Persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą: Visikas, ką reikia žinoti, kad neišprotėtum

Šiuo metu sėdi prie savo stalo, vėl peržiūrėdamas maršrutus Vokietijos autostradose ir galvoju apie tai, kad persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą yra vienas dažniausių, bet ir vienas emociškai sunkiausių užsakymų, kuriuos gaunu. Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų – nuo tada, kai tekdavo važiuoti senais "Volvo" su beveik neveikiančia kondicioniere, iki šiandieninių erdvių autokelių. Per tą laiką mačiau viską: nuo tų, kurie bando suvežti visą gyvenimą vieno mašinos keleivio bagažinėje, iki milžiniškų vilkikų, gabenančių tik vieną brangų kėdę.

Kai žmogus nusprendžia grįžti iš Nyderlandų atgal į Lietuvą, jis dažnai jaučiasi nusivylęs ar tiesiog pavargęs nuo kasdienybės čia, toli nuo namų. Olandija puiki šalis, dirbti ten gerai, bet kai šaukia kraštas... Žinau, ką kalbu. Todėl mano tikslas šiame straipsnyje nėra parduoti jums paslaugos kaip reklamos brošiūroje, o tiesiog papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus. Be jokių "oficialių" frazių. Tiesiog grynas patyrimas ir logistika, susijusi su tarptautiniais pervežimais šiame maršrute.

Jums nebereikės galvoti apie tai, ką daryti su šaldytuvu, kuris pilnas maisto produktų, ar kaip išsivežti sofą per siaurus Amsterdamo laiptus. Aš išdėliosiu viską ant lentos. Žinoma, kainos svyruoja, o kelionės trukmė priklauso nuo rūkų ant kelio, bet pagrindiniai dalykai išlieka tie patys. Persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą turi būti planuojamas protingai, o ne tik emociškai.

Kas darosi su daiktais ir dėžėmis

Čia aptarsime tuos "nešvarius" darbus – kaip viskas surenkama, ką suleisti į mašiną, o ką geriau palikti arba išmesti.

Ar tikrai reikia viską dėti į dėžes?

Žinoma, kad reikia, jei norite, kad jūsų lėkštės atvyktų vienos, o ne smulkiais šukėmis. Esu matęs, kaip žmonės užkrauna baldus tiesiog į kėbulą be jokios apsaugos, ir paskui stebisi, kodėl spintelės "nulūžo" lenkiant prie Kauno. Dėžės suteikia struktūrą – jas galima statyti vieną ant kitos, o tai sutaupo vietos. Be to, jei vairuotojas stačiai stabdos (kas, tiesa sakant, Olandijoje įvyksta retai, bet Vokietijoje – kas antrą dieną), tai, kas stovi tvirtai, nenukris. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jei jos draskosi – imkite stiprių, dvigubų sienelių.

Ką daryti su šaldytuvu ir maistu?

Tai klasika. Kiekvieną kartą kai atvykstu paimti daiktų Hago ar Eindhovene, šaldytuvas visada pilnas. Žmonės pamiršta, kad persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą trunka ne dvi valandas, o daugiausiai trijų dienų. Jei paliksite mėsą ar sūrį šaldytuve, atvykus į Vilniaus ar Klaipėdos rajoną, jums teks išmesti viską į šiukšliadėžę ir valyti šaldytuvą valandą. Išjunkite šaldytuvą bent 24 valandos iki išvežimo, kad ištirptų ledas, išpilkite viską. Vienintelis dalykas, kurį galima vežti, yra hermetiškai uždarytos konservos ir buteliai, bet tik jei jie neatsidurs tiesiog ant grindinij – jie gali sužloti.

Ar galima vežti dviratį ar sodinukus?

