – kojelės apsaugoti nuo įbrėžimų, porankius nepažeisti, ratukus surišti arba dėžėti atskirai, jei kelias ilgas ir kelias blogesnis. Biuro kėdės atrodo paprastos, bet klientai dažnai pamiršta, kad jų plastikas gali trūkti nuo spaudimo arba metalinės dalys subraižo stalviršius. Jei kraunama iš Miuncheno biuro į Vilnių ar Kauną, kelionė nėra trumpa, todėl krovinys turi būti pritvirtintas diržais ir kilimėliais. Aš visada sakau: kėdės nėra „tik kėdės“, kol jos neatvyko subraižytos per pusę Europos (čia turbūt per daug pasakiau).

Kokio dydžio mikroautobusas tinka biurui kraustyti iš Vokietijos?

Dažniausiai kalbame apie mikroautobusus nuo maždaug 8 iki 17 kubinių metrų talpos, nors vidaus aukštis ir durų plotis dar svarbesni už vieną skaičių brošiūroje. Biuro baldams reikia ne tik vietos grindyse – reikia galimybės krauti aukštyn be rizikos viską sugriauti po pirmo posūkio prie Dortmundo žiedinės sankryžos (na gerai, gal ne tiesiog ten). Jei vežate stalus su metalinėmis kojomis, kompiuterių monitorius ir dėžes su dokumentais, patogu turėti bent vidutinį mikroautobusą su pertvara arba tvirtinimo taškais krovinio skyriuje. Mažas furgonas tinka tik labai mažam persikraustymui: pora stalų, kelios dėžės ir kėdės. Bet tikram biurui geriau nesusimažinti transporto „kad būtų pigiau“, nes paskui brangiau išeina antras reisas arba taisymas po pažeidimų (čia jau ne teorija).

Kokia būtų orientacinė biuro persikraustymo iš Vokietijos kaina mikroautobusu?

Orientacinė kaina labai priklauso nuo miesto Vokietijoje, krovinio dydžio ir paslaugų lygio – ar tik vežame ar dar renkame baldus ir pakuojame techniką. Mažesniam biurui su vienu reisu galima matyti sumas maždaug nuo keliasdešimt iki šimto eurų už kilometrų paslaugą plius darbo laikas pakrovimo vietoje; tarptautiniuose maršrutuose į Lietuvą dažniausiai skaičiuojama kompleksinėje kainoje: transportas, vairuotojo laikas, kuras, dokumentai ir rizika ant kelio apie Hamburgą ar Berlyną (juokauju dėl rizikos, bet kamščiai ten kartais rimti). Jei reikia dėžių, plėvelės, demontavimo ar laikino saugojimo Lietuvoje – kaina auga logiškai. Todėl „kiek kainuoja“ be sąrašo beveik nieko nereiškia (nors klientai mėgsta to klausti pirmu sakinio).

Ar galima kraustyti biurą mikroautobusu tiesiai iš Vokietijos biuro į Lietuvos biurą?

Taip, galima kraustyti tiesiai iš Vokietijos biuro į Lietuvos biurą ir tai yra vienas populiariausių scenarijų mažoms bei vidutinėms įmonėms. Reikia tik suderinti pakrovimo langą Vokietijoje – pavyzdžiui Frankfurte ar Diuseldorfe – ir pristatymo laiką Lietuvoje: Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje dažnai būna ribotas įvažiavimas į kiemą ryte ar po pietų. Mikroautobusas čia turi pranašumą: jis lengviau manevruoja miesto centre negu didelis sunkvežimis su puspriekabe. Bet jei biuras yra aukštame pastate be lifto arba liftas rezervuojamas tik vienai valandai penktadienį po pietų – tai jau tampa ne transporto klausimas vien tik (čia reikia planuoti žmogiškai).

Ar mikroautobusas tinka dokumentų archyvui vežti iš Vokietijos?

