Ar ieškote patikimo perkraustymo į Vokietiją sprendimo?

Sveiki, ilgai nebuvau matęs. Taigi, nusprendėte šoksinti į Vokietiją? Gerai, tai yra didelis žingsnis, ir žinau, ką jaučiate – galvos skausmas nuo to viso chaoso. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų, mačiau viską: nuo puikių, sklandžių kelionių iki tokių istorijų, kad plaukai stačiasi. Perkraustymas į Vokietiją nėra tik tai, kad padėjote dėžę į sunkvežimį ir važiuojate; tai biurokracija, techniniai niuansai ir daug nervų. Čia nesistengsiu jums parduoti „pasaulio gerbiausio“ paslaugos tiesiog todėl, tiesiog pasakysiu, kaip tai yra iš vidaus. Jei ieškote patikimo sprendimo, turite suprasti, jog pigiausia kaina dažnai kainuoja brangiausiai – nervais. Pasikalbėkime apie tai, ką tikrai reikia žinoti, prieš išsirinkdami vairuotoją su „kraštu“ ant galvos.

Bendros klausimyno dalis: kas, kaip ir kiek

Kiek tikrai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Tai, žinoma, pats populiariausias klausimas, bet atsakymas man visada kelia šypseną ant veido. Negaliu jums pasakyti „50 eurų“ ir taip baigti. Kaina priklauso nuo to, kiek daug turite kvadratinių metrų daiktų arba tų dėžių – kartais žmonės sako „turime tris dėžes“, o atvažiuoju, o ten tiek daiktų, kad reikia 7,5 tonos sunkvežimio. Perkraustymas į Vokietiją kainuoja nuo kelių šimtų eurų, jei tai tik keletas dėžių iš buto į butą, iki tūkstančių, jei kraunate visą namą su baldais ir pižamom. Taip pat įtakos turi atstumas – važiuoti į Miuncheną ar Berlyną ne tas kas, kas į Štetiną, kur yra uostas. Be to, degalai brangs, tai nekeista.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Nesuokėkite, jei atsakysiu „ką tik greitai“. Įprastai, jei planuojate perkraustymą į Vokietiją, turėtumėte susitarti bent savaitę-dvi iš anksto, nors kartais spėjame ir per tris dienas (tai jau yra nervu naikinimas). Patį važiavimą įprastai užtrunka 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kur tiksliai važiuojame – jei gilyn į Bavariją, tai tai ilgiau. Bet nepamirškite, kad vairuotojui reikia poilsio, jis negali vairuoti 20 valandų iš eilės, nors kai kas ir bando taip daryti (nerekomenduoju). Taigi, skaitykite maždaug dieną kelyje ir pusę dienos pakrovimui-iškrovimui.

Ar galima pasitikėti firmomis, kurios siūlo neįtikėtinai mažas kainas?

Žiūrėkite, čia yra tos vietos, kur aš dažnai matau raudoną vėliavą. Jei jums kas pasako, kad perkraustys visą butą į Vokietiją už 300 eurų, bėkite toli. Tokios firmos dažnai dirba „pilkuose“ režimuuose, be draudimo, o jų vairuotojai gali būti... na, pasakysiu taip, labai keisti žmonės. Viena kartą mačiau, kaip tokia „biurokratinė“ firma pasiėmė pinigus ir išsikrovė daiktus kieme lietuje. Todėl geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet turėti sutartį ir aiškų atsakomybės apribojimą. Nekuklūs pasiūlymai dažnai baigiasi tuo, kad jūsų sofa tampa lėktuvu.

Ar reikia mokėti už pavyzdį arba išankstinį apmokėjimą?

Normaliose firmose, kuriose dirbu ir kurios gerbiau, už pavyzdį (t. y. apžiūrą) niekas neima pinigų – tai yra nemokamai. Mes atvažiuojame, žiūrime, ką reikės vežti, ir tada brėžiame kainą. Kas dėl išankstinio apmokėjimo, tai čia yra subtilus momentas. Paprastai imamas nedidelis avansas (apie 30 proc.), kad užtikrintumėte, kad vairuotojas iš tikrųjų atvažiuos, o ne pasiims geresnį užsakymą kelyje. Likusią dalį mokate, kai daiktai yra pasiekę vietą arba netrukus po pakrovimo. Venkite tų, kur reikalauja mokėti 100 proc. iš karto.