Vežiame viską, kas telpa ir nėra pavojinga. Dviračiai paprastai pakavami į specialias stovas arba uždedami ant grindų, tarpus tarpus užpildant antklodėmis. O kas dėl sodinukų? Čia yra smulkmena, bet svarbi – jei vežate gyvus augalus į Lietuvą, reikia tikrinti, ar jie ne užkrėsti kokių nors kenkėjų, nors beveik niekas ne tikrina asmeninių daiktų taip smulkiai. Svarbiausia – juos uždengti, kad nenukristų lapai nuo vėjo arba, kas blogiau, neužšaltų, jei žiemą vaziuojame bešiltai krovežyje.

Kaip elgtis su brangia elektronika?

Televizoriai, kompiuteriai, serveriai – viskas turi eiti į originalią pakuotę, jei jos dar turite. Jei ne, reikės sukurti "kokoną" iš putplasčio. Aš asmeniškai visada patariu klientams nuimti stalus iš televizorių ir juos atskirai apvynioti. Vairuotojai yra profesionalūs, bet kai mašina užlenda į duobę (o Lietuvoje jų netruksta), viršuje esantis stikras gali nukristi ant kitų daiktų. Užtikrinkite, kad jūsų technika yra pažymėta kaip "lengvai sudaužoma".

Pinigai, dokumentai ir nemalonumai

Kai kalbame apie krovininius pervežimus, pinigai visada yra pyrago viduryje. Čia paaiškinsiu, iš ko susiformuoja kaina ir kokių dokumentų reikia, kad nesistotumėte su muitinės pareigūnais.

Kiek viskas kainuoja ir kodėl brangu?

Kainą lemia ne tik kilometrai, bet ir tūris (kubiniais metrais). Jei turite tik kelių dėžių kiekį, gali tekti važiuoti dalinio krovinio būdu – tada kaina gali būti didesnė už vieną kubą, nes dalijamės išlaidomis. Pilnam persikraustymui iš Olandijos į Lietuvą su butu reikalingas 20-30 kubų sunkvežimis. Toks reisas gali kainuoti nuo 800 iki 2000 eurų priklausomai nuo to, ar reikia kelti baldus aukštuose namuose Olandijoje (ten daug namų be lifto ir laiptai itin siauri), ar ar reikia įrenginėti "liftą" pro langą. Nenuvertinkite darbo jėgos – tai ne tik vairuotojas, tai dar du krovėjai.

Ar reikia mokėti PVM?

Jūsų situacija gali būti skirtinga. Jei esate fizinis asmuo ir grįžtate į Lietuvą gyventi, dažniausiai paslauga yra be PVM, nes tai yra asmeninių daiktų pervežimas, o ne komercinis. Tačiau jei vežate prekes, pavyzdžiui, internetinės parduotuvės siuntas ar turtą, kurį planuojate parduoti, tai jau yra verslas ir PVM 21% bus pridėtas. Svarbu tai aptarti iš anksto, kad nebūtų nep malonių staigmenų prieš išvykstant.

Kas yra CMR sąrašas ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai ne koks siaubingas medicininis terminas, o paprastas tarptautinis krovinių pervežimo sąrašas-bilietas. Be jo jūs neturite jokios teisinės galios, jei kas nors dingsta. Jame turi būti išvardyti visi svarbiausi daiktai (baldai, technika) ir jų būklė. Nerašykite "baldai" viena eilute – išskirkite "spintelė", "lentyna", "lova". Jei atvyksime be kojos, turėsite pagrindą reikalauti atlyginimo iš draudimo. Patariu visada pasidaryti nuotraukas prieš pakrovimą.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais?

Daugelis klauso: "Ar galiu duoti pinigus vairuotojui rankomis?" Oficialiai visokia apskaita reikalauja pavedimo, bet praktikoje, ypač mažesniems pervyzams, klientai dažnai moka ir grynaisiais, arba dalį perveda, dalį – vairuotojui. Svarbiausia gauti kvitą. Jei mokate grynaisiais, įsitikinkite, kad tai užfiksuota sutartyje arba CMR dokumente, kad vėliau neatsirastų ginčų, ar mokėjote viską. Mes visada stengiamės būti lankstūs, bet saugumo pirma.

