Pagalba iškraunant daiktus į Lietuvą iš Olandijos: patirties vadybininko žinios

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt dvejus metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie veža vieną kėdę iš Amsterdamo, iki milžiniškų perkraustymų iš Hagos į Vilnių, kai sunkvežimis atrodo kaip judantis erdvėlaivis. Olandija – viena populiariausių kryptų mums, lietuviams. Ten dirba daugybė žmonių, ten perkama baldų, ten statomi namai, o galiausiai – viskas tai grįžta atgal. Tačiau vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažniausiai pamirštama, yra pats procesas, kai sunkvežimis jau atvyksta į Lietuvą. Būtent pagalba iškraunant daiktus į Lietuvą iš Olandijos tampa tas kritišku momentu, kuris gali nulemti, ar jūsų perkraustymas bus sėkmė, ar nervų krizė.

Kai vairuotojas važiuoja 1400–1600 kilometrų, jis pavargęs. Jis nori atlikti darbą greitai ir saugiai. O klientas, laukiantis daiktų prie namo Kaune ar Panevėžyje, dažnai neturi supratimo, kad "numesti" sofą iš 3,5 tonų sunkvežimio nėra taip paprasta kaip atrodo. Aš čia ne tam, kad būtų baisia, kad užsakyti paslaugas, o tam, kad jums suteikčiau realios, žemiškos patirties. Žiūrėkime į tai iš vidaus.

Kas laukia jūsų prie namo vartų?

Šioje srityje nėra vieno standarto. Vienos firmos veža ir tiesiog išmeta dežę ant grindinio, kitos siūlo "pilną paslaugą" su keliais vairuotojais. Turėkite omenyje, kad kai kalbame apie tarptautinius reisus, kaina dažnai formuojasi pagal tai, kiek laiko vairuotojas praleis vietovėje. Olandijoje krovimo darbai yra brangūs, todėl dažnai klientai mėgina sutaupyti ir surasti vairuotoją, kuris tik veža. Bet kas vyksta čia?

O jeigu aš gyvenu 5 aukšte be lifto? Ar jie gali nutempti mano spintą?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta su "tentu" (uždaras kėbulas), kuris yra apie metrą aukštesnis už įprastą furgoną. Jeigu neturitės lifto, fizinis darbas tiesiog būtinas. Paprastai tarptautinėse transporto kompanijose vairuotojas yra vienas. Jis negali vienas nešti dviejų šimtų kilogramų skrybės penkiais aukštais – tai ne tik sunku, bet ir draudžiama saugumo normų atžvilgiu. Tokiu atveju pagalba iškraunant daiktus į Lietuvą iš Olandijos turi būti iš anksto suplanuota kaip papildoma paslauga, arba turite susirasti savus "krautuvas" draugus, kurie lauks vairuotojo atvykstant. Jei nieko neplanuojate, rizikuojate likti su daiktais gatvėje, nes vairuotojas turi tęsti kelionę į kitą užsakymą (pavyzdžiui, į Varšuvą ar Berlyną) pagal savo tachografo laiką.

Ar aš turiu patiems rinkti "krautuvas" komandą ar vairuotojas padeda?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Standartinis sutartis dėl krovinių pervežimo (pavyzdžiui, CMR sąlygos) dažnai numato, kad krovimo darbus atlieka siuntėjas ir gavėjas. Vairuotojas yra atsakingas už gabenti, ne nešti. Tačiau praktikoje, jeigu užsakote ekskursinį reisą (tai kai sunkvežimis ateina tik pagal jūsų užsakymą ir nieko kito neveža), dažnai galima susitarti, kad vairuotojas padės. Bet tik pagaliau. Jis nešis tai, kas įlenda į rankas, bet ne ims išardyti jūsų kompleksinės sistemos ar nešti pianino vienas. Jei reikia tikros pagalbos, reikia užsisakyti vairuotoją su padėjėju – tai kainuoja brangiau, bet sutaupo jūsų nugarą.

Kiek laiko tai užtrunka? Aš turiu planuoti atostogas darbe?

