Trumpas transportavimo laikas į Lietuvą iš Olandijos: Kas lemia greitį ir ką tikėtis

Sveiki, gerbiamieji. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo padidėjusių sūrių kiekiai vokiuose iki visiškai užstrigusių vilkikų eilių prie Vokietijos sienų. Olandija (Nyderlandai) mums, lietuviams logistams, yra kaip antras namas – šalis yra pagrindinė Europos logistikos širdis, kur kasą susirenka iš viso pasaulio ir vėliau išvežia toliau į Rytus. Tačiau dažnai klientai, skambindami man, klausia to paties: „Kada tai bus pas mane?“. Jie nori gero ir, svarbiausia, trumpo transportavimo laiko į Lietuvą iš Olandijos.

Norėčiau iškart išvalyti orus – ne visada „greitai“ reiškia „gerai“, o tas, ką matote žemėlapyje (apie 1600–1700 km), realybėje virsta daugiau nei paprasta matematika. Čia ne tik apie tai, kaip greitai gali važiuoti vilkikas. Čia apie tai, kaip greitai mes surandame vietą jūsų prekėms, kaip greitai išsiregistruojame uoste arba kaip sėkmingai apeiname eismo spūstis Berlyno centre. Esu čia, kad paaiškčiau, kaip visa ši mašina veikia iš vidaus, ne naudodamas sausus verslo terminus, o oduodamas realią patirtį, kurią įgijau kelyje.

Kas turi įtakos greičiui (maršrutai ir eismas)

Kaip tas greitis priklauso nuo to, kur iš tikrųjų yra Olandijoje?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Žmonės sako „važiuoja iš Olandijos“, tačiau šalis nedidelė, bet logistiškai labai tanki. Jei jūsų krovinys stovi Roterdame – tai viena, o jei jis yra kažkur pietuose, netoli Maastrichto ar ties Vokietijos siena – visai kitas vaizdas. Trumpas transportavimo laikas į Lietuvą iš Olandijos labai priklauso nuo to, kiek laiko užtrunka paimti prekes. Roterdamo uostas – tai monstras; ten išsiregistruoti ir užkrauti vilkiką gali užtrukti nuo 4 iki 12 valandų, priklausomai nuo to, ar tai konteineris, ar šaltakraujis kroveinis. O jei prekės yra sandėlyje Venlo regione (kuris yra didžiausias logistikos mazgas), ten viskas vyksta greičiau, nes ten nėra jūrinių formalumo. Taigi, skambindami nurodykite ne šalį, o miestą arba pašto kodą – tai man duos pusę informacijos iš karto.

Ar verta važiuoti keltu, jeigu norima, kad būtų trumpas transportavimo laikas į Lietuvą iš Olandijos?

Daugelis mano kolegų renkasi kelią per Kylą arba Ventspilį, tačiau aš visada sakyčiau – ne visada. Keltas yra puikus dalykas tam, kad vairuotojas pailsėtų, tačiau jis sukuria papildomų rizikų. Laikas tarp išvykimo iš Olandijos ir atvykimo į Lietuvą su keltu gali atrodyti panašus, tačiau mes turime įskaičiuoti laukimą uoste. Jeigu keltas vėluoja dvi valandas, o paskui dar reikia laukti iškrovimo Klaipėdoje, tas privalomas „trumpas transportavimo laikas į Lietuvą iš Olandijos“ išnyksta. Mano patirtis rodo, kad geriausia ir dažniausiai patikimiausia yra eiti sausuma – per Vokietiją ir Lenkiją. Taip, ten yra „A16“ ir „A2“ autostradų, kurias gali uždaryti remontai, bet vilkikas juda nuolat, o ne laukia jūroje.

Kodėl tas jūsų vairuotojas važiuoja tik 90 km/val autobane, jeigu gali važiuoti greičiau?

Čia yra vienas įdomiausių dalykų, kurio klientai nesupranta. Nors Vokietijoje nėra greičio apribojimų kai kuriose ruožose, dauguma transporto kompanijų uždeda apribojimus (limiterius) 90 km/val. Tai daroma dėl degalų taupymo ir saugumo. Vilkikas, sveriantis 40 tonų, važiuodamas 130 km/val, kaista ir sunaudoja tiek degalų, kad tai tiesiog neapsimoka. Taigi, kiekvieną kartą skaičiuodamas grafiką, aš neįsivaizduoju, kad vairuotojas skries kaip Formulė-1. Aš skaičiuoju vidutinį greitį maždaug 70–80 km/val su visais sustojimais. Jei kas nors žada jums atvykti per 18 valandų, tai arba jis meluoja, arba važiuos pažeisdamas taisykles, o to mes nedarysime.

Smulkmenos apie krovinius ir dokumentus

Kodėl man sakė, kad atvyks antradienį, o važiuoja tik ketvirtadienį?

Tai klasika. Priežastis paprasta – tai nebuvo jūsų vienintelis krovinys. Jei jums perkate mažą prekių kiekį, pavyzdžiui, 3 europadėkles (EPAL), mes negalime siųsti 40 tonų vilkiko tik dėl jų. Tai butų nepelninga. Mes sujungiame krovinius – tai vadinama grupiniu kroviniu (groupage). Vairuotojas važiuoja po Olandiją, surenka prekes iš penkių skirtingų pirkėjų, ir tada važiuoja į Lietuvą. Jei paskutinis klientas vėluoja pateikti dokumentus arba užkrauti, visą vilkiką laukia. Būna, kad vairuotojas sėdi prie sandėlio durų ir laukia raktų nuo sandėlininko, kuris išėjo pietauti. Tokios detalės užtrunka, o trumpas transportavimo laikas į Lietuvą iš Olandijos grupiniu kroviniu visada yra ilgesnis nei pilnas krovinys (FTL).