Kas daro, jei aš neturiu pakavimo medžiagų?

Nerūpinkit, tai mūsų problema (ir darbas). Mes visada turime dėžių, juodų maišų, burbuliukų plėvelės ir lipnių juostų. Viską parsivedame. Žinoma, tai įeina į kainą, arba galite nusipirkti dėžes patys, jei norite taip sutaupyti šiek tiek (nors dėžių kaina pas mus ne tokia baisi). Vienintelis dalykas, kurio negalime duoti, tai jūsų asmeninis šaltukas arba senos tėvų vazos – jas reikia pačioms supakuoti į mūsų duotas dėžes, jei jos jums labai brangios.

Ar galima sutaupyti, jei pats padėsiu krauti?

Žinoma, galite. Tai vadinama „kraunamo krano“ principu – t. y., jūsų nugaros dėka. Jei pasiruošiate dėžes ir išnešate jas iki pat sunkvežimio, mums reikia mažiau laiko, o tai reiškia mažesnę sąskaitą. Perkraustymas į Vokietiją tampa pigesnis, kai klientas nekaupia spaudų ant sofos, laukdamas, kol ją pakels vairuotojas. Bet tikrai įsitikinkite, kad nugarą nenuspaudžiate per daug – ligos draudimas Vokietijoje ne taip paprastas (nors ES taisyklės veikia). Bet jei norite sutaupyti, padėkite, mes neprieštaraujame.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Čia nėra rocket science, bet reikia girdėti. Būtinai reikia asmens dokumento (pasas arba ID kortelės). Jei vežate ne savo daiktus, o pvz., draugų ar giminaičių, reikės jų raštiško sutikimo ( pavedimo), kitaip muitinė galvoja, kad vagiate. Taip pat reikalingas daiktų sąrašas – inventoriaus aktas. Jis gali būti supaprastintas, bet turi būti. Be to, jei vežate mašiną, reikia jos techninio paso. Viską gerai sudėkite į vieną aplanką, kad kraustydami neprarastumėt pasų (tai dažnas problemų šaltinis).

Ar reikia eiti į muitinę, kai važiuoju į Vokietiją?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, tai techninių muitų nėra. Sienos nebeliko (palyginus su senais laikais), todėl dažniausiai tiesiog važiuojate. Bet (ir čia yra „bet“), jei vežate daug alkoholio, tabako ar brangių elektronikos prietaisų, kurie atrodo kaip prekybinis kiekis, jus gali sustabdyti. Vokietijos muitinė (Zoll) yra griežta ir mėgsta stebėti. Taigi, jei vežate 100 litrų degtinės, tai nebe asmeninis naudojimas, o verslas. Perkraustymas į Vokietiją asmeniniam naudojimui yra be muitų, tačiau visada turi turėti galvoje, kad gali būti patikrinimas.

Kaip su jais, tiražais? Ar reikia TIR knygos?

Tiražų (TIR) knygų mums nereikia, nes mes nevežame prekių kitai įmonei, o atliekame perkraustymą (t. y. tai nėra komercinė prekyba). Mes naudojame CMR sąskaitas-faktūras. CMR dokumentas yra kaip kelionės draudimas jūsų daiktams – jis užfiksuoja, ką kraunome ir kiek. Be CMR jūsų daiktai yra „vaiduokliai“. Taigi, nerasokit TIR kortelės, bet reikia, kad vadybininkas išrašytų tvarkingą CMR. Vieną kartą mačiau, kad vairuotojas užmiršo CMR, ir sienoje stovėjo valandas... nepatogu.

Ar turiu deklaruoti savo atvykimą „Bürgeramt“ (savivaldybėje)?

Tai jau ne mūsų (pervežėjų) sritis, bet galiu patarti. Taip, kai atvykstate į Vokietiją gyventi, turite užsiregistruoti (Anmeldung) per 14 dienų. Jums reikės adreso, kur gyvensite (jei dar neturite buto, tai gali būti ir draugo adresas). Nuo to priklauso jūsų mokesčiai ir gyvenimo leidimas. Mes tik parodome daiktus į butą, o toliau jūsų „biurokratinis maratonas“ prasideda ten. Gerai, kad Vokietijoje daugiau ar mažiau viskas suveikia su anglų kalba.

