Ar galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – logistika niekada nebūna tokia, kaip parašyta vadovėliuose. Klientai visada klauso tą patį klausimą, ir aš jį girdžiu kasdien: "Ar galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją?". Žinoma, kad galimas, bet yra vienas didelis „bet“. Visiems norisi greitai, pigiai ir saugiai, o realybėje tenka rinktis du iš trijų. Tiesioginiai reisai yra brangiausi, o daliniai kroviniai – tai tas, kas padeda sutaupyti, bet priverčia susitaikyti su laukimu. Štai čaščiškai ir parodysiu, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių iliustracijų, o grynuoju protu.

Kaip tai veikia iš tikrųjų?

Kodėl klausiate, ar galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją, jeigu niekas negali garantuoti laiko?

Sakyčiau taip – niekas nesimano, koks bus eismas ties Aachen arba kaip greitai lenkai bus iškrausi savieną terminaluose. Dalinis krovinys reiškia, kad tavo daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais. Vairuotojas turi sustoti penkiuose miestuose, prieš pasiektů tavoBerliną ar Miuncheną. Jei pirmas klientas vėluoja pildyti dokumentus, visa kompanija pavėluoja. Taip, tai įmanoma, bet nereikėtų laukti, kad atvyks rytoj vidury dienos, jei pažadėta „savaitės metu“.

Kiek dažnai galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją ir kiek tai užtrunka realiai?

Paprastai tai trunka nuo trijų iki septynių dienų, kartais ilgiau, jei vyksta savaitgaliais arba yra šventės. Vokietija šalia, tačiau vizualinis artumas apgauna. Reikia surinkti pilną sunkvežimį, o tai užima laiko. Esu matęs atvejus, kai klientas laukė dvi savaites, nes mūsų dispečeris negalėjo surasti priešinio krovinio, kad nebūtų važiuojama tuščia gravycacija. Todėl, jeigu skubate, geriau mokėti už pilną kėbulą, o ne klausti apie dalinius.

Ar įmanomas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją be tarpininkų?

Teoriškai taip, jeigu susirasite vairuotoją, kuris važiuoja tuščiomis atgal. Bet praktiškai? Labai sunku. Tokie vairuotojai dažniausiai dirba didžiausioms firmoms ir neturi teisė imti privačių siuntų be kompanijos žinio. Jei imuosi tokio darbo savarankiškai, rizikuoji likti be draudimo, jei kažkas nutiks kelyje. Geriau pasikliauti tiems, kas šitą darba darba kasdien (nors ir jiems kartais gali nuslysti ranka).

Ką daryti, jei mano dėžės telpa tik į vieno kambario erdvę, o aš noriu sužinoti, ar galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją?

Tuomet idealus variantas būtų mažesnis automobilis, pvz., 3.5 tonų sunkvežimis. Bet daliniuose krovinujuose dažniausiai važiuoja dideli sunkvežimiai (volsvagenai, scaniai ir panašiai). Jei tu turi tik 5 kubinius metrus, tavo krovinys bus užkrautas kartu su dešimtų kitų klientų siuntomis. Tai nebūtų joks problemą, jei tarp jų neatsirastų kažko kvapnančio ar purvinančio, pavyzdžiui, padangų ar buitinės technikos, kuri pradeda „pūkti“ kelyje.

Kainos ir piniginiai klausimai

Ar brangu, kai galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją?

Nebūtinai brangu, viskas priklauso nuo tūrio. paprastai kaina skaičiuojama už kubinį metrą arba už vėžimus metrus. Jeigu turite nedaug daiktų, gali gauti labai gerą pasiūlymą, pavyzdžiui, 300-500 eurų, priklausomai nuo to, į kurį Vokietijos kampą reikia vežti. Bet čia bekėlimo. Jei reikia nešti daiktus iš ketvirto aukšto be lifto – tuomet kaina šuoliais kyla aukštyn, nes vairuotojas to nedarys joks būdu.