Ar taip sunku su tais dokumentais, kaip visi sako?

Dokumentai – tai mūsų blogas sapnas ir geras draugas vienu metu. Olandija yra ES šalis, taigi, techniškai sienos nėra, tačiau muitinė egzistuoja. Jei vežate paprastas prekes, pakanka CMR ir prekių sąskaitos (faktūros). Tačiau jei prekės yra pavojingos (ADR), reikia specialių leidimų, arba jei tai yra alkoholis ir tabakas – čia prasideda akcizų šou. Aš mačiau situacijų, kai krovinys stovėjo tris dienas tik todėl, kad vienas skaičius sąskaitoje buvo parašytas neteisingai. Norint, kad procesas vyktų sklandžiai, visi dokumentai turi būti parengti dar prieš vairuotoją atvykstant į sandėlį. Tai tas „mažas dalykas“, kuris užtikrina, kad trumpas transportavimo laikas į Lietuvą iš Olandijos nevirštų į savaitę.

O jeigu aš turiu būtent 20 padėklų, tai kaip? Tai jau pilnas krovinys ar ne?

20 padėklų (pallets) – tai yra ta riba, kur mes pradedame galvoti apie pilną krovinią. Standartinis vilkikas telpa 33 europadėkles, jei jos neperpildytos. Jei turite 20, gali būti, kad mes surasime dar vieną klientą su 10–13 padėklų ir užpildysim vilkiką. Tačiau jei jūsų prekės yra sunkios (statybinės medžiagos, akmuo), 20 padėklų gali svėreti tiek, kad daugiau nieko nebeįpaks. Tada tai yra pilnas krovinys (FTL), ir jis važiuoja tiesiai pas jus be sustojimų. Tai yra geriausias būdas užtikrinti greitį, nes vilkikas priklauso tik jums.

Kainos ir rūšys

Kiek kaino toks greitas pristatymas?

Kaina – tai visada klausimas apie kompromisą. Standartinis pristatymas, kai mes turime 3–5 dienas laiko, kainuos mažiau. Tačiau jei jūsų gamykla stovi ir reikia detalių iškart, mes turime skambinti vairuotojams, kurie jau yra kelyje, ir mokėti jiems už nukrypimą nuo maršruto. Trumpas transportavimo laikas į Lietuvą iš Olandijos „express“ režimu (t.y., 24–48 valandos) gali kainuoti dvigubai, o kartais net triskart brangiau nei įprasta. Degalai Vokietijoje brangūs, vairuotojo darbo valandos viršijamos – viskas tai įkainojama į sąskaitą. Tačiau jei prarandate tūkstančius eurų kiekvieną valandą, ši investicija pasiteisina.

Ar galima vežti maistą ar vaistus kartu su technika?

Niekada. Tai ne tik klausimas dėl trumpo transportavimo laiko į Lietuvą iš Olandijos, bet ir klausimas dėl saugumo bei įstatymų. Maisto produktai, ypač šaldomi (reefer), turi griežtas reikalavimus. Negalima įkelti dešros į vilkiką, kur anksčiau važiavo padangos su ašaru, nebent jis yra pilnai išplautas ir dezinfekuotas. Vaistai taip pat reikalauja specialių licencijų. Todėl, jei jūsų užsakymas yra „mišrus“, mes jį padalinsame. Vienas vilkikas veš techniką, kitas – maistą. Tai gali atrodyti brangiau, bet taip išvengsite problema muitinėje arba sugadintų prekių.

Problemos ir sprendimai realiame gyvenime

Kas daro, jei vairuotojas pasišalina ar nebeatsiliepia?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Nors mes dirbame tik su patikimomis kompanijomis, kurios dirba jau dešimtmetis, žmonės yra žmonės. Kartais vairuotojas gali susirgti, arba, kas dar blogiau, pasimesti be ryšio (nors dabar GPS yra visur). Tokiu atveju turiu skambinti generaliniam agentui Olandijoje, o jis turi rasti atsarginį vairuotoją arba perkrauti krovinią į kitą vilkiką. Tai vadinama „transhipment“ operacija. Ji užtrunka ir kainuoja, tačiau mano užduotis – užtikrinti, kad prekės vis tiek pasiektų Lietuvą. Per 20 metų tokio dalyko buvo tik kelis kartus, tačiau reikia būti pasiruošusiam.

Ar galima pristatyti į parduotuvę, jei ten yra tik mažos durys?

Taip, bet ne su 16 metrų vilkiku. Jeigu jums reikia pristatyti prekes į Senamiesčio centrą arba į mažą sandėlį Vilniaus priemiestyje, kur nėra manevrinės erdvės, mes naudojame „paskutiniųjų kilometrų“ sprendimus. Vilkikas atveža krovinią didelį sandėlį (pavyzdžiui, Kaišiadoryse arba prie Vilniaus žiedo), o tais mažesniu 3,5 ar 7,5 tonų sunkvežimiu ivežame tiesiai į duris. Tai sukuria papildomą operaciją, tačiau tai vienintelis būdas pristatyti be problemų. Jei bandysite varyti didelį vilkiką į siaurą gatvelę, užstrigsite ten valandomis, o tai visiškai sugadins greičio įvaizdį.

Išvada

Apibendrinant, norint pasiekti trumpą transportavimo laiką į Lietuvą iš Olandijos, reikia ne tik gero vilkiko ir greito vairuotojo.