Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkėlimas gyventi su augintiniais iš Olandijos į Lietuvą: Pilnas eksperto vadovas
Įvadas
Perkėlimas gyventi į kitą šalį – visada sudėtingas ir daugelio emocijų reikalaujantis procesas. Jis tampa dar labiau intriguojantis, atsakingas ir, tiesą sakant, stresuojantis, kai šeimos nariu yra ne tik žmonės, bet ir mūsų mylimi augintiniai. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje esu matęs tūkstančius šeimų, kurios keliasi iš vieno šalies krašto į kitą. Olandija ir Lietuva yra gana dažnai pasitaikantis maršrutas, ir nors abi šalys yra Europos Sąjungos narės, kurios teoriškai turėtų užtikrinti „bevielę“ kelionę, biurokratiniai reikalavimai augintiniams yra griežti ir jų laikymasis yra būtinas.
Dažnai klientai klausia: „Ar tikrai tiek daug dokumentų reikia, jei važiuojame tik per sieną?“ Atsakymas vienareikšmis – taip. Veterinarinės kontrolės tarnybos Lietuvoje, kaip ir visoje ES, stropiai tikrina, ar nėra rizikos į šalį atvežti ligų, todėl net mažiausia klaida dokumentuose gali baigtis ne tik nepageidaujamu nustatymu sienoje, bet ir augintinio izoliavimu bei grąžinimu atgal į Olandiją. Mano tikslas šiame straipsnyje – ne išgąsdinti, o odiškai ir aiškiai paaiškinti, kaip šį procesą organizuoti taip, kad jis vyktų sklandžiai.
Šiame straipsnyje mes aptarsime visus techninius, teisinius ir praktinius aspektus. Mes kalbėsime ne tik apie tai, ką reikia padaryt prieš išvykstant, bet ir apie tai, kaip tinkamai paruošti patį gyvūną ilgai kelionei. Esu matęs, kaip blogai suplanuota kelionė paveikia šunų ir kačių gerovę, todėl čia pasidalinsiu savo patirtimi bei patarimais, kaip išvengti dažniausių klaidų. Nuo mikroschemos iki keliavimo per Vokietiją ir Lenkiją niuansų – viskas, ką jums reikia žinoti, rasite žemiau.
Svarbu prisiminti, kad aš čia pateikiu bendrą informaciją, remdamasis ilgamečio darbo patirtimi, tačiau situacijos gali keistis, o individualios aplinkybės (pvz., augintinio sveikatos būklė veislės ypatumai) gali reikalauti papildomo dėmesio. Visada rekomenduoju konsultuotis su savo veterinaru Olandijoje ir patikrinti galiojančius reglamentus tiesioginiame šaltinyje, tačiau šis vadovas bus jūsų kompas, padėsiantis nepraslysti pro svarbiausius detalius.
Taigi, jei ruošiatės grįžti į Lietuvą arba tiesiog keičiate gyvenamąją vietą iš Nyderlandų į Lietuvą ir su savimi norite paimti šunį, katę ar kitą augintinį, skaitykite toliau. Mes išnagrinėsime visus žingsnius, kad jūsų keturkojis draugas galėtų saugiai ir legaliai atsisėsti jūsų naujojo namo sofje.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų, susijusių su augintinių pervežimu iš Olandijos į Lietuvą. Atsakymai į juos paremti ne tik teisės aktais, bet ir ilgamečia praktika.
