Optimali logistika iš Olandijos greičiausiu būdu: vadovas, kurio ieško kiekvienas verslininkas

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena: Olandija (Nyderlandai) yra vienas įdomiausių ir sudėtingiausių logistikos mazgų visoje Europoje. Vienas žvilgsnis į žemėlapį – Roterdamo uostas, milžiniški sandėlių kompleksai Venlo regione arba amžinai užstrigęs A2 autostrados ruožas ties Utrechtu, ir viskas aišku. Čia prasideda arba baigiasi didžioji dalis prekių, keliaujančių į Lietuvą. Tačiau, kai klientas mano biure sužlungia su užklausimu „reikia greitai“, aš žinau, kad tas „greitai“ yra labai reliatyvus sąvokas.

Optimali logistika iš Olandijos greičiausiu būdu nėra tiesiog paspaudimas dulkių siurbliu. Tai sudėtingas orkestras, kuriam reikalingi tikslūs veiksmai, gerai suprasti maršrutai ir, svarbiausia, realūs lūkesčiai. Per šiuos metus mačiau viską: nuo tų, kuriesiems siunta iš Tilburgo atkeliauja greičiau nei užsakymas pica iš „Wolt“, iki tų, kurie mėnesį negali susirasti savo dėžės Vokietijos sandėliuose. Šiandien noriu jums papasakoti, kaip tai veikia be jokių gražių reklamos frazių – tiesiog taip, kaip yra realiame versle. Jums nereikia būti logistikos ekspertu, kad suprastumėte, kur laikosi jūsų krovinys ir kodėl kainos kyla arba krinta.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokiau per šiuos metus: greitis visada kainuoja. Bet ne visada pinigais – kartais jis kainuoja nuobodulį laukti arba reikti papildomai dokumentų vidury nakties. Jei norite sužinoti, kaip išvengti didžiausių spąstų ir padaryti taip, kad jūsų prekės pasiektų Vilnių ar Klaipėdą gyvuotu, skaitykite toliau. Aš surinkau daugumą populiariausių klausimų, kuriuos man užduodate kasdien, ir atsakiau taip, kaip atsakčiau savo draugui prie alaus stalo – be priekaištų.

Kas nulemia greitį ir kada keliaujame tiesiogiai?

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka krovinys iš Roterdamo iki Vilniaus?

Žodžiu, teoriškai tai atrodo paprasta: atstumas yra maždaug 1700 kilometrų. Jei vairuotojas važiuotų kaip Formulė-1 pilotas ir nereikėtų miegoti, nuvyktume per maždaug 18 valandų. Bet mes gyvename realiame pasaulyje, kurioje yra tachografas, poilsio laikai ir, žinoma, buvau savaitgalis. Paprastai, kai kalbame apie standartinį 20-30 tonų sunkvežimį, optimalus laikas yra 1,5 iki 2 parų nuo to momento, kai vairuotojas užkopia į kabiną. Tačiau jei krovinys surenkamas grupiniame konteineryje (groupage), tai gali užtrukti ir 3-4 dienas, kol reikia surinkti kitas siuntas iš kitų Olandijos sandėlių.

Ar tikrai įmanoma atgabenti siuntą per 24 valandas iš mažesnių miestų, tokių kaip Eindhovenas ar Breda?

Taip, tai įmanoma, bet tik jei naudojame tiesioginį krovininį transportą arba greitąjį furgoną (sprinter). Čia nebe kalbame apie pigų krovinių pervežimą, bet api ekspressą. Pavyzdžiui, jei turguje pritrūksta detalės ir gamyba stovi, mes siunčiame furgoną, kuris vairuoja dviem vairuotojams. Tada tas 24 valandų terminas tampa realiu. Bet tada būkite pasiruošę sumokėti už tą furgoną tiek, kiek kainuoja pilnas sunkvežimis – tokiu atveju optimali logistika iš Olandijos greičiausiu būdu tampa brangiausia, bet prasmingiausia investicija.

