Patikima mikroautobusų logistika į Lietuvą iš Olandijos: Visas procesas ir niuansai

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė Lietuvos automobilių rinka. Viena ryškiausių tendencijų, išliekanti stipri visus šiuos metus, yra didelis susidomėjimas mikroautobusų bei komercinių transporto priemonių importu iš Olandijos. Olandija (Nyderlandai) visada buvo laikoma „kailių“ šalimi – ten techninės būklės reikalavimai griežti, o keliai ir klimatas palankūs transporto priemonių išsaugojimui. Tačiau patirtis moko, kad nupirkti automobilį yra tik pusė darbo. Kita, ir dažnai sudėtingesnė pusė, yra jo saugus ir laiku atvežimas į Lietuvą.

Šiame straipsnyje pasidelsiu prie „veidrodžio“ ir kaip patyręs logistikos ekspertas papasakosiu, kaip turi vykti profesionali mikroautobusų logistika iš Olandijos. Neapsiribosime sausais faktais – pažvelgsime giliau į procesą, kad jums, kaip klientui, būtų aišku, ką tikėtis ir kaip išvengti nereikalingų nervingų momentų. Suprasdami logistikos mechanizmą, galėsite geriau planuoti savo investiciją ir užtikrinti, kad Jūsų naujasis verslo partneris ar asmeninis mikroautobusas pasieks Lietuvą tokiu pavidalu, kokiuo tikėjotės.

Įvadas

Kodėl Olandija taip traukia lietuvius pirkėjus? Atsakymas paprastas: kokybės ir kainos santykis. Ten neįmanoma taip lengvai „sukalibruoti“ rida, kaip tai daroma kai kuriose kitose šalyse, o druska, kuri yra pagrindinis korozijos priešas, Olandijos keliuose naudojama labai ekonomiškai. Be to, šioje šalyje itin populiūri „Volkswagen Transporter“, „Mercedes-Benz Sprinter“, „Ford Transit“ ir kiti modeliai, kurie Lietuvoje yra paklausiausi verslo ir keleivių pervežimų srityse.

Tačiau atstumas tarp Amsterdamo (ar Roterdamo) ir Vilniaus sudaro apie 1400–1600 km. Tai nėra trumpa kelionė, o kai kalbame apie didelių matmenų krovininius mikroautobusus, čia iškyla daugybė specifinių iššūkių. Logistika nėra tik vairuotojo įdėjimas į kabną ir jo siuntimas į kelionę. Tai sudėtingas procesas, kuris prasideda dar tada, kai apie pervežimą galvojote tik abstrakčiai, ir baigiasi tik tada, kai dokumentai pasirašyti, o transporto priemonė stovi Jūsų kieme.

Dažnai klientai klausia: „Kodėl kaina tokia, kokia yra?“ arba „Kiek laiko tai užtruks?“. Štai čia įsijungia mano dvidešimt metų patirtis. Aš žinau, kad pigus pervežimas gali baigtis brangiais remonto darbais dėl blogo užkrovimo, o „greitas“ terminas gali reikšti pažeidimus teisės aktų ar riziką kelyje. Todėl šiame straipsnyje suksime logistikos ratą nuo pradžios iki galo, aptarsime dokumentus, rūpesčius ir, svarbiausia, kaip pasirinkti patikimą partnerį. Mūsų tikslas – ne tik pervežti metalą ant ratų, bet užtikrinti, kad Jūsų investicija būtų apsaugota.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Atsakymai į juus padės Jums susidaryti pilną vaizdą apie mikroautobusų logistikos procesą.

1. Koks vidutinis mikroautobuso pervežimo iš Olandijos į Lietuvą laikas?

Vidutinis laikas, kurį reikia skirti tokiam maršrutui, svyruoja nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, ar tai yra „ekspresinis“ pervežimas, ar surenkamasis krovinys. Jeigu užsakote atskirą autovežį (angliškai – dedicated transport), kuris veža tik Jūsų mikroautobusą ir važiuoja tiesiai į tikslo vietą be sustojimų, krovinys gali pasiekti Lietuvą jau po 24–30 valandų nuo pasiemimo momento. Tačiau toks paslaugos tipas yra brangesnis.

