Ar galima dalinius krovinius kraustyti iš Vokietijos: praktinis vadovas verslui

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – Vokietija yra mūsų (arba visos Europos) sandėlis. Kasdien ten kažkas važiuoja, kasdien kažką veža. Dažnai klientai klausia, ar įmanoma dalinius krovinius kraustyti iš Vokietijos, kad nebūtų mokėti už visą sunkvežimį. Žinoma, įmanoma, tai kasdienybė, bet yra savų niuansų, apie kuriuos geriau žinoti iš anksto, kad nereikėtų vėliau raudotis į telefoną. Paprastai viskas vyksta per terminalus, kurie sutvarko tą chaosą, bet kartais... (o, tu žinai, kaip būna) ...bet apie tai vėliau. Svarbiausia – suprasti, kad jums nereikės pirkti pilno furo vietoje, užtenka ir mažesnės dalies, tačiau reikia kantrumo.

Kaip tas visas procesas veikia iš vidaus

Kas tas dalinis krovinys iš Vokietijos iš tikrųjų yra?

Tai kai turi keletą paletėms, bet neužpildai visos sunkvežimio erdvės. Logistikos kompanijosima tokį krovį ir sujungia su kitų klientų siuntomis, kad užpildytumė visą fūrą. Vokietija čia yra lyg centras, nes iš ten važiuoja daugiausia prekių į Lietuvą. Tas procesas vadinamas grupiniu pervežimu arba angliškai "groupage". Tai gana paprasta, jei žinai, kaip tai veikia, bet pradedantiesiems gali atrodyti sudėtinga dėl tų visų persikrovimų terminale.

Kur reikia vežti tą krovį, aš į sandėlį ar į terminalą?

Paprastai, jei sakysi "dalinis krovinys", tai reiškia, kad turi atvežti prekes į terminalą Vokietijoje. Ten jas iškrauna, suskirsto ir pakrauna į kitą mašiną, kuri važiuoja link Lietuvos. Negerai, jei manysi, kad atvažiuos fūras tiesiai po tavo vartais, turi tik 2 paletteles – tai nėra taip veikiama. (Arba galima, bet kainuos kaip pilnas fūras). Terminalai yra kaip dideli mazgai, pavyzdžiui, netoli Hamburgo or Miuncheno, kur viskas susirenka.

Kiek laiko trunka tas visas surinkimas?

Tai yra vienas labiausiai erzinančių dalykų klientams. Kol lauki, kol jie surinks visą fūrą. Tai gali užtrukti nuo 2 iki net 5 dienų. Viskas priklauso nuo to, ar yra pakankamai krovinių toje kryptyje. Kartais pasitaiko, kad mašina stovi kelias dienas ir laukia, kol užpildys 80 proc. talpos. Negaliu tau garantuoti tikslios datos, tai ne toks valdiklis, kurį paspaudi ir jis važiuoja.

Ar turiu būti toje vietoje, kai kraunami?

nebūtinai. Bet labai rekomenduoju, kad būtų kas nors, kas prižiūrėtų. Vokiečiai yra disciplinuoti, bet kartais pervežėjai būna iš kitų šalių. Turi užpildyti eksporto vekselį, palikti kopijas. Jei nieko nėra, gali būti problemų vėliau su dokumentais. Mano praktika rodo, kad geriau viską sutvarkyti iš karto, nei vėliau gaunant tėvynės žinias apie dingusius dokumentus.

Kokias paletes reikia naudoti? Ar tinka tik standartinės?

Geriausiai, kad būtų standartinės EUR paletes (120x80). Vokietijoje tai yra standartas, jei atveži kažką neįprasto dydžio, gali tekti mokėti papildomai arba jies neims visai. Kartais klientai sako "o as tokia lentyną", o tai nėra palette. Tokie nestandartiniai dalykai sukuria daugiausia galvos skausmo, nes turi būti užtvirtinti kitaip, ir vietos užima daugiau.

