perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo „Mercedes“ Vito, užkrauto tokip, kad ratlankiai lysėjo, iki liūdnai pagarsėjusių čekiškų furgonų, kurie sugestuojant Voige (Vogtland) regione palikdavo klientus be jų turto. Kasdien sulaukiau klausimų apie logistikos niuansus, o vienas populiariausių visada lieka apie galimybę sutaupyti. Dažnai žmonės svajoja tiesiog nuvežti savo daiktus ir nusipirkti bilietą atgal, todėl domina, ar įmanoma persikraustyti į Vokietiją su mažesniu mikroautobusu be didelių problemų. Atsakymas yra „taip“, tačiau su daugybės „bet“, kuriuos aš jums čia išdėliosiu be jokio glaustumo. Jūs gausite tikrąją patirtį, be reklaminių frazių, kaip tai vyksta realiame kelyje, kur muitinės pareigūnai nemiegą, o kuras nebus pigesnis tik todėl, kad jūs važiuojate sau.
Tai vienas painiausių klausimų, ir net aš kartais į juos užklystu į painius dalykus. Jei jūsų mikroautobuso bendroji leidžiama masė (GVW) yra mažesnė kaip 3,5 tonos, o jūs vežate savo asmeninius daiktus į naują gyvenamąją vietą, tada tachografo įrengti ir naudoti nereikia. Tačiau, jei mikroautobusas yra registruotas kaip krovininis (ne keleivinis), o svoris viršija 2,8 tonos su daiktais, situacija pasikeičia. Vokietijos kelių policija labai mėgsta stovėti prie pasienio punktų ir tikrinti būtent šiuos dalykus. Jei jūsų transporto priemonėje yra tachografo įrenginys (net jei jis neveikia), jums gali skirti didelę baudą už jo nebraižymą, net jei esate „privatus asmuo“.
CMR kontraktas yra tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas, tačiau jei persikraustote į Vokietiją su mažesniu mikroautobusu savo reikmėms, jums jis neprivalomas. Priklausomai nuo to, ar krovinius vežate komerciškai, ar ne, skiriasi ir draudimas. Aš atsimenu vieną atvejį, kai klientas vežė baldus draugui už „pinigus ant rankos“ ir buvo sustabdytas. Neturėjdamas CMR ir verslo licencijos, jis turėjo mokėti baudą už nelegalią komercinę veiklą. Jei važiuojate sau, pasirašykite paprastą inventorinį sąrašą – tai padės ir pačiam susiskaičiuoti, ir draudžikui, jei kas nutiks.
Negaliu pasakyti, kad jis yra griežtai įstatymiškai privalomas privatiems asmenims, tačiau be jo jūsų gyvenimas gali tapti tikras pragaras. Muitinėje arba policijos kontrole jei jūs privalėsite įrodyti, kad priekaboje nėra prekių parduodimui, šis lapas bus gelbėjimo ratas. Parašykite viską: nuo „du šaldytuvai“ iki „vienas senas sofos pagalvė“. Geriau per daug parašyti, nei vėliau aiškintis, kad tas televizorius nebuvo paimtas iš parduotuvės vakar. (Čia turiu omenyje, kad geriau būtų detaliai, o ne trumpai).
Jeigu mikroautobusas nėra jūsų, o jį nuomotės arba pasiskolinote iš giminaičio iš užsienio, būkite pasiruošę papildomiems klausimams. Ypatingai jei numeriai lenkiški – mūsų pareigūnai yra išmokę juos stebėti. Vokiškais numeriais važiuoti yra lengviau, jeigu persikraustote į Vokietiją, tačiau reikia turėti notarinį leidimą nuo savininko vairuoti transporto priemonę. Be to, jeigu automobilis yra registruotas įmonės (net jei tai jūsų tėvo firma) pavadinimu, tai jau laikoma komerciniu pervežimu, o tai įtraukia visą tachografų, poilsio laiko ir kitokias šiukšles.
Niekada nebekeliaukite be jo. Nors daugelis sako, kad ES šalyse jis nebūtinas, bet tai tik pusė tiesos. Vokietijoje, jeigu jus sustabdys policija ir neturėsite tarptautinio draudimo liudijimo, galite ne tik gauti baudą, bet ir būti priversti palikti automobilį kelionei. Ypač jeigu jūsų draudimas Lietuvoje yra „pagrindinis“ ir neapima „Zonos 2“ ar panašių plėtrų. Už kelių šimtų eurų baudą nenusipirksite ramybės, o jeigu įvyks avarija, problema taps tikrai milžiniška.
