Perkraustymo paslaugos iš Olandijos į Lietuvą: pigiau ir protingiau

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bando suspaisyti sofas į „Fiat“ Doblą ant sėdynės, iki korporacinių gigantų, perkeliančių visus biurus iš Amsterdamo į Vilnių. Olandija yra antra namai tūkstančiams lietuvių, tačiau, kai ateina laikas grįžti arba tiesiog perkelti turtą, kyla vienas pagrindinis klausimas – kaip tai padaryti, kad neišleistum viso atidirbtų pinigų? Statistika parodo, kad kasmet intensyvėja perkraustymo paslaugos iš Olandijos į Lietuvą, todėl rinka priversta adaptuotis ir siūlomis. Žmonės nori ne tik saugumo, bet ir ekonominio naudingumo. Sakysiu tiesiai – įmanoma tai padaryti gerokai pigiau, jei tik žinai keletą logistikos niuansų ir nebijai klausti savo pervežėjo tiesioginių klausimų.

Daugelis mano klientų pradžioje bijo, kad toks atstumas (apie 1500–1700 km viena kryptimi) kainuos milžiniškus pinigus. Tačiau šiuolaikinė logistika veikia kitaip. Mes nestandartinius krovinius įtraukiame į didelius reisus, dalijame išlaidas, efektyviai planuojame maršrutus per Vokietiją ir Belgiją. Pagrindinis rasas ne tame, kad rasti pigiausią vairuotoją „gėrėjį“, o tame, kad suoptimizuoti tūrį. Jei turi tik 10 kubinių metrų baldų, mokėti už visą 90 kubinių sunkvežimį būtų kvaila. Todėl dažnai pigiau perkraustymas pasiekiamas tuomet, kai klientas sutinka laukti keletą dienų, kol mes surandame kitą krovinį tame pačiame maršrute – taip vadinamasis „dalinių krovinių“ principas.

Taip pat svarbu suprasti, kad Olandijoje dirbantys lietuviai dažnai kaupia ne baldus, o techniką, dviračius, o kartais net ir statybines medžiagas. Visą tai reikia įvežti saugiai. Aš dažnai sakau saviems vairuotojams: „Gabenam ne daiktus, o nervus“. Klientas turi matyti, kad jo seni tėvų spinta ar brangus biuro stalas atvyks tokiame pat būklėje, kaip buvo išvežtas. Tai vienas iš pagrindinių dalykų, kuris leidžia mums užtikrinti aukštą paslaugos kokybę nepakeldamai kainos iki dangaus. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie kyla planuojant grįžti į Lietuvą.

Kodėl kainos skiriasi ir ką daryti

Šioje skiltyje aptarsime pinigus, procesus ir tas smulkmenas, kurios dažnai nuskamba iš telefono galo, kai klientas skambina iš Roterdamo ar Eindhoveno.

Kiek tai realiai kainuoja?

Visada pradedu nuo to, kad nėra vienos kainos. Jei turi tik kelias dėžutes ir dviratį, gali tai išeiti po 300–400 eurų. Jei perkraustome visą butą su pianinu, kaina šokteli iki 1500–2000 eurų. Paskutiniai metai parodė, kad degalų kainos smarkiai svyruoja, tad fixed price – tai retas reiškys. Dažniausiai skaičiuojame už kubinį metrą arba už metrą lentos ilgio krovežyje. Vidutiniškai, kalbant apie standartinį 1–2 kambarių butą, reikia numatyti biudžete apie 800–1200 eurų, jei tai nėra itin skubus reisas.

Ar tikrai galiu užtikrinti, kad bus pigiau?

