Patikimas logistikos procesas gabenant daiktus į Olandiją: vadovas iš vidaus

Sėdžiu prie stalo, geriu kavą ir galvoju, kiek kartų per šiuos dvidešimt metų esu girdėjęs vieną tą pačią frazę: „O kodėl tiek ilgai?“ arba „Kodėl brangiau nei praėjusį kartą?“. Tarptautiniai pervežimai – tai ne tik vairuotojas, sėdintis sunkvežimyje ir spustelėjantis pedales. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro tūkstančiai smulkių detalių, o ypač tada, kai kalba eina apie patikimą logistikos procesą gabenant daiktus į Olandiją. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena aktyviausių logistikos širdų Europoje, čia susikerta keliai iš viso žemyno, bet būtent dėl to čia ir būna daugiausia „spūsčių“ – ne tik keliuose, bet ir biurokratiniuose reikaluose.

Dirbu šioje srityje jau daugiau kaip dvidešimt metų. Maždaug tiek, kiek Lietuva nepriklausoma. Per tą laiką mačiau viską: nuo gėlių, kuriuos reikėjo pristatyti iki šaltųjų dėžių per 12 valandų, iki milžiniškų metalo konstrukcijų, kurias neįmanoma įvežti pro standartinę vartų angą. Kiekvienas toks krovinys moka savo pamoką. Rašau šį straipsnį ne kaip vadovėlį studentams, o kaip paaiškinimą klientams, kurie nori suprasti, kas vyksta už užuolaidos, kai jūsų siunta palieka sandėlį ir keliauja į Amsterdamą, Rotterdamą ar bet kurį kitą Olandijos miestelį. Svarbiausia čia – ne kaina, kurią matote sąskaitoje, o ramybė ir tikrumas, kad prekės pasieks paskirties vietą.

Šiandienos rinka yra neprognozuojama. Kainos degalams šokinėja, vairuotojų trūksta jaučiamas visoje Europoje, o Olandijos muitinė, nors ir ES erdvėje, gali būti labai išranki, jei dokumentai nėra tvarkingi. Todėl patikimas logistikos procesas gabenant daiktus į Olandiją tampa ne pasirinkimu, o būtinybe, norint išvengti nemalonumų ir prarastų pelno. Noriu jus nuvesti per visą šį kelią, parodyti, kur yra pavojiausios zonos ir kaip mes jas įveikiame.

Dokumentai ir pradžios darbai

Kokius dokumentus reikia, kad viskas vyktų sklandžiai?

Žiūrėk, be dokumentų mes nejudinsime nė metro. Pagrindinis dalykas yra komercinė sąskaita-faktūra (invoice). Ji turi būti tiksliai užpildyta – prekių pavadinimai, svoriai, HS kodai, jei to reikia. Be gero kvito, vairuotojas gali nukrypti nuo maršruto arba net būti sulaikytas patikrinimo metu. Papildomai visada reikia CMR konosamento, kuris yra pagrindinis krovinio pristatymo įrodymas tarptautiniame mastu, ir pakavimo sąrašo (packing list), jei siuntinių yra daug. Jei trūksta bent vieno popieriaus, pradeda virsti biurokratinis pragaras.

Ar sunku susitvarkyti su muitinės formalumės, kai važiuojame į ES šalį?

Nors Lietuva ir Olandija yra abi Europos Sąjungoje, daugelis klausia apie muitinę. Jei gabenate prekes iš trečiosios šalies (pvz., iš Jungtinės Karalystės arba per Lietuvą tranzitu iš Kinijos), tai čia prasideda tikras šou. Reikia EX1 deklaracijų, TIR knygų arba bendrosios tranzito procedūros. Jei darote tai pirmą kartą, geriau patikėti ekspeditoriams, nes klaida vienoje skiltyje gali uždelsti krovinį sienoje dienomis. Esant vidinėms ES prekėms, viskas paprasta – tik TSL ataskaitos, bet jei prekės yra su akcizu (alkoholis, degalai), čia reikalingi papildomi e. SAD dokumentai, kuriuos taip pat reikia turėti paruoštus iš anksto.