Pinigai, kainos ir visi tie kiti nemalonumai

Nuo ko priklauso kaina? Kodėl taip brangu?

Kainą lemia ne tik atstumas, bet ir svoris, tūris, ir vieta mašinoje. Jei turi sunkų krovinį, mokėsi už toną, jei didelį, bet lengvą – už užimtą vietą (pavyzdžiui, kubinius metrus). Taip pat įeina kuro mokesčiai, o Vokietijoje jie dideli. (Beje, degalai vėl pabrango, tai nenuostabu). Negalima lyginti vienos siuntos kainos su kita, jei maršrutai skiriasi – vienas važiuoja per Berlyną, kitas aplenkdamas eina pro Kelną.

Kodėl man pasakė vieną kainą, o paskui paprašė daugiau?

Tai gana dažna situacija. Tarkim, pateikai duomenis, kad krovinys sveria 500 kg, o pasirodo, jis sveria toną. Tada ekspeditorius turi papildomai susimokėti vairuotojui. Arba buvo nurodytas blogas adresas, kur sunkvežimis negaliuvažiuoti, ir teko perkrauti į mažesnę mašiną. Visi "papildomi" darbai yra mokami. Reikia būti sąžiningu iš pradžių.

Ar taip brangu, jei turiu vos 1 paletteę?

1 paletės kaina nėra lygi 1/5 furo kainos. Ten yra fiksuoti mokesčiai už dokumentus, už išvežimą iš terminalo, už įvežimą. Taigi, mažų siuntų gabenimas iš Vokietijos brangesnis vienetiniu atžvilgiu. Tai kaip pirkti duoną – viena duona brangiau negu kepalas, jei skaičiuoji pagal svorį? Ne, blogas pavyzdys. Bet esmė ta, kad mažesniems kroviniams "ranka" truputį pakelta.

Kas yra "priešmokis" ir kodėl visi jo bijo?

Priešmokis tai kai gavėjas turi sumokėti už pervežimą atvykus krovinui. Vokietijoje dažnai dirbama taip, kad siuntėjas nemoka, o sąskaitą siunčia gavėjui Lietuvoje. Jei gavėjas nėra įspėtas ir nesiruošia sumokėti, krovinys gali likti sandėlyje, ir tada prasideda baudos už saugojimą. Gerai, kad šiais laikais tai galima susiderėti iš anksto, bet seniau buvo daug nesutarimų.

Ar galima susiderėti dėl nuolaidos, jei vežu dažnai?

Žinoma, jei turi reguliarius krovinius, pvz., kas savaitę iš to patio gamintojo netoli Frankfurto, tu gali kalbėti apie fiksuotą kainą. Ekspeditoriams taip pat patogu turėti stabilų klientą, nebijoti, kad šis nedings. Bet jei tai vienkartinis reikalas, tai... eik, kur mato. Ten jokia nuolaida nebus, nes maržos ir taip mažos.

Ruošiniai ir pakavimas – ką daryti prieš išvykdami

Ar reikia tų lipdukų ant kiekvienos dėžės?

Labai rekomenduoju. Vokietijoje griežtai tikrinama, ar krovinys pakrautas tvarkingai. Jei dėžės be žymų, gali būti pradėta muitinės procedūra, arba tiesiog niekas nebus žinoma, ką ten laikai. Užrašyk "švarios prekės", "vėsiama", ką turi. Taip padėsi vairuotojams ir terminalo darbuotojams, kurie greitai surašo krovinių sąrašą.

Ar galiu tiesiog užmesti ant paletės be fiksavimo?