Galiu užtikrinti, kad rasime pigiausią logišką sprendimą, bet aš ne magas. Jei nori vežti vien kėdę, tau neapsimokės kviesti atskiro sunkvežimio – čia jau tau reikės susirasti kurjerį. Tačiau jei kalbame apie perkraustymo paslaugas iš Olandijos į Lietuvą, pigiau pasidaryti tada, kai esi lankstus su datais. Jei gali laukti savaitę-dvi, mes tavo krovinią „sumaišome“ su kitais ir padalinsime kuro išlaidas. Be to, jei pats suruoši daiktus ir pakuoši į dėžes, taupo mūsų vairuotojo laiką, o tai automatiškai mažina kainą.

Ar verta rizikuoti su „vkontakte“ rastais vairuotojais?

Esu matęs daug padėjčių. Vienas klientas taip taupojo 100 eurų, o gale gavo sulaužytą indaplovę ir prastovą ant Lietuvos-Lenkijos sienos. Profesionalios kompanijos turi draudimą. Jei kas nutinka kelyje – turi atsakomybę. „Vakarėlis“ su vairuotoju, kuris tiesiog važiuoja tuščia atgal į Lietuvą, gali pasirodyti patrauklus, bet kai jis praranda raktaus arba sugadina sofą, jo telefono numeris dažnai išsijungia. Geriausia pasirinkti tiekėją, kuris turi būstinę ir sutartį.

Kas su tais dokumentais?

Nereikia jokios magijos, nes mes esame ES erdvėje. Tačiau reikia CMR važtaraščio ir krovininio sąrašo (inventoriaus). Sąrašas turi būti bent jau maždaž tikslus – jei parašysi „baldai“, o pasienio pareigūnai užklaus, kas tiksliai, gali būti nesusipratimų, ypač jei veži kažką brangaus. Asmeninių daiktų perkėlimui paprastai muitinės deklaravimas nereikalingas, jei tai nėra prekybinis tikslas. Aš visada patariu klientams daryti paprastą Excel lentelę – „Spinta, 2 vnt.“, „Dėžė su knygomis“ ir t.t. Tai užtikrina ramybę.

Techniniai niuansai ir patirtis iš kelio

Čia kalbėsime apia tai, ką nematai kainoraštyje, bet kas lemia sėkmę.

Kaip vežti pianiną ar tėvų senovinę spintą?

Tai mano mėgstamiausia dalis. Paprastai kalbame apie kėdes ir stalus, bet kai klientas sako „turiu fortepijoną“, tai viską keičia. Pianinams reikalingi ne tik stiprūs nugaros, bet ir speciali įranga – diržai, krosnės (ratukai), o kartais ir kranas. Jei gyveni penktame aukšte be lifto Olandijoje, tai darbas profesionalams. Neapsimokės taupyti čia – viena pastumta klaida gali kainuoti tūkstančius atlyginimo ir sugadinto instrumento.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, dažnai tai darome. Vieni klientai nori vežti automobilį atskirai, kiti įdeda į konteinerį arba užkabina už sunkvežimio (jei tai nėra per didelis SUV). Pastaruoju atveju reikia apgalvoti leidimus – ne visose šalyse leidžiama vilioti automobilį be priekabos. Dažniausiai pigiau perkraustymas su automobiliu įvyksta tuomet, kai mašina pakraunama į sunkvežimio vidų (jei telpa) arba vežama su autovežio priekaba. Žinok, kad į Lietuvą automobilių atvežama daug, tad mes jau žinome, kur greičiau išspręsti techninę apžiūrą.

Kiek laiko užtruks?

Nesakyk „atsivežk rytoj“. Tokiems atstumams reikia laiko. Standartinis reisas su vienu vairuotoju trunka apie 2–3 dienas. Jei turi didelį krovinių kiekį ir reikia iškrauti keliose vietose Lietuvoje, pridėk dieną. Beje, Olandijoje eismas yra intensyvus, ypač ties Roterdamu, tad stūgos gali pavėluoti reisą. Geriausias patarimas – neplanuok remonto ar vestuvių dieną, kai turi atvykti sunkvežimis, sakyk, dieną ar dvi po to.