Taip, jeigu sumą viršija 10 000 eurų. Tai nereiškia, kad jūs privalote mokėti mokesčius, tačiau privalote užpildyti deklaraciją pasienio punkte. Žmonės dažnai baiminasi, kad juos „apvogs“, bet iš tikrųjų tai kovos su plovimo priemonės dalis. Jei pinigų nebus deklaruota ir jie bus rasti, juos tiesiog konfiskuos. Aš pats mačiau, kaip vienas vairuotojas neteko viso užmokesčio už kelionę tik todėl, kad nusprendė, kad „niekas nepastebės“. Geriau praleisti 10 minučių biurokratijoje nei prarasti santaupas.
Vežti savo maistą ir alkoholį galima, bet yra ribojimai. Alkoholio negalima vežti daugiau nei tai leidžiama nesusimokusiam asmeniui (dažniausiai tai keli litrai degtinės ir keliasdešimt vyno butelių, bet tikslias skaičius geriau pasitikrinti, nes keičiasi). Maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, nėra galima vežti iš trečiųjų šalių, tačiau iš Lietuvos tai paprasta. Bet žiūrėkite, kad jis nebūtų sugedęs – puse sugedusio kumpio smarvės vasarą furgone gali sukelti tiek pat problemų kiek ir pervežimas be dokumentų.
Visada rekomenduoju važiuoti per Lenkiją (Warszawa, Poznań), jeigu kyla klausimas, kaip pigiau ir greičiau persikraustyti į Vokietiją su mažesniu mikroautobusu. Keliu yra blogesnių, tačiau atstumas trumpesnis. Alternatyva per Švedetiją ir Daniją yra patogesnė, tačiau brangesnė dėl brangių keltų ir tiltų mokesčių (didelis Øresund tiltas). Žiūrėkite į savo mikroautobuso būklę – jei pakaba jau sena, vengite Lenkijos „duobių“ maršruto, nes užlūžęs ratas pakeliui gali kainuoti brangiau nei keltas.
Sėkmė! Vokietijoje sunkvežimiams mokamas mokesčiai (LKW-Maut) taikomas tik transporto priemonėms, kurių leidžiama masė viršija 7,5 tonos (arba jei yra priekaba ir bendra masė viršija 12 tonų). Taigi, su standartiniu „Sprinteriu“ ar „Transitu“ jums nereikės įsigyti „Maut“ bokštelio. Tačiau nepamirškite, kad kai kurie tuneliai ar tiltai (pvz., Reido tiltas Hamburge ar Fehmarnsund) gali turėti atskirus mokesčius mažesniems automobiliams, tačiau jie dažniausiai nedideli.
Tai būtinas dalykas, jeigu planuojate važiuoti į miestus. Be šios žalios ar geltonos etiketės ant priekinio stiklo jums neleidžiama važiuoti į daugelį Vokietijos miestų centrų („Umweltzone“). Už važiavimą be jos bauda siekia 100 eurų. Gauti ją galima bet kurioje techninės apžiūros stotyje (TÜV, DEKRA) už vos 5-10 eurų. Nekelkite rizikos – policija miestuose stovi tiesiai už ženklų ir tikrina.
Žiūrėkite, tai vienas pavojingiausių dalykų. Nors ant „autobano“ nėra greičio ribos, tai netaikoma krovininiam transportui. Net jei tai mikroautobuso tipo automobilis, jei jis užregistruotas kaip krovininis (N1), jūs negalite važiuoti greičiau nei 80 arba 90 km/h (priklausomai nuo to, ar yra gale lipdukas su 100 km/h). Aš mačiau, kaip lietuviai važiuodavo 130 ir jų tiesiog nulipdavo ant radarų, o baudos buvo milžiniškos.
Jei judate be tachografo, jums netaikomi „socialiniai“ reikalavimai (poilsis po 4,5 val), tačiau saugumo sumetimais nesižiūrėkite į tai. Stabdykite kas 2-3 valandas. Vokietijoje yra daug gerai įrengtų poilsiaviečių (Rasthof), tačiau daugelis jų yra mokami arba pilni. Jeigu norite pigiau, ieškokite mažesnių parkingų, tačiau saugumo sumetimais geriau palikti mašiną apšviestoje vietoje su kamerais. Niekada nepalikite daiktų matomoje vietoje – vagysčių statistika, ypač prieš pietus, didelė.
Niekada to nedarokite mieste. Vokietijoje parkavimo taisyklės yra griežtos, o krovininiams automobiliams draudžiama stovėti daugely vietų („Anlieger frei“ zonos). Jeigu užsimetėte „už 5 minučių“ pavėsint į parduotuvę, o grįžote su baudos lapeliu – nebesiustukite. Miesto ribose geriau naudoti mokamas parkingas arba „Park and Ride“ zoną.