Dauguma klientų pasirenka pigesnį variantą – surenkamuosius krovinius. Tokiu atveju vairuotojas surenka keletą transporto priemonių skirtingose Olandijos vietose (pavyzdžiui, vieną Amsterdame, kitą – Eindhovene, trečią – prie Vokietijos sienos). Čia reikia kantrybės. Paprastai visa operacija nuo sutarties pasirašymo iki krovinio iškrovimo Vilniuje ar Klaipėdoje trunka 3–5 darbo dienas. Verta atsižvelgti ir į savaitgalius – jeigu mikroautobusas nupirktas penktadienį, o dokumentai tvarkomi tik pirmadienį, pristatymas bus atidėliotas. Mano patarimas: planuokite savo veiksmus su savaitės atsarga, kad išvengtumėte nereikalingo streso.

2. Kokius dokumentus reikia parengti pervežimui?

Dokumentų tvarkymas yra pusė sėkmės tarptautiniuose pervežimuose. Nors Olandija ir Lietuva yra Europos Sąjungos šalys ir tai labai supaprastina procesą (nereikia customs procedūrų prekių cirkuliacijai), bet teisingai surinkti dokumentai būtini dėl keleto priežasčių.

Pirmiausia, tai Pirkimo-pardavimo sutartis (angliškai Sales Contract). Ji turi būti aiški, su nurodytu pirkėju ir pardavėju, transporto priemonės duomenimis (VIN kodas, modelis, metai) ir suma. Antroji ir svarbiausia dalis yra transporto dokumentai. Jeigu mikroautobusas yra įregistruotas ir turi lietuvoje ar olandijoje galiojančius numerius, jis turi turėti techninį pasą (Registration Certificate) ir draudimo polisą („Žalias kortelė“ arba tarptautinis draudimas).

Labai dažnai klientai perka mikroautobusus, skirtus dalims (angliškai for parts), arba nevažiuojančius automobilius. Tokiu atveju būtinas „Eksporto numerio“ (angliškai Export plates) įsigijimas Olandijoje. Tai leidžia legaliai nuvažiuoti iki sienos arba per visą maršrutą be galiojančio techninio paso. Be šio numerio ir jo draudimo, vairuotojas gali būti sustabdytas policijos, o krovinys – konfiskuotas. Visa ši dokumentacija perduodama vairuotojui, kuris ją pateikia įkrovimo metu ir vėliau – iškrovimo metu Jums.

3. Ar mikroautobusas pervežamas savo eiga ar autovežiu?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo transporto priemonės būklės bei Jūsų noro sutaupyti. Yra du pagrindiniai būdai.

Pirmasis – pervežimas autovežiu (platforma). Tai yra saugiausias ir patikimiausias būdas. Mikroautobusas užkeliama ant specialios platformos ir užfiksuojamas tvirtinimo diržais. Taip išvengiama ridos padidėjimo, galimų avarijų kelyje ar techninių gedimų kelionės metu. Taip pat nereikia rūpintis eksporto numeriais, jei automobilis nevažiuoja. Šis būdas idealiai tinka naujiems, brangiems ar nevažiuojantiems mikroautobusams.

Antrasis – pervežimas savo eiga (driven delivery). Vairuotojas atvažiuoja į Olandiją, įsėda į Jūsų mikroautobusą ir važiuoja jį vairuodamas iki Lietuvos. Šis variantas paprastai yra pigesnis, nes nereikia mokėti už autovežio platformą. Tačiau čia yra rizikų: ridos padidėjimas (nuo 1000 iki 1500 km), nuovargis, o blogiausiu atveju – techninis gedimas ar avarija. Be to, būtina įsigyti trumpalaikius eksporto numerius ir draudimą. Jei mikroautobusas yra techniškai tvarkingas ir Jums nėra svarbi rida, tai geras būdas sutaupyti. Jei tai kolekcinis ar labai kokybiškas automobilis – visada rekomenduoju autovežį.

4. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1, ypač kalbant apie didelius ir sunkius mikroautobusus. Pervežiant autovežiu, naudojame specializuotas užsegimo sistemas (angliškai lashing straps). Profesionalūs vairuotojai žino, kad mikroautobusas negali būti užsegtas tik už ratų – tai neatitinka saugumo standartų. Jis turi būti tvirtinamas už specialių taškų (kablių) rėme arba pakabos dalyse.