O kas su augalais?

Tai dažna problema. Lietuvai reikia griežtai laikytis fitosanitarinių reikalavimų, nors ir ES viduje. Jei atveži šaknų su žeme, gali būti rūpesčių. Dažniausiai vengiame vežti didelius žolinius augalus, o mažus puociukų augalėlius vežame be problemų, tik reikia juos uždengti, kad neapvystų kelyje. Vieną kartą teko paaiškinti klientui, kad jo mylimas 3 metrų aukščio palmė tiesiog netilps į sunkvežimį su kitu kroviniumi.

Smulkmenos, kurios padaro gyvenimą lengvesnį

Galiausiai, tai kas skiria patenkintą klientą nuo nepatenkinto.

Ar reikia pačiam krauti?

Gali, bet nereikia. Mes turime komandas ir Olandijoje, ir Lietuvoje. Olandijoje darbo rankos yra brangios, todėl jei apsirūpinsi savo draugais pagalbai įkrovimą, tai tikrai sumažins sąskaitą. Tačiau įsivaizduok – turiu sunkvežimį, vairuotojas laukia, o tavo draugas vėluoja pietų pertraukai. Laikas – pinigas. Jei nori ramybės, mums užtenka 2–3 valandų, kad visą butą įkalbėtume su specialiomis juostomis ir antklodėmis.

Kas dėl draudimo?

Visada, visada, visada imkame draudimą. Niekada nežinai, kas nutiks Vokietijos autostradoje. Gali pulti šernas (taip, tai realus pavojus), gali būti avarija. Standartinis draudimas dengia 10 EURų už kilogramą arba fiksuotą sumą, priklausomai nuo sutarties. Jei veži brangią elektroniką, pranešk mums iš anksto – pakeisime draudimo sumą. Geriausia pasidaryti nuotraukas prieš kraunant, turi įrodymų.

Ar galite atvežti į kaime esantį namą?

Klausimas ne ar galime, o ar galėsime privažiuoti. Esu matęs situacijų, kai sunkvežimis atvažiuoja ir negali pasisukti siaurame kaimo takelyje. Tada reikia iškrauti ant mažesnės mašinos (vadinamasis „last mile“ pervežimas). Tai papildomai kainuoja. Jei gyveni toli nuo magistralės, pasirūpink, kad prie namo būtų kiemas, kuris ištvers 16 tonų sunkvežimį. Kartais užtenka iš anksto paruošti sniego grybą arba nuimti vartus.

Ar verta laukti akcijų?

Logistikoje nėra „juodų penktadienių“, tačiau yra sezonų. Pavasario ir vasaros pabaiga (rugpjūtis) yra karščiausias laikas – visi grįžta iš atostogų, vaikai į mokyklas. Tada kainos šiek tiek aukštėja. Žiema arba vėlyvas ruduo gali būti ramesnis laikas. Jei turi galimybę perkraustytis lapkritį, galiu garantuoti, kad rasi geriausią pasiūlymą, nes vairuotojai stengiasi užpildyti grafikus prieš šventes.

Išvada

Galiausiai, viskas sumažėja iki pasitikėjimo. Perkraustymo paslaugos iš Olandijos į Lietuvą nebegali būti laikomos prabanga, tai kasdienybė tūkstančiams žmonių. Aš, kaip žmogus, kuris pervežė šimtus namų, galiu pasakyti viena – rūpinkis savo daiktais, bet dar labiau rūpinkis rinkdamis partnerį. Pigiau ne visada reiškia blogiau, o brangiau ne visada reiškia kokybiškiau. Svarbiausia yra skaidrumas. Žinok, ką moki ir už ką. Jei pervežėjas gali aiškiai paaiškinti, kodėl kaina tokia, kokia yra, ir kodėl reikia laukti savaitę, tu gali būti ramus. Sekmės perkraustyme ir saugaus kelio namo!