Pirmiausia – įsijunkite „avarinius žibintus“ ir užsidėkite lietpaltę. Jeigu turite „CASCO“ draudimą, skambinkite jiems, dažniausiai jie turi pagalbos tarnybą Vokietijoje. Jei neturite, skambinkite pagalbai (ADAC arba pan.), tačiau tai kainuos. Nepaisykite to, kad „gerai važiuoja“ – jei šokinėja temperatūra, sustokite. Būna, kad žmonės važiuoja toliau ir variklis užsidega, o tada jau niekas nepagerbės.
Labai sunku. Vokietijos miestuose yra daugiauia „žaliųjų zonų“, siaurų gatvelių ir žemų tiltų. Jeigu jūsų mikroautobuso aukštis viršija 2 metrus (dažna „Vito“ ar „Sprinter“ versija), žiūrėkite į aukščio ribojimo ženklus. Vienas mano klientas prieš metus užkliudė tiltą Berlyne su stogu kurį buvo užtvirtinęs (ne per tvirtai, deja) – rezultatas buvo visiškai uždaužtas stogas ir prarasti baldai.
Naktį kelyse mažiau kamščių, tačiau daugiau pavojų. Sunkvežimiai vairuotojai gali būti pavargę, o kelyje pasitaiko elnių ir šernų (ypaš Rytų Vokietijoje). Be to, jeigu įvykta avarija naktį, pagalba gali atvykti vėliau, o neapsiginti su pilnu daiktų furgonu šalia tamsaus miško nėra labai smagu.
Nuoma vienai krypčiai (One-way rental) yra brangiausia paslauga rinkoje. Firmos Lietuvoje už tokį dalyką imasi ne tik dienos kainos, bet ir didelio „bazinio“ mokesčio už grąžinimą užsienyje. Aš mačiau, kad žmonėms tai kainuodavo 800–1200 eurų vien už nuomą. Jei galite, imkite mašiną su grąžinimu į tą pačią vietą – tada kaina gali būti tris kartus mažesnė, o bilietas atgal autobusu ar traukiniu kainuos vos daugiau nei pusė to nuomos mokesčio.
Kainos svyruoja, tačiau Vokietijoje kuras (dyzelinas) yra brangesnis nei Lietuvoje. Taip pat, Lenkijoje jis gali būti pigesnis, tačiau nepasikliaukite tuo per daug – kai kurios degalinės prieš autostradas gali skirtis tik 1-2 centais. Sutaupyti galite bandydami rasti degalines toliau nuo autostradų („off-piste“), tačiau su mikroautobusu tai gali būti nepatogu dėl didžių posūkių.
Tai labai rizikinga žaidimas. Jeigu nupirksite seną furgoną už 2000 eurų, jums gali iškilti problemų su technine apžiūra Vokietijoje arba tiesiog jis sugers pusiaukelėje. Po to jį ten reikės parduoti arba išvežti atgal. Tiesa, Vokietijoje seni „Vito“ ar „Transporter“ vis dar turi rinką, jeigu jie techniškai tvarkingi, tačiau aš asmeniškai nebūčia pasitikėjęs tokiu sprendimu be mechaniko patikrinimo.
Žmonės visada pervertina savo daiktų kiekį ir vertina mažiau tūrį. 3,5 tonos mikroautobuso (ilgas ratinės) tūris yra apie 13-15 kubinių metrų. Tai atrodo daug, bet užpildyti baldais, kuriuos negalima sudėti vienas į kitą, yra sunku. Tarkime, jei turite dvivietę lovą, spintą, šaldytuvą ir 50 dėžių – jūs tikrai užpildysite visą vietą. Jeigu daugiau – reikės priekabos, o tai jau vėl kategorijos keitimas.
Čia yra pilna juodoji dėžė. Jeigu jus sustabdys su kuo nors, kas nerašytas jūsų inventoriaus sąraše, ir jūs negalėsite įrodyti, kad tai dovana ar jūsų turtas, gali būti iškelta byla už nelegalų verslą. Vokietijos pareigūnai turi intuiciją šitame dalykyje. Jei norite papildomai užsidirbti, užsiregistruokite kaip vežėjas, gaukite licenciją, tada galėsite vežti ką norite. Tačiau tada jau nebe „persikraustysi“, o „vežsi“.