Niekada. Tai pirmas dalykas, apie kurį kalbu visiems klientams. Jei krovinys nufiksuotas, pasieja, o vairuotojas nuvaziuodamas nustoja, ir viskas subyra, tu atsakingai už žalą. Vokietijose keliai geri, bet posūkiai... Būtinai reikia juostų, o geriau – plėšėjo (o "stretch" filmas). Oi, atsimenu vieną atveją, klientas užklijo ant klijų tik ant viršaus, važiuodamas pro Lenkiją visa krūva nukrito ant kelio. Nebebuvo smagu.

Kas daryti, jei aš nežinau tikslio svorio?

Nieko gero. Geriau nuvežti ant svarstyklių ir pasitikslinti, nei meluoti. Muitinėje arba tachografe gali patikrinti. Jei parašysi 1000 kg, o bus 3000 kg, sunkvežimis gali būti apkrautas virš ribos, ir tai didelė bauda. Vokiškoms firmoms nelabai patinka rizikuoti dėl tokių smulkių dalykų, tiesiog atsisako vežti.

Ar reikia specialių dėžių maistui?

Jeigu tai maisto produktai, tu turi turėti sertifikatas, kad dėžės tinka maistui (HACCP). Negalima imti paprastų buitinių dėžių iš sandėlio, kur buvo laikomi chemikalai. Vokietijos logistika labai griežta dėl higienos. Jei pastebės, kad dėžės nekokybiškos, gali grąžinti visą krovį atgal į siuntėją.

(O jei aš viską supakuos į savo dėžę)?

Tai tavo reikalas, svarbu, kad ji būtų stipri. Bet jei dėžė suirus pervežimo metu, ir iškristos dalys, draudimas to nesumokės, jei pažeistas pakavimas. Geriau pasikonsultuoti su dėžių gamintojais. Kartais taupo ant kartono, o paskui gauna lenktų detalių krūvą.

Dokumentai ir legalūs dalykai (niūriu, bet svarbu)

Kokius dokumentus reikia turįs rankoje?

Būtinai eksporto CMR, kurį pasirašo vairuotojas, ir prekių sąrašas (pakuotės sąrašas). Jei prekės yra pavojingos (ADR), reikia specialių leidimų. Be šių dokumentų neišveži iš Vokietijos, nes muitinė neisleis. (Kartais net nežinau, kur klientai susitinka tuos popierius, tačiau jie būtini).

Kas tas CMR ir ar jis būtinas?

CMR tai tarptautinis vežimo konvencijos dokumentas. Jis įrodo, kad krovinys perduotas vežėjui. Be jo, neturiu kaip reikalauti atlyginimo, jei kas nutinka, nei įrodymo, kad ką nors vežiau. Vokietijoje be CMR nevažiuoja nė vienas sunkvežimis. Tai pagrindas.

Ar reikia eksporto deklaracijos, jei aš tiesiog vežu į Lietuvą?

Jei esi Lietuvos PVM mokėtojas, ir prekės keliauja į Lietuvą, tai taip, reikia susitvarkyti eksportą iš Vokietijos (arba atlikti intra-community supply, jei abu šalių PVM mokėtojai). Geriau pasikalbėti su buhalteriu, nes aš esu vairuotojo pusėje (ekspeditoriaus), o ne accountant. Bet be šios procedūros gali būti dideli nemalonumai su Vokiškuoju "Finanzamt".

Kas daryti, jei pavėlaujau su dokumentais?

Jeigu mašina jau atvyko į terminalą, o dokumentų nėra, ji stovi ir laukia. Ir kiek ji stovi, tiek mokėsi už stovėjimą. Vokietijos terminalai yra verslininkai, laikas yra pinigai. Kartais tas stovėjimas kainuoja brangiau nei patys pervežimai. Būk tikrinės, ar viskas paruošta.

Ar turi būti pirkimo-sutarties kopija?

Kartais reikia, ypač jei krovinys brangus arba ypatingas. Muitinė gali pareikalauti įrodymo, kad prekės nupirktos legaliai. Geriau turėt šią kopiją mašinoje arba elektroniniu būdu pasiekiamą.