Ar galiu vežti savo gyvūną?

Taip, galite, ir dažnai taip darome. Bet turi būti pasirūpinta mikroschema (čipas) ir pasas. Šunys, katės turi būti pasiskiepyti nuo pasiutligės. Vairuotojas ne visada sutinka vežti gyvūną kabine (kažkas sutinka, kažkas ne, priklauso nuo alergijų ar nuotaikos), todėl dažniausiai gyvūnas važiuoja atskirai, su jumis, arba turi būti speciali būdelė. Vieną kartą vežėme vėžlių... tai buvo netvarkinga, bet įdomu. Žinokite, kad gyvūnų pervežimas turi savo taisyklių, jas reikia tikrinti.

Ar reikia mokėti už šiukšlių išvežimą Vokietijoje?

Čia yra vienas „uodegos“ dalykas, kurį dažnai pamirštate. Jei atsivežiate dėžes, o jas išpakuojate Vokietijoje, kas darys su tais dėžėmis? Vokietijoje šiukšlių sistema yra griežta – negalima tiesiog mesti viską į vieną konteinerį. Mes galime išvežti tuščias dėžes atgal (geriausias variantas), arba galite jas patys susprogti (susidėti vieną į kitą) ir išmesti į „Papier“ konteinerį, bet tai reikalauja laiko. Už „Papier“ konteinerį dažnai reikia mokėti atskirai (mokesčiai už šiukšles), todėl pasidomėkite savo naujaisiais kaimynais.

Techniniai dalykai: baldai, kroviniai ir rizikos

Ar galima pervežti pianiną ar spinetą?

Galima, bet tai ne tas pats, kas pervežti dėžę su knygomis. Pianinai yra sunkūs, jie turi strėlę, kurią lengva nulaužti, jei pakelti neteisingai. Mums reikia specialių juostų, o kartais ir keltuvo. Be to, jei bute antrame aukšte nėra lifto arba liftas per mažas... tai tada prasideda „lengvojo atletikos“ užsiėmimai su laiptais. Kaina už tokią operaciją aukštesnė, nes rizika didelė. Vieną kartą bandėme nuleisti pianiną per langą (ne, aš juokiuosi, pro laiptus). Bet rimtai, tai reikalauja patirties.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Dažniausiai – taip. Dideli spintos, lovos, stalai tiesiog nepraeis pro duris arba neįkins į sunkvežimį nepažeidžiant jų. Mūsų komanda turi įrankius (žirkles, atsuktuvus), tai mes tai padarome greitai. Bet svarbu: pasilikite varžtus ir priedlius (sriegtuvus) vienoje dėželėje, pažymėtoje „spinta“. Negana to, kad nusimontuojame, mes juos ir vėl surenkame vietoje (jei sutarta). Kartais klientai sako „mes patys suversime“, o tada vėliau skambina ir prašo pagalbos, nes liko viršelių... (čia turiu omenyje varžtus, ne duonos viršelius).

Kaip su šaldytuvu? Ar turiu jį išjungti iš anksto?

Būtinai. Šaldytuvą reikia išjungti maždaug paraš iš anksto, kad ištirptų ledas. Jei jį uždarysite su ledu viduje, per kelionę (o tai gali trukti dieną ar dvi drėgname konteineryje) vandens nutekės jūsų baldams ant grindų, arba vėliau jums suges kompresorius. Taip pat, patartina jį palikti atvirą duris, kad neužkvepėtų. Vieną kartą klientas uždarė šaldytuvą su pusę šunko viduje... vaizdas atvykus buvo „nuostabus“. Taigi, išjunkite, išimkite viską, išvalykite.

Ar draudimas įeina į kainą?

Paprastai įprasta kaina apima pagrindinį draudimą (pvz., 10 eurų už kg arba fiksuota suma), bet visada reikia patikrinti. Jei turite brangių daiktų ( paveikslų, elekttronikos), reikia tai pasakyti iš anksto ir galbūt papildomai apdrausti. Nenusipirkite „pigiausio“ pasiūlymo be draudimo – jei vairuotojas užklys į duobę (o Vokietijoje keliai neblogi, bet Lietuvoje...), o jūsų kompiuteris nuskris, nebus ko atsižvelgti. Aš visada stengiuosi aiškiai paaiškinti šią dalį, kad vėliau būtų mažiau abejonių.