Vokietijoje žiemos padangų įstatymas yra griežtas. Jeigu jose yra sniegas, ledo arba temperatūra nukrenta žemiau nulio, privaloma turėti žieminę padangą (arba visasezonę su žiemos žymėjimu). Už važiavimą su vasarinėmis žiemos sąlygomis bauda yra 60 eurų, tačiau jeigu dėl to trukdykite eismui, bauda padvigubėja. Neapsiginkinkite teiginiais „aš važiuoju tik trumpą atstumą“ – Policija nesigaili.
Jei esate jaunas ir sportiškas – galbūt taip. Tačiau šaldytuvus, skalbyklas ar sofas užnešti į aukštą mikroautobusą vienam yra ne tik sunku, bet ir pavojinga nugarai. Aš nemačiau, kad kas nors nusivėrė stuburą vienoje kelionėje, tačiau girdėjau istorijų. Geriau pakvieskite draugą su alumi (po to, o ne prieš) arba sumokėkite krovėjams Lietuvoje už pakrovimą, o Vokietijoje už iškrovimą. Tai sutaupys nervus.
Jei velkite priekabą, o bendras svoris viršija 3,5 tonas (t.y. vilkikas + priekaba), jūs pateksite į kitą kategoriją (C1 arba B96). Jeigu svoris mažesnis, mokesčiai tokie patys kaip ir automobiliui. Tačiau atkreipkite dėmesį į greičio ribojimus – su priekaba Vokietijoje dažniausiai negalima važiuoti greičiau nei 80 km/h automagistralėje (jei nėra specialaus ženklo). Priekabos registracija ir techninė būklė taip pat turi būti tvarkinga.
Nenaudokite paprastos navigacijos! Ji ves jus per miesto centrus, po žemais tiltais ir siaurais gatvelėmis. Naudokite specializuotas „Truck“ arba „Camper“ navigacijas (pvz., Sygic, TruckMaps), kurios leidžia nustatyti transporto priemonės aukštį, svorį ir plotį. Tai išgelbės jus nuo situacijos, kai teks atgal važiuoti atbulai per siaurą gatvę, nes pravažiuoti negalima.
Jeigu tikslas yra persikraustyti į Vokietiją su mažesniu mikroautobusu, šeima gali trukdyti. Daiktai užima visą vietą, o žmonės turi sėdėti tarp jų. Nėra saugu važiuoti su ne užsegtais daiktais salone. Jei kelyje staiga sustosite, dėžė su televizoriumi galėtų pataikyti į keleivio galvą. Geriau, kad šeima važiuotų atskirai automobiliu, o furgonas eitų tik su daiktais (ir vairuotoju, žinoma).
Viską užrašykite. Kuras, keltas, maistas, baudos (jei tokios bus) – viskas turi būti fiksuota. Jeigu persikraustote susitarę su darbdaviu (kai jis moka už persikraustymą), jums reikės kvitų. Vokietijoje kvitai (Bon) dažniausiai būna ilgi, juos nedingsite, tačiau jie gali būti spaustinėje ant priekinio stiklo.
Žiūrėkite, tokių kaip „mokesčiai už užterštą orą“ ar panašiai nėra furgonams, tačiau gali būti mokesčiai už važiavimą miesto centre (pvz., Londono žemo emisijos zona, jei ten užklystum, bet mes kalbame apie Vokietiją). Vokietijoje tokių mokesčių miestuose nėra, išskyrus parkavimą. Tačiau kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Alpėse ar specifiniuose keliuose, gali būti mokesčiai už pravažiavimą (Maut). Žiūrėkite ženklus.
Taip, galite, tačiau reikia žinoti, kur. Tiesiog sustoti bet kurioje automagistralės atkarpoje yra draudžiama (tik poilsiavietėse). Taip pat nepamirškite, kad jeigu užšaldote orą viduje, o furgonas nėra izoliuotas, ryte gali būti vėsesnė negu lauke. Pasirūpinkite šiltomis antklodėmis, jei planuojate taip sutaupyti viešbučiuose.
Tada tiesiog liekate. Jeigu mašina yra jūsų arba nuomojama be griežtų grąžinimo terminų (tokių retai būna), nėra problemos. Tačiau jeigu jus veža kitas vairuotojas, jums reikės susitarti dėl jo atgalinio bilieto. Vokietijoje ilgiau likti nėra jokių biurokratinių kliūčių, jeigu turite vietą gyventi.
Su „Mercedes“ ar „Volkswagen“ – ne, Vokietijoje tai jų namų aikštė. Detales rasit kiekviename „Autohaus“. Su „Fiat“ ar „Renault“ taip pat nesunku, tačiau gali tekti šiek tiek paieškoti. Jeigu furgonas yra retas modelis (pvz., „Mitsubishi“ Canster ar senas „Nissan“), tai gali būti problema ir teks laukti, kol atveš iš kitos šalies.