Neskubėkite. Jei vairuotojas atvyksta iš Olandijos, jis važiavo maždaug 18–20 valandų (su poilsiais). Jis gali būti pavargęs. Be to, jei tai didelis kiekis daiktų, pavyzdžiui, visas namų ūkis iš Roterdamo, iškrovimas gali trukti nuo 2 iki 4 valandų. Nežiūrėkite į vairuotoją kaip į robotą, kuris gali daryti "staklių" judesius. Jei norite, kad viskas nuoširdžiai ir be skilimų nukeliautų į butą, skirti laiką. Ir svarbiausia – jei daiktų daug, susitarkite dėl iškrovimo datos iš anksto, o ne tuomet, kai sunkvežimis jau stovi po jūsų langais.

Pinigai, kainos ir nemalonių staigmenų vengimas

Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti vieną: pinigai visada sukelia daugiausia problemų. Olandijoje darbo rankos yra labai brangios, todėl ten surinkti daiktus kainuoja milžiniškus pinigus, todėl žmonės dažnai viską padaro patys, o čia tikisi pigesnio paslaugų brango. Bet čia taip pat ne viskas taip paprasta.

Kiek maždaug kainuoja, jei reikia papildomų rankų iškrovimui Lietuvoje?

Kainos svyruoja, bet kalbėkime realiai. Papildomas vairuotojo padėjėjas arba vietinės perkraustymo komandos iškvietimas Lietuvoje kainuos maždaug nuo 15 iki 25 eurų per valandą vienam žmogui. Jei reikia dviejų žmonių – padauginkite. Taip pat, dažnai yra minimalus užmokestis už išvykimą (pavyzdžiui, 50 eurų). Jei užsakote tiesioginį transportą iš Olandijos, klauskite dėl "iškrovimo paslaugos" paketo. Kartais pigiau susitarti su vadybininku, kad jie duotų vairuotoją su padėjėju tiesiai iš Nyderlandų, negu čia ieškoti naujų žmonių.

Ar reikia mokėti už laukimą, jei pavėluoju susirinkti?

Taip, ir tai yra labai dažna drama. Vairuotojas turi grafiką. Jeigu sutarta, kad iškrovimas prasideda 10:00 ryte, o jūs atvykstate 10:45 su raktais, tas 45 minučių laukimas dažnai įkainojamas. Vairuotojo laikas – tai pinigai. Ypatingai, jei jis turi vykti toliau į kitą šalį arba grįžti atgal. Geriau būkite vietą 30 minučių anksčiau. Niekada nemačiau, kad vairuotojas būtų laimingas laukti be mokėjimo, nors kai kurie gali būti kantrūs pirmas 20 minučių. Po to – skaičiuoklė pasijuda.

Galima apmokėti kortele ar tik grynaisiais?

Vis dažniau mūsų srityje atsiranda galimybės apmokėti banko kortele arba pavedimu, tačiau senos mokyklos vairuotojai vis dar mėgsta grynusius pinigus. Ypač jei kalbame apie smulkius, neoficialius "priedus" už papildomą padėjimą. Aš visada patariu savo klientams susitarti dėl apmokėjimo būdo iš anksto. Jeigu sutarta, kad sumokėsite pavedimu į sąskaitą, vairuotojas negali reikalauti grynųjų. Bet jeigu sutarta "vairuotojui į rankas" – turite turėti pinigus. Nepageidaujama situacija, kai daiktai jau iškraunami, o pradedama diskutuoti, kaip apmokėti.

Dokumentai ir Olandijos specifika

Olandija – šalis, kurioje viskas tvarkinga, bet ji turi savo niuansų, susijusių su perkraustymu ir dokumentais. Nors mes esame ES erdvėje, muitinės kontrolė gali būti aktyvi.

Ką daryti, jei pervežu naudotus baldus iš "Marktplaats"?

Tai labai populiari paslauga – lietuviai perka pigius ar nemokamus baldus Olandijų skelbimų portaluose. Čia svarbu suprasti skirtumą tarp asmeninio daikto ir prekybinio krovínio. Jei pervežiate vieną ar dvi sofas į savo butą, tai yra asmeniniai daiktai, nėra PVM. Tačiau jei pervežiate 10 sofų, kurias planuojate parduoti ar įrengti kavines, tai jau yra prekyba. Tokiu atveju gali tekti mokėti PVM ir pildyti papildomus deklaracijos dokumentus. Neklauskite vairuotojo apie tai – jis nebūtinai žino jūsų verslo planus. Pasitarkite su vadybininku.