Kodėl vairuotojai sustoja ir nevažiuoja naktį per Lenkiją ar Vokietiją?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Klientai galvoja, kad vairuotojas tiesiog tingi arba sustojo papietauti. Tačiau Vokietijoje ir Lenkijoje yra griežti poilsio režimai, o darbo laiko apskaita yra siaubingai griežta. Jei vairuotojas išvažiavo iš Olandijos pietadienio vakare, jis turi privalomą poilsį, kuris ne visada sutampa su jūsų noru, kad prekės būtų sekmadienį ryte. Be to, Lenkijoje naktimis sunkvežimiams dažnai draudžiama važiuoti tam tikrose kelių atkarpose, todėl delsimas gali būti tiesiog dėl teisės aktų, o ne mūsų noro.

Ar sunkvežimiai važiuoja tik per Vokietiją, ar yra alternatyvų kelių?

Dauguma kartų važiuojame per Vokietiją, nes tai trumpiausias ir efektyviausias maršrutas. Tačiau, jei yra didžiuliai spūstys prie Hanoverio arba Duisburgo (kas atsitinka dažnai), kartais nukreipiame vairuotojus per Belgiją ir Prancūziją, o tada per Liuksemburgą. Tai atrodo keistai – važiuoti į pietus, kad vėliau pakeistum į šiaurę, bet kartais taip galima sutaupyti 4-6 valandas, kurias praleistum stovėdamas Vokietijos gatvėse. Toks maršrutas yra brangesnis dėl kelių mokesčių Belgijoje, bet jei laikas yra kritiškas, tai vienintelis išėjimas.

Kainos ir tai, kas daro įtaką jūsų kišenei

Kodėl kaina šokinėja, kai tik pasakau „skubu“?

Kai sakote „skubu“, logistikoje tai reiškia vieną dalyką: mes turim rasti vairuotoją, kuris jau yra pakrovęs savo mašiną, bet dar nėra išvykęs, arba turim siųsti tuščią mašiną vien dėl jūsų siuntos. Tai vadinama „užsakomuoju reisu“. Normalioje situacijai mums užtenka laukti, kol susiformuoja grupinis krovinys, ir tuomet kaina yra dalijama. O skubant, jūs mokate už visą mašinos vietą, degalus ir vairuotojo laiką abiejomis kryptimis, jei jis turi grįžti tuščias. Todėl kaina šoka ne dviem, o kartais penkiais ar dešimtiais procentų.

Ar verta rinktis dalinių krovinių (part load) pervežimą, kad sutaupyti?

Žinoma, jei jums nereikia prekių rytoj. Dalinių krovinių pervežimas yra būdas, kaip optimali logistika iš Olandijos greičiausiu būdu tampa prieinama kiekvienam. Čia jūsų dėžė ar paletė keliauja kartu su kitų klientų krovinais viename sunkvežimyje. Taip sumažėja jūsų išlaidos, bet didėja laukimo laikas, nes reikia surinkti visą mašiną. Jei laikas leidžia, visada rekomenduoju šį variantą – jis ekonomiškai daugiausia prasmės turi mažesniems ir vidutiniams verslams.

Kas yra šiuo metu didžiausia rizika, padidinanti transporto kainą?

Šiuo metu, išskyrus įprastus dalykus kaip kuro kaina, didžiausia problema yra vairuotojų trūkumas ir, žinoma, staigus muitinės ar policijos reikalavimų pasikeitimas. Pavyzdžiui, jei sienos kirtimo metu atsiranda naujų dokumentų reikalavimų arba prasideda didelė kontrolė, tai ne tik sulėtina procesą, bet ir gali lemti baudas, kurias mums teks padengti. Taip pat, Olandijoje dideliuose uostuose kaip Roterdamas ar Amsterdamas, vietos stovėjimo mokestis gali būti milžiniškas, jei vairuotojas negali išvykti laiku dėl dokumentų stokos.

Ar kuro priedai (fuel surcharge) keičiasi dažnai?

