Perkėlimas gyventi iš Olandijos į Lietuvą su patogia kaina: Vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie vežė tik vieną krepšį drabužių, iki didelių, visiškai užstatytų namų iškilų iš Amsterdamo priemiesčių. Žinau, ką jausmate, kai žiūrite į savo sukauptus daiktus Olandijoje ir galvojate: „Kaip čia viską dabar nuvežti į Lietuvą, kad nepamečiau proto ir pinigų?“. Sunku suvokti, kur prasideda paprasta kaina ir kur baigiasi jūsų nervai. Šiandien noriu papasakoti tikrai, be jokių gražių brošiūrų, kaip įgyvendinti perkėlimą gyventi iš Olandijos į Lietuvą su patogia kaina, išvengiant dažniausių spąstų, kuriuos įsmeigia ne patikimos pervežimo kompanijos.

Kai kalbame apie patogią kainą, aš turiu omenyje ne tik pigiausią skaičių sąskaitoje. Tai yra balansas tarp to, ką mokate, ir to, ką gaunate – ramybę, kad jūsų indai nenukris, o sofa neatsiras lietaus ant kelio. Dažnai žmonės, ieškodami „pigiausio“ varianto, galiausiai sumoka dvigubai. Rinktis reikia protingai. Olandijoje gyvenant daug lietuvių, ir maršrutas Nyderlandai – Lietuva yra vienas populiariausių mūsų kompanijoje, todėl gerai žinau kiekvieno kilometro niuansus.

Šiame straipsnyje nebus sauso teksto, o tik gilaus patirties, padėsiančios jums suprasti logistikos mechanizmus. Mes aptarsime viską – nuo tūrio skaičiavimo iki to, kodėl reikia bijoti neįsipareigojančių tarpininkų. Sėskite patogiau, mes kelionėje.

Pinigų klausimai ir kainų realybė

Kiek vidutiniškai kainuoja perkėlimas iš Olandijos?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kiekvienas turi skirtingą kiekį daiktų, tačiau stengsiuosi nubrėžti ribas. Jei turite butą apie 40–50 kvadratų ir jame nėra prabangių antikvarinių baldų, perkėlimas gyventi iš Olandijos į Lietuvą su patogia kaina gali prasidėti nuo 800–1000 eurų, jeigu sutinkate dalytis krovininiame mikroautobuse su kitu klientu. Tačiau jei norite išskirtinio krovinio, kai vairuotojas važiuoja tiesiai prie jūsų durų ir nieko kitame neveža, svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų priklausomai nuo to, ar išsikraunate prie namų Vilniuje, ar reikia važiuoti į kažką atokų kaimelį. Verta prisiminti, kad kaina priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo to, kaip greitai reikia tai padaryti.

Ar tikrai verta samdyti firmą, o ne važiuoti pats su nuomotu „burbulu“?

Mačiau daugybę kartų, kai vyrai, norėdami sutaupyti, nuomavo „Renault Traffic“ tipo furgonus ir važiavo patys. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad užsisakant furgoną užsienio nuomos punktuose išeiga pigesnė. Bet čia yra didžiausia iliuzija. Prie kainos reikia pridėti degalus (juos Olandijoje ir Vokietijoje reikia pilnai užpilti), kelių mokesčius Vokietijoje (viena vieta – 12–15 eurų), kelionės trukmę (jūsų laikas taip pat kainuoja) ir, svarbiausia, riziką. Jei furgonas suges A1 autostradoje, jums teks mokėti vilkiką, o tai pradeda nuo 1000 eurų. Be to, vairuoti sunkvežimį, kuriame yra 1,5 tonos krovinio, kai nėrate įpratęs – yra pavojinga. Profesionali kompanija duoda draudimą, kuris padengia viską, kas nutinka kelyje.

Kodėl vienos firmos klausia 500, o kitos 2000 eurų už tą patį kiekį?