Ar man reikalingas joks specialus sąrašas (inventorius)?

Būtinas. Ir ne todėl, kad ką nors reikėtų deklaruoti, o dėl jūsų saugumo. Kiekvienas pagalba iškraunant daiktus į Lietuvą iš Olandijos procesas prasideda nuo pakrovimo. Jeigu vairuotojas užfiksuoja, kad įkėlė 20 dėžių, o iškraunant jų lieka 18, kilus konfliktui be sąrašo įrodyti, kad ten buvo brangus televizorius, bus beveik neįmanoma. Rašykite viską: "3 dėžės virtuvės reikmenims, 1 sofa, 1 stalas". Kuo tiksliau, tuo mažiau galvos skausmo vėliau.

Kas nutinka, jei sugenda daiktas kelyje?

Esu matęs viską. Nuo sudužusių lėkščių iki užlietų drabužių (vairuotojas galėjo supilti degalų iš kanistros). Pagal tarptautinius vežimo taisykles (CMR), vežėjas yra atsakingas už daiktų pažeidimą nuo to momento, kai juos priima, iki momento, kai juos atiduoda. Tačiau čia yra vienas "alia". Jeigu daiktai buvo blogai supakuoti pačių klientų Olandijoje (pavyzdžiui, stiklas įdėtas be putų), vairuotojas nebus kaltas. Todėl investuokite į gerą pakavimą. O jeigu įvykį sukelia vairuotojo kaltė (pvz., staigus stabdymas), turite teisę reikalauti kompensacijos iš vežėjo draudimo.

Praktiniai patarimai iš "lauko"

Galiausiai, kai jau visi dokumentai tvarkingi, o pinigai susiskaičiuoti, lieka tik fizinis procesas. Kaip vadybininkas, noriu padaryti jūsų gyvenimą lengvesnį.

Ar verta rūpintis dėžėmis iš Olandijos ar geriau nusipirkti čia?

Olandijoje dėžės ir pakavimo medžiagos (putplasčio, lipnių juostų) yra brangesnios nei Lietuvoje. Jei ten planuojate pildyti daiktus patys, užsisakykite reikiamus kiekius čia, per "Jumbo" arba statybinių prekių parduotuves, ir vežkite tuščias dėžes su savimi? Ne, tai neapsimoka. Geriau rasti "Albert Heijn" ar kitų parduotuvių dėžes ten, jos dažnai būna nemokamos arba labai pigios. O specialius, kvadratinius perkraustymo dėžes geriau nupirkti čia, Lietuvoje – jie gerokai pigesni.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo?

Nedarykite to, ką karta padarė vienas mano klientas – jis išmeta visas Olandijos šiukšles į vairuotojo sunkvežimį sakydamas "vežk atgal". Vairuotojas nebus laimingas vežti šiukšlių 1600 km atgal į Olandiją, o jei vež, tai tai kainuos. Susitarkite dėl šiukšlių išvežimo vietiniame savivaldybės punktte arba tiesiog palikite tai prie konteinerių, jei yra galimybė. Tvarka – tai pusė sėkmės.

Išvada

Per dvidešimt metų darbo supratau vieną: sėkmingas perkraustymas neprasideda nuo to, kai sunkvežimis užsiveda variklį Roterdamo uoste, o nuo gero plano ir supratimo. Olandija – puiki šalta, bet kelią į Lietuvą nulemia smulkmenos. Nesiūlau jums rūpintis kiekvienu milimetru, bet rekomenduoju rimtai pagalvoti apie tai, kaip vyks iškrovimas. Profesionali pagalba iškraunant daiktus į Lietuvą iš Olandijos sutaupo ne tik jūsų laiką, bet ir nervus, o šie dažniausiai brangiausi. Pasirūpinkite dokumentais, pasirūpinkite dėžėmis ir, svarbiausia, būkite kantrūs su tais vairuotojais – jie dirba sunkų darbą, kad jūsų namai būtų šiltesni. Sėkmės kelyje!