Taip, ir tai yra standartinė praktika. Mes negalime fiksuoti kainos metai iš anksto, nes degalų kaina rinkoje gali šokti taip pat kaip ir kriptovaliutos. Dažniausiai sutartyse nurodomas kuro priedas, kuris kiekvieną mėnesį ar savaitę koreguojamas pagai vidutinę rinkos kainą. Vakar kainavo 1,50 eurų, šiandien jau 1,60 – ši skirtuma atsiskaito klienete per šį priedą. Nėra kaip nurungti šios rinkos dėsnio, tačiau stengiamės tai daryti skaidriai.

Biurokratija, muitinė ir dokumentų chaosas

Kokius dokumentus reikia paruošti iš karto, kad nėra delsimų?

Klausiate, kaip išvengti bėdų? Atsakymas paprastas: Commercial Invoice (komercinė sąskaita) ir Packing List (pakavimo sąrašas). Tai yra šventasis gralis. Be šių dviejų dokumentų, tiksliai užpildytų angliškai ir su pažymėtomis prekių kodais (HS kodais), vairuotojas gali užstrigti patikroje valandomis. Aš mačiau situacijų, kai trūko vienos eilutės apie prekės svorį, ir visa mašina buvo sulaikyta Vokietijos muitinėje. Gerai paruošti dokumentai – tai 50 proc. sėkmės greitam pervežimui.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida ir vairuotojas jau važiuoja?

Tada prasideda nervai ir telefonai vidury nakties. Jei klaida pastebima sienos kirtimo metu, reikia greitai siųsti koreguotus dokumentus el. paštu tiesiai į vairuotojo telefoną arba muitinės terminalą. Kartais tai įmanoma padaryti ir nekeliaujant iš mašinos, bet jei klaida susiję su mokesčiais arba draudžiamomis prekėmis, gali tekti laukti kol rytas atkeliaus muitininkas. Neteisingai nurodytas gavėjo adresas taip pat gali reikšti, kad krovinys važiuos į kitą miestą ir bus grąžinamas atgal – o tai laikas ir pinigai jūsų sąskaitoje.

Ar reikia muitinės deklaracijų, jei važiuojame tik ES viduje (Olandija -> Lietuva)?

Formaliai – ne, nes abi šalys yra Schengen ir Europos Sąjungos erdvėje. Tačiau jei transportuojate akcizo prekes (alkoholį, tabaką, degalus) arba gyvūnus, tai taip, reikalingi specifiniai leidimai ir EMCS dokumentai. Taip pat, jei prekės keliauja iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos) ir tik tranzituoja per Olandijos sandėlį, tai mums reikės TIR knygelės arba eksporto deklaracijos. Nepainiokite paprasto krovinių pervežimo su tranzitu, tais atvejais dokumentacija yra kaip karo lauke viena klaida – ir viskas sugriūva.

Kodėl reikia tikslaus svorio ir matmenų, jei aš tik siunčiu kelias dėžes?

Nes vairuotojas turi suplanuoti, kaip padėti prekes į mašiną. Jei sakote „apie 100 kg“, o realu yra 300 kg, gali būti, kad mašinos kėbulas tiesiog neiškels tokio svorio arba bus viršytas ašies svoris. Olandijos sandėliuose yra griežtos taisyklės – jei vairuotojas atvažiuoja pakrauti ir paaiškėja, kad krovinys netelpa arba per sunkus, gali tekti iškrauti visą mašiną ir krauti iš naujo. Tas laikas, kurį praleisime stovėdami sandėlio kieme, bus jūsų sąskaitoje.

Rizikos ir draudimas – kas daryti, kai atsitiko nelaime

Ar CMR draudimas užtikrina, kad gausiu pinigus, jei prekės suges?

Apie tai daugelis galvoja klaidingai. CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis, kurioje yra numatytas atsakomybės limitas, dažniausiai apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Tai reiškia, jei vežate brangius elektronikos įrenginius, ir jie sudegs, iš CMR gausite tik labai mažą dalį realios vertės. Todėl visada, kai kalbame apie optimali logistika iš Olandijos greičiausiu būdu, aš visada primygtinai rekomenduoju papildomą krovinio draudimą „viso rizika“ (All Risk). Jis kainuoja nereikšmingai, tačiau užtikrina ramybę.