1. Kokius pagrindinius dokumentus reikia turėti, kai su augintiniu keliuojate iš Olandijos į Lietuvą?
Tai bene dažniausias klausimas, ir atsakymas į jį yra kritiškai svarbus. Pagrindinis dokumentas yra ES gyvūnų pasas. Jis turi būti išduotas Olandijos (arba kitos ES šalies) licencijuoto veterinarijos gydytojo. Pasa turi būti užpildytas bent dviem kalbomis (pvz., olandų ir anglų), tačiau lietuvių kalba nebūtina, jei visi duomenys suprantami. Pasažia turi būti nurodytas gyvūno mikrochipo numeris, vakcinacijos istorija ir savininko duomenys. Be paso, rekomenduojama turėti su savimi veterinarinę pažymą, patvirtinančią, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas keliuoti (nors šių laikų ES vidinėse kelionėse ji dažnai nebūtina, ją gali pareikalauti keliuotojas arba sienos pareigūnai, jei kyla abejonių). Taip pat būtina turėti savininko asmens dokumentą.
2. Ar mikrochipas yra privalomas, ir kada jis turi būti įdiegtas?
Absoliučiai taip. Mikrochipas (arba transponderis) yra pagrindinis gyvūno identifikavimo būdas. Jis turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), kurį gali nuskaityti bet kokia ES šalyje naudojama skaitytuvo įranga. Jei jūsų augintinis turi ne ISO standarto mikroschemą (kas pasitaiko retai, ypač jei gyvūnas čipuotas seniau ar už ES ribų), privaloma turėti su savia specialų skaitytuvą, kurį gali suteikti sienos pareigūnai. Svarbiausia taisyklė: mikrochipas turi būti įdiegtas prieš pirmąjį pasiutligės (rabies) skiepą. Jei skiepas buvo padarytas prieš mikroschemą, jis laikomas negaliojančiu, ir teks skiepyti iš naujo. Tai viena dažniausių klaidų, dėl kurių žmonėms neleidžiama kirsti sienos.
3. Kokie yra pasiutligės skiepijimo reikalavimai?
Pasiutligės skiepas yra obligatorinis visiems šunims, katėms ir ferukams (stumbrams). Skiepas turi būti padarytas po to, kai įdiegtas mikrochipas. Jis turi būti galiojantis – t. y., praėjęs mažiausiai 21 dienų nuo skiepijimo datos, bet dar nepraėjęs skiepo galiojimo laiko, kurį nurodo vakcinos gamintojas (paprastai tai 1–3 metai). Jei skiepo galiojimas baigiasi, jis turi būti atnaujintas prieš išvykstant. Svarbu pažymėti, kad, nors keliaujame tarp ES šalių, 21 dienų laukimo taisyklė taikoma tik tada, kai skiepimas daromas pirmą kartą arba po pertraukos. Jei skiepas atnaujinamas laiku (ne vėliau kaip nurodyta vakcinos dėžutėje), galima keliauti iš karto po injekcijos, nebekeliant 21 dienų laukimo.
4. Ar reikalingas kraujo titrų tyrimas (serologinis testas)?
Šis klausimas dažnai kelia sumaištį. Jei keliaujate tiesiogiai iš vienos ES šalies (Olandijos) į kitą ES šalį (Lietuvą), kraujo titrų tyrimas paprastai nereikalingas. Šis testas būtinas tik tada, kai keliaujate iš „trečiosios šalies“ (ne ES narės) į ES arba kai atvykstate iš šalių, kuriose pasiutligė ne visiškai kontroliuojama. Kadangi Olandija yra šalis, kurioje pasiutligės rizika laikoma kontroliuojama, ir ji yra ES narė, jums nereikia laukti mėnesių po kraujo tyrimo rezultatų, kaip tai būtų keliant iš, pavyzdžiui, Ukrainos ar Turkijos. Tačiau, jei jūsų kelionė maršrutas eina per trečiąsias šalis (pvz., planuojate važiuoti per Jungtinę Karalystę, kuri nebėra ES nare dėl veterinarijinių reikalavimų), situacija gali keistis, todėl visada verta tiksliai planuoti maršrutą.