Kas gali nutikti kelyje? (Realus gyvenimas)

Kas nutinka, jei vairuotojas sugadiną krovį?

Tu turi CMR, kurį pasirašei. Jame turi užrašyti pastabas apie pažeidimus prieš išvykstant. Jei atvyksta su sulaužyta palette, o CMR švarus, sunku įrodyti, kad jis tai padarė. Bet jei pastabos yra, draudimo kompanija moka žalą. Mano praktikoje buvo, kad vairuotojas sužinojo, kad krovinys pažeistas, ir pats mums pranešė – tai geras ženklas.

Ar dažnai dingsta kroviniai iš Vokietijos?

Šiandien tai jau retiau, nes yra GPS stebėjimo sistemos. Bet anksčiau... buvau girdėjęs istorijų, kai mašina važiuodavo pro Lenkiją ir dingdavo. Dabar didelės kompanijos turi įrangą, kuri užblokuoja sunkvežimį, jei jis nukrypsta nuo maršruto. Tačiau smulkių vagysčių iš užpakalinio kabino vis dar pasitaiko, ypač sustojus poilsia vietose.

Kas daryti, jei vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Tai siaubingai erzinanti situacija. Vakar tik buvo toks atvejis – klientas šaukėsi sakydamas, kad prekės jau reikalingos, o vairuotojas nekelia ragelio. Gali būti, kad miegoja (ir turi teisę), arba neturi ryšio (kalnai Vokietijoje). Reikia šiek tiek kantrybės, bet jei neatsiliepia ir po valandos, tu skambini mums, o mes skambinam dispatcheriui. Kartais tie telefonai tiesiog būna išjungti.

Ar gali užsibrėžti terminą ir jį laikyti?

Gali parašyti terminą sutartyje, bet jis yra "orientacinis". Oras, eismo įvykiai, muitinė – visi šie dalykai gali sujungti laiką. Negalima reikalauti, kad krovinys būtų pristatytas "ne vėliau kaip antradienį 10:00", jei tai ne ekspresinis reisas. Tiesiog nusižiūrėk, kiek tai kainuos. Greitasis reisas iš Vokietijos kainuoja dukart brangiau.

Kas yra su tuo Maut (mokesčiais už kelius)?

Vokietijoje mokesčiai už kelius (Maut) yra labai aukšti. Jie įskaičiuoti į pervežimo kainą. Jei kuris nors savavališkai nukrypsta nuo maršruto ir važiuoja trumpesniu keliu bet be mokesčių (tokių beveik nebėra), gali gauti baudą. Mums viskas apskaičiuota automatiškai pagal maršruto ilgį.

O jei aš noriu, kad jie įvežtų į mano sandėlį antradienį ryte?

Gali tai užsisakyti kaip "paskutiniai mylia" paslaugą. Tada krovinys atvežamas į terminalą Lietuvoje, iškraunamas ir įkraunamas į mažesnę mašiną, kuri važiuoja tiesiai pas tave. Tai patogu, bet brangu. Paprastai daliniai kroviniai iš Vokietijos yra atvežami tik į vilkiko terminalą Lietuvoje, ir turi pats nuvažiuoti juos pasiimti.

Išvada

Taigi, ar galima dalinius krovinius kraustyti iš Vokietijos? Absoliučiai taip, ir tai yra vienas pagrindinių logistikos variklių mūsų regione. Tereikia tik kantrios ir sąžiningos brokerio (arba ekspeditoriaus) pagalbos. Nepasiduokite pigiausios kainos viliojimui, nes gali baigtis taip, kad krovinys prarandas Kelne, o vairuotojas neatsiliepi. Pasirūpinkite dokumentais ir gerai užfiksuokite prekių būklę prieš siuntimą. Tada viskas turėtų įvykti sklandžiai, nors, žinoma, pasitaiko ir išimčių, kuriuos mes stengiamės išspręsti. Sėkmės kelyje ir tiekime!