Nu kur tas pigumas ateina, jei kalbame, kad galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją?

Pigumas ateina iš to, kad kaina padalijama tarp kelių klientų. Vienam moka už 3 kubus, kitam už 5, trečiam už 10. Taip užpildomas visas sunkvežimis. Tačiau keliama mokestis už „manevravimą“ terminaluose. Kartais mes paimame už tai papildomai, kartais įtraukiame į bendrą sumą, bet pinigai vis tiek einasi į tą pačią vietą – degalams ir vairuotojo algalapiui (kuris, tiesa pasakius, paskutiniu metu pakilo kaip neįmanoma).

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais vairuotojui?

Aš nerekomenduočiau. Vokietijoje tai retai kas daro, o Lietuvoje vis dar radusiųjų trūksta. Jei sumokėsite grynaisiais vairuotojui, jis gali juos „praryti“ arba pasakyti viršui, kad gavo mažiau. Be to, be sąskaitos faktūros jūs neturite jokios garantijos. Firmos dažnai draudžia vairuotojams priiminėti grynuosius iš klientų, kad išvengtų korupcijos (žinau, girdėjau, kas vyksta kai kuriose firmose, bet mes stengiamės būti švarūs).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, kai pasakome, kad galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją?

Žinoma, visada yra. Pavyzdžiui, jei reikia užeiti į „Umweltzone“ – ekologinę zoną Vokietijos miestuose, o automobilis neturi reikalingos žalios kortelės. Tada gali tekti mokėti baudą arba nuomoti kitą automobilį, kas kainuoja. Taip pat, jei vairuotojas laukia ilgiau nei valandą, nes jums nerandami raktai nuo buto, laukimo mokestis gali būti baisnus.

Dokumentai ir saugumas

Kokius dokumentus reikia turėti, kadai būtų galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją?

Pagrindinis dalykas – krovinio sąrašas (inventorius). Jis turi būti bent jau apytikslis. Rašykite „2 dėžės su induais“, „1 sofa“, „4 kėdės“. Jei rasomas kažkas brangaus, pvz., paveikslas ar tūkstančio vertės kompiuteris, geriau tai apibrėžti tiksliau, kad draudimas veiktų. Be to, reikėtų turėti asmens dokumentą kelyje, bet tai ir taip aišku.

Ar draudimas automatiškai įeina, kai sakote, kad galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją?

Draudimas pagal nutarimus (CMR draudimas) yra, bet jis labai mažas – paprastai apie 10-20 SDR vienetų už kilogramą (nors su šitais terminas dažnai maišausi, tarkime, kelių euru per kg). Jeigu vežate brangius baldus, reikia papildomo draudimo. Kartais žmonės mano, kad jei dėžė nupėdėta, tai gaus naują sofa. Ne, gaus tik tiesioginio nuostolio atlyginimą, o tai ne visada užtenka nusipirkti tokio paties „IKEA\" šedevro vėl.

Kas nutinka, jei pasibaigia vietos sunkvežimyje ir vairuotojas mano, kad mano daiktai netelpa?

Tai yra reali bėda. Kartais klientai sako: „Turiu vos kelias dėžes“, o prieš akiis atveža du sofos, kurių nebuvo sąraše, ir dėžę su senais žurnalais (kodėl jūs juos vežate? Sudegink kadangi!). Tada vairuotojas turi teisę nepriimti krovinio arba paprašyti papildomo mokesčio už kitą reisą. Aš asmeniškai stengiuosi viską iš anksto susitarti, bet kai vairuotojas stovi Vilniuje priešpaskutinę valandą ir mata, kad reikia daugiau vietos, prasideda hysteria.

Ar tikrai galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją be savo vairuotojo palydovimo?

Yra čia toks niuansas. Jeigu keliaujate su savo daiktais, tai dažniausiai skraidite lėktuvu arba važiuojate savo automobiliu. Jums nereikia važiuoti su sunkvežimiu. Bet jeigu reikia, kad vairuotojas būtų atsakingas už iškraunimą patalpose, geriau, kad kažkas būtų pačiame krašte, kad padėtų jį suorientuoti. Vokietijos blokai dažnai sudėtingi, sunku rasti vietą stovėjimui, be vietinio žmogaus vairuotojas gali tiesiog nusivilti ir išvažiuoti.