5. Ar yra specialių reikalavimų dėl parazitų (kirmėlių) gydymo?
Tai labai svarbus momentas, kurį dažnai pamirštama. Nors bendrosios ES taisyklės nebereikalauja gydyti nuo kirmėlių prieš kiekvieną ES vidinę kelionę (kaip tai buvo anksčiau), Lietuva turi savo specifinių reikalavimų. Norint įvežti augintinį į Lietuvą, jis turi būti gydytas nuo echinokokozės (plokščiųjų kirmėlių). Gydymas turi būti atliktas veterinarijos gydytojo, kuris užrašo jį į gyvūno pasą. Gydytojas turi patvirtinti, kad vaistas yra tinkamas (pvz., su prazikvanteliu) ir kad gydymas buvo atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų (5 dienas) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas prieš įvežant gyvūną į Lietuvą. Jei atvyksite be šio įrašo, veterinarijos kontrolės postas sienoje gali priversti jus gydyti gyvūną vietoje (kas brangu) arba neįleisti į šalį.
6. Kaip geriausia keliauti: asmeniniu automobiliu, keltu ar lėktuvu?
Pasirinkimas priklauso nuo jūsų sąlygų, tačiau mano patirtis rodo, kad asmeninis automobilis yra mažiausiai stresingas variantas augintiniui. Važiuojant automobiliu, galite reguliariai sustoti, duoti vandens, pavalgyti ir nuraminti gyvūną. Be to, jūs turite visą kontrolę. Keliaujant keltu (pvz., iš Kylės į Klaipėdą ar iš Vokietijos į Švediją), reikia užsakyti vietą gyvūnui (kabina arba kenelė automobilyje). Lėktuvu keliaujant iš Amsterdamo į Vilnių ar Kauną, reikia atsižvelgti į oro linijų taisykles. Maži gyvūnai gali skraidti kabinje, o didesni – bagažo skyriuje specialioje dėžėje. Vasarą lėktuvai gali nepriimti snūbrelių (brachicefališkų veislių šunų) dėl karščio. Visada verta pasirūpinti rezervaciją iš anksto, nes vietų augintiniams yra ribotai.
7. Ką daryti, jei turiu ne šunį ar katę, o pvz., triušį ar papūgą?
Šunų ir kačių taisyklės yra standartizuotos, tačiau kitų gyvūnų atveju reikalavimai gali skirtis. Jei keliaujate su smulkiais graužikais (triušiais, žiurkėnais), jie taip pat turi turėti mikroschemą ir sveikatos pažymą, tačiau specialaus paso jiems nereikia. Tačiau jei keliaujate su egzotiniais gyvūnais (pvz., papūgomis, ropliais, retais rodykliais), gali būti taikomi CITES (Tarptautinės prekybos nykstančiomis rūšimis konvencija) reikalavimai. Tokiais atvejais gali prireikti specialių leidimų tiek iš Olandijos, tiek iš Lietuvos institucijų. Toks pervežimas gali trukti mėnesius, jei dokumentai nėra sutvarkyti iš anksto. Visada rekomenduoju kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) Lietuvoje iš anksto, jei augintinis nėra šuo ar katė.
8. Ar saugu duoti augintiniui raminamuosius vaistus (sedaciją) kelionės metu?
Tai klausimas, apie kurį daug diskutuojama, ir kaip ekspertas aš visada primygtinai rekomenduoju vengti sedacijos, nebent tai būtų absoliučiai būtina ir nustatyta veterinaru. Raminamieji vaistai keičia gyvūno kvėpavimo ritmą ir gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. Transporto priemonėse (ypač lėktuvuose ar keltuose) temperatūra gali svyruoti, o seduotas gyvūnas gali neįstengti reaguoti į šilumą, kas gali būti mirtingai pavojinga. Geriau naudoti natūlesnius metodus, pvz., feromoninius arklius (Adaptil, Feliway), kurie padeda sumažinti nerimą be cheminių poveikių. Jei gyvūnas labai jaudinasi, aptarkite su veterinaru alternatyvias, lengvesnes raminamąsias priemones, kurios neleidžia užmigti, o tik sušvelnina baimę.