Prieš išvykstant, atliekamas vizualinis krovinio patikrinimas: fiksuojama transporto priemonės būklė (nuotraukos), esami įbrėžimai, dėmės. Tai apsaugo tiek mus, tiek klientą nuo ginčų dėl galimų pažeidimų, kurie galėjo atsirasti anksčiau. Be to, visi mūsų autovežiai yra apdrausti krovininiu draudimu (Cargo Insurance). Tai reiškia, jeigu dėl avarijos ar stichijos kelyje mikroautobusas būtų pažeistas, draudimo kompanija padengtų žalą. Vis dėlto, mano patirtis rodo, kad geriausia apsauga yra profesionalus vairuotojas ir kokybiška įranga, todėl niekada nebedirbame su „vėjo vairuotojais“, kuriems svarbiau tik greitis.

5. Kokie yra pagrindiniai maršrutai iš Olandijos į Lietuvą?

Geografiškai Olandija yra šiaurės vakarų Europoje, tad maršrutą reikia planuoti pro Vokietiją ir Lenkiją. Yra du pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame daugiau kaip 20 metų.

Pirmasis ir populiariausias – per Vokietijos autostradas (A1, A2, A10) link Lenkijos sienos (Słubice arba Świecko), toliau per Poznanę, Varšuvą ir Balstogę į Lietuvą. Šis maršrutas yra geriausiai išvystytas, daug degalinių, tačiau eismas, ypač Vokietijoje ir prie Varšuvos, gali būti labai intensyvus. Antrasis variantas – šiauriniu maršrutu, pro Brėmeną, Hamburgą ir toliau pro Daniją (per tiltus/tunelius) ir Švediją bei, galbūt, keltu į Lietuvą. Šis maršrutas dažniau naudojamas, jeigu reikia pasiimti krovinį šiaurinėje Olandijos dalyje arba jeigu pietiniame maršrute vyksta dideli eismo suirimai.

Planuodami maršrutą, visada atsižvelgiame į vairuotojo poilsio režimą. Pagal ES taisykles, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo ir 11 valandų poilsio per parą. Tai neformalus reikalavimas, o griežtas įstatymas, kurį paisome, kad užtikrintume saugumą. Todėl net ir „tiesioginis“ reisas užtrunka mažiausiai 24 valandas.

6. Ar galima pervežti nevažiuojantį mikroautobusą?

Žinoma, tai viena dažniausių užduočių. Olandijoje daugiau nei Lietuvoje populiūri pirkti mikroautobusus techninėms avarijoms arba jų atsarginėms dalims. Tokiems atvejams turime specialią įrangą – hidraulinį vėžimą (angliškai spectacle lift arba underlift). Tai yra įrenginys, montuojamas ant autovežio galo, kuris gali pakelti priekinę arba galinę mikroautobuso ašį ir taip jį tempti.

Procesas vyksta taip: atvykusiame autovežyje yra platforma kitiems, važiuojantiems automobiliams, o gale – vėžimas nevažiuojančiam. Nevažiuojantis mikroautobusas užkeliamas ant vėžimo, užtvirtinamas specialiais grandinėmis ir saugiai transportuojamas. Svarbu paminėti, kad toks pervežimas brangesnis nei standartinis, nes reikia daugiau laiko užkrovimui (reikia sujungti stabdius, jei įmanoma, arba užblokuoti ratus) ir speciali įranga. Taip pat būtina nurodyti, ar automobilis turi stabdžius, ar jie sugedę – tai lemia užkrovimo būdą.

7. Kaip susiformuoja pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas nėra atsitiktinis. Jis susideda iš kelių komponentų: kuro kainos (kuri svyruoja), vairuotojo darbo užmokesčio, autovežio amortizacijos ir mokesčių keliuose. Kalbant apie maršrutą Olandija-Lietuva, vienas pagrindinių veiksnių yra krovinio užpildomumas.

Jei Jūsų mikroautobusas yra vienintelis krovinys autovežyje (dedicated transport), mums tenka mokėti už visą autovežio kelionę atgal tuščią. Todėl kaina bus aukštesnė. Jeigu galime sujungti Jūsų krovinį su kitais (pavyzdžiui, atvežti 3 mikroautobusus vienu metu), išlaidos pasiskirsto tarp klientų, ir kaina tampa žymiai konkurencingesnė.