Tai yra klasikinis klausimas, kurį girdžiu kasdien. Skirtimas slypi tame, kas įtraukta į tą kainą. Pigi kaina paprastai reiškia, kad tai yra tik „vairuotojo rankos“ užmokestis. Pridėkite prie to kuro papildymą, mokesčius už tiltus ir tunelius, o dažnai dar ir „užkrovimo mokestį“ galinčius, kai furgonas atvažiuoja į Olandiją. Brangesnė kaina dažnai yra „viskas įskaičiuota“ (all-inclusive). Ji apima krovinių draudimą (CMR draudimas), krovimo darbus tiek Olandijoje, tiek Lietuvoje, ir visas kelionės išlaidas. Niekada nedarykite išvados pagal pirmąjį skaičių, visada klauskite, kas yra „už akmenuko“.

Ar galima kažkaip sumažinti kainą, jei daiktų nėra daug?

Žinoma, tai yra būtent tas dalykas, dėl ko kaina gali tapti tikrai patogi. Jei turite tik kelias dėžes, dviratį ir galbūt čiužinį, nereikia šaukti didelio sunkvežimio. Mes dažnai siūlome dalyvavimą grupiniame krovininyje (angliškai tai vadinama „part load“). Tai reiškia, kad mes surenkiame keletą klientų iš vieno regiono, pvz., iš Eindhoveno ar Tilburgo, ir vežame juos vienu metu. Jums mokate tik už užimtą vietą kubiniais metrais arba kvadratiniais metrais grindų atžvilgiu. Tai leidžia sumažinti sąskaitą net 40–50 proc., palyginti su išskirtiniu reisu.

Logistika ir organizaciniai momentai

Kaip teisingai suskaičiuoti savo daiktus, kad mane apgautų?

Niekada nenaudokite „mačiau akimi“ metodo. Vienas žmogus sako „aš turiu mažai daiktų“, o atvažiuoja 20 kubinių metrų, kas užpildo visą sunkvežimį. Geriausias būdas – pažiūrėkite į savo butą kaip į dėžę. Paimkite ilgio, pločio ir aukščio matmenis ir sudauginkite, arba suskaičiuokite, kiek standartinių „Euro“ dėžių (apie 0,5x0,4x0,4 m) jums užpildytų. Dar paprasčiau – užsirašykite sąrašą: „2 sofos, 1 stalas, 10 dėžių knygų, 4 kėdės“. Atsiųsdamas tokį sąrašą brokeriui, gausi tikslų pasiūlymą, o ne preliminarių spėlionių lietą.

Kiek laiko trunka toks kelias Olandija-Lietuva?

Jei tai yra išskirtinis reisas (tik jūsų krovinys), tai paprastai trunka apie 24–36 valandas nuo to momento, kai vairuotojas pasikrauna. Jis važiuoja be sustojimų (išskyrus poilsio laiką, kurį reglamentuoja teisės) ir atvyksta po dienos-dviejų. Tačiau jei pasirinkote pigesnį variantą su dalyvavimu bendrame krovininyje, laikas gali išsitempti iki savaitės ar net dviejų. Mes tada turime surenkti kitus klientus, išrikiuoti maršrutą, o tai užtrunka. Jei skubate, turite mokėti už greitį, jei ne – galite laukti ir mokėti mažiau.

Ar reikia dėti daiktus į dėžes, ar galiu paduoti nešiojamus krepšius?

Profesionalai visada sakys – dėžės, dėžės ir dar kartą dėžės. Kodėl? Nes dėžės yra standartinio dydžio, jos tvarkingai stumiamos viena prie kitos, kaip lego kaladėlės. Jei duodate maišus su drabužiais ar nešiojamus krepšius, tarp jų susidaro tuščios vietos, o vairuotojas negali uždėti ant jų nieko sunkaus. Taip prarandama vieta, kurią jūsų mokate. Be to, dėžėse daiktai yra apsaugoti nuo purvo ir drėgmės, jei staiga užlyja lietus arba furgono pakrovimo metu pradeda snigti.

Kas nutinka, jei negaliu iškrauti daiktų Lietuvoje iš karto?