Padėtų, tačiau ne būtina. Dauguma vairuotojų kalba angliškai, o jaunimai kalba net geresniu angliškum nei mes. Tačiau su techninėmis problemomis ar policijos kontrole, keletas vokiškų frazių („Guten Tag“, „Ich verstehe nicht“) gali padėti išvengti nereikalingo įtampos. Policija dažnai atpalaiduojasi, jei mėginate kalbėti jų kalbą, nors ir blogai.
Negalima tiesiog išmesti visų daiktų į pirmąjį šiukšliadėžę prie prekybos centro, jeigu ten yra didelis kiekis. Tai laikoma komercinėmis atliekomis. Jeigu išsirengėte iš furgono visas pakuočiales ir dėžes, ieškokite „Recyclinghof“ (perdirbimo centro) arba didelės konteinerinės zonos. Už didelių atliekų išmetimą nelegalioje vietoje baudos yrai didelės, o dažnai ir kameros stebi.
Taip, nusipirkite maisto parduotuvėse (pvz., Aldi, Lidl) ir gaminkite patys. Užkandinėse prie autostradų (Rasthof) kainos yra dvigubai aukštesnės. Vokietijoje maistas parduotuvėse yra gana pigus, o kokybė gera. Taip pat galite rasti pigių „Döner“ kebabų, kurie yra nacionalinis vairuotojų maistas.
Jei krovinys vertas daugiau nei 1000 eurų – tikrai taip. Standartinė CASCO draudimas dažnai neapima krovinio, jis apima tik furgoną. Už papildomą krovinio draudimą (Goods in transit) reikia paprašyti. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas neteko viso vertingo baldų komplekto, kai furgonas buvo apiplėštas naktį, o draudikas atsisakė mokėti, nes to nebuvo sutartyje.
Vokiečiai yra disciplinuoti, tačiau ir jie turi „nuliūdusius“ pareigūnus. Jeigu viskas tvarkoje – jums nieko nepadarys. Tačiau jeigu mašina dūmų, arba trūksta dokumentų, jie pasinaudos proga. Dažniausiai stabdo netoli sienos su Lenkija (Frankfurtas prie Oderio) arba netoli didžiųjų miestų. Tiesiog būkite pasiruošę.
Jei skubate – važiuokite per Lenkiją A2 autostrada. Jeigu norite ramiau ir maloniau – per Švedetiją. Žiūrėkite į savo mikroautobuso būklę. Jeigu jis „šydelėja“ ir greičiausiai sugers, geriau važiuoti keliu, kur daugiau servizų (Vokietijoje), o nekur toli nuo civilizacijos. Persikraustyti į Vokietiją su mažesniu mikroautobusu yra realu, tiesiog neskubėkite ir planuokite iš anksto.
Galima, tačiau jis turi būti tvirtai užfiksuotas ir netrukdyti numerio matomumo. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl numerio uždengimo. Jei dviratis uždengia bent dalį numerio arba šviesų, gausite baudą. Geriau naudoti specialias dviračių laikiklio dėžes.
Jei jau Vokietijoje ir pervažiavote, nevalgykite laiko – užsiregistruokite gyvenamąją vietą (Anmeldung) per 2 savaites. Nors tai nesusiję su pačiu važiavimu, tai būtinas dalykas, kad jūs būtumėte legalus šalyje. Be to, be to negalėsite gauti darbo ar atidaryti banko sąskaitos.
Dažniausiai taip, jeigu žmogus nėra ašaras. Būna, kad užlūžta variklis, būna, kad pasikrauna daiktai, bet tai retumas. Planuokite atsarginę laiko sumą. Jeigu planuojate atvykti per 10 valandų, planuokite, kad kelionė truks 12-13 valandų su poilsiais. Tada bus ramiau.
Apibendrinant, persikraustyti į Vokietiją su mažesniu mikroautobusu yra visiškai įmanoma ir dažnai ekonomiškai naudinga, jeigu laikotės taisyklių ir nesiimate per daug. Nereikia būti logistikos ekspertu, kad nuvežtumėte savo sofą, tačiau pagrindinis dalykas yra suprasti skirtumą tarp paprasto automobilio ir krovininio transporto. Nepaisant to, kad gali kilti nenumatytų situacijų, kaip sugedusia pakaba arba nelauktas muitinės patikrinimas, gerai suplanuota kelionė be didelių nervingumų įvyks sėkmingai. Svarbiausia – tikrinkite dokumentus, nevažiuokite per greitai ir saugiai užfiksuokite krovinį. Tada jūsų persikraustymas bus ne bėda, o naujo gyvenimo pradžia.