Kainodaros ir terminų subtilybės

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Dažnai klientai skambina ir klausia: „Ar spės rytoj?“. Atsakymas priklauso nuo to, kur įsirengėte sandėlį. Jei Vilniuje ar Kaune, tai į centrinius Olandijos regionus (pvz., Utrechtą ar Tilburgą) važiuojame apie 18–24 valandas grynojo vairavimo. Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojui reikia poilsio – jis negali vairuoti 20 valandų iš eilės. Taigi realiai, nuo to momento, kai užsakymą patvirtinate, iki pristatymo praeina maždaug 2–3 dienos. Jei krovinys dalinis (kai vienoje furoje yra keleto klientų prekės), gali prireikti dienos ilgesnio laiko, nes reikia apvažiuoti pagal kitus adresus Vokietijoje ar Lenkijoje.

Kodėl kaina svyruoja, jei aš siunčiu tą pačią prekę?

Tai viena dažniausiai kylančių rūpesčių. Kaina nėra pastovi kaip mėnulio fazė. Ji priklauso nuo degalų kainos rinkoje, kuri, kaip žinote, gali šoktelėti keliais centais per naktį, o per 1000 kilometrų tai susidaro didelė suma. Taip pat įtakos tai, ar mums pavyksta surasti „grįžtamą krovinį“. Jei vairuotojas veža prekes į Olandiją, bet turi grįžti tuščiais į Lietuvą, klientui teks mokėti už tuščią važiavimą atgal. Jei randame krovinį Olandijoje, kurį reikia vežti atgal (pvz., sūrius ar mašinų dalis), kaina gali būti žymiai palankesnė. Be to, Vokietijoje yra mokesčiai už kelių naudojimą (Maut), kurie taip pat įeina į galutinę sumą.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad kaina nepakis?

Yra vienas būdas – fiksuota kaina, tačiau ji dažniausiai yra šiek tiek aukštesnė. Mes į ją įskaičiuojame rizikas – degalų brangimą, galimas uždelstis. Jei norite 100 proc. tikrumo, mes pasirašome sutartį su fiksuota suma, ir tada jums nebe svarbu, ar nafta brango, ar ne. Tačiau dažniausiai dirbame pagal rinkos kainą tiesiog dėl to, kad ji klientui dažniau būna naudingesnė. Sakyčiau taip – jei siuntate reguliariai, visada galime susitarti dėl stabilesnių tarifų, nes tada mes galime planuoti maršrutus efektyviau.

Krovinių saugumas ir techninė pusė

Kaip užtikrinate, kad mano daiktai nesužalogės kelyje?

Čia kalbame ne tik apie vairuotojo įgūdžius, bet ir apie techninę įrangą. Mūsų patikimas logistikos procesas gabenant daiktus į Olandiją visada prasideda nuo krovinio užfiksavimo. Naudojame specialias juostas, oro pagalves (dėl kurių krovinys „užsigaubia“ ir nešoka), atramas. Be to, visi mūsų automobiliai turi GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti, kur fura yra realiu laiku. Jei vairuotojas staiga sustoja neplanuotoje vietoje arba nukrypsta nuo maršruto, sistema mums praneša. Tai leidžia operatyviai reaguoti, jei įvyksta incidentas.

Ar verta drausti siuntą?

Mano atsakymas visada yra: „Taip, vieną kartą“. Daugelis klientų mano, kad jei niekas nepasikeitė per 10 metų, tai ir nepasikeis. Bet logistikoje viena avarija ar gaisras gali priversti uždaryti verslą. Standartinis atsakomybės limitas pagal CMR konvenciją yra apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Tai labai nedaug – apie 10 eurų. Jei vežiate elektroniką ar brangų inventorių, ir fura sudegs, išmokės vos nedidelę dalį vertės. Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą „nuo visų rizikų“. Jis kainuoja nedaug, bet suteikia miego ramybės.

O kas, jei prekės ypač trapios ar reikalauja specialių sąlygų?