Tai dažna situacija – dar nebaigėte remonto, o raktus dar negavote. Turime sandėlius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didmiesčiuose. Galime atvežti daiktus į mūsų sandėlį, saugoti juos ten savaitę, dvi ar net mėnesį, o tada, kai jums patogu, pristatyti tiesiai į duris. Žinoma, tai kainuoja papildomai – sandėliavimo mokestį, bet tai sutaupo nervus, kai turite išsikrauti ant gatvės. Niekada nevykite į Lietuvą be tikrosios iškrovimo vietos, jei norite išvengti papildomų išlaidų.

Smulkmenos, kurios sukuria patogumą

Ar draudžiama vežti maisto produktus ar alkoholį?

Čia reikia būti labai atsargiam. Dėl ES taisyklių, asmeniniai daiktai yra be muito, tačiau jei atvešite 500 litrų alaus ar dešimt dėžių cigarečių, tai jau bus komercinis krovinys, ir muitinė gali labai smarkiai nubausti. Maisto produktų (mėsos, sūrių) geriau nevežti visai – yra griežti sanitarijos reikalavimai, o jei vairuotoją sustabdys kontrolė Vokietijoje ar Lenkijoje, jis gali prarasti visą krovinį dėl vieno kepto viščiuko. Geriau pasileisti tuos produktus Olandijoje ir nusipirkti naujus Lietuvoje.

Kaip elgtis su sunkiais daiktais, pvz., pianinu ar seifu?

Apie tai privalote pranešti iš anksto. Paprastas krovininis mikroautobusas su „keliamu galu“ (iškilosios durys) pakels iki 750 kg. Tačiau jei turite senąjį „Red October“ pianiną, kuris sveria toną, mums reikės specialios technikos – autokrano arba vairuotojo pagalbininko. Tai neįeina į standartinę kainą. Ne vieną kartą teko matyti, kaip klientai paslėpė sunkų objektą, o vairuotojas atvykęs negalėjo jo pakelti ir teko ieškoti skubios pagalbos brangiau. Sąžiningumas čia taupo pinigus.

Ar reikia daryti inventorizacijos sąrašą (packing list)?

Būtina. Nors mes esame Šengeno erdvėje ir sienos nebegriežtos, bet muitinės pareigūnai turi teisę stabdyti bet kurį krovininį transportą. Jei vairuotojas neturi sąrašo, ką veža, jis gali būti kaltinamas kontrabanda arba nelegaliu verslu. Jums nereikia rašyti „knygos, 5 vnt.“, pakanka „baldų ir buities reikmenų 20 kubų“. Tačiau turi būti nurodytas siuntėjo ir gavėjo adresas, telefono numeris ir pasirašytas dokumentas. Tai užtikrina, kad perkėlimas gyventi iš Olandijos į Lietuvą su patogia kaina netaps siaubingu nuostoliu dėl dokumentų trūkumo.

Kas daryti, jei kažkas sugenda kelyje?

Tai yra baisiausia baimė, bet su patikima kompanija tai nėra problema. Mes visada turime CMR draudimą, kuris vežėją apsaugo, o per sutartį jis apsaugo ir klientą. Jei vairuotojas staiga sustoja ir sulaužo stiklinę vitrą, jums nereikia ieškoti kaltinimo. Tiesiog susirašome pažeidimo aktą, ir draudimo kompanija išmoka kompensaciją. Rinkdamiesi pervežėją, visada klauskite, ar jie turi galiojantį draudimą, o ne tik techninę apžiūrą.

Išvada

Po dviejų dešimtmečių šioje srityje galiu pasakyti vieną: geriausia kaina yra ta, kuri užtikrina, kad ryte pažadintumėte savo namuose Lietuvoje, o ne praleistumėte naktį prie sugedusio furgono kažkur prie Berlyno. Perkėlimas gyventi iš Olandijos į Lietuvą su patogia kaina yra visiškai įmanomas, jei tik pasiruošiate, nebijote klausti nepatogių klausimų ir pasitikit patikimais žmonėmis. Neskubėkite pasirinkti pigiausio pasiūlymo „Facebook“ grupėse – dažnai ten slypi didžiausios rizikos. Investuokite šiek tiek laiko į paiešką, ir jūsų sugrįžimas į tėvynę bus lygus maloniam atostogų užbaigimui, o ne naujam stresui. Sėkmės kelyje namo!