Tinka vežti dokumentų archyvą mikroautobusu iš Vokietijos labai gerai – jei dėžės tvarkingos ir apsaugotos nuo drėgmės bei purvo. Dokumentai yra sunkūs net tada kai atrodo „tik popierius“, todėl svarbu nesukrauti jų taip giliai ant grindų kad niekas nepajudintų dėžių per vežimą per Lenkiją naktį (šiek tiek perdėjau šitai). Popierius nemėgsta vandens ir kavos likučių ant grindinio prie sandėlio durų – buvau matęs visokių „saugiai supakuotų“ archyvų be jokios plėvelės viršuje. Geriausia naudoti tvirtas dėžes su dangčiais arba bent storas kartonines dėžes bei vandeniui atsparią plėvelę viršutiniam sluoksniui (tiksliau viršutinei krūvai). Jei dokumentams taikomi konfidencialumo reikalavimai – verta aptarti uždarytą transportą ir atsakingus žmones prie pakrovimo/iškrovimo (čia ne vieta improvizacijai).

Ar kompiuterius galima vežti tuo pačiu mikroautobusu kaip baldus?

Techniškai taip galima vežti kompiuterius tuo pačiu mikroautobusu kaip baldus bet aš rekomenduoju juos atskirti kiek įmanoma geriau dėl smūgių dulkių ir temperatūros pokyčių per ilgą maršrutą iš Vokietijos į Lietuvą (pavyzdžiui nuo Štutgarto iki Klaipėdos gali būti daug skirtingo oro). Monitoriai ypač nemėgsta spaudimo kraštuose o sisteminiai blokai nemėgsta kai kas nors padeda ant jų kavos aparatą nes kažkam atrodo kad laisva vieta reiškia lentynėlę (čia jau buvusi situacija ne kartą). Geriausia kompiuterinę techniką vežti originaliose dėžėse arba specialiose tarose su putplasčiu o serverius transportuoti atskirai pritvirtintus kad nejuda kiekvienoje duobėje prie Poznanės (gal kiek dramatiška bet suprantama). Klientams dažnai sakau kad technika kainuoja daugiau negu senas stalas tad elgtis su ja reikia atitinkamai (teisingiau sakyčiau elgtis atsargiau).

Planavimas prieš biuro persikraustymą iš Vokietijos mikroautobusu

Kaip paruošti biuro baldus prieš perkraustymą iš Vokietijos?

Biuro baldus prieš perkraustymą reikia paruošti tvarkingai: nuimti stalčius jei jie kabantys apsaugoti kampus sudėti varžtus į maišelius pažymėtus lipdukais o stiklines dalis suvynioti papildomai plėvele ar burbuline medžiaga (tikrai ne laikraštiniais popieriais jei baldas brangus). Iš patirties matau kad blogiausia prasideda tada kai kas nors sako „palikite taip kaip yra mes patys kaip nors sutvarkysime atvykę“ o tada aikštelėje stovi penkiolika dalių be aiškios sistemos prie Kelno sandėlio kiemo (nors tai nebūtinai Kelne buvo). Jeigu stalai demontuojami prieš pakrovimą reikia susiglaudinti visas detales pagal zonas kad Lietuvoje nesurinkinėdami spintelių neprakeiktume kiekvieno šešiakampio varžto (turėjau omenyje šešiabriaunio varžto aišku). Planavimas čia sutaupo daugiau negu paprastas pigesnis transportas nes netinkamai paruošti baldai lėtina darbą o darbo valandos greitai susirenka (tai faktas ne reklama).

Ar reikia demontuoti biuro baldus prieš krovinį į mikroautobusą?