Tada mes naudojame termofurus (vagonus su šaldymo įranga) arba specialius „krepšius“, kurios uždedame ant prekių. Pavyzdžiui, gabenant farmacines prekes ar maisto produktus, temperatūra turi būti palaikoma nuolatinė. Vairuotojas turi dokumentuoti kiekvieną temperatūros pokytį. Jei gabenate baldus, juos reikia apvynioti storomis stretch plėvelėmis ir uždėti apsaugas nuo kampų. Olandijos klientai yra labai reikalaujantys – jei atvyksia suplėšyta dėžė, gali atsisakyti priimti visą partiją. Todėl pakavimas – tai pusė sėkmės.

Pristatymas ir Olandijos specifika

Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių iškraunant Olandijoje?

Olandija – tai šalis, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, bet taisyklės yra griežtos. Svarbiausia – „kraunasi savo rizika“. Tai reiškia, kad jei vairuotojas įeina į jūsų sandėlį ir pradeda iškrauti su savo „rankinėmis“ (kranu ar šakėmis), o ten staiga nutinka nelaimė (lūžta grindys ar užkliūna jūsų darbuotojas), atsakomybė gali tekti siuntėjui. Taip pat Olandijoje labai populiarios „palečių keitimo“ sistemos (pallet exchange). Jei turite EPAL paletes, jas reikia gražinti, jei ne – bus paskaičiuota bauda. Visada reikia iš anksto susitarti dėl iškrovimo įrangos – ar vairuotojas turi „autokrautuvą“, ar jums reikia užsakyti savo.

Kas vyksta, jei gavėjo nėra vietovėje arba atsisako priimti?

Tai klasikinis siaubas. Vairuotojas atvyksta į adresą, o ten – uždarytos durys arba „žmogus atvažiuos po valandos“. Olandijoje laukimas yra brangus. Vairuotojas negali prarasti laiko, nes jam reikia važiuoti toliau arba ilsėtis. Paprastai suteikiama 1–2 valandos nemokamas laukimas. Jei ilgiau – pradedami skaičiuoti valandiniai tarifai, kurie gali būti nuo 40 iki 60 eurų per valandą. Jei gavėjas visiškai atsisako priimti prekes (pvz., dėl klaidų dokumentuose), krovinys gali būti parvežtas atgal į Lietuvą kliento sąskaita, arba saugomas laikiname sandėlyje Olandijoje, kas taip pat kainuoja pinigus.

Kaip elgiamės su miesto centrais, pavyzdžiui, Amsterdame?

Amsterdamo senamiestis nėra skirtas 18 metrų sunkvežimiams. Ten siauros gatvės, daug dviračių, kanalai. Jei jūsų adresas yra pačiame centre, dažnai tenka naudoti mažesnes transporto priemones (7,5 tonų sunkvežimius ar net furgonus) ir perkrauti krovinį iš didelės furos į mažąjį miesto pakraštyje. Tai vadinama „paskutinės mylios“ logistika. Tokiu atveju reikia apie tai pranešti iš anksto, nes kitaip vairuotojas tiesiog neįvažiuos arba gaus didelį baudą už važiavimą uždraustu zonų (environmental zones), kurias Olandijoje stebi kameromis.

Ar galite padėti su importu iš Olandijos į Lietuvą, ar tik su eksportu?

Dirbame abiem kryptimis. Olandija yra didelė prekybos šalis, todėl dažnai vežame ne tik ten, bet ir atgal – mašinų dalis, chemijos pramonės produktus, maistą. Procesas yra panašus, tik atvirkščias. Svarbu sužinoti, ar prekės jau yra „išlaisvintos“ (išmokėti mokesčiai), ar jas reikia importuoti. Jei perkate prekę iš Olandijos tiekėjo, paprasčiau, jei jis pats jas veža, bet jei pats važiuojate pasiimti (incoterms EXW), tada mums reikia padėti suformuoti importo deklaraciją Lietuvos muitinėje, kai krovinys atvyksta.

Išvada

Apibendrinant visą šį chaosą, vienas dalykas aiškus: sėkmingas pervežimas priklauso ne nuo vieno žmogaus, o nuo sistemos. Nuo to, kaip sekretorė užrašo adresą, kaip sandėlininkas užkrauna paletę ir kaip vairuotojas elgiasi kelyje.