Vokietijos specifika ir problemos

Kaip susidoroti su vokiškuose miestuose, kai tenka laikinai sustoti?

Tai košmaras, tiesiai pasakius. Miunchene, Berlyne, Ham burge – visur vietos stovėjimui brangios arba jų nėra. Reikia turėti leidimą sustoti (vok. - Halteverbot). Jei vairuotojas pastos ne toje vietoje, gausi baudą, o gatvės valytojai gali priversti jį išvažiuoti nepakrautam. Tada klausimas „ar galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją“ tampa retorinis – jis įmanomas, bet brangus. Pasirodo, geresnį planą sudarykite iš anksto su vietiniais žmonėmis.

Ar reikia mokėti už tiltus ar tunelius Vokietijoje?

Vokietijoje nėra mokamų kelių lengviesiems automobiliams kaip Prancūzijoje, bet sunkvežimiai turi mokėti mokesčius už naudojimą autostradų (Maut). Tas mokesčiai yra įskaičiuoti į mūsų kainą, todėl klientui nereikia rūpintis. Bet jei vairuotojas pasiklysdama ir sužings į miesto centrą, kur taip pat reikia mokėti urbt (gerai, čia su terminais pamečiau, bet esą tam tikri mokesčiai mieste) – tada problema gali būti.

Kaip elgtis, jei vokietiškame bendrabutyje draudžiama stalčiai po 22:00 valandą?

Na, tai jau ne mūsų reikalas, bet verta žinoti. Daugeliu atvejų vairuotojai bando atvykti ankstyva ryto arba dieną. Jeigu jūs planuojate persikraustyti į namą, kur yra griežti taisyklės, praneškite mums iš anksto. Kartais reikia atvykti ne su dideliu sunkvežimiu, o su mažesniu transportu (prikabinku), kad nebevežiu visą gatvę. Taigi, kai galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją, svarbu ne tik dėžių kiekis, bet ir aplinka.

Ar dažnai pasitaiko, kad vokietis pusbrolis nepriima siuntos?

Pasitaiko. Buvo atvejis, kai važiavome į Štutgartą, o klientas buvo užsieniu, o raktas paliktas pas kaimyną, kuris nenorėjo atiduoti dėl kalbos barjero. Gavome įdomią situaciją, teko laukti porą valandų arba vežti atgal į terminalą (kas labai brangu). Todėl visada duokite kontaktinio asmens telefono numerį, kalbančio bent angliškai ar vokiškai.

Asmeninės patirties istorijos

Atsimenate kurį nors ypatingą atveją, kai klausimas ar galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją sukelė problemų?

Taip, vieną kartą vežėme pianiną į Diuseldorfą. Sutarta buvo, kad yra liftas. Atvykome – lifto nėra, o pianinas 250 kg ketvirtame aukšte, o laiptai su posūkiu. Vairuotojas beveik užsimėtė (t.y. atsisakė). Teko skambinti po Vokietiją, ieškoti kranininko (keltuvo su kaušu?). Tai kainavo klientui tris kartus daugiau nei planuota. Taigi, jei klausiate, ar įmanoma – įmanoma, bet tik su pilna ir tikslia informacija.

Ar buvo atvejų, kai dingo daiktai?

Dingimai reti, ožiažalažios dažniau. Vieną kartą klientas skundėsi, kad dingusios jo „skrybėlės“ (iš tiesų tai buvo brangios rūbų dėžės). Pasirodo, kitame punkte vairuotojas per toli įstūmė dėžę ir ji užstrigo už kito krovinio – statybinių blokų. Iškraunant nuskrido, dėžės buvo sutryptos. Niekas nedings, tačiau gali būti sugadinta, jei blogai užtvirtinta.