Dažniausiai reikia demontuoti bent dalį biuro baldų prieš krovinį į mikroautobusą ypač jei tai didelės spintos ilgi stalviršiai posūkiais padalinti stalai arba konferencijų zonos elementai kuriuos tiesiog neįmanoma saugiai gabenti surinktus per tarptautinį maršrutą tarp Berlyno Frankfurto Hamburgo ir Lietuvos miestų (sarašas ilgas bet realistiškas). Kai kurie stalai važiuoja surinkti jei jų konstrukcija tvirta o matmenys telpa durims tačiau rizika atsiranda tada kai durys siauros arba koridoriuje reikia pasukti devyniasdešimt laipsnių beveik kaip gydytojo kabinete prieš procedūrą (gal netinka palyginimas bet vaizdas aiškus). Demontavimas leidžia geriau išnaudoti tūrį mažame transporto skyriuje tačiau reikalauja atsakingo žmogaus kuris pažymi detales ir surenka vėl pagal schematizmą arba bent sveiką protą bei nuotraukas prieš ardant baldus (pataisau: pagal nuotraukas prieš ardant baldus dar geriau). Jei klientas nori pats viską sumontuoti Lietuvoje tada bent varžtai turi būti sunumeruoti kitaip darbas virsta vakariniu renginiu be bilietų (nepatogu bet tiesa).

Kokius dokumentus reikia turėti vežant biuro inventorių iš Vokietijos?

Vežant biuro inventorių iš Vokietijos paprastai reikia CMR važtaraščio arba kitos tinkamos važtaraščio formos priklausomai nuo sutarties krovinio pobūdžio ir kliento reikalavimų taip pat sąskaitos faktūros paslaugoms prekiavimo atveju bei galimų vidaus perdavimo dokumentų jeigu perkraustoma tarp tos pačios kompanijos padalinių (tiksliau tarp tos pačios grupės įmonių padalinių dažniausiai būna paprasčiau bet ne visada). Jei gabenami kompiuteriai serveriai brangi technika ar nuomojami baldai verta turėti inventorizacijos sąrašą su serijiniais numeriais nes paskui ginčytis dėl „kur dingo tas monitorius“ nėra maloniausia veikla nei vairuotojui nei buhalterijai Hamburgėje nei Vilniuje (gal neteisingai parašiau miestelio formoje bet mintis aiški). Didesnės rizikos atvejais pravartu turėti draudimo patvirtinimą bei krovinio vertės deklaraciją nes standartinis CMR limitas ne visada padengia realiųjų nuostolių jeigu technika senesnė tačiau labai brangi verslui (čia jau nemalonūs skaičiai kartais ateina vėlai). Prie sienos ES viduje papildomų muitinės procedūrų paprastai nėra tačiau dokumentų tvarka vis tiek turi būti tokia kad niekas nepultų improvizuoti po keturiolikos valandų kelionės kai visi nori miego o ne ieškoti sąrašo bagažinėje (tiksliau krovinio skyriaus kampe).

Kiek trunka biuro persikraustymas mikroautobusu iš Vokietijos į Lietuvà?

Įprastinis kelionės laikas tarp daugelio didžiųjų Vokietijos miestów ir Lietuvos miestów svyruoja maždaug nuo dvylikos iki dvidešimt keturiów valandów gryno važiavimo priklausomai nuo trasós pradžios pabaigos eismo kamščių bei sustojimų pasienyje Lenkijoje kuris dabar ES viduje formaliai nėra muitinės siena bet praktiškai eismas kartais elgiasi taip lyg būtų kita istorija kitame politiniame romane būtų galima rašyti apie tai bet mes dirbame transporto srityje tad grįžtu prie klausimo apie laikà (pataisymas dėl rašybos: Lietuvos). Jei kalbame apie pilną persikraustymà tada bendras procesas trunka ilgiau nes reikia pakrovimo darbo valandów iškrovimo galbūt baldów surinkimo techninés patikros po montavimo bei galimó nenumatytó situacijó kai liftas neveikia arba dokumentó dėžių yra daugiau nei kas nors prisiminé telefonu prieš savaitæ prie kavos aparato Diuseldorfe (toks scenarijus tikrai egzistuoja).