Kas vyksta, jei pasitaiko avarija ar gaisras?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jis įmanomas. Mes turime civilinės atsakomybės draudimą (CMR draudimas), kuris dengia žalą. Jei dėl mūsų kaltės sudegė jūsų sofa, mes ją atlyginame (priklausomai nuo vertės). Bet jei avarija įvyksta ne dėl mūsų (pvz., kieno nors kitas automobilis trenkėsi į mūsų sunkvežimį), tai tuomet reikia glaudžiai dirbti su draudimo kompanija. Čia ne viena valanda dokumentų rašymo. Tiesa, per 20 metų aš mačiau tik vieną rimtą avariją su mūsų krovininiu, tai tikimybės mažos, bet egzistuoja.

Ar galima sekti savo daiktus kelionės metu?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą, taigi galite paskambinti dispečeriui ir paklausti „kur jie?“. Aš dažnai gaunu tokius pranešimus iš žmonų, kurie nerimauja. Bet ne visada vairuotojas gali atsiliepti – jis gali vairuoti arba gulėti poilsio. Taigi, atsakymas gali būti „jie tiesiog važiuoja pro Hanoverį“. Neklauskite koordinuočių kas 10 minučių, tai nervina. Pasitikėkite procesu – jei sutarta, jie atvyks. Vieną kartą klientas prašė nufotografuoti jo dėžę prie Brandenburgo vartų... na, mes nenuvažiavome ten specialiai, bet atsiuntėme nuotrauką iš degalinės.

Ar vairuotojai padeda su iškrovimu?

Taip, tai yra jų darbas. Jie ne tik užvežia, bet ir išneša daiktus į butą. Bet jei jūsų butas yra 5 aukšte be lifto, o jūs turiate sunkų šaldytuvą, vairuotojai gali būti... nusivylę. Tai fiziškai sunkus darbas. Todėl, jei žinote, kad bus sunku, pasirūpinkite papildoma pagalba arba pasakykite iš anksto, kad atsiųstume daugiau žmonių. Nesijaukinkite, kad vairuotojas atsisės gerti arbatą, kol jūs nešite dėžes – jis turi padėti, tai įskaičiuota kainoje (jei nenurodyta kitaip).

Ar saugu duoti raktus nuo naujo buto vairuotojui?

Tai yra pasitikėjimo klausimas. Esu dirbo su tais pačiais vairuotojais po 10 metų, ir jiems duoti raktus – kaip sau. Bet jei tai atsitiktinė firma iš interneto... aš būčiau atsargus. Geriausia, jei jūs arba jūsų atstovas susitinka su vairuotoju tiesiogiai vietoje. Jei negalite būti ten, tuomet reikia labai aiškiai suderinti procedūrą – kur palikti raktus (kaimynui, po kilimiku). Nenuleiskite raktų į pašto dėžutę, tai kvesta bėdai.

Problemos ir nusivylimai (realus gyvenimas)

Kas daryti, jei atvyko su skirtingu sunkvežimiu?

Kartais įvyksta taip: dispečeris pamiršo parašyti, kad reikia didelio sunkvežimio, ir atvažiuoja mažas „Gazelės“ tipo sunkvežimis (na, ne būtinai Gazelė, bet 3,5t). Tada prasideda šokiai – dėžės netelpa, tenka daryti dvi reises. Tai brangina kainą ir erzina visus. Kad to išvengtumėte, būkite tiksliai aprašę savi krovinį. Nekelkite vilties, kad į mažą sunkvežimį įpilsite visą gyvenimą. Aš pats kartaž klaidingai įvertinau kiekį, teko skambinti pagalbai... ne malonu.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galite, bet tai kainuos. Jei mes jau išsiuntėme sunkvežimį keliui, o jūs pasakote „nereikia“, mums reikia sumokėti vairuotojui už tuščią važiavimą (t.y. kelią ir laiką). Tai dažnai būna 50 proc. arba 100 proc. užmokestis. Supraskite, mums taip pat neapsimoka važiuoti tuščiam. Todėl jei planai pasikeičia, praneškite kuo anksčiau – bent prieš dieną. Tada mes galime pervesti vairuotoją į kitą darbą.