9. Kaip paruošti augintinį ilgai kelionei automobiliu?
Jei važiuosite automobiliu (o maršrutas Olandija-Vokietija-Lenkija-Lietuva trunka apie 14–16 valandų be poilsių), paruošimas yra raktas į sėkmę. Pirmiausia, įsigykite patikimą transportavimo dėžę arba saugos diržus, jei gyvūnas važiuos bagažinėje. Prieš kelionę nepamirškite pašerti mažiau (kad neišsivėtų), bet duoti pakankamai vandens. Kelionės metu planuokite sustojimus kas 2–3 valandas. Leiskite šuniui paišioti ir įkvėpti gryno oro. Jei keliaujate su kate, niekada nepaleiskite jos iš dėžės po atviru dangumi net ir trumpam – katės gali išsigąsti ir pabėgti. Prieš kelionę pabandykite prisitaikyti gyvūną prie dėžės namuose, palikdami ją atvirą su mėgstamu užkandžiu viduje.
10. Kas nutinka atvykus į Lietuvą? Ar yra sienos kontrolė?
Atvykus į Lietuvą, jei keliaujate keliu, turite sustoti prie VMVT (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) posto. Paprastai tokie postai yra didžiuosiuose sienos keliuose (pvz., Kybartų, Medininkų pasienio punktai). Ten privaloma pranešti, kad vežate gyvūną. Pareigūnas patikrins gyvūno pasą, mikrochipą, pasiutligės skiepą ir, svarbiausia, ar atliktas echinokokozės gydymas. Jei viskas tvarkinga, leidimas duodamas iš karto. Jei trūksta kokių nors dokumentų (pvz., pamiršote pasą arba gydymas buvo atliktas per anksti), gali būti taikomos administracinės sankcijos (baudos), o gyvūnas gali būti siunčiamas į karantiną savininko sąskaita. Jei keliaujate keltu į Klaipėdą, kontrolė vyksta uoste, taip pat turi būti paskelbta apie gyvūno buvimą.
Išvada
Perkėlimas gyventi su augintiniais iš Olandijos į Lietuvą – tai ne tiesiog fizinis persikėlimas iš vienos taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis tikslumo, kantrybės ir atsakomybės. Per savo dvidešimt metų šioje srityje esu išmokęs vieno: pagrindinės klaidos daromos ne dėl to, kad žmonės nepagerbia savo augintinių, o dėl to, kad jų per daug pasitiki „bendra nuomone“ arba pasikliauja senais informacijos šaltiniais. Veterinarinės taisyklės keičiasi, o Lietuvos reikalavimai, ypač susiję su parazitų prevencija, yra griežtesni nei kai kuriose kitose ES šalyse.
Sėkmingas persikėlimas priklauso nuo trijų stulpelių: teisingai sutvarkyti dokumentai (pasas, mikrochipas, skiepai), tinkamas paruošimas (echinokokozės gydymas 24–120 valandų laikotarpyje) ir augintinio fizinis bei psichologinis pasiruošimas kelionei. Nebijokite klausti savo veterinaro Olandijoje visų smulkmenų, o jei abejojate – kreipkitės į profesionalias pervežimo kompanijas, kurios supranta šios trasos niuansus. Investicija į dokumentų tvarkymą ir kokybišką transportavimo dėžę yra investicija į jūsų ramybę ir jūsų augintinio saugumą.
Galiausiai, nepamirškite, kad po ilgos kelionės laukia naujas gyvenimas Lietuvoje. Po atvykimo skubėkite užsiregistruoti gyvūną savivaldybėje (jei planuojate jį įregistruoti Lietuvoje, nors ES pasas galioja visur) ir susiraskite vietinį veterinarą. Sėkmės kelyje ir malonių apgyvendinimo momentų naujojoje vietoje jums ir jūsų keturkojiams draugams!