Taip pat kainą įtakoja mikroautobuso matmenys ar svoris. Standartinis „VW Transporter“ telpa į įprastą vietą, tačiau jeigu tai ilgas „Mercedes Sprinter“ arba sunkus atvežimas su įranga viduje (šaldytuvas, keleivių sėdynės), gali reikėti didesnės platformos ar specialios vietos. Visada rekomenduoju kuo išsamesniai aprašyti krovinį – tai leidžia mums pateikti tikslią ir be jokių „nepageidaujamų siurprizų“ kainą.

8. Kas atsitinka, jei vairuotojas vėluoja arba įvyksta nesklandumas?

Dirbant logistikoje 20 metų, žinoju, kad nuo nesklandumų nėra apsaugotas niekas – nei jūs, nei mes. Gali užgęsti variklis autovežiui, gali būti eismo įvykis arba uždaryti kelią dėl avarijos. Ką mes darome tokiu atveju?

Pirmiausia – nedelsiant informuojame klientą. Mes nebegyvename amžiuje, kai reikėjo laukti prie telefono. Mūsų vairuotojai ir dispečeriai nuolat susisiekia. Jei įvyksta vėlavimas, mes nedžiūginame, o suteikiame realią informaciją. Jeigu dėl techninio gedimo neįmanoma pristatyti laiku, mes organizuojame krovinio perkrovimą į kitą autovežį (jei tai įmanoma ir prasminga) arba siunčiame pagalbą.

Svarbiausia yra tai, kad mes imamės atsakomybės. Jeigu vėlavimas mūsų kaltė, mes stengiamės kompensuoti nuostolius arba suteikti nuolaidą kitam pervežimui (priklausomai nuo situacijos). Mano patirtis rodo, kad klientams svarbiausia ne tiek problema, kiek jos sprendimo greitis ir atvirumas. Mes visada stengiamės išlaikyti aukštą komunikacijos lygį.

9. Ar reikia rūpintis muitinės deklaravimu?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narės, prekių judėjimas tarp šalių laikomas vidiniu ES prekių judėjimu. Tai reiškia, kad standartiniam mikroautobuso pervežimui nereikia eiti per muitinę (customs clearance) deklaruojant importą ar mokant muito mokesčių (jeigu tik tai nėra specialus atvejis, pavyzdžiui, iš ne ES šalies atvežtas automobilis, kurį pervežame tik per Olandijos teritoriją).

Vis dėlto, vairuotojas turi tur�ti saučioje visus krovinio dokumentus (Pirkimo-pardavimo sutartį, techninį pasą ar eksporto numerius), nes jis gali būti sustabdytas transporto kontrolės tarnybos. Jeigu transportuojate naują mikroautobusą (pirmą kartą registruojamą), reikės sumokėti PVM (pridėtinės vertės mokestį) ir akcizą Lietuvoje, tačiau tai daroma jau po pristatymo, registruojant automobilį „Regitroje“, o ne pervežimo metu sienoje. Mes, kaip pervežėjai, užtikriname, kad krovinys legaliai ir dokumentuotai kirstų sienas, kad Jums nebūtų rūpesčių su valstybės institucijomis.

10. Kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį?

Paskutinis, bet nebūtinai mažiausiai svarbus klausimas. Rinka pilna įvairių siūlytojai – nuo „vėjo“ pervežėjų Facebook grupėse iki didelių korporacijų. Kaip ekspertas, patariu vadovautis ne viena kaina.

Pirmiausia, pažiūrėkite į įmonės patirtį. Ar jie specializuojasi būtent automobilių ir mikroautobusų pervežime? Ar turi atitinkamą techninę įrangą (autovežius su platformomis, vėžimus)? Antra, skaitykite atsiliepimus. Jeigu įmonė veikia jau 20 metų, kaip mano, tai geriausia rekomendacija – tokios įmonės nebegadina savo reputacijos dėl vieno krovinio.

Trečia, klauskite apie draudimą. Ar jie turi krovininį draudimą? Kokia jo apimtis? Ketvirta, komunikacija. Ar jie sugebėjo atsakyti į Jūsų klausimus aiškiai ir profesionaliai? Jeigu dispečeris neįvertina Jūsų laiko arba atsako neaiškiai, vėliau gali kilti problemų kelyje. Pasirinkite partnerį, su kuriuo galite pasikalbėti kaip su žmogumi, o ne kaip su bilietu pardavėju.