Kodėl kaina padidėja, kai jau atvažiavote?

Tai yra klasikinė problema, dėl kurios dažnai pykstasi klientai. Pavyzdžiui, sakykite, kad jūs užsakovėte „5 dėžes“, o paskui pasirodo, dar yra dviratis, grindys ir 10 maišų su drabužiais, kurių neįvertinote. Vairuotojas turi teisę padidinti kainą už papildomą darbo laiką ir vietą. Aš visada stengiuosi įvertinti vizualiai, bet telefonu kalbant visada yra rizika. Geriausia – vaizdo call arba apžiūra vietoje. Neklauskite kainos „už akį“, tada nenuvilsite.

Ar galiu pervežti maisto produktus?

Įprastai maistą nevežiame, ypač skysčius. Jei dėžė su sviestu sugs, tai gali sugadinti viską aplinkui. Sauso maisto (konservai, makaronai) galima šiek tiek, bet kodėl? Vokietijoje maistas panašios kainos, o kartais net pigesnis (Lidl, Aldi). Neapsimoka vežti miltų maišus per visą Europą. Vieną kartą klientas bandė vežti namų gamybos sūrį... kvapas buvo toks, kad vairuotojas beveik nebegalėjo vairuoti. Taip, nebevežame maisto, išskyrus vaikus (juokauju).

Kaip elgtis su parkavimu Vokietijos miestuose?

Čia yra šiurkštus akmuo. Vokietijos miestuose (ypač centruose) labai sunku pastatyti 7,5 ar 12 metrų sunkvežimį. Reikia specialių leidimų, o jei jo nėra – gausite baudą. Mes stengiamės susitarti su jumis, kad jūs iš anksto pasirūpintumėte vietą (parkavimo zona). Jei sunkvežimis užstoja eismą, policija gali jį nuvežti. Tai realus pavojus. Todėl jei gyvenate senamiestyje, reikės galvoti apie pervežimą mažesniu transportu iki tolimesnės vietos.

Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojui?

Oficialiai – ne, tai ne restoranas. Bet jei vairuotojai padarė gerą darbą, padėjo su sudėtinga spinta, arba dirbo po lietumi, aš asmeniškai niekada neduodu arbatpinigių (nes aš esu savininkas), bet klientai dažnai duoda. Tai yra malonus gestas, bet ne privalomas. Vairuotojai tai vertina, ypač Vokietijoje, kur gyvenimo kaina aukšta. Bet neįpareigokite.

Ar galima vežti pavojingus daiktus (dažai, benzinas)?

Negalima. Tai yra griežtai draudžiama be specialių leidimų (ADR). Jei turite kanojų su benzinu, arba dažų balų, tai reikia iš anksto pasakyti. Paprastai mes nesutinkame vežti tokių dalykų, nes rizika per didelė gaisro atveju. Jei mus sulaiko muitinė su tokiomis medžiagomis be dokumentų, bus dideli rūpesčiai. Geriau atsisakykite tokių daiktų arba vežkite juos savo automobiliu.

Ar padedate su „Anmeldung“ (registracija)?

Ne, mes ne biurokratai. Mes vežame dėžes. Mes galime duoti CMR dokumentą, kuris patvirtina, kad jūs atvykote su daiktais ( kartais reikia parodyti savivaldybėje), bet mes ne užpildome jų formų. Jūs turite eiti į „Bürgeramt“ su savo pasu ir sutartimi. Vieną kartą klientas prašė mūsų vairuotojo parodyt kaip liudininką... vairuotojas vos neišsigando. Taip, mes tik logistika.

Pabaigos ir smulkmenos

Kas nutinka su daiktais, jei negaliu juos priimti iš karto?

Jei atvykstate, o raktų neturite arba butas dar neįsirengęs, mes galime laikinai padėti daiktus į mūsų sandėlį (Lietuvoje ar Vokietijoje). Tai papildomai kainuoja (už saugojimą dienai). Negeriau laikyti daiktų sunkvežimyje – tai laukia pinigų. Mums reikia grįžti dirbti. Taigi, derinkite laiką tiksliai. Vieną kartą teko laikyti kliento dėžes savo garaže savaitę, nes jo buto statybos vėlavo... tai nebuvo malonu.

Ar galima užsakyti tik dėžių pristatymą (be baldų)?