Kelionės eiga ir laikas

Štai čia dažniausiai kyla klaustukų. Kiek laiko reikia laukti? Ar vairuotojas nenusprendžia pietų metu pailsėti trijų dienų?

Kiek laiko trunka kelionės iš Olandijos?

Tiesioginis vairavimas nuo, tarkime, Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1300-1400 km. Sėdint vairuotojui ratu be sustojimų, tai truktų apie 14-15 valandų. Tačiau mes nevažiuojame kaip "Formulė-1". Yra taisyklės: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 11 valandų poilsis. Taip pat reikia įskaityti pakrovimo laiką (paprastai 2-4 valandos, jei viskas paruošta) ir iškrovimą Lietuvoje. Taigi, realiai nuo to momento, kai atvykstame pas jus, iki to momento, kai atiduodame paskutinę dėžę jūsų namuose, praeina maždaug 2-3 dienos.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Dažnas klausimas, ypač jei klientas pats neturi vairuotojo pažymėjimo ar tiesiog nori kompanijos. Techniškai – neleista pagal įstatymus, jei tai yra krovininis transportas, skirtas kroviniams, o ne keleiviams. Yra išimčių, jei tai yra "perkelimas" su specialia keleivių vieta, bet standartinis 3,5 tonos sunkvežimis su tentu nėra skirtas žmonėms vežti tarp šalių be specialių leidimų. Geriau susitarti dėl savo transporto arba traukinių/lėktuvų. Mūsų užduotis – saugiai pristatyti jūsų sofą, o ne jums rodyti Olandijos gamtą iš keleivio vietos.

Kas nutinka, jei užstringa siena ties Lenkija?

O, tai klasika. Lenkijoje, ypač ties Svezicės arba Poznanės apylinkėmis, darbai ties greitkeliais trunka jau metus metus. Kartais užstringa eilės kelių šimtų kilometrų. Jei įvyksta tokia situacija, mes nedelsdami pranešame. Negaliu padaryti tikslios prognozės, kada atvyksime, jei stovime eilėje 6 valandas. Būkite kantrūs. Mes stengiamės rasti apvažiavimus, bet kai visi traukiasi tuo pačiu keliu, niekur nepateksite. Geriausia, kai galite suteikti lanksčią iškrovimo laiką Lietuvoje.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Saugumas mums yra pirmiausia. Mašina visada turi būti užrakinta, o vairuotojas pernaktoja saugiose stovėjimo aikštelėse, kuriose yra apsauga ir vaizdo kameros. Tačiau, jei mašina stovi pas jus kieme Olandijoje ar Lietuvoje ir jūs galite ją uždaryti savo garaže arba saugiai kieme – visada pageidaujama. Žinoma, krovininis draudimas padengia nuostolius vagystės atveju, bet ką gi daryti su jūsų asmeninėmis nuotraukomis ar dokumentais, jei juos pavogs? Tokius dalykus vežkite su savimi.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą nėra būtinai košmaras, jeigu jis yru pavestas į patikimas rankas. Esu matęs daugybę sėkmingų grįžimų, kai šeimos atiduoda raktus nuo naujo namo Lietuvoje ir džiaugiasi, kad viskas atvyko sveika. Pasiruošimas yra pusė sėkmės – išmeskite nereikalingus daiktus dar Olandijoje (nes mokėsite už juos svorį), užpildykite deklaracijas sąžiningai ir bendraukite su logistika atvirai.

Nesijaudinkite dėl smulkmenų – jei ką pamiršite, visada galime susitarti dėl papildomo siuntinio arba dėl to, kad vairuotojas padės surinkti baldus. Po 20 metų šioje srityje galiu garantuoti vieną: geriausia reklama yra laimingas klientas, kuris gėrėjasi savo nauju gyvenimu be streso. Taigi, jei planuojate kelionę, susisiekite, išnagrinėsime jūsų situaciją individualiai, ir išvysime, kaip tai padaryti efektyviausiai.