Kodėl kartais būna, kad vairuotojas būna nepatenkintas?

Paprastai dėl to, kad jis nori užbaigti savaitę ir važiuoti namo, o jis turi dar apeiti tris Vokietijos miestus. Jis pavargęs, jis kalba tik rusiškai arba bulgariškai, ir jis nežino, kas yra „Google Translate“. Kalba čia ne apie jų blogumą, o apie tai, kad reikia suprasti – tai fizinis darbas. Kai sakau, kad Ar galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją yra įmanomas, aš visada turiu omenyje, kad tai priklauso nuo to vairuotojo, kuris tą dieną sėdi prie vairo.

Ar patarčiau persikraustyti į Vokietiją pats, nekreipiantis į firmas?

Jei turite mažai daiktų, pvz., tik kelias lagaminus – skraidykite lėktuvu arba važiuokite tranzitu. Jei kalbame apie butą, tada patarčiau kreiptis į profesionalus. Skaičiau apie tai, kad žmonės bando vežti naminius gyvūnus be pažymų, o juos sustabdo sienos kontroliuotai. Baimė didelė. Nėra verta taupyti ant nervų.

Verta ar neverta?

Kada galima pasakyti, kad tai nėra verta?

Kai jūsų krovinys mažiau nei 1 kubinis metras. Tada pervežimo mokestis gali būti didesnis už pačių daiktų vertę. Jei turite senus sofas, kuriuo tikrai norite atsikratyti (jei tiesą sakant, jis jau beveik griūva) – geriau jį parduoti Vokietijoje per „eBay Kleinanzeigen“ nei mokėti už pervežimą. Kainos, už kurias galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją, gali būti per aukštos, kad pervežti „šūdą“ (atleiskite už kalbos stilių, bet taip yra).

Kaip paruošti daiktus, kad vairuotojas nekeiktų?

Pakuokite viską į vienodo dydžio dėžes. Jei turite keičiamus drabužius – pakelkite jas į dėžes, ne maišus. Vairuotojai nekenčia maišų, jie slidūs, nesusistato. Uždėkite etiketes su miesto pavadinimu ir telefono numeriu. Nereikia rašyti „Vokietija“, rašykite „Hamburgas, Adolfo g. 5, tel. +370...“. Tai užtikrina, kad dėžė nepasiklyps Kelne.

Ar turiu kažką pagirti savo versle?

Dirbu jau ilgai, todėl žinau, kurie vairuotojai yra patikimi, o kurie geriau iš karto nusiųsti atgal. Mano firmoje stengiamės nekalbėti kaip robotai. Kai klientas klauso „Ar galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją?“, aš atsakau tiesiai – taip, bet brangiau arba lėčiau, nei jums norėtųsi. Taip aš išsivaduodu iš vėlesnių nesutarimų. (Čia turbūt turėčiau parašyti „išvaduodu“, bet vartojamumo kalboje taip ir sakykime).

Kaip sužinoti, kad firma yra gera?

Klauskite apie CMR draudimą, apie atsiliepimus (geriausia paieškoti „Facebook“ grupėse lietuviams Vokietijoje). Jei jie įsigeria, reiškia, kad dirba. Jei atsiliepimų visiškai nėra – bijokite. Taip pat, jei jie neduoda fiksuotos kainos ir sako „susiskaikiuome važiuojant“, tai kelias į pragarą. Kaina turi būti fiksuota.

Išvadoje galiu pasakyti tai – viskas įmanoma. Svarbiausia ne tiek tai, ar galimas persikraustymas daliniais kroviniais į Vokietiją, kiek tai, kaip jūs tai suplanuojate. Nereikia tikėti stebuklais, niekas neatvyks per valandą už 50 eurų. Jei pasiruošę laukti, turite sąrašą ir kantrybę, viskas sueis sklandžiai. Tokia mano nuomonė po tiek metų kelių dulkių ir degalų kvapų. Sėkmės kelyje, o jei reikės pagalbos – žinokite, kur rasti.