Žinoma, tai vadinama daliniu krovininiu pervežimu. Jei turite tik 10 dėžių, mes galime jas sujungti su kitu krovininiu į tą pačią kryptį. Tai bus pigiau, nei užsisakyti visą sunkvežimį. Tai vadinama „daliniu kroviniu“ arba „groupage“. Bet laukti gali ilgiau, nes mes laukiame, kada užpildysime sunkvežimį. Jei skubate, mokėkite už ekskursiją.

Ar turiu patikrinti daiktus prieš vairuotojo išvykimą?

Būtinai! Kol vairuotojas dar vietoje, atidžiai pažiūrėkite, ar nėra sulaužytų kampų, drėgmės ar trūkčių. Pasirašykite būklės aktą. Kai vairuotojas išvažiuoja, bus per vėlu skųstis, kad „sofa buvo su įbrėžimu“. Mes stengiamės būti sąžiningi, bet įvykiai vyksta kelyje. Geriau užfiksuoti iš karto. Aš visada duodu laiko klientui apžiūrėti daiktus prieš išvykstant.

Kaip apmokėjimas vyksta praktiškai?

Geriausia banko pavedimu, kad būtų įrodymas. Pinigus rankose duoti nerekomenduoju (vokiai mėgga tvarką, jei sustabdys). Avansą – į mūsų sąskaitą. Likusią dalį – taip pat pavedimu po pristatymo. Jei mokate grynaisiais, užtikrinkite, kad gavote kvitą. Be kvito – nebuvo mokėjimo (tai mano taisyklė). Vokietijoje viskas labai dokumentuota.

Ar dirbate šventinėmis dienomis?

Vokietijoje yra daug švenčių, ir Lietuvoje taip pat. Jei šventė yra abi šalyse, mes nevežiame. Jei tik vienoje – galbūt galima, brangiau. Geriau neplanuoti perkraustymo į Vokietiją per Kalėdas ar Velykas – vairuotojai taip pat nori švęsti su šeimomis. O ir „Bürgeramt“ tuo metu uždarytas, taigi jums ir taip nebus ką daryti su daiktais.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti mažus krovinius?

Nes mums tai nuostolinga. Jei mes siunčiame 12 tonų sunkvežimį vos su 3 dėžėmis, mes prarandame pinigus degalams ir vairuotojo algai. Todėl maži kroviniai turi būti brangiau, arba mes juos kaupiame. Jei jums pasako „ne“ mažam užsakymui, nesijaukinkite – tai grynas verslo skaičiavimas, o ne bloga valia. Aš pats kartais atsisakau, jei matau, kad maršrutas per daug ilgas dėl trijų kėdžių.

Ką daryti, jei dėžės paslydo kelyje ir sugadino daiktą viduje?

Jei dėžę pakrovėte patys (be mūsų pagalbos), tai atsakomybė jūsų. Jei pakavome mes – mūsų. Viskas priklauso nuo to, kaip buvo užfiksuota. Jei viduje buvo stiklinis vazas, o ant dėžės nebuvo parašyta „lūžtantis“, mes galėjome ją padėti įvairiomis pusėmis. Todėl pažymėkite dėžes! „Šluota“, „Knygos“, „Lūžtantys“. Tai gelbėja nervus.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos, jei nežinau tikslių dėžių?

Taip, dažnai darome taip. Brėžiame kainą pagal „maždaug“ duomenis (pvz., 1 kambario butas = X kaina). Bet susirašome sąlygoje, kad jei daiktų bus žymiai daugiau (pvz., 1,5 karto), kaina gali pakisti. Tai apsauga abiem pusėms. Fiksuota kaina yra ramybės jums, bet ji turi būti reali. Negalima fiksuoti kainos už namą, o paskui vežti dvarą.

Išvada

Na, tiek tiek teorijos iš praktiko. Perkraustymas į Vokietiją nėra mokslas, bet jis reikalauja kantrybės ir supratimo, kad tai ne tik fizinis darbas, bet ir logistika. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum – raskite žmones, kurie nebijo prisipažinti, kad kažką nežino, kurie turi draudimą ir kurie neatsako į telefoną tik po trečio skambinimo. Svarbiausia – viskas užfiksuokite raštu. Sėkmės Vokietijoje, ten gera kava, o keliai (beveik) visada lygūs.