Trumpiausi terminai daiktų pervežimui maršrutu Olandija–Lietuva: Eksperto Vadovas

Daiktų pervežimas tarp šalių yra sudėtingas, bet nuostabiai suderintas mechanizmas, kurį dažniausiai pastebime tik tada, kai kažkas nutinka ne taip, kaip planavome. Dirbdamas logistikos srityje beveik dvi dešimtis metų, mačiau, kaip pasikeitė rinka, keliai ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Anksčiau pakanka buvo pasakyti „pervežime per savaitę“, šiandien tokie atsakymai nebebeatitinka „just-in-time“ (tik laiku) verslo modelių, ypač kalbant apie intensyvų prekybos maršrutą, kuriuo yra Olandija–Lietuva.

Olandija (Nyderlandai) vienu metu yra ir vienas didžiausių Lietuvos prekybos partnerių, ir pagrindinė logistiniai vartai į visą Europą. Beveik kas trečias krovinys, keliaujantis iš Azijos ar Amerikos į Lietuvą, praeina būtent per Roterdamo ar kitus olandiškus uostus. Todėl suprasti, kaip susiformuoja trumpiausi terminai šiame maršrute, ne tik naudinga, bet ir būtina kiekvienam verslui, kuris nori būti konkurencingas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tikiai įtakoja greitį, kaip išvengti nereikalingų delayjų (uždelstų) ir ką tiksliai reiškia „greitas pristatymas“ profesionalioje logistikoje.

Svarbu suprasti, kad terminas „trumpiausias“ nėra absoliutus. Jis priklauso nuo krovinio tipo, parinkto transporto metodo ir netgi metų laiko. Tačiau, remiantis ilgąja praktika, galime išskirti aiškius standartus ir optimizavimo galimybes. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus, padėsiančius jums susiformuoti tikslų vaizdą apie tai, kiek laiko jūsų siunta gali keliauti nuo Amsterdamo ar Eindhoveno sandėlio iki jūsų durų Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kurios man teko girdėti dažniausiai per savo karjerą. Jie padės jums suprasti ne tik skaičius, bet ir procesus, kurie vyksta užkulisiuose.

1. Koks yra standartinis daiktų pervežimo terminas maršrutu Olandija–Lietuva?

Standartinis terminas priklauso nuo to, kokį pervežimo metodą pasirinksite – pilnąją sunkvežimio apkrovą (FTL – Full Truck Load) ar dalinį krovinį (LTL – Less than Truck Load).

Jei kalbame apie pilnąą krovinį (FTL), kai sunkvežimis yra užpildytas tik jūsų prekėmis ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą, standartinis terminas yra 24–48 valandos. Atstumas tarp Olandijos ir Lietuvos yra apie 1600–1800 km, priklausomai nuo konkrečios atsiėmimo ir pristatymo vietos. Profesionalus vairuotojas be didesnių stabdžių gali įveikti šį atstumą per vieną darbo dieną (jei pradeda rytą) arba per dvi, jei reikia laikytis griežtų poilsio režimų.

Jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL), kai viename sunkvežimyje keliauja kelių klientų siuntos, terminas paprastai ilgesnis – 3–5 darbo dienos. Čia laiko prarandama dėl to, kad sunkvežimis turi apvažiuoti pagal maršrutą, surenkant kitas siuntas Olandijoje (konsolidacija) ir paskirstant jas Lietuvoje (dekonsolidacija). Be to, reikia laiko perkrauti prekes iš vieno sunkvežimio į kitą tarpinio punkte (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje).

2. Ar įmanoma pervežti krovinius per 24 valandas? Ką tai reiškia praktiškai?

Taip, tai ne tik įmanoma, bet ir labai dažnai atliekama, ypač kai kalbame apie ekspressinius pervežimus arba pilnąją apkrovą. 24 valandų terminas yra tas, kurį mes vadiname „sprintu“.

Praktiškai tai reiškia, kad jei jūsų krovinys yra pakrautas į sunkvežimį Olandijoje (pavyzdžiui, 08:00 ryte), jis gali būti iškrautas Lietuvoje sekančios dienos rytą arba pietų metu. Norint pasiekti tokį rezultatą, būtina kelios sąlygos: 1. Krovinio paruošimas: Jis turi būti sandėlyje paruoštas ir pakrautas be uždelstų. 2. Vairuotojų komanda: Dažnai tokems kelionėms skiriamas du vairuotojų komanda, kad vienas vairuotų, kitas ilsėtų, taip išvengiant privalomų 45 minučių pertraukų ilgesniam laikui. 3. Be pereinamųjų taškų: Krovinys neturi būti perkraunamas kelyje.

Tačiau reikia būti realistu – 24 valandos yra aukščiausias galimybių riba. Jei atsirasta eismo įvykis arba pasienio kontrolė (nors ir retai, tačiau tai gali įvykti), terminas gali šiek tiek pasidėti.

