Vežame daiktus į Lietuvą iš Olandijos mikroautobusu: 20 metų patirties tiesa

Sveiki, draugai. Būna taip, kad žmogus sėdi prie vairo arba dispečerio stalo ir pagalvoja: „o kaip tai visai atrodo iš kitos pusės?“. Aš šioje srityje esu jau beveik du dešimtmečius. Per tą laiką mačiau viską – nuo to, kaip klientai bando suslėpti tris motociklus į „Ford Transitą“, iki to, kaip dėl vio neteisingai užpildyto eksporto kvitą dingsta krovinys Hamburge. Olandija (Nyderlandai) yra viena populiariausių kryptų mums, lietuviams. Ten dirba daug mūsų tautiečių, o olandai patys mėgsta pirkti čia statybines medžiagas, baldus ar tiesiog laužtines. Taigi, šiandien noriu papasakoti, kaip tai tik vyksta, kai vežame daiktus į Lietuvą iš Olandijos mikroautobusu, ir ką jums reikia žinoti, kad nebūtų nemalonios staigmenos.

Kodėl mikroautobusas? Tai idealus sprendimas tarp turginio „krovininuko“ ir brangios sunkvežimio transportavimo paslaugos. Jeigu turite 2–4 europaletes (palečių) krovinių, arba reikia pergabenti iš Olandijos nupirktus baldus į butą Vilniuje, mikroautobusu vežti pigiau ir greičiau. Sunkvežimis turi daug „biurokratijos“ – jis negali važiuoti kai kuriais miestų centrais, turi specifinius užkardymo laikus. O mikroautobusu, jeigu vairuotojas protingas, galima užvažiuoti tiesiai po langą, nors ir reikia žiūrėti, kad neužkliūtum į „Eurozonos“ apribojimus centre.

Keliauti iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno iki Lietuvos – tai ne šiaip sau nusivažiuoti iki parduotuvės. Tai apie 1500–1700 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo to, kur iš tikrųjų reikia paimti siuntą. Mūsų maršrutai dažnai vingiuoja per Vokietiją (A1 autobaena), kur dažnai stovi eismai, ypač netoli Duisburgo arba Kelno. Tada Lenkija, kur kelią gali prailginti ne tik remontai, bet ir „žaidimai“ su vietiniais policininkais. Bet kai sakome, kad vežame daiktus į Lietuvą iš Olandijos mikroautobusu, mes kalbame apie logistikos meno meistriškumą – reikia taip suderinti laiką, kad vairuotojas neperdegėtų, o krovinys atvyktų laiku.

Daugelis klientų klausia apie kainą. Čia nėra vieno atsakymo „50 eurų“. Rinka gyva. Kuro kainos šuoliuoja, olandiškas mokesčiai už kelius (vignettes) brangsta, ir viskas įtakuoja galutinę sumą. Tačiau mikroautobuso pranašumas tas, kad jis gali paimti dalinį krovinį. Jums nereikia mokėti už visą mašiną, jeigu jūsų siunta užima tik trečdalį vietos. Mes dažnai sujungiame kelis klientų užsakymus – vienas veža statybinę medžiagą iš Tilburgo, kitas perveža dviratį iš Hagos, o trečias siunčia dovanas šeimai į Kauną.

Taip pat svarbu dokumentacija. Nors Olandija ir Lietuva yra ES šalys, ir siena nėra tiesioginė, tai nereiškia, kad važiuojam „tuščiomis“. Turi būti CMR krovinio kvitas, sąskaita-faktūra, o jei vežate naujas prekes – reikės ir Intrastat deklaracijos, arba PVM mokėjimo procedūros, jei esate verslininkas. Paprastam žmogui, kuris perveža asmeninius daiktus (pavyzdžiui, grįžta iš darbo Olandijoje), dažnai tereikia pareikšti, kad tai asmeniniai daiktai, naudoti ilgiau nei 6 mėnesius, kad būtų išvengta muito ir PVM. Aš visada patariu pasidaryti daiktų sąrašą – bent jau gilią savo sąžinę ramybei.

Kas dažniausiai keliauja ir kaip tai organizuojama

Šioje skiltyje aptarsime praktinius dalykus, susijusius su pačiu procesu, kai vežame daiktus į Lietuvą iš Olandijos mikroautobusu. Čia ne vien apie vairuotoją, bet ir apie tai, kaip jums reikia pasiruošti.

Kiek laiko užtrunka krovinio atvežimas?

Čia nėra fiksuoto laiko, nes kelyje viskas gali pasikeisti per valandą. Įprastai, jei keliaujame iš centrinės Olandijos (pvz., Utrechas) iki Vilniaus, tai trunka apie dvi paras, kartais tris, jei tenka imti siuntas iš kelių vietų. Viskas priklauso nuo to, kiek sustojimų turi vairuotojas atlikti Olandijoje prieš išvykstant. Jei tai tiesioginis reisas iš vieno adreso į kitą, tai gali įvykti ir per parą (24 valandas), tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką – jis negali važiuoti kaip robotas.

Ar galiu pervežti alkoholį arba cigaretę?

Tai gana delicatiškas klausimas, su kuriuo susiduriame dažnai. Oficialiai, vežant prekes, reikia laikytis akcizo reglamento. Jei tai asmeniniai daiktai, yra normos – alkoholio ne daugiau kaip 10 litrų (jei stiprumas >22 proc.) arba 20 litrų (jei <22 proc.), ir 200 cigaretės. Jei daugiau – tai jau prekyba, reikia licencijų ir mokėti mokesčius. Mūsų vairuotojai neprisikabins prie tokių siuntų be dokumentų, nes paaiškinimas muitinėje, kad „tai dėl gimtadienio“, neduoda jokios teisinės apsaugos nuo konfiskavimo.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į mikroautobusą?

Tai įprasta situacija, kai klientas pirkdamas sofą Olandijoje pamiršta paprašyti jos išmatavimų. Jei mikroautobuso aukštis arba ilgis neleidžia įkrauti, mes stengiamės pasiūlyti sprendimą. Kartais galima išmontuoti baldus (nuleisti rankenas, nuimti kojas), o kartais tenka keisti planą ir siųsti mažesnę transporto priemonę (pikapą su tentu) arba didesnį krovininį. Geriau iš anksto nufotografuoti daiktą ir nusiųsti mums, o ne laukti, kol vairuotojas stovės kieme ir sužinos, kad sofa neįeina pro duris.

Kaip apskaičiuojama kaina už maršrutą?

Kainos formulė paprasta: atstumas + kuro sąnaudos + vairuotojo darbas + mokesčiai keliuose (Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje). Tačiau kai sakome, kad vežame daiktus į Lietuvą iš Olandijos mikroautobusu, mes dažnai darome nuolaidas, jei galime užpildyti mašiną abiem kryptimis. Jeigu mes vežame jūsų siuntą į Lietuvą, o grįžtant turime klientą Olandijoje, ką reikia nuvežti atgal, kaina jums gali būti žymiai mažesnė, nes mes dalinamės kuro sąnaudomis. Visada klauskite apie galimybę dalinio krovinio.

Ar saugu patikėti brangius daiktus?

Per 20 metų mums dingęs tik vienas krovinys, ir tai ne mūsų kaltė – buvo pavogta stovėjimo aikštelėje Lenkijoje, kai vairuotojas miegojo viešbutyje. Todėl dabar visi mūsų reisai yra apdrausti. Tačiau verta paminėti, kad standartinis draudimas (pagal CMR konvenciją) apmoka apie 8,33 SDR už kilogramą (tai maždaug 10 eurų). Jei vežate brangų „Rolex“ laikrodį ar tūkstančių eurų vertės elektroniką, būtinai praneškite mums ir apdrauskite tai ypatingai. Mes nebijome brangių krovinių, bet mums reikia žinoti, kad juos vežame, kad galėtume užtikrinti papildomą saugumą.

Pinigai, dokumentai ir smulkmenos

Čia aptarsime biurokratiją ir mokėjimus, kur dažniausiai kyla painiavos.

Kada reikia apmokėti už pervežimą?

Daugelis mūsų klientų moka grynais pinigais („kasos“) vairuotojui, kai jis atvyksta į vietą. Tai yra greičiausias būdas ir labai paplitęs tarp tarpininkų. Tačiau, jei jums reikia sąskaitos-faktūros įmonės apskaitai, geriau pervesti pinigus į mūsų sąskaitą iš anksto. Vairuotojai retai turi su savim terminalų kortelėms mokėti, todėl jei planuojate mokėti kortele – susitarkite su dispečeriumi iš anksto, išvengsite nemalonių situacijų, kai daiktai jau pakrauti, o pinigų nėra.

Ar reikia dėl krovinių eiti į muitinę?

Jei krovinys keliauja tarp ES šalių (Olandija -> Lietuva), fizinės sienos ir muitinės patikros paprastai nėra. Tačiau tai nereiškia, kad galima vežti bet ką. Muitinės sistemos veikia elektroniniu būdu. Jei vežate prekes verslui (prekybai), jūsų įmonė turi būti registruota Muitinės informacinės sistemoje (MIS), o krovinys gali būti patikrintas „keliaujant“. Jei asmeninis perkėlimas – tik raštinis pareiškimas. Jei bandysite įslėpti prekes po asmeniniais daiktais, ir sistema „pypsis“ – gausite baudą.

Kokias priemones naudojate pakrovimui?

Mūsų mikroautobusuose visada yra „rokės“, kėdės, užraktai, o kartais ir nešiojamos rampos (jei tai specializuota technika). Tačiau, jei jūsų krovinys sveria 500 kilogramų ir yra vienas didelis blokas, kurio negalima perriesti, reikia, kad paimimo vietoje būtų keltuvas arba bent jau kelios stiprios rankos pagalbai. Vairuotojas vienas su pusės tonos svorio dėže nebus susitvarkęs – tai ne fizinės galimybių, o saugumo klausimas. Nenukrypime nuo temos, kai vežame daiktus į Lietuvą iš Olandijos mikroautobusu, mes visada įvertiname, ar krovinys fiziškai įmanomas.

Ar galima sekti kur yra mano krovinys?

Žinoma, mes naudojame GPS stebėjimo sistemas. Tačiau neprašykite vairuotojo skambinti kas valandą – jis vairuoja. Mūsų dispečeriai gali jums nusiųsti nuorodą, kurioje matote, kur mašina yra realiu laiku. Žiūrėkite į ją, o jei mašina stovi vietoje valandą ar dvi – nebesijaudinkite, gali būti, kad vairuotojas turi poilsį arba stovi eisme prie Karlsruhės. Vokietijos eismai – tai atskira tema.

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja?

Olandai yra labai punktualūs, o mes juos perimame. Jei sakome 8:00 ryte, būnome 7:55. Tačiau jei įvyksta avarija arba techninis gedimas, mes iš karto pranešame. Jei vėlavimas dėl mūsų kaltės (užmigo, pamešiojo raktus – kas, tiesą sakant, per 20 metų buvo tik 1-2 kartus), mes kompensuojame. Bet dažniausiai vėluoja ne mes, o klientai, kurie vėluja paimti siuntas iš sandėlių Olandijoje, nes užmiršo pasiimti identifikacinę kortelę.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti vieną dalyką. Transportas – tai ne tik metalas ir ratai, tai žmonės. Mes stengiamės būti ne tik pervežėjai, bet ir konsultantai. Jei abejojate, kaip pakuoti amuniciją (jei radote senelio palikimą) ar kaip pervežti gyvūną (mes taip pat tai darome, su visais sertifikatais), tiesiog klauskite. Mūsų patirtis leidžia išvengti daugybės klaidų, kurios kainuoja laiką ir nervus.

Kai vežame daiktus į Lietuvą iš Olandijos mikroautobusu, mes jaučiamę atsakomybę už kiekvieną dėžutę. Nors šiandien pasaulyje viskas vyksta greitai, kokybiškas logistikos paslaugos vis dar reikalauja žmogiškojo požiūrio. Nesvarbu, ar tai viena maža dėžutė su vaikiškais žaislais iš „Marktplaats“, arba pilnas konteineris su baldais naujam namui Kaune – mes padarysime viską, kad tai atvyktų saugiai. Olandija laukia, o mes paruošę vairuoti. Gerų kelionių!