3. Kokius veiksnius labiausiai veikia pristatymo termino pratęsimą?

Per savo 20 metų praktiką mačiau, kad dažniausiai terminą nebraižo pats kelias, o organizaciniai momentai. Pagrindiniai veiksniai yra šie:

• Dokumentų tvarka: Tai, deja, yra dažniausia problema. Jei prekės keliauja iš trečiosios šalies (ne iš ES) per Olandiją į Lietuvą, reikia tiksliai užpildyti eksporto/importo deklaracijas. Net viena klaida CMR krovinio kvite arba trūkstamas TIR sąrašas gali sustabdyti sunkvežimį pasienio punkte arba muitinės poste valandomis.
• Krovinio paruošimas sandėlyje: Dažnai klientas manys, kad užsakė pervežimą, tačiau sandėlys neturi pakavimo medžiagų arba krovėjai užimti. Jei sunkvežimis atvyksta į siuntėjo sandėlį Olandijoje ir privalo laukti pakrovimo 4 valandas, jis automatiškai praranda 4 valandas Lietuvoje.
• Oro sąlygos: Žiemos metu, ypač Vokietijos autostradose (A1, A2 ruožai) arba lenkiškų kelių pradžioje, dideli snygiai gali sukelti didžiulius spūstis. Nors Olandija ir Lietuva gerai tvarko sniegą, Vokietija kartais susiduria su sunkumais, kurie užstringa visą europinį tranzitą.
• Techninės būklės patikrinimas: Nors patikimos transporto kompanijos reguliariai aptarna savo techniką, gelbėjimo darbai kelyje (paprastai padangų keitimas) gaišta nuo 1 iki 3 valandų.

4. Ar greičiau vežti keliu ar jūra iš Olandijos į Lietuvą?

Tai klasikinis klausimas. Olandija yra jūrinė valstybė, todėl logiška galvoti apie jūrą, tačiau atsakymas į šį klausimą, siekiant trumpiausio termino, be abejonės yra – kelias.

Jūrų transportas (pvz., iš Roterdamo į Klaipėdos uostą) yra pigesnis dideliems kiekiams, tačiau jis užtrunka daugiau laiko dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, reikia laukti, kol laivas užpildomas ir išplaukia (tvarkaraščiai dažnai būna tik 2–3 kartus per savaitę). Pačios plaukiojimo trukmė yra apie 2–3 dienas. Vėliau reikia laiko iškrauti laivą Klaipėdoje (kuri gali užtrukti nuo 1 iki 2 dienų, priklausomai nuo uosto apkrovos) ir tik tada krovinys keliauja toliau į vidaus rajonus.

Keliu transportas suteikia „door-to-door“ (nuo durų iki durų) paslaugą. Sunkvežimis paima prekę ir važiuoja tiesiai paskirties taško. Nėra jokios perkelimo trukmės uoste ar laukimo tvarkaraščio. Todėl, jei jums svarbus laikas, keliu pervežimas yra vienintelis teisingas pasirinkimas.

5. Kaip dalinio krovinio (LTL) pervežimas veikia terminą ir ar jis gali būti greitas?

Daliniai kroviniai yra „pagrindinis bread and butter“ (duonos ir sviesto) daugumai smulkesnių įmonių. Jums nereikia pirkti viso sunkvežimio, jei keliaujate tik su 2 paletėmis. Tačiau už tai mokate laiku.

Kai užsakote dalinį krovinį, jūsų siunta nukeliauja į konsolidacijos sandėlį Olandijoje (pavyzdžiui, Venlo regione, kuris yra didžiausias logistikos centras). Ten ji laukia, kol bus surinktas pakankamas kiekis prekių, kad užpildytų sunkvežimį į Lietuvą arba Baltijos šalis. Šis procesas gali užtrukti nuo 1 iki 3 dienų.

Tik kai sunkvežimis užpildytas, jis išvyksta. Važiavimas trunka standartinius 2 dienas. Atvykus į Lietuvą, sunkvežimis vėl važiuoja į dekonsolidacijos sandėlį, kur prekės iškraunamos, rūšiuojamos ir tik tada perduodamos vietiniam kurjerui pristatyti prie jūsų.

Ar tai gali būti greita? Taip, jei pasisekia ir jūsų siunta užpildo paskutinę vietą sunkvežimyje, tuomet ji gali išvykti tą pačią dieną. Tačiau planuojant verslui, visada reikia skirti 3–5 dienas rezervui dėl šios konsolidacijos procedūros. Jei terminas kritiškas – geriau mokėti už pilną vietą (FTL) arba ieškoti „part load“ (dalinės pilnos apkrovos) variantų, kai reikia užpildyti tik dalį sunkvežimio.

6. Ar muitinės procedūros gali uždelsti siuntos pristatymą Olandija–Lietuva maršrutu?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės ir Schengeno erdvėje, teoriškai vidinės sienos neturi muitinės kontrolės. Tačiau praktikoje situacija yra šiek tiek kitokia.

Jei prekės yra gaminamos Olandijoje ir keliauja į Lietuvą, muitinės procedūros paprastai nevykdomos, todėl jos neįtakoja termino. Tačiau jei Olandijos sandėlyje yra prekių, kurios atvyko iš Azijos (Kinijos, Vietnamo) ir dar nebuvo sumokėti PVM arba importo mokesčiai, tai yra vadinamosios „nebaigtos importo procedūros“ prekės.

Tokiu atveju, jas išvežiant iš Olandijos, turi būti užbaigta eksporto procedūra, o atvykus į Lietuvą – atlikta importo deklaravimo procedūra. Jei dokumentai (pvz., EX1 deklaracija) nėra paruošti tinkamai, krovinys gali būti sulaikytas Lietuvos muitinės poste tol, kol bus išaiškinta situacija. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mano patarimas: visada tikrinkite su savo brokeriu, ar prekės yra „laisvai cirkuliuojančios“ ES viduje prieš užsakydami transportą.

7. Kas yra „Express“ arba „Savaitei“ transportas ir kiek jis kainuoja laiko atžvilgiu?

Rinkoje egzistuoja kelios pagrindinės transporto paslaugų kategorijos, kurios skiriasi ne tik kaina, bet ir terminu.

• Express (Ekspressas): Tai greičiausias, bet brangiausias variantas. Dažniausiai tai atliekama mažesniais sunkvežimiais (7.5 t arba 3.5 t) arba net furgonais. Tokiu būdu galima gauti prekes per 24–48 valandas, net jei jos nėra pilnos paletės. Šis pasirinkimas tinkamas, kai sustojo gamybos linija ir reikia atsarginių dalių „vakar“.
• Standartinis (Weekly): Tai dažniausiai pasiūlomas variantas daliniams kroviniams. Sunkvežimiai išvyksta tam tikromis dienomis (pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais). Jei jūsų siunta parengta prieš išvykimo dieną, ji važiuoja standartiniu greičiu. Jei vėluojate dieną – teks laukti kito išvykimo (t.y., prarandate 3–4 dienas).

Pasirinkdamas šias paslaugas, klientas tiesiogiai renkasi tarp laiko ir pinigų. Eksperto akimis, jei prekės neįprastos (brangios, greitai gendančios), perkaite brangesnę eksporto paslaugą – ji sumokės save savesdamas nuo gamybos stabdymo nuostolių.

8. Kokį vaidmenį vaidina vairuotojo darbo ir poilsio laikas (tachografas)?

Dauguma klientų mano, kad jei atstumas yra 1500 km, tai sunkvežimis gali tai nuvažiuoti per 15 valandų tiesiogiai. Tačiau mes turime griežtai reglamentuojamas vairuotojo darbo ir poilsio normas Europos Sąjungoje.

Vairuotojas gali vairuoti: * Maksimaliai 4,5 valandas be pertraukos. * Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti į 15 + 30 min). * Per parą gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandas du kartus per savaitę). * Po 6 valandų vairavimo privalo ilgesnį poilsį.

Tai reiškia, kad net jei keliai tušti ir vairuotojas nori važiuoti, jis privalo sustoti. Dėl šių taisyklių, vieno vairuotojo komanda negali įveikti maršruto Olandija–Lietuva per 24 valandas be pažeidimų. Tam reikalingi du vairuotojai arba bent viena naktis pernakvojote kelyje (kurį taip pat skaičiuoja į terminą). Suprantant šias mechanizmas, aišku, kodėl „ryto užsakymas“ negali būti pristatytas „rytoj“ – fiziškai neįmanoma laikytis taisyklių ir taip greitai nuvažiuoti.

9. Kaip klientas gali padėti sumažinti pristatymo terminą?

Dauguma veiksnių priklauso nuo logistikos kompanijos, tačiau klientas taip pat gali daryti nemažai, kad procesas vyktų sklandžiau.

Pirmiausia, tikslūs duomenys. Dažnai užpildant užsakymą, nurodomas netikslus adresas (pvz., „Vilnius, Naujoji g.“, nenurodant pastato numerio) arba neteisingas kontaktinis telefono numeris. Vairuotojai atvykę į nežinomą miestą praranda laiką ieškodami vietos ir negalėdami susisiekti su gavėju.

Antra, pakavimas. Jei prekės supakuotos ant standartinių EUR paletės ir užfiksuotos (apvyniotos) plėvele, jas pakrauti ir iškrauti trunka 20–30 minučių. Jei tai yra „krūva“ dėžių ant grindų, krovėjams gali prireikti valandos. Olandų sandėliuose laikoma griežta taisyklė: jei krovinys neparengtas laiku, vairuotojas gali išvykti be jo, o tai reiškia prarastą dieną.

Trečia, lankstumas. Jei galite sutikti pristatymą ne tik 8:00 ryte, bet ir per dieną, tai padeda logistikos planuotojams geriau suderinti maršrutus.

10. Ar yra skirtumas tarp terminų priklausomai nuo Olandijos regiono (pvz., Roterdamas vs. Venlo)?

Taip, skirtumas yra ir jis gali būti reikšmingas. Olandija nėra didelė šalis, tačiau jos logistiniai centrai yra išsidėstę skirtingai.

• Venlo (pietryčių Olandija): Šis regionas yra artiausiai Lietuvai. Čia susikaupę didžiausi